Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Muitinės generalinio direktoriaus 2011-12-29 įsakymu Nr. 1B-764 patvirtintų taisyklių 24 ir 25 punktai numato, kad padedant prekes apskaitos registruose nurodyti duomenys turi sutapti su duomenimis, nurodytais muitinės deklaracijose. Šiose taisyklėse nėra numatyta pareiškėjo pareiga atlikti faktinį prekių kiekių sutikrinimą. Taisyklių 16 punkte numatytos prekių apžiūros muitinės sandėlis privalomai neturi vykdyti. Priešingai muitinės nuomonei surinkti dokumentai nerodo, kad į UAB „Transekspedicija“ muitinės sandėlį buvo padėta 14115000 vienetų cigarečių. Nei teritorinė muitinė, nei muitinės sandėlis prekių inventorizacijos nedarė, prekės buvo priimtos suskaičiuojant dėžes ir duomenis įrašant iš muitinės deklaracijų. Procedūros vykdytoju nuo 2019 metų gegužės iki 2019-11-19 yra SGS Germany Gmbh. SMK 242 str. 3 d. numatyta, kad procedūros vykdytojas atsako už pareigų, susijusių su muitinio sandėliavimo procedūros įforminimu prekėms, vykdymą. Tai reiškia, kad teisingus prekių kiekius įrašymui į muitinės deklaracijas turi pateikti procedūros vykdytojas. Pareiškėjo pateikti skaičiavimai rodo, kad prekių svoriai neatitinka prekių kiekiams, procedūros vykdytojas nuo prekių įvežimo į Lietuvą iki jų pristatymo į paskirties punktą Latvijoje jam įstatymu priskirtos pareigos nevykdė ir būtent jam turi kilti mokestinė atsakomybė.

Atsižvelgiant į tai, kad prekės į paskirties muitinės įstaigą buvo pristatytos transporto priemone su nepažeistomis muitinės plombomis, be priėjimo prie prekių požymių, ir į tai, jog prekės jų gabenimo metu nuo UAB „Transekspedicija“ muitinės sandėlio iki paskirties muitinės įstaigos buvo muitinės prižiūrimos ir vyko su palyda, Vilniaus teritorinė muitinė padarė išvadą, kad prekių neatitikimas atsirado iki tranzito procedūros, vykdytos pagal tranzito deklaraciją T1 Nr. 19LTVR400016ECE1C2 (2019-11- 19), įforminimo. Tokiu būdu muitinė konstatavo, kad tranzito procedūros vykdytojas - įmonė „SCS Germany GMBH“, įvykdė SMK 233 str. 1 d. a punkte nustatytas prievoles. Tyrimo metu Muitinė raštu Nr.(8.1/03)-2V-18767 (2019-11-29) kreipėsi į Latvijos muitinės administraciją, prašydama pateikti dokumentus, įformintus Latvijos muitinėje, užbaigus tranzito procedūrą pagal T1 Nr. 19LTVR400016ECE1C2 (2019-11-19). Latvijos muitinės administracija 2019 m. gruodžio 11 d. persiuntė prekių tikrinimo aktą, kuriame nustatytas atgabentų prekių kiekio - 5 blokų (1000 vnt.) cigarečių NZ GOLD, trūkumas. Muitinė, išnagrinėjusi tyrimo metu gautą medžiagą bei remdamasi informacija, gauta iš Latvijos muitinės, raštu Nr.(8.1/03)-2V-211 (2020-01-07) informavo UAB „Transekspedicija“, kad krovinys, kuris buvo saugomas jos sandėlyje, buvo išgabentas iš sandėlio į paskirties muitinės įstaigą plombuotoje transporto priemonėje ir atvyko į paskirties muitinės įstaigą su nepažeista muitinės plomba, todėl padaryta išvada, kad prekių trūkumas (5 blokai, 1000 vnt. cigarečių) atsirado bendrovės sandėlyje ir muitinė spręs klausimą dėl skolos muitinei atsiradimo prekių saugojimo metu. UAB „Transekspedicija“ 2020-01-30 raštu informavo muitinę, kad nesutinka su tuo, jog prekių trūkumas galėjo atsirasti muitinės sandėlyje, nes prekių pakrovimas tolesniam gabenimui į Latviją vyko rankiniu būdu, pakrovime dalyvavo transporto priemonės vairuotojas, kuris pastabų dėl pakrauto krovinio neturėjo. Atlikus tyrimą nustatyta, kad prekės pagal tranzito deklaraciją T1 Nr. 19LTVR400016ECE1C2 (2019-11-19) į Latvijos muitinės paskirties įstaigą atvyko plombuotoje transporto priemonėje su nepažeista