Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Egidijui Milašiui, atsakovo atstovui advokatui Haroldui Ivanauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės G. K. ieškinį atsakovui M. M. dėl kompensacijos iš bendraskolio priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas Egidijus Milašius palaikė ieškinį. Papildomai paaiškino, jog ieškinys reiškiamas CK 6.9 straipsnio pagrindu ir nėra praleista ieškinio senatis. Šioje byloje ieškovės pateiktų bylinėjimosi išlaidų dalį ieškovės vardu apmokėjo kiti asmenys. Su ieškiniu ieškovė nesukreipė, nes pirmiausiai dengė savo skolos dalį. Ieškinys nėra ieškiniu dėl žalos atlyginimo, o tai solidarių skolininkų tarpusavyje santykiai.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas Haroldas Ivanauskas nesutiko su ieškiniu. Papildomai paaiškino, jog ieškovo pareikštas reikalavimas regresinis dėl žalos, kuriam taikoma 3 metų ieškinio senatis. Sumokėjus skolos dalį, atsiranda teisė reikšti ieškinį. Turtas buvo parduotas 2014 metais ir dalis skolos išieškotojui buvo sumokėta, todėl turi būti nuo tada skaičiuojama ieškinio senatis. Šalys sudarė susitarimą dėl atsakovo skolos dalies – 12 000 Eur, kurią atsakovas sumokėjo. Vykdymo išlaidos negali būti priteisiamos, nes vyko išieškojimai ir neaišku kaip juos paskirstyti. Solidari skola buvo tik dėl žalos, bet ne dėl bylinėjimosi išlaidų. Nepagrįstas reikalavimas dėl neturtinės žalos, nes toks atvejis nėra numatytas įstatymuose, atsakovas nėra atsakingas dėl atsakovei kilusias pasekmes. Atsakovas pripažįsta, jog jis sumokėjo 12 434,46 Eur bendros skolos dalį, o likusią dalį sumokėjo ieškovė. Ieškovės nurodytus vykdymo išlaidų dydžius pripažįsta ir neginčija.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Dėl bylos nagrinėjimui reikšmingų aplinkybių.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai pagrindžia, jog Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 16 d. nuosprendžiu, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu, 2014 m. kovo 13 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi iš ieškovės ir atsakovo solidariai buvo priteista 194 333,56 Lt (56 282,89 Eur) turtinė žala UAB „Baltijos langų technika“ naudai, o iš ieškovės 25 478,70 Lt (7 379,14 Eur) turtinė žala UAB „Baltijos langų technika“ naudai.

Pagal šiuos teismų sprendimus Vilniaus apygardos teismas buvo išdavęs vykdomuosius raštus: 2013 m. balandžio 11 d. dėl 63 662,03 Eur skolos išieškojimo iš ieškovės; 2013 m. balandžio 11 d. dėl 56 282,89 Eur skolos išieškojimo iš atsakovo. Šie vykdomieji raštai buvo pateikti vykdyti antstoliui Vytautui Mitkui.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai pagrindžia, jog antstoliui Vytautui Mitkui taip pat buvo pateikti vykdyti ir kiti vykdomieji dokumentai: 1) dėl 3 240,38 Eur skolos ir procesinių palūkanų išieškojimo iš ieškovės; 2) dėl 127,54 Eur skolos bei procesinių palūkanų priteisimo ir ieškovės.

Šalių atstovų teismo posėdžio metu pripažintos ir neginčijamos aplinkybės bei byloje pateikti rašytiniai įrodymai pagrindžia, jog ieškovės ir atsakovo 56 282,89 Eur solidarioji prievolė kreditoriui UAB „Baltijos langų technika“ buvo įvykdyta tokiu būdu, jog atsakovas sumokėjo 12434,46 Eur, o jos likusią dalį - 43 848,43 Eur sumokėjo ieškovė.

