Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. M., teismo posėdyje išnagrinėjo K. M., a. k. (duomenys neskelbtini), įtraukto į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų registrą, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 481 straipsnio 1 dalį ir 506 straipsnio 4 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. M. 2016-10-22, apie 01.00 val. Dzūkų g. 28A, Vilniuje, policijos pareigūnų ir kitų ten buvusių asmenų akivaizdoje keikėsi necenzūriniais žodžiais, aktyviais veiksmais trukdė policijos pareigūnams sulaikyti asmenį, galimai padariusį administracinį nusižengimą, rankomis laikė tarnybinio automobilio duris, ragino sulaikytą asmenį nesėsti į policijos tarnybinį automobilį, nevykdė teisėto policijos pareigūnų reikalavimo atsitraukti ir netrukdyti dirbti. Tokiais savo veiksmais K. M. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 481 straipsnio 1 dalyje ir 506 straipsnio 4 dalyje.

K. M. rašytiniame pasiaiškinime su padarytais pažeidimais sutiko, gailisi; paaiškino, kad galimai 2016-10-22 (tikslios datos neprisimena) apie 01.00 val. Vilniuje, Dzūkų g. 28A kartu su K. N., K. T. ir A. K. išėjo iš parduotuvės. Išėjęs iš parduotuvės K. iškėlė rankas į viršų ir sušuko „Klasiokai“. Nuėjus apie dešimt metrų prie jų sustojo policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtas automobilis. Iš automobilio išlipo du uniformuoti policijos pareigūnai. Pagal amžių vyresnis pareigūnas išlipo iš vairuotojo vietos, o jaunesnis iš keleivio pusės. Pareigūnai neprisistatė. Vyresnis pareigūnas paklausė K. dėl ko šis mojuoja rankomis. Po to nieko nepaaiškinęs tas pats pareigūnas nurodė K.N. lipti į tarnybinį automobilį. Pareigūnų klausė dėl kokios priežasties policijos pareigūnai sulaiko K. N., tačiau jiems nieko nebuvo paaiškinta. Vyresnis pareigūnas iškarto atidarė tarnybinio automobilio galines duris ir stūmė K. į tarnybinį automobilį bei mėgino užlaužti jam rankas. Po to, pareigūnas išsitraukė elektrošoką ir panaudojo jį prieš K., apie tai neįspėjęs. K. M. tuo metu filmavo telefonu tokius pareigūno veiksmus. Kitas pareigūnas tuo metu stovėjo nuošalėje, bet išsitraukė elektrošoką. Po to abu pareigūnai uždėjo K. antrankius ir įsodino į tarnybinį automobilį. K. M. tuo metu viską filmavo, bet pastebėjo, kad vyresnis pareigūnas su elektrošoku ėjo link K. M.. Tai pamatęs K. M. pradėjo bėgti, pareigūnas vijosi. Dėl ko policijos pareigūnas K. M. vijosi nežino, nes nieko nebuvo padaręs, o ir pareigūnas K. M. nieko nesakė. Bėgdamas pastebėjo, kad kitas policijos pareigūnas tuo metu į tarnybinį automobilį sodino A., o jos daiktus paliko ant žemės. Kadangi iš įvykio vietos pabėgo, tai nežino kas vyko toliau, tik matė, kad į vietą buvo atvažiavę papildomi policijos patruliai.

K. M. teismo posėdyje nurodė, jog padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 481 straipsnio 1 dalyje ir 506 straipsnio 4 dalyje, savo elgesį vertina kritiškai, gailisi; mano, jog į pareigūnų veiksmus galėjo reaguoti kitaip.