plomba, todėl Vilniaus TM konstatavo, kad prekių trūkumas atsirado iki tranzito procedūros pagal minėtą deklaraciją įforminimo, t.y. prekių saugojimo metu UAB „Transekspedicija“ muitinės sandėlyje. Vadovaujantis SMK 79 straipsniu, Vilniaus teritorinė muitinė ėmėsi priemonių dėl atsiradusios mokestinės prievolės muitinei pagal deklaraciją Nr. 19LTVC0100IM1E51F2 (2019-08-19), įformintą muitinio sandėliavimo procedūrai, išieškojimo. Vilniaus TM dėl nustatyto pažeidimo UAB „Transekspedicija“ atžvilgiu surašė 2020-02-11 sprendimą Nr.l8KP-03-93, kuriuo trūkstamam (paimtam iš muitinės priežiūros) prekių kiekiui apskaičiavo ir įregistravo 196 Eur importo mokestinę prievolę muitinei, tame tarpe 14 Eur muito, 104 Eur akcizo, 30 Eur importo PVM, 4 Eur akcizų ir PVM delspinigių bei paskyrė 44 Eur baudos. Minėtame sprendime detaliai išdėstyti atlikto tyrimo eiga, rezultatai ir teisinis pagrindimas. Vilniaus TM, apskaičiuodama mokestines prievoles ir skirdama baudą, griežtai laikėsi Europos Bendrijos ir nacionalinių teisės aktų reikalavimų, kuriuos išdėstė ginčo sprendime.

UAB „Transekspedicija“ nesutiko su Vilniaus teritorinės muitinės 2020-02-11 sprendimu Nr.l8KP-03-93 ir apskundė jį įstatymų nustatyta tvarka. Vykstant ikiteisminiam ginčui, buvo priimtas Muitinės departamento 2020-05-04 sprendimas Nr.lA-79, kuriuo patvirtintas minėtas muitinės sprendimas. Vilniaus teritorinė muitinė išnagrinėjo tyrimo metu dėl nustatyto tranzito procedūros pažeidimo surinktą informaciją ir padarė išvadą, kad prekės jų gabenimo metu iki Latvijos muitinės paskirties įstaigos buvo muitinės prižiūrimos ir muitinė taikė tinkamas muitinės priežiūros priemones (prekės atvyko į paskirties muitinės įstaigą plombuotoje transporto priemonėje, plomba nepažeista), prekių trūkumas atsirado ne tranzito procedūros pagal tranzito deklaraciją T1 Nr. 19LTVR400016ECE1C2 (2019-11-19) vykdymo metu, o trūkstamas prekių kiekis buvo paimtas iš muitinės priežiūros pareiškėjo sandėlyje prekių saugojimo metu. Vilniaus TM konstatavo, kad neįvykdžius prievolių, numatytų SMK 242 str. 1 ir 3 dalyje, vadovaujantis SMK 79 str. 1 dalimi, už trūkstamų prekių, kurioms buvo įforminta muitinio sandėliavimo deklaracija Nr. 19LTVC0100IM1E51F2 (2019-08-19), paėmimą iš muitinės priežiūros, atsirado importo skola muitinei. Kai skola muitinei atsiranda pagal SMK 79 str. 1 dalį, skolininku laikomas vienas iš asmenų arba keli asmenys, nurodyti SMK 79 str. 3 dalyje. Patikrinimo metu nustatytas asmuo, kuris privalėjo įvykdyti atitinkamas pareigas, susijusias su prekių saugojimu, t. y. asmuo nurodytas SMK 79 str. 3 dalies (a) punkte, tai muitinės sandėlio VA0408 leidimo turėtojas - pareiškėjas, kuris ir turėjo vykdyti pareigas, numatytas SMK 242 straipsnyje. Nuo trūkstamo prekių kiekio muitinė pareiškėjui, kaip asmeniui kuris vykdo pareigas, susijusias su prekių saugojimu, ir buvo apskaičiuota importo skolą muitinei. Trūkstamas prekių kiekis pareiškėjo nebuvo niekur deklaruotas ar muitinės užfiksuotas, trūkumui pagrįsti nei patikrinimo metu, nei nagrinėjant skundą, pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų. Vadovaujantis SMK 79 str. 2 dalies (a) punktu, skola muitinei atsiranda, kai nevykdoma arba nustojama vykdyti pareiga, kurios nevykdymas nulemia skolos muitinei atsiradimą. Vilniaus teritorinė muitinė skolos atsiradimo data pripažino 2019-11-19, t.y. kai buvo užbaigta muitinio sandėliavimo procedūra pagal importo deklaraciją Nr. 19LTVC0100IM1E51F2 (2019-08-19) ir daliai prekių buvo įforminta tranzito procedūra pagal T1 Nr. 19LTVR400016ECE1C2 (2019-11-19).