Ieškovė šioje byloje kreipėsi teismą su ieškiniu 2020 m. lapkričio 15 d. ir ieškovės ieškinys teisme buvo priimtas 2020 m. gruodžio 3 d.

Dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių.

Anksčiau teismo nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog teismo sprendimais buvo pripažinta ieškovės ir atsakovo solidarioji piniginė prievolė kreditoriui UAB „Baltijos langų technika“ dėl 56 282,89 Eur žalos atlyginimo.

Solidarioje prievolėje tik kreditoriui suteikiama teisė spręsti kokia apimtimi ir iš kurio skolininko tokia prievolė turi būti vykdoma (CK 6.6 straipsnis). Kol nebus įvykdyta visa solidarioji prievolė, visi bendraskoliai privalo jį vykdyti (CK 6.6 straipsnio 6 dalis). Tokios prievolės atveju skolininkai turi ne dalis prievolėje, o visą prievolę. Solidari prievolė sieja tik kreditorių ir skolininkus, o tarp pačių skolininkų nėra solidarios prievolės teisinių santykių.

Byloje pateikti įrodymai ir šalių pripažintos aplinkybės pagrindžia, jog solidarioji prievolė buvo įvykdyta dalimis iš šalių išieškojus (sumokėjus): 12 434,46 Eur (atsakovas) bei 43 848,43 Eur (ieškovė).

CK 6.9 straipsnyje yra reglamentuoti solidarios prievolės skolininkų tarpusavio teisiniai santykiai, t. y. įtvirtinta skolininko, įvykdžiusio solidariąją prievolę, teisė regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių atlyginti lygiomis dalimis tai ką jis įvykdė, atskaičius pačiam skolininkui tenkančią dalį. Tokiu atveju, kai vienas iš skolininkų įvykdo solidarią prievolę, solidarioji prievolė pasibaigia ir regreso tvarka atsiranda dalinė prievolė tarp skolininkų, kurioje solidarią prievolę įvykdęs skolininkas tampa kreditoriumi kitų skolininkų atžvilgiu.

Visa tai pagrindžia, jog šioje byloje šalims įvykdžius solidarią prievolę, ieškovė regreso tvarka pareiškė reikalavimus atsakovui remiantis CK 6.9 straipsnio 1 dalimi dėl ieškovės įvykdytos solidarios prievolės dalies priteisimo.

Dėl šalių prievolės dalių nustatymo solidarioje prievolėje ir tarp šalių įvykusio susitarimo.

CK 6.9 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta skolininkų lygių dalių prezumpcija solidarioje prievolė, kuri gali būti paneigta įrodžius kiekvienos šalies konkrečias dalis šioje prievolėje. Šios bylos nagrinėjimo metu ieškovė reiškiamą reikalavimą grindė remdamasi anksčiau nurodyta lygių dalių prezumpcija ir neįrodinėjo jokių aplinkybių susijusių su būtinybe nukrypti nuo lygių dalių principo. Atsakovas nesutikimą su ieškiniu įrodinėjo tarp šalių įvykusiu susitarimu, kuriuo metu buvo nutarta nukrypti nuo lygių dalių.

Anksčiau nustatytos aplinkybės pagrindžia, jog šalių solidarioji prievolė atsirado dėl žalos atlyginimo padarius nusikalstamą veiką. Bylos nagrinėjimo metu šalys neįrodinėjo jokių aplinkybių, susijusių su jų konkrečiais atliktais neteisėtais veiksmais ir jų priežastiniu ryšiu dėl padarytos žalos dydžio, todėl nustatydamas kiekvienos šalies prievolės dalį solidarioje prievolėje teismas šių aplinkybių savo iniciatyva nevertina.

