Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubausto M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistės K. G. 2016 m. kovo 4 d. nutarimo Nr. 40N-53212590-16 panaikinimo bei

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistė K. G. 2016 m. kovo 4 d M. B. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 124¹ straipsnio 4 dalį, kuriame nurodė, kad M. B. laikotarpyje nuo 2016-02-07 12.48 val. iki 2016-02-07 18.53 val. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), paliko automobilį „Volvo XC90“, valt. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėti automobilių stovėjimo aikštelėje ilgiau kaip dvi valandas, kurioje galioja kelio ženklas Nr. 529 „Stovėjimo ribotą laiką vieta“, stovėjimas ne ilgiau dvi valandas. Automobilis nebuvo paženklintas skiriamaisiais ženklais „Neįgalusis“ ir nebuvo neįgaliųjų asmenų automobilių statymo kortelės. Protokole konstatuota, kad tokiais veiksmais M. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 8 punkto reikalavimus (3 b. l.).

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo poskyrio specialistė K. G. 2016 m. kovo 4 d. priėmė nutarimą Nr. 40N-53212590-16, pagal kurį M. B. nubaustas dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje, padarymo ir jam paskirta 60 Eur bauda (4 b. l.).

2016 m. balandžio 1 d. Šiaulių apylinkės teisme gautas M. B. skundas dėl minėto nutarimo panaikinimo. Skunde (17-18 b. l.) pareiškėjas paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, prieš aikštelę kitoje gatvės pusėje. Kadangi prie namo (duomenys neskelbtini) vyksta statybos darbai, todėl kartais automobilį trumpam palieka aikštelėje (duomenys neskelbtini) KET ženklo Nr. 529 galiojimo zonoje. KET ženklas Nr. 529 reiškia - stovėjimo vieta, kurioje motorinėms transporto priemonėms leidžiama stovėti ne ilgiau, negu nurodyta, išskyrus skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele pažymėtas transporto priemones. Motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo gerai matomoje transporto priemonės vietoje palikti informaciją apie transporto priemonės atvykimo laiką. Laikydamasis šio kelio ženklo reikalavimų, niekada nepalikinėja jam priklausančio automobilio „Volvo“ ilgiau nei numatyta kelio ženklo reikalavimuose. Kiekvieną kartą palikdamas automobilį, po priekiniu automobilio stiklu, gerai matomoje vietoje, palikdavo popieriaus lapą su jame parašytu tiksliu automobilio pastatymo laiku. Pateiktose nuotraukose nėra užfiksuota priekinė automobilio dalis taip, kad būtu matyti aukščiau minėtas informacinis lapelis. Tą dieną keletą kartų išvažiavo iš aikštelės (duomenys neskelbtini) ir grįžo atgal, nes lankė draugus ir savo tėvus. Pateiktose nuotraukose automobilis matyti skirtingose vietose, kas įrodo, kad automobilis judėjo, tai yra išvažinėjo iš aikštelės ir įvažinėjo atgal, o nuotraukos buvo pateiktos pasirinktinai, nenurodant nuotraukų, kurios liudija, kad buvo išvažiavęs. Be to, tyrimo metu buvo pažeista jo teisė susipažinti su bylos medžiaga, nes specialistė K. G. atsisakė pateikti nuotraukas, pažeidimui išaiškinti panaudotų techninių priemonių aprašymą.