Pagal SMK 87 str. 2 dalį, skola muitinei atsiranda toje vietoje, kurioje įvykdomi jos atsiradimą lemiantys veiksmai. Jeigu nebuvo pripažinta, kad prekėms įforminta muitinės procedūra buvo įvykdyta, arba jeigu muitinio sandėliavimo procedūra nebuvo tinkamai užbaigta, o vietos, kurioje atsirado skola muitinei pagal 1 dalies antrą arba trečią pastraipą neįmanoma nustatyti per konkretų terminą, skola muitinei atsiranda toje vietoje, kurioje prekėms buvo įforminta atitinkama procedūra, arba kurioje jos buvo įvežtos į Sąjungos muitų teritoriją taikant tą procedūrą, arba kurioje jos buvo laikinai saugomos. Vilniaus teritorinė muitinė konstatavo, kad skola muitinei atsirado vietoje, kurioje buvo įforminta muitinės deklaracija, importo skola muitinei atsirado vadovaujantis SMK 79 str. 1 dalies (a) punktu, o vadovaujantis SMK 79 str. 3 dalies (a) punktu, importo skolą privalo sumokėti skolininku laikomas sandėlio steigėjas - pareiškėjas. Pareiškėjas skunde nurodė, kad UAB „Board zone“ ginčo prekės (1412 dėžių su cigaretėmis, 14115000 vnt., svoris 12986 kg) pristatė į sandėlį laikinajam saugojimui ir įformino LSD Nr. 19LTVR4000LS004440 (2019-05-20). Po laikinojo saugojimo šioms prekėms buvo įforminta muitinio sandėliavimo procedūra pagal deklaraciją MRN 19LTVC0100IM1E51F2 (2019- 08-19), kurioje gavėju nurodytas pareiškėjas ir tokį būtent cigarečių kiekį sandėlis priėmė ir įtraukė į saugomų prekių muitinės sandėlyje apskaitą. Pareiškėjas pažymėjo, kad neturėjo pagrindo netikėti krovinio siuntėju ir tikrinti krovinio svorį, todėl blokų ir pakuočių skaičius tikrinamas nebuvo, o tokio nurodymo nedavė ir muitinės pareigūnai. Nurodo, kad Muitinės departamentas savo sprendime teisingai pažymėjo, kad pareiškėjas savo „skunde nepaaiškina, kokius nurodymus privalėjo duoti muitinė, jai priimant prekes laikinajam saugojimui. Pažymėtina, kad prekes sandėliavimui muitinė išleido, vadovaudamasi SMK 194 str. 1 dalies nuostatomis, pagal deklaranto muitinės deklaracijoje pateiktus duomenis be pateiktos informacijos ir prekių fizinio tikrinimo. Tačiau tai nereiškia, kad į sandėlio apskaitą gali būti įtraukiamas ir jame saugomas ne faktiškai į jį atgabentas prekių kiekis, t.y. įtrauktų į saugomų prekių apskaitą prekių kiekis gali nesutapti su faktiškai saugomų prekių kiekiu“.

