Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V.K., 2008 m. vasario 22 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V.K. skundą dėl Palangos miesto policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus 2008-06-09 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Palangos miesto policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus viešosios tvarkos ir eismo priežiūros grupės pareigūnas (toliau – Institucija) 2008 m. birželio 9 d. nutarimu, kai administracinio teisės pažeidimo protokolas nesurašomas, V.K. pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 2 dalį paskyrė 100 litų baudą už tai, kad jis 2008 m. birželio 9 d. 10 val. 40 min. Palangoje, J.Simpsono gatvėje vairavo automobilį „Opel Cadet Vin-Wolvo“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatė jį kelio ženklo 332 „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (KET) 52 punkto reikalavimus.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 123 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo pranešta ir nėra pagrindų atidėti bylos nagrinėjimą, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 297 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Atsakomybė pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį iškyla už kelio ženklų ir ženklinimo nesilaikymą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pripažintas kaltu, pažeidęs kelio ženklo 332 „Sustoti draudžiama“ reikalavimus. Minėtas kelio ženklas draudžia transporto priemonėms sustoti (stovėti) toje kelio pusėje, kurioje yra kelio ženklas.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigia, jog dešinėje J.Simpsono gatvės pusėje, kurioje jis pastatė transporto priemonę, draudžiančio kelio ženklo nebuvo, t.y. jis buvo pastatytas taip, kad jo nesimatė, nes kelio ženklas buvo įrengtas aukštai ant stulpo, jo matomumą ūžtojo medžiai. V.K. Kriščiūno pateiktoje fotonuotraukoje (b.l. 6), kurioje, jo teigimu, užfiksuota transporto priemonės stovėjimo vieta pažeidimo padarymo metu (prie remontuojamo viešbučio), draudžiančio toje vietoje sustoti kelio ženklo nesimato.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas D.V. (pareigūnas, priėmęs skundžiamą nutarimą) parodė, jog draudžiantys sustoti kelio ženklai buvo kairėje ir dešinėje J. Simpsono gatvės pusėje. Dešinėje kelio pusėje kelio ženklas buvo pakabintas ant elektros stulpo. Liudytojas parodė, kad V.K. su pažeidimu nesutiko ir teigė, jog draudžiančio kelio ženklo toje pusėje nėra. Prie viešbučio stovėjo ir daugiau transporto priemonių, kurių vairuotojai nesutiko dėl pažeidimo, todėl aplinkybių aiškinimuisi buvo atvykęs viršininkas. Liudytojo teigimu, šiuo metu minėto kelio ženklo nėra, nes ten rezervuota stovėjimo vieta (b.l. 24-25).

Pažymėtina tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje Institucija pateikė tik vienintelį įrodymą – ginčijamą nutarimą (b.l. 11).

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnis). Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžta konkreti administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra teisinis administracinės atsakomybės pagrindas. Realus teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones.

Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pasirašė nutarime, tačiau jo paaiškinimas teismo posėdyje bei liudytojo D.V. parodymai leidžia daryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidimo fakto nepripažino.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 straipsnyje numatyti atvejai ir aplinkybės, kai administracinio teisės pažeidimo protokolas nesurašomas. Šio straipsnio antroji dalis numato, kad protokolas nesurašomas tais atvejais, kai asmuo neginčija padaryto KET pažeidimo ir jam skiriama ne didesnė kaip dviejų šimtų litų bauda inter alia už pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje. Nurodytais atvejais skiriamą baudą tam įgalioti pareigūnai gali paimti pažeidimo padarymo vietoje (262 straipsnio 6 dalis). Jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ginčija jam paskirtą nuobaudą, tai pagal šio kodekso 259 straipsnį surašomas protokolas (262 straipsnio 7 dalis).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ginčijo KET pažeidimą, todėl turėjo būti surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas bei išnagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla, o ne priimtas nutarimas pagal ATPK 262 straipsnio nuostatas.

Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijos (toliau – ir Instrukcija), patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 5-V-462 (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. birželio 4 d. įsakymo Nr. 5-V-375 redakcija), 5 punktas numato, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas nesurašomas tik ATPK 262 straipsnyje numatytais atvejais. Instrukcijos 57 punktas numato, kad policijos pareigūnas, nagrinėdamas bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas pažeidimas; ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo; ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn; ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių; kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Analogiška nuostata dėl aplinkybių, išaiškintinų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, nurodyta ir ATPK 284 straipsnio 1 dalyje.

Surinkta bylos medžiaga nepaneigtas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginys, kad draudžiantis kelio ženklas buvo pastatytas nesilaikant kelio ženklų išdėstymo standartų, dėl ko eismo dalyviams jis buvo nematomas. T. y. neįrodyta V.K. kaltė dėl pažeidimo padarymo, todėl nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Aptartų argumentų pagrindu darytina išvada, kad surinkti faktiniai duomenys yra nepakankami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltei pagrįsti arba konstatuoti, kad šio administracinio teisės pažeidimo V.K. nepadarė, todėl nutarimas naikintinas ir byla grąžinama institucijai naujam nagrinėjimui, papildomų bylos aplinkybių tyrimo atlikimui. Nagrinėjant bylą iš naujo, būtina išsiaiškinti, pagrindžiant tai objektyviais įrodymais, ar J.Simpsono gatvės dešinėje pusėje pažeidimo nustatymo metu stovėjęs kelio ženklas 332 „Sustoti draudžiama“ buvo matomas eismo dalyviams, ar jo neužstojo kliūtys, ar jis buvo pastatytas nepažeidžiant standartų.

Teismas, remiantis tuo, kas išdėstyta ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

skundą patenkinti iš dalies.

Palangos miesto policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus 2008 m. birželio 9 d. nutarimą, kuriuo V.K. pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį paskirta 100 litų bauda, panaikinti ir bylą grąžinti Institucijai nagrinėti iš naujo.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.