Be visiško K. M. prisipažinimo jo kaltė, padarius protokole aprašytus administracinės teisės pažeidimus, įrodyta rašytine bylos medžiaga: 2017-04-14 administracinio nusižengimo protokolu; Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vidaus tyrimų skyriaus 2016-12-27 Tarnybinio patikrinimo išvada dėl A. K. ir K. N. skunduose pateiktos informacijos, kurioje nurodyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Vilniaus aps. VPK) Vidaus tyrimų skyriui (toliau - VTS) 2016-11-07 pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą pagal A. K. ir K. N. skunduose pateiktą informaciją apie galimai netinkamus Vilniaus aps. VPK pareigūnų veiksmus 2016-10-22. A. K. skunde nurodė, jog 2016-10-22, apie 01.00 val. su draugais išėjo iš parduotuvės, esančios Vilniuje, Dzūkų g. 28A. Tuo metu privažiavo pareigūnai, kurie neprisistatę, nenurodę priežasties, liepė K. N. sėsti į policijos automobilį. Pastarasis atsisakė lipti į policijos automobilį ir paklausė dėl kokios priežasties turi sėsti. Pareigūnai priežasties nenurodė, tik šaukdami liepė lipti į automobilį ir išsiėmė elektroimpulsinį prietaisą. A. K. pareigūnų klausė, kodėl šie taip elgiasi, tačiau pastarieji į pareiškėjos pastabas nereagavo. A. K. atsisėdo ant suolo ir skambino telefonu Nr. 112. Tuomet pareigūnas jai keletą kartų sudavė per ranką.

K. N. skunde įvykio aplinkybės nurodytos analogiškai kaip ir A. K. skunde.

A. K. paaiškino, kad 2016-10-22 apie 01.00 val. Vilniuje, Dzūkų g. 28A. kartu su K. N., K. T., K. M. išėjo iš parduotuvės. Kartu išėjo ir šios parduotuvės darbuotoja I., kuri prie durų rūkė. Nuo parduotuvės nuėjus apie dešimt metrų prie jaunuolių sustojo policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtas automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš automobilio išlipo du uniformuoti policijos pareigūnai. Vyresnis pareigūnas nieko nepaaiškinęs nurodė K. N. lipti į tarnybinį automobilį. Pareigūnų klausė dėl kokios priežasties sulaiko draugą, tačiau pastarieji nieko nepaaiškino. Vyresnis pareigūnas iš karto atidarė tarnybinio automobilio galines duris ir stūmė K. į tarnybinį automobilį. Dėl to pastarasis kelis kartus galva trenkėsi į policijos tarnybinio automobilio kėbulą. A. K. priėjo prie kito pareigūno ir pasiteiravo, dėl ko jie sulaiko draugą. Šis pareigūnas nieko konkrečiai neatsakė, tik nurodė kažką apie neblaivumą. Merginos manymu policijos pareigūnas elgėsi neteisėtai, todėl ji pasakė, jog pareigūnai yra neadekvatūs. Jokių įžeidžiančių frazių policijos pareigūnams nesakė. K. policijos pareigūnui nesipriešino, tik pakėlęs rankas į viršų teiravosi kodėl yra sulaikomas. Pareigūnai nenurodė, kodėl sulaiko K. N., todėl šis nelipo į policijos automobilį. Pareigūnas išsitraukė elektroimpulsinį prietaisą ir nurodė, jog jeigu K. nelips į automobilį, prieš jį bus panaudotas šis prietaisas. K. M. tuo metu filmavo telefonu ir pareigūnams aiškino, kad jaunuoliai nieko nepadarė. Kitas policijos pareigūnas (jaunesnis), atsisukęs į K., nieko nepasakęs taip pat išsitraukė elektroimpulsinį prietaisą. Po to K. M. nubėgo, o policijos pareigūnas jį nusivijo. K. N. nelipo į tarnybinį automobilį, o stovėjo šalia jo (automobilio). Apie 1 - 1,5 metro atstumu nuo pastarojo stovėjęs policijos pareigūnas panaudojo elektroimpulsinį prietaisą iššaudamas laidus. K. nukrito ant žemės, o A. K. paskambino bendruoju pagalbos telefonu. A. K. teigia, jog prie pareigūno priėjusi nebuvo ir jokiais veiksmai jam netrukdė. Kalbėdama telefonu A. K. nepastebėjo, kaip pareigūnas atsidūrė prie jos ir pradėjo temti už rankos, kurioje laikė telefoną, keletą kartų per ją sudavė. A. K. pareigūno ne kartą klausė, kodėl jis naudoja prievartą, tačiau šis nieko neatsakė ir nuėjo į šalį. Po to į vietą atvažiavo daugiau policijos pareigūnų. K. N. buvo įsodintas į policijos tarnybinį automobilį. Prie A. K. priėjo anksčiau minėta parduotuvės darbuotoja ir nuvedė ją į šoną. Vėliau prie A. K. vėl priėjo vyresnis pareigūnas, kuris nieko nepaaiškinęs paėmė už rankos ir nutempė į tarnybinį automobilį. Pareigūno paklausus už ką buvo sulaikoma, šis nurodė, kad A. K. trukdė jam atlikti pareigas. Pareigūnas neleido sulaikomajai pasiimti ant žemės stovėjusios rankinės. Mergina ir K. N. juos sulaikiusių pareigūnu automobiliu buvo pristatyti į Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 2 PK. A. K. teigia, jog policijos pareigūnai neteisėtai ją ir K. N. sulaikė, nenurodė savo duomenų, nepagrįstai naudojo prievartą, po sulaikymo neužtikrino asmeninių daiktų saugumo palikdami juos įvykio vietoje, policijos komisariate nepateikė ją sulaikiusių pareigūnų duomenų ir jos prašymu nepatikrino pareigūnų blaivumo.