Muitinės departamentas, įvertinęs ginčo bylos medžiagą, atlikto tyrimo eigą ir jo rezultatus, galiojančių teisės aktų taikymą pareiškėjo atžvilgiu priimtame muitinės sprendime, taip pat konstatavo, kad minėtu sprendimu Vilniaus teritorinė muitinė pagrįstai ir teisėtai skolininku pripažino UAB „Transekspedicija“, neįvykdžiusią prievolių, susijusias su laikinuoju prekių saugojimu, kurio metu prekės buvo prarastos, t.y. paimtos iš muitinės priežiūros bei apskaičiavo mokestinę prievolę ir įpareigojo ją sumokėti. Mano, kad Muitinės departamento 2020-05-04 sprendimas Nr.lA-79 ir Vilniaus teritorinės muitinės 2020-02-11 sprendimas Nr. 18KP-03-93 yra priimti išnagrinėjus ir įvertinus visus turimus įrodymus bei teisingai pritaikius teisės aktus, todėl naikinti juos ir tenkinti pareiškėjo skundą nėra pagrindo.

Vilniaus teritorinė muitinė, pradėjusi tyrimą ir atsižvelgusi į tai, kad prekės į paskirties muitinės įstaigą buvo pristatytos transporto priemone su nepažeistomis muitinės plombomis, be priėjimo prie prekių požymių, bei į tai, kad prekės jų gabenimo metu (nuo UAB „Transekspedicija“ muitinės sandėlio iki paskirties muitinės įstaigos) buvo muitinės prižiūrimos(prekes gabenusi transporto priemonė buvo užplombuota muitinės plombomis), padarė išvadą, kad prekių neatitikimas atsirado iki tranzito procedūros, vykdytos pagal tranzito deklaraciją T1 Nr. 19LTVR400016ECEIC2, įforminimo ir, kad tranzito procedūros vykdytojas - „SGS Germany Gmbh“ įvykdė 2013 m. spalio 9 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas 233 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytas prievoles. 2020 m. vasario 11 d. sprendime Nr. 18KP-03-93 Muitinė konstatavo, kad prekių trūkumas atsirado ne tranzito procedūros vykdymo metu, o trūkstamas prekių kiekis buvo paimtas iš muitinės priežiūros UAB „Transekspedicija“ muitinės sandėlyje prekių saugojimo metu, todėl neįvykdžius prievolių, numatytų SMK 242 straipsnio 1 ir 3 dalyje, vadovaujantis SMK 79 straipsnio 1 dalimi, už trūkstamų prekių, kurioms buvo įforminta muitinio sandėliavimo procedūra pagal deklaraciją MRN 19LTVC01001M1E51F2 (2019-08-19), paėmimą iš muitinės priežiūros, atsirado importo skola muitinei Muitinės teigimu, kai skola muitinei atsiranda pagal SMK 79 straipsnio 1 dalį, skolininku laikomas vienas iš asmenų arba keli asmenys, nurodyti SMK 79 straipsnio 3 dalies a, b ir c punktuose, o kai tokio skolininko nustatyti nėra galimybės, skolininku laikomas asmuo, kuris atitinkamais atvejais turėjo vykdyti pareigas, susijusias su prekių saugojimu, t. y. asmuo, nurodytas SMK 79 straipsnio 3 dalies a punkte - šis asmuo yra muitinės sandėlio (VR0408) leidimo turėtojas - UAB „Transekspedicija“, kuris turėjo vykdyti pareigas, numatytas SMK 242 straipsnyje. Vadovaudamasi SMK 79 straipsnio 2 dalimi, nustatančia, kad importo skola muitinei atsiranda, kai neįvykdoma arba nustojama vykdyti pareiga, kurios neįvykdymas nulemia skolos muitinei atsiradimą, muitinė 2020 m. vasario 11 d. sprendimu Nr. 18KJP-03-93, skolos atsiradimo data pripažino 2019-11-19, t, y. datą, kai buvo užbaigta muitinio sandėliavimo procedūra pagal deklaraciją Nr. 19LTVC01001M1E51F2 (2019-08-19), UAB „Transekspedicija“ įregistravo mokestinę prievolę: 14,00 Eur muito, 30,00 Eur PVM ir 104,00 Eur akcizo bei paskyrė 30 procentų nuo apskaičiuotų mokesčių sumos baudą - 44,00 Eur. Muitinės departamento nuomone, priimtas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Nepagrįsta