Tarp šalių sudaryta sutartis yra pagrindu nukrypti nuo lygių prievolės dalių prezumpcijos. Susipažinus su byloje pateiktu šalių susirašinėjimu elektroniniais laiškais bei sutarties projektu, darytina išvada, jog tarp skolininkų (šalių) vyko bendravimas dėl solidarios prievolės įvykdymo kreditoriui, kurio metu buvo teikiami įvairūs pasiūlymai, buvo rengiamas dalių nustatymo sutarties projektas, bet sutarties projektas liko visų šalių nepasirašytas ir šalys nebuvo aiškiai išreiškusios savo valią dėl susitarimo nustatyti savo dalis solidarioje prievolėje. Esant šioms aplinkybėms, teismas laiko nepagrįstais atsakovo nesutikimo su ieškiniu motyvus, jog tarp šalių buvo sudarytas susitarimas dėl jų dalių nustatymo solidarioje prievolėje.

Teismui nustačius, jog tarp šalių nebuvo sudaryto susitarimo dėl jų dalių nustatymo solidarioje prievolėje, iš šalims neįrodinėjant kitų aplinkybių, kuriomis remiantis galima būtų spręsti dėl šalių prievolės dalių nustatymo, laikytina, jog nebuvo paneigta lygių dalių prezumpcija ir šalių dalys solidarioje prievolėje yra lygios, t. y. esant 56 282,89 Eur solidariai prievolei, ieškovės ir atsakovo prievolės dalys yra po 28 141,45 Eur.

Dėl ieškinio senaties taikymo.

Nagrinėjamoje byloje susiklostė tokia situacija, jog solidarioji prievolė kreditoriui buvo vykdoma dalimis ir ją įvykdė du solidarūs skolininkai skirtingomis dalimis.

Įvertinęs CK 6.9 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą teismo daro išvadą, jog skolininko teisė reikšti regresinį reikalavimą atsiranda kai yra įvykdyta solidarioji prievolė kreditoriui, nes tokiu atveju solidarioji prievolė pasibaigia ir atsiranda skolininkų teisė regreso tvarka reikšti reikalavimus kitiems skolininkams. Kol nėra įvykdyta solidarioji prievolė, skolininkai neturi tarpusio regresinių reikalavimų, nes jie visi privalo vykdyti solidarią prievolę visa apimtimi. Tik skolininkams įvykdžius visą solidarią prievolę, yra galimybė nustatyti kokią prievolės dalį įvykdė kiekvienas iš skolininkų ir atitinkamai atsiranda teisė reikšti regresinius reikalavimus dėl įvykdytos prievolės dalies priteisimo. Dėl šių priežasčių teismas laiko nepagrįstais atsakovo nesutikimo su ieškinio motyvus, jog 2014 m. gruodžio 17 d. iš ieškovės išieškojus ir pervedus išieškotojui 30 244,95 Eur žalą, ji nuo šios dienos įgijo teisę reikšti atsakovui regresinį reikalavimą. Iš tokios prievolės dalinio įvykdymo nėra aišku ir negalima nustatyti ar ieškovė visiškai įvykdė savo prievolės dalį ir dalį atsakovo prievolės ar ieškovė įvykdė pusę savo ir pusę atsakovo prievolės, nes tokiu atveju yra vykdoma solidarioji prievolė ir jos dalys šiame etape, kol visiškai neįvykdyta solidarioji prievolė, nėra nustatomos.

Teismui nustačius, jog ieškovė pareiškė reikalavimą regreso tvarka dėl jos atlygintos žalos dalies priteisimo iš atsakovo, tokiam reikalavimui teisme pareikšti yra taikomas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis), kuris skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (CK 1.127 straipsnio 4 dalis), o ne nuo prievolės dalies įvykdymo momento.

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu 2020 m. lapkričio 15 d., o iš byloje esančių įrodymų matyti, jog 2019 metais vykdomosiose bylose dar buvo atliekami skolos išieškojimo veiksmai, atsakovas 2019 m. liepos 4 d. įvykdė dalį prievolės kreditoriui, todėl šioje byloje nenustatinėjant tikslios solidarios prievolės įvykdymo datos, akivaizdu, jog ieškovė nepraleido 3 metų ieškinio senaties termino, todėl šiuo pagrindu nėra pagrindo netenkinti ieškinio.

