Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo suimto kaltinamojo J. G. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutarties, kuria kaltinamajam J. G. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant jį nuo 2012 m. balandžio 11 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. G. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis 2011 m. sausio 14 d. apie 10.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su sugyventine P. B. metu, tyčia sudavė jai ne mažiau kaip du smūgius lėkšte į galvos sritį, tuo padarydamas jai veido sumušimą, odos nubrozdinimą, muštinę žaizdą pakaušyje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

J. G. taip pat kaltinamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktus tuo, kad 2011 m. liepos 10 d. ryte, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su sugyventine P. B. metu, šiai esant bejėgiškos dėl sunkaus girtumo būklės, tyčia sudavė jai ne mažiau aštuonių smūgių kumščiu į dešinę plaštaką, dešinį žastą, klubus ir vieną smūgį peiliu į krūtinės sritį, tuo padarydamas jai poodines kraujosruvas dešinėje plaštakoje, dešiniame žaste, abiejų klubų srityse, durtinę-pjautinę žaizdą priekinėje krūtinės sienoje dešinėje, krūtinės paodės, dešinio III tarpšonkaulinio tarpo raumenų ir dešinio III šonkaulio kremzlinės dalies pažeidimus, širdiplėvės sienos ir aortos kylančiosios dalies kiauryminius pažeidimus, nuo ko P. B. įvykio vietoje mirė. Tokiu būdu J. G. tyčia nužudė bejėgiškos būklės dėl sunkaus girtumo buvusią savo šeimos narę – sugyventinę P. B. .

J. G. taip pat kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį tuo, kad 2011 m. liepos 10 d. apie 15 – 16 val. iš E. V. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame jis gyveno, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, pagrobė svetimą turtą – A. V. priklausantį 409,83 Lt vertės šaldytuvą „Hansa“, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. V. 409,83 Lt turtinę žalą.

J. G. , vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 140 straipsniu, laikinai sulaikytas 2011 m. liepos 11 d.. Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 12 d. nutartimi J. G. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis teismo nutartimis buvo tęsiamas.

Skundžiamoje 2012 m. balandžio 6 d. nutartyje Kauno apygardos teismas konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Todėl, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą bei nustatęs šiuo atveju esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus, suėmimo terminą J. G. apygardos teismas pratęsė dar trims mėnesiams.

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė kaltinamojo J. G. skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo J. G. skundas atmetamas.

Apygardos teismas, pratęsdamas J. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

Būtina suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Apeliacinis teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju byloje pakanka teisėtais būdais gautų duomenų, leidžiančių manyti, jog J. G. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose, 178 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šioje byloje duomenimis, leidžiančiais pagrįstai manyti, jog kaltinamasis padarė aukščiau paminėtas nusikalstamas veikas, laikytini iš dalies paties kaltinamojo J. G. , nukentėjusiojo A. V. , liudytojų R. P. , J. J. , J. Č. , G. V. , A. P. , A. U. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, specialistų išvados, kita baudžiamosios bylos medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės, jo veiksmų kvalifikavimo klausimai nesprendžiami ir įrodymai nevertinami, vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas ar gali būti pratęsiamas jo terminas, kai yra BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos sąlygos ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apygardos teismo išvada, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Apeliacinio teismo manymu, švelnesnės kardomosios priemonės šiuo atveju nebūtų pakankamos užtikrinant kaltinamojo dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme.

Apygardos teismas kaltinamajam J. G. suėmimo terminą trims mėnesiams pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo bei darys naujus nusikaltimus. Apeliacinio teismo teisėjo nuomone, šiuos suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė teisingai, ką nepagrįstai savo skunde ginčija kaltinamasis J. G. .

Vadovaujantis BPK 122 straipsnio 2 dalimi, šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu suėmimas skiriamas ar jo terminas pratęsiamas atsižvelgus į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, J. G. kaltinamas padaręs du nesunkius nusikaltimus nuosavybei ir žmogaus sveikatai, numatytus BK 178 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje, ir vieną labai sunkų nusikaltimą žmogaus gyvybei, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose. Už pastarąjį nusikaltimą baudžiamasis įstatymas numato tik labai griežtą laisvės atėmimo bausmę. Taigi, šios aplinkybės iš esmės pakanka pratęsiant suėmimo terminą BK 122 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu. Be to, kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, kaltinamasis J. G. neturi tvirtų socialinių ryšių, iki sulaikymo jis gyveno pas sugyventinę, kurios tyčiniu nužudymu yra kaltinamas, gyvenamąją vietą deklaravo nakvynės namuose (t. 2, b.l. 72, 95), niekur nedirbo ir neturėjo kito legalaus pragyvenimo šaltinio. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad apygardos teismas šiuo atveju pagrįstai nustatė, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis J. G. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

BK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 punkte nurodyta, jog pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

Iš bylos medžiagos matyti, kad J. G. šiuo metu kaltinamas trijų nusikaltimų padarymu, vienas iš kurių yra priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai ir numatytas BPK 122 straipsnio 4 dalyje, kurioje nurodoma, jog tuo atveju, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog asmuo įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus, gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar BK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Tą aplinkybę, jog J. G. gali daryti naujus nusikaltimus, nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, patvirtina ir tai, jog jis iki sulaikymo niekur nedirbo ir neturėjo kito legalaus pragyvenimo šaltinio, be to praeityje buvo ne kartą buvo nusikaltęs. Nors teistumai už ankstesnius nusikaltimus yra išnykę, tačiau tai rodo, jog J. G. yra linkęs nusikalsti. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, visos aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad apygardos teismas šiuo atveju pagrįstai nustatė, jog kaltinamasis J. G. būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus, nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BK 122 str. 1 d. 3 p.).

Kaltinamojo J. G. prašymas pakeisti kardomąją priemonę į švelnesnę negali būti tenkinamas. Teisminėje baudžiamojo proceso stadijoje kardomąsias priemones pakeičia tik bylą savo žinioje turintis teismas. Todėl tokie prašymai nagrinėjami teisme, kurio žinioje yra baudžiamoji byla. Apeliacinės instancijos teismas BPK 130 straipsnio tvarka nagrinėdamas skundus dėl pirmos instancijos teismo nutarties, kuria pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas, gali skundžiamą nutartį panaikinti arba palikti ją galioti.

Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartis pratęsti kaltinamajam J. G. suėmimo terminą trims mėnesiams pagrįsta ir teisėta.

Apeliacinio teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Suimto kaltinamojo J. G. skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.