pareiškėjo nuomonė, jog trūkstamas cigarečių kiekis galėjo būti nepakrautas pradinėje išsiuntimo vietoje prekių pardavėjo „LYS TRADE Sp, Z.o.o“. Pats pareiškėjas skunde nurodo, kad UAB „Board zone“, pagal 2019-05-03 sutartį Nr. MS-1915-03-01 atstovaujanti pirkėją Honkongo įmonę „Promenergy (HK) International limited“, pristatė prekes pareiškėjai laikinajam saugojimui ir įformino 2019-05-20 laikinojo saugojimo deklaraciją Nr. 19LTVR4000LS004440. Po laikinojo saugojimo šioms prekėms 2019-08-19 buvo įforminta muitinio sandėliavimo procedūra pagal deklaraciją MRN 19LTVC01001M1E51F2, kurioje ir gavėju ir deklarantu nurodyta UAB „Transekspedicija“, Galinės g, 1, Vilniaus r., o sandėliavimui perduodama „1412 pak. cigarečių su filtru: NZ GOLD, 1411500 vnt. Prievolę pateikti tikslius ir teisingus duomenis, tarp jų ir cigarečių blokų bei vienetų kiekį, deklaracijoje įstatymas nustato deklarantui -pareiškėjui. Prekes sandėliavimui muitinė išleido, vadovaudamasi Sąjungos muitinės kodekso 194 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal deklaranto (UAB „Transekspedicija“) muitinės deklaracijoje pateiktus duomenis be muitiniam įforminimui pateiktos informacijos ir prekių fizinio tikrinimo. Muitinės kodekso 194 straipsnio 1 dalis numato galimybę muitinei išleisti prekes iš karto, kai patikrinami arba be patikrinimo priimami muitinės deklaracijoje pateikti duomenys, jeigu įvykdomos atitinkamos muitinės procedūros įforminimo prekėms sąlygos ir jeigu prekėms jau pritaikyti visi įmanomi apribojimai ir netaikomi jokie draudimai. Todėl niekuo nepagrįsti skundo teiginiai, kad fiziškai netikrindamas prekių ir muitinio įforminimo dokumentų teritorinės muitinės padalinys savo pareigų neatliko ir savo neveikimu įtikino pareiškėją, kad prekės atvežtos tinkamai įpakuotos ir teisingo kiekio. Pažymi, kad tokį cigarečių kiekį, kurį pareiškėja deklaravo 2019- 05-20 laikinojo saugojimo deklaracijoje Nr. 19LTVR4000LS004440 ir vėliau 2019-08-19 muitinio sandėliavimo procedūrai pagal deklaraciją MRN 19LTVC01001M1E51F2, sandėlis ir priėmė saugojimui bei įtraukė į saugomų prekių muitinės sandėlyje apskaitą, ką patvirtino Vilniaus teritorinei muitinei pateiktoje Muitinės sandėlio prekių apyvartos ataskaitoje už 2019-10-01 – 2019-12-31 laikotarpį. Nepagrįsta ir neteisinga pareiškėjo nuomonė, kad jis, priimdamas prekes saugojimui ir įtraukdamas į sandėlyje saugomų prekių apskaitą, neprivalo jų tikrinti fiziškai ir nurodyti tiksliųjų duomenų (kiekio, svorio ir t.t,). Muitinės prižiūrimuose prekių saugojimo vietose laikomų prekių apskaitos, tvarkymo ir apyvartos ataskaitos pildymo taisyklių, patvirtintų Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2011 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1B-764, 3 p, nustato, kad „Prekių apskaitos registruose ar dokumentuose nurodyti duomenys turi atitikti faktiškai muitinės sandėlyje laikomų prekių, kurioms taikoma muitinio sandėliavimo procedūra ir kurioms ji netaikoma, ir laikinojo saugojimo sandėlyje saugomų prekių charakteristikas (aprašymą, kiekį, pakuočių rūšis, skaičių, ženklinimą ir kt.), o tuo pačiu įsakymu patvirtintų Laikinojo saugojimo sandėliuose laikomų prekių Elektroninės apskaitos registrų tvarkymo instrukcijos 2.7 papunktis įpareigoja į prekių apskaitos registrą įtraukiamus duomenis įrašyti neatitikimus, išaiškėjusius „tarp dokumente, pagal kurį prekės įtrauktos į laikinojo saugojimo sandėlyje laikinai saugomų prekių apskaitos registrą, nurodyto ir faktinio prekių vietų skaičiaus, svorio, kiekio, kokybės, charakteristikų ir pan.