Vilniaus aps. VPK VTS tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, jog A. K. pateikė įvykio vietoje K. M. filmuotą vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota, jog Vilniaus aps. VPK PR pareigūnai paėmė K. N. už parankių ir mėgina vesti link tarnybinio automobilio galinių keleivio durelių. Minėtas jaunuolis neina, mėgina išsilaisvinti iš pareigūnų, nuolat šaukia, klausdamas už ką sulaikomas. Pareigūnai pastarajam paaiškina, jog šis sulaikomas dėl girtumo. Kiti įvykio vietoje buvę jaunuoliai taip pat garsiai šūkaudami, klausia dėl ko sulaikomas jų draugas, vartoja necenzūrinius žodžius, ragina K. N. į policijos automobilį nesėsti. M. R. keletą kartų įspėjo sulaikytą jaunuolį, jog šiam nevykdant reikalavimų sėsti į automobilį, bus panaudotas elektroimpulsinis prietaisas ir demonstruoja minėtą prietaisą, išėmęs jį iš dėklo. Vėliau įvykį filmavęs asmuo nuo policijos automobilio pasišalina ir įraše nematyti, kaip buvo panaudotas elektroimpulsinis prietaisas. K. N. įvykio aplinkybes paaiškino panašiai kaip ir A. K., tačiau pripažino, jog nevykdė pareigūnų nurodymo sėsti į tarnybinį automobilį bei, jog buvo įspėtas prieš panaudojant elektroimpulsinį prietaisą. K. M. įvykio aplinkybes paaiškino panašiai kaip ir A. K., tačiau teigė, jog pareigūnai neįspėjo K. N. prieš panaudojant elektroimpulsinį prietaisą.