Dėl ieškovės pareikštų reikalavimų priteisti skolą.

Anksčiau teismo nustatytos aplinkybės ir padarytos išvados pagrindžia, jog šalių solidarioji prievolė dėl 56 282,89 Eur žalos atlyginimo buvo šalių įvykdyta tokiomis dalimis: 12 434,46 Eur (atsakovas) bei 43 848,43 Eur (ieškovė). Šalių dalys solidarioje prievolėje yra lygios, t. y. kiekvienos šalies dalis yra ½ - 28 141,45 Eur. Visa tai leidžia teismui daryti išvadą, jog ieškovė įvykdžiusi didesnę nei jai priklausanti solidarios prievolės dalis (28 141,45 Eur), remiantis CK 6.9 straipsnio 1 dalies pagrindu įgijo teisę iš atsakovo reikalauti atlyginti jos įvykdytą prievolės dalį, kurį sudaro 15 706,98 Eur (43 848,43 Eur – 28 141,45 Eur), todėl ieškovės pareikštas šioje dalyje reikalavimas laikomas pagrįstu ir teismo tenkinamas iš atsakovo ieškovei priteisiant 15 706,98 Eur skolą.

Dėl ieškovės patirtų vykdymo išlaidų priteisimo.

CK 6.9 straipsnio 3 dalis numato, jog bendraskoliams turi būti paskirstomos CK 6.9 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka ir solidarios prievolės įvykdymo išlaidos. Ieškovė pareikštame ieškinyje prie šių išlaidų priskyrė ir prašė priteisti iš atsakovo jos patirtas ir atitinkamai apskaičiuotas vykdymo išlaidas.

CK 6.57 straipsnyje numatyta, jog prievolė įvykdymo išlaidos yra su prievolės įvykdymu susijusios išlaidos. Teismo vertinimu, tokios išlaidos yra glaudžiai susijusios su pagrindinės prievolės pobūdžiu ir jos įvykdymo būdu. Tokios išlaidos yra neišvengiamos ir be jų negalėtų būti įvykdyta pagrindinė prievolė. Tokiomis išlaidomos laikytinos krovinio pristatymo, piniginių lėšų pervedimo ir pan. išlaidos.

Anksčiau teismo nustatytos aplinkybės pagrindžia, jog šalims atsirado solidarioji piniginė prievolė, kurios įvykdymui buvo būtina kreditoriui perduoti pinigines lėšas ar šias lėšas pervesti į kreditoriaus banko sąskaitą.

Byloje pateikti rašytinai įrodymai pagrindžia, jog ieškovė ir atsakovas savanoriškai neįvykdė solidarios prievolės kreditoriui ir todėl buvo pradėtos vykdomosios bylos dėl priverstinio piniginės prievolės išieškojimo. Tokių vykdomųjų bylų atsiradimas nebuvo neišvengiamas ir būtinas, todėl vykdomosiose bylose šalių patirtos vykdymo išlaidos nelaikytinos su prievolės įvykdymu susijusiomis išlaidomis CK 6.9 straipsnio 3 dalies ir CK 6.57 straipsnio prasme, todėl kiekvienas iš skolininkų turi atlyginti savo patirtas vykdymo išlaidas.

Įvertinęs šias aplinkybes ir teismo padarytas išvadas, teismas daro išvadą, jog ieškovės reikalavimas dėl 548,21 Eur vykdymo išlaidų pritesimo laikomas nepagrįstu, todėl teismas jo netenkina.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

CK 1.138 straipsnyje yra įtvirtinti civilinių teisių gynybos būdai, kurie gali būti taikomi asmens pažeistų teisių gynimui. Tarp šių būdų yra numatytas ir neturtinės žalos atlyginimas. Tokių pažeistų teisių gynybos būdų įtvirtinimas reiškia, jog asmuo gali prašyti teismo taikyti šiuos gynybos būdus, bet tai nereiškia, jog jų taikymui nėra keliamos papildomos sąlygos ir reikalavimai.