“. Duomenų, apie į sandėlį atgabentą ir saugojimui priimtą mažesnį cigarečių kiekį, negu nurodyta deklaracijose, atitinkančių minėtoms nuostatoms, pareiškėjas nepateikė, todėl nepagrįsti ir nesuprantami jo kaltinimai Muitinės departamentui „prekių judėjimo netyrimu laikotarpyje nuo 2019-05-20 iki 2019-08-19“, t. y. iki jų atgabenimo į muitinės sandėlį, ar „dvigubų standartų taikymu byloje“. Neteisinga pareiškėjo nuomonė, kad Vilniaus teritorinė muitinė ignoravo SMK 134 straipsnio 2 d. nuostatą, kad muitinės prižiūrimų prekių turėtojas patikrinti prekes ar atlikti kitus veiksmus gali tik muitinei leidus, o prekių tikrinimas turi būti susijęs su pagrįstu įtarimu, kad prekių trūksta, įvežtos kitokios nei nurodyta dokumentuose prekės ir panašiai. Pažymi, kad minėta straipsnio dalis nustato, kad „muitinės prižiūrimų prekių turėtojas gali, muitinei leidus bet kuriuo metu tas prekes patikrinti arba paimti jų pavyzdžius, visų pirma jeigu to reikia jų tarifiniam klasifikavimui, muitinei vertei arba muitiniam statusui nustatyti“. Taigi, šiose nuostatose kalbama apie muitinės leidimo reikalingumą jau priimtų saugojimui ir saugomų muitinės sandėlyje prekių patikrinimui, tačiau ne apie prekių priėmimą saugojimui, saugomų muitinės sandėlyje prekių apskaitą ir pan. klausimus, reglamentuojamus Muitinės departamento generalinio direktoriaus minėtu 2011 m. gruodžio 29 d, įsakymu Nr. 1B-764 patvirtintomis Muitinės prižiūrimų prekių saugojimo vietose laikomų prekių apskaitos, tvarkymo ir apyvartos ataskaitos pildymo taisyklėmis, kitais teisės aktais bei sandėlio su muitine sudarytomis sutartimis. Nurodo, kad tiek minėta įforminta muitinio sandėliavimo procedūra pagal deklaraciją Nr. 19LTVC01001M1E51F2 (2019- 08-19), tiek sandėlyje vedama prekių apskaita bei Vilniaus teritorinei muitinei pateikta Muitinės sandėlio prekių apyvartos ataskaita už 2019-10-01 - 2019-12-31 laikotarpį patvirtina, jog deklaracijose nurodytas prekių kiekis ir buvo pristatytas į UAB „Transekspedicija“ muitinės sandėlį bei įtrauktas į sandėlyje saugomų prekių apskaitą ir nenustatyta ir pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, jog trūkstamas cigarečių kiekis galėjo būti nepakrautas siuntėjo ar pan.

Įforminus muitinio sandėliavimo procedūrą, ne Sąjungos prekės saugomos muitinei prižiūrint. Tos prekės taip prižiūrimos tol, kol nustatomas jų muitinis statusas, ir negali būti paimtos iš muitinės priežiūros be muitinės leidimo(SMK 134 str. 1 d. 3 p,). Sąjungos muitinės kodekso 242 straipsnis įpareigoja sandėlio leidimo turėtoją ir procedūros vykdytoją užtikrinti, kad prekės, kurioms įforminta muitinės sandėliavimo procedūra, nebūtų paimtos iš muitinės priežiūros ir vykdyti pareigas, susijusias su prekių, kurioms įforminta muitinio sandėliavimo procedūra, saugojimu. Minėtos prekės UAB „Transekspedicija“ muitinės sandėlyje buvo saugomos iki jų išleidimo tranzitui, t. y. Sąjungos tranzito procedūros pagal 2019-11-19 lydintįjį dokumentą T1 Nr. 19LTVR400016ECE1C2 įforminimo.

Muitinės departamento nuomone, šioje byloje pareiškėjos atžvilgiu priimti tiek Vilniaus teritorinės muitinės 2020 m. vasario 11 d. sprendimas Nr. 18KP-03-93, tiek Muitinės departamento 2020 m. gegužės 4 d. sprendimas Nr. 1A-79 yra teisėti ir pagrįsti, priimti išnagrinėjus bei įvertinus visus pareiškėjos pateiktus dokumentus ir pareikštus prieštaravimus.