Teismo posėdyje M. B. skundą palaikė remdamasis jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad grįžo iš Ignalinos rajono jis, E. A., R. L. apie 12.00 val. Automobilį pastatė R. L.. Pasiėmė daiktus ir nuėjo į namus. Po kurio laiko R. L. atidavė automobilio raktus. Apie 14.00 val. susinešęs daiktus, pastebėjo, kad pas jį liko E. A. nardymo diržas. Ketindamas aplankyti tėvus, pasiėmė diržą ir važiuodamas pro E. A. namus sustojo prie vartų ir atidavė diržą. Po to grįžo į „M.“ aikštelę ir dar važiavo pas tėvus. Po kelių savaičių gavo kvietimą į policiją. Su įvažiavimo laiku į aikštelę sutinka. Pirmą kartą išvažiavo prieš 14.00 val., važiavo pas E. A.. Diržas buvo bagažinėje, jį pastebėjo imdamas daiktus, nes buvo atvažiavęs R. L. atiduoti raktelius. Po to važiavo pas tėvus (duomenys neskelbtini), užtruko apie 20 minučių. Namie buvo mama. Automobilį pastatė parduotuvės „M.“ aikštelėje po 15.00 val., tiksliai kiek stovėjo, pasakyti negali. Automobilis prastovėjo iki dviejų valandų. Galėjo būti automobilis užfiksuotas 16.23 val., bet galėjo būti tarpiniai išvažiavimai. Automobilį statė toje pačioje vietoje, kaip užvažiavo ant linijų, neatkreipė dėmesio. Gali būti išvykimo laikas 18.53 val., bet automobiliu judėjo. Nuotraukose, jei matosi automobilio valstybiniai numeriai, sutinka, kad automobilis jo. Mano, kad asmenys gali būti nesąžiningi. Su apsaugos darbuotojais konfliktų neturėjo.

Liudytojas A. P. teisme parodė, kad dirba „M.“ apsaugos regiono vadovu. Vairuotojas nepažįstamas. Aikštelė yra privati „M.“ nuosavybė, yra išduoti miesto eismo priežiūros tarnybos leidimai šiems ženklams, ribotas stovėjimo laikas, tuo pagrindu vykdoma kontrolė. Vaizdo kameromis stebimas išvažiavimas ir įvažiavimas. Viena vaizdo kamera stebi ištisai aikštelėje stovinčias transporto priemones. Skirtas darbuotojas, kuris pamatęs transporto priemonę, kuri pažeidžia taisykles, stebi ją toliau. Šiuo atveju tikrai gali neklysti, buvo daugiau nei dvi valandos. Jei kamera yra nematomas automobilio numeris, tai priėjęs darbuotojas automobilį nufotografuoja, kad nebūtų ženklo „neįgalieji“, kadangi yra atitinkamos grupės, kurioms šis ženklo galiojimas netaikomas, fiksuoja ir perduoda policijai. Galimas stovėjimas aikštelėje dvi valandos. Kas mėnesį būna apie 40 panašių pažeidimų.

Liudytoja K. G. teisme parodė, kad pareiškėjas matytas tarnybinių pareigų ėjimo metu. Kiek pamena, tarnyba iš UAB „M.“ gavo pranešimą, kuriame buvo nurodytas aplinkybės, kad paliktas automobilis stovėti ilgiau nei dvi valandas kaip nurodo būdą stovintieji ženklai. Buvo gautos fotonuotraukos. Įtarimų, kad melagingas pranešimas, nebuvo gauta. Vairuotojas atvykęs aiškino, kad gyvena šalia, kieme vyksta statybos darbai. Aiškino, kad tiek nestovėjo, jis įvažiuodavo ir išvažiuodavo, bet tokių duomenų pateiktoje medžiagoje nebuvo. Netikėti pateiktais duomenimis aplinkybių nebuvo. Pateiktos keturios fotonuotraukos. Pranešimus gauna ne pirmą kartą, todėl pasitikėjo gauta medžiaga.