Vilniaus aps. VPK VTS tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, jog Vilniaus aps. VPK PR vyriausiasis patrulis M. R. nurodė, jog 2016-10-22, apie 01.30 val., patruliuodamas kartu su D. L., Vilniuje, Dzūkų g. 28A, pastebėjo keturis jaunuolius, kurie išėjo iš naktinės parduotuvės. Vienas iš jų, kaip vėliau paaiškėjo, K. N., eidamas svirduliavo į šonus, keldamas rankas į viršų garsiai rėkavo bei šukavo. Minėto jaunuolio veiksmuose buvo administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 183 str., požymiai, todėl pareigūnai privalėjo pastarajam surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Pareigūnai, priėję prie minėto jaunuolio, prisistatė ir pastarojo pareikalavo prieiti prie tarnybinio automobilio asmens tapatybei, girtumui nustatyti bei administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui. Minėtas jaunuolis buvo neblaivus (iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, svirduliavo į šalis) ir, viešoje vietoje garsiai šūkaudamas, pažeidinėjo viešąją tvarką bei žmonių rimtį. Pastarasis patrulių nurodymo, kurį jie pakartojo keletą kartų bei paaiškino, kodėl šis vyras privalo eiti prie tarnybinio automobilio, nevykdė. Pareigūnai K. N. paėmė už parankių ir privedė prie tarnybinio automobilio. Tuo metu jaunuolis eidamas nesipriešino ir priėjus prie tarnybinio automobilio K. N. nurodė, jog sutinka tikrintis girtumą. Išėmus alkoholio kiekio matuoklį, sulaikytasis atsisakė tikrintis girtumą, nevykdė pareigūnų reikalavimų prisistatyti arba pateikti asmens tapatybės dokumentą. Pareigūnai pastarajam ne mažiau kaip dešimt kartų paaiškino, jog jis sulaikomas už viešosios tvarkos pažeidimą ir bus pristatytas į policijos komisariatą. K. N. nurodė sėsti į tarnybinį automobilį, tačiau šis tai daryti atsisakė. Mėginant įsodinti į tarnybinį automobilį, jaunuolis pradėjo fiziškai priešintis, t. y. standino rankas, atsistojo į kovinę stovėseną bei kitais veiksmais vengė sulaikymo. Minėtas jaunuolis daug kartų buvo įspėtas, kad jeigu nevykdys teisėtų pareigūnų, reikalavimų, prieš jį bus panaudoti kovinių imtynių veiksmais bei spec. priemonės - elektroimpulsinis prietaisas „Taser“. Tačiau jaunuolis į pareigūnų reikalavimus ir įspėjimus nereagavo ir nevykdė reikalavimų, mėginant pastarąjį sulaikyti, priešinosi, stumdėsi, standino rankas. Prieš K. N. patruliai panaudojo kovinių imtynių veiksmus bei elektroimpulsinį prietaisą. M. R. panaudojo minėtą prietaisą per atstumą ir jaunuolis pargriuvo ant žemės. Po ko elektroimpulsinį prietaisą perdavė kolegai, jog šis kontroliuotų sulaikomąjį. Tuomet pareigūnas mėgino sulaikyti kitą kartu su K. N. buvusį jaunuolį, kuris provokavo pastarąjį nevykdyti nurodymų sėsti į tarnybinį automobilį. Kaip tik tuo metu K. N. sugebėjo išsitraukti ar nutraukti elektroimpulsinio prietaiso laidus, dėl ko šis nustojo veikti, ir atsistojo bei mėgino pasišalinti. Tuomet atvyko dar vienas patrulių ekipažas. M. R. pakartotinai įspėjo K. N., jog šis privalo vykdyti pareigūno reikalavimus, o jų nevykdant bus panaudotas elektroimpulsinis prietaisas. Kadangi minėtas jaunuolis reikalavimų nevykdė ir mėgino šalintis, M. R. panaudojo minėtą prietaisą pridėdamas jį prie kojos. Tuo metu pribėgo G. G., kuris padėjo K. N. įsodinti į tarnybinį automobilį. Įsodinus į automobilį sulaikytojo rankos buvo susegtos antrankiais. Pastarasis šiek tiek nurimo, tačiau vis dar šūkavo. Sulaikant K. N., įvykio vietoje buvę kiti asmenys savo veiksmais trukdė pareigūnams sulaikyti pažeidėją. Pastarieji rankomis griebė už uniformos, provokavo pašalinius asmenis padėti jiems išvengti sulaikymo, šūkavo, rėkavo, įžeidinėjo patrulius žodžiais. Iš minėtų asmenų pavyko sulaikyti tik vieną merginą, kaip vėliau paaiškėjo A. K.. Vienas jaunuolis, kurio duomenų sulaikyti asmenys nenurodė, nevykdydamas M. R. nurodymo likti vietoje, pasišalino, t. y. nubėgo gatvės. važiuojamąja dalimi, taip sukeldamas avarinę situaciją pravažiuojančiam automobiliui (tai užfiksuota tarnybinio automobilio video registratoriumi). A. K. įžeidinėjo pareigūnus, t. y. išvadino juos alkoholikais, narkomanais, griebė rankomis už uniformos, atsistodavo tarp policijos pareigūnų ir pažeidėjo, grasino aukšto rango pareigūnais. Sulaikymo metu A. K. savo rankinę demonstratyviai paliko kartu buvusiai kitai merginai, sakydama, jog ji rankinės neims. 2016-10-22, apie 02.10 val. abu sulaikytieji pristatyti į Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 2 PK.