Neturtinės žalos atlyginimo sąlygas numato CK 6.250 straipsnis. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, jog neturtinė žala atlyginama ne visais atvejais, o tik kai padaryta: 1) dėl nusikaltimo; 2) asmens sveikatai; 3) dėl gyvybės atėmimo; 4) įstatymų nustatytais atvejais.

Ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės pagrindžia, jog reikalavimą dėl neturinės žalos atlyginimo ji grindžia iš solidarių skolininkų tarpusavio regresinių santykių ir tokiu atveju nei įstatymuose bei CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nėra numatyta galimybės priteisti asmens patirtą neturtinę žalą, todėl ieškovės pareikštas reikalavimas dėl 5 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo laikomas nepagrįstu ir teismo netenkinamas.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

Teismui tenkintus ieškovės reikalavimą dėl 15 706,98 Eur skolos priteisimo, remdamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, teismas iš atsakovo priteisia ieškovei 5 proc. palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė kreipdamasi į teismą su ieškiniu sumokėjo 478,00 Eur dydžio žyminį mokestį už ieškinyje pareikštus reikalavimus ir 76,00 Eur dydžio žyminį mokestį už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai pagrindžia, jog ieškovei už jos interesus šioje byloje atstovaujančio advokato Egidijaus Milašiaus teisines paslaugas buvo išrašytos sąskaitos, kurių bendra suma 2 238,00 Eur. Šios sąskaitos buvo apmokėtos ne ieškovės, o kito asmens (R. K.), išskyrus 2021 m. lapkričio 8 d. mokėjimą, kurį atliko UAB „Perlas Finance“ paskirtyje nurodydamas ieškovės vardą ir pavardę. Teismo vertinimu, šioje byloje sprendžiant dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, reikšmingos yra aplinkybės dėl ieškovei pateiktų apmokėjimui sąskaitų už advokato paslaugas, kurių suma 2 238,00 Eur ir faktas apie jų apmokėjimą. Kas apmokėjo šias sąskaitas ir kokie santykiai sieja sąskaitas apmokėjusį asmenį su ieškove, šioje byloje yra teisiškai nereikšminga. CPK nėra numatyta galimybė bylinėjimosi išlaidas priteisti kitiems šioje byloje nedalyvaujantiems asmenims. Dėl šių priežasčių teismas laiko įrodyta, jog šioje byloje ieškovė patyrė 2 238,00 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Atsakovas pateikė įrodymus apie patirtas 363,00 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Byloje susidarė 5,24 Eur pašto išlaidos.

Teismas įvertinęs nagrinėjamos bylos sudėtingumą, ieškovės ir atsakovo advokatų darbo ir laiko sąnaudas, ir atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, daro išvadą, jog šalių išlaidos advokatų teisinei pagalbai apmokėti yra pagrįstos ir įrodytos bei nėra pagrindo jų mažinti.

Kadangi ieškovė pareiškė turtinį reikalavimus dėl 21 255,19 Eur, o teismas tenkino dalyje dėl 15 706,98 Eur, tai ieškovei iš atsakovo priteisiamos 2 792,00 Eur (478,00 Eur + 76,00 Eur + 2238,00 Eur) išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai – 2 063,21 Eur (2 792,00 Eur / 21 255,19 Eur x 15 706,98 Eur), o iš ieškovės atsakovui priteisiamos 363,00 Eur bylinėjimosi išlaidos proporcingai nepatenkintų reikalavimų daliai – 94,75 Eur (363,00 Eur / 21 255,19 Eur x 5 548,21 Eur) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Pašto išlaidos iš šalių nepriteisiamos, nes jas paskirsčius šalims, jos yra mažesnės už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 265, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 15 706,98 Eur skolą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 063,21 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš ieškovės G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 94,75 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovo M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.