L. T. K. teisme parodė, kad M. B. asmeniškai nepažįstamas. Automobilis prastovėjo daugiau nei 2 valandas vasario 7 dieną ir asmuo buvo nubaustas. Tuo metu dirbo parduotuvės „M.“ apsaugoje, monitorinėje. Nuotrauka padaryta 16.23 val., ir užfiksuota, kad automobilis prastovėjo daugiau nei keturias valandas. Atvykimo laikas matėsi iš kamerų - 12.48 val., įvažiuota iš R. gatvės. Atvykimas matosi iš vaizdo kamerų, kurios yra į R. g., V. g., „B.“ pusę ir kamera filmuojanti visą aikštelę. Vaizdo kamera buvo nustatyta į R.gatvės įvažiavimą, kameros yra stacionarios. Viena kamera filmuoja visą aikštelę. Aikštelėje galima būti tik 2 valandas. Asmuo atvyko 12.48 val., o išvyko 18.53 val. Automobilio stovėjimas buvo ištisinis. Paties darbo laikas nuo 7.30 iki 19.30 val. Pietauja monitorinėje. Jei išeina į tualetą, atsisuka vaizdo įrašą, matosi filmuotoje medžiagoje. Vaizdo įrašą peržiūrėjo atsisukęs. Tą dieną buvo gal du stovėjimo laiką pažeidę automobiliai, tiksliai negali pasakyti. Jei trumpam išeina, tai mato, kad automobilis stovi toje pačioje vietoje, atkreipia dėmesį, ar buvo automobilis patrauktas, peržiūri vaizdo įrašus. Automobilis išvažiavo pro R. gatvę prieš namus, atvažiavo lygiai taip pat. Filmuotoje medžiagoje matosi ištisinis automobilio stovėjimas. Filmuota medžiaga saugoma mėnesį. Automobilį fotografavo jis. Automobilio priekyje nebuvo jokių lapelių ar ženklų. Automobilis visą laiką stovėjo toje vietoje. Automobilio judėjimo nebuvo. Aikštelėje automobilių daug nebuvo, automobilis „Volvo“ išsiskyrė. Įrašus peržiūri kas 2-3 valandas. Įrašą peržiūrėjo nuo 15.00-15.30 val., tiksliai pasakyti negali. Žiūrint įrašą galima pagreitinti. Klaidų nėra, viskas buvo užfiksuota. Jis atvyko 12.48 val., 16.23 val. antra nuotrauka, po to padaryta nuotrauka 18.53 val. Automobilio judėjimo nebuvo. Automobilis prastovėjo šešias valandas. Aikštelė buvo apytuštė. UAB „M.“ darbuotojai automobilius laiko „H.“ aikštelėje.

Liudytojas E. A. teisme parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. M. B. yra draugas. Vasario 7 d. tarp 14.00 ir 14.15 val. M. B. privažiavo automobiliu „Volvo“ prie jo namo vartų, pasignalizavo ir atidavė diržą, kurį buvo pas jį palikęs. Iš kur M. B. atvažiavo, nematė, neatidarė kiemo vartų, nes šuo lakstė. Pas jį M. B. pabuvo 3-5 minutes.

Liudytojas R. L. teisme parodė, kad M. B. yra jo darbdavys. Buvo išvykę į Ignaliną nardyti, šventė E. A. gimtadienį, buvo vasario mėnuo, vasario 7 diena. Grįžo apie 11.00 val., grįždami sustojo pas E. A., išleido jį, o pats persėdo prie vairo. Prieš tai vairavo M. B.. Persėdo todėl, kad jam reikėjo būti namie, o pats norėjo pasidėti savo daiktus. Užtruko apie valandą, grįžęs pastatė automobilį į aikštelę ir paskambino M. B., kad ateitų pasiimti. Automobilį į „M.“ aikštelę atvarė po 12.00 valandos. M. B. paskambino ir jis atėjo prie automobilio, jam atidavė raktelius. Ar tą dieną M. B. vairavo automobilį, nežino, su juo tą dieną nebebendravo, o susitiko tik kitą dieną.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ATPK 256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Vadovaujantis ATPK 256 straipsnio 2 dalimi, šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtos teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje numatyta, kad sustojimas ar stovėjimas vietose, kuriose Kelių eismo taisyklės draudžia sustoti ar stovėti (išskyrus šio straipsnio trečiojoje dalyje numatytus sustojimo ir stovėjimo tvarkos pažeidimus), taip pat sustojimas ar stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų arba važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas, užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki aštuoniasdešimt šešių eurų. Kelio ženklas Nr. 529 „Stovėjimo ribotą laiką vieta“ ženklina stovėjimo vietą, kurioje motorinėms transporto priemonėms leidžiama stovėti ne ilgiau, negu nurodyta, išskyrus skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele pažymėtas transporto priemones.