Vilniaus aps. VPK PR vyriausieji patruliai D. L., G. G. ir J. A. įvykio aplinkybes nurodė analogiškai kaip M. R..

Vilniaus aps. VPK VTS tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, jog atsižvelgiant į tai, kad K. M. veiksmuose yra administracinių teisės pažeidimų, numatytų LR ATPK 174 str. ir 187 str. bei Kelių eismo taisyklių nesilaikymo požymiai, tikslinga tarnybinio patikrinimo išvados ir dokumentų, turinčių reikšmės vertinti minėto asmens veiksmus, kopijas pateikti Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 2 PK spręsti klausimą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pradėjimo bei kita bylos medžiaga.

Atlikus vidaus tyrimą, bei suradus K. M., administracinio nusižengimo protokolas jam buvo surašytas 2017-04-14, pagal nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso, kuris pakeitė iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK, patvirtintą 1984 m. įstatymu Nr. X-4449, 481 straipsnio 1 dalį ir 506 straipsnio 4 dalį (Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 str. 1 d., 2 d.).

Byloje surinkti ir užfiksuoti įrodymai leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog K. M. padarė jam inkriminuojamus nusižengimus. Jo veika atitinka ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, nes jis policijos pareigūnų ir kitų asmenų akivaizdoje vartojo necenzūrinius žodžius, taip pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Jo veika atitinka ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, nes jis aktyviais veiksmais trukdė policijos pareigūnams sulaikyti asmenį, galimai padariusį administracinį nusižengimą, rankomis laikė tarnybinio automobilio duris, ragino sulaikytą asmenį nesėsti į policijos tarnybinį automobilį, nevykdė teisėto policijos pareigūnų reikalavimo atsitraukti ir netrukdyti dirbti.

K. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs pažeidimus ir nuoširdžiai gailisi (LR ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, į tai, kad K. M. baustas administracine tvarka, nuobaudos galioja. Kita vertus, ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs tai, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą. Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, į nustatytą K. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi, savo veiksmus vertina kritiškai (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ir sprendžia, kad administracinės nuobaudos paskirtis, nurodyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, gali būti K. M. už ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrus sankcijoje numatytą minimalią baudą, o už ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrus mažesnę už minimalią sankcijoje numatytą baudą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635, 636 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Pripažinti K. M., a. k. (duomenys neskelbtini), kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 30 Eur baudą.

Pripažinti K. M., a. k. (duomenys neskelbtini), kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje ir paskirti jam 40 Eur baudą.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi nuobaudas subendrinus K. M., a. k. (duomenys neskelbtini), skirti galutinę 40 Eur baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001; pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti pažeidimo identifikacinį numerį (ROIK) - 17064409109.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (LR ANK 676 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.