Nors M. B. neigia padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje, tačiau jo kaltę pagrindžia ir įrodo byloje surinkti įrodymai. M. B. tiek skunde, tiek teisminio nagrinėjimo metu pripažino, kad automobilį buvo pastatęs automobilių stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės „M.“, tačiau teigė, kad ilgiau nei 2 valandas automobilis ištisai nestovėjo. Nagrinėtinu atveju iš fotonuotraukų matyti, kad (duomenys neskelbtini) esančioje aikštelėje automobiliui leidžiama stovėti iki dviejų valandų (9 b. l.). Teisme M. B. paaiškino, kad automobilį aikštelėje apie 12.00 val. pastatė R. L.; apie 14.00 val. susinešęs daiktus, pastebėjo, kad pas jį liko E. A. nardymo diržas, todėl apie 14.00 val. jis pats važiavo pas E. A. jam grąžinti diržą ir grįžo į „M.“ aikštelę; po to važiavo pas tėvus (duomenys neskelbtini), užtruko apie 20 minučių; paskui automobilį pastatė parduotuvės „M.“ aikštelėje po 15.00 val., tiksliai kiek stovėjo, pasakyti negali; automobilis prastovėjo iki dviejų valandų; galėjo būti automobilis užfiksuotas 16.23 val., bet galėjo būti tarpiniai išvažiavimai. Šią M. B. iškeltą versiją teismas vertina kritiškai, traktuodamas ją kaip gynybinę versiją, kuria siekia išvengti administracinės atsakomybės. Teismas, vertindamas liudytojų E. A. ir R. L. parodymų teisingumą, atkreipia dėmesį į tai, kad M. B. ir šiuos asmenis sieja draugiški bei kolegiški santykiais (E. A. – draugas, R. L. – pavaldus darbuotojas), todėl minėtų liudytojų duotus parodymus taip pat vertina kritiškai ir remiasi tik ta apimtimi, kiek jie neprieštarauja kitiems byloje surinktiems ir ištirtiems įrodymams. Tuo tarpu teismas nenustatė, kad kiti apklausti liudytojai, t. y. T. K., A. P., K. G. būtų konfliktiškuose santykiuose su M. B. ir tokiu būdu siektų apkalbėti M. B. administracinio teisės pažeidimo padarymu, todėl šių liudytojų parodymais remiasi visa jų apimtimi. Apsaugos darbuotojas, liudytojas T. K. teisme parodė, kad asmuo į aikštelę atvyko 12.48 val., o išvyko 18.53 val.; automobilio stovėjimas buvo ištisinis; nuotrauka padaryta 16.23 val. ir užfiksuota, kad automobilis prastovėjo daugiau nei keturias valandas; automobilio judėjimo nebuvo; automobilis prastovėjo šešias valandas; aikštelė buvo apytuštė. Liudytojas A. P. teisme paaiškino, kad aikštelė yra privati „M.“ nuosavybė, vykdoma kontrolė; vaizdo kameromis stebimas išvažiavimas ir įvažiavimas; viena vaizdo kamera stebi ištisai aikštelėje stovinčias transporto priemones; skirtas darbuotojas, kuris pamatęs transporto priemonę, kuri pažeidžia taisykles, stebi ją toliau; šiuo atveju tikrai gali neklysti, buvo daugiau nei dvi valandos. Be to, teismas, vertindamas liudytojo T. K. nurodytas aplinkybes, pažymi, kad minėtas liudytojas konkrečiai ir aiškiai detalizavo, kad jei išeinama iš monitorinės, atsisuka vaizdo įrašą, matosi filmuotoje medžiagoje; vaizdo įrašą peržiūrėjo atsisukęs; jei trumpam išeina, tai mato, kad automobilis stovi toje pačioje vietoje, atkreipia dėmesį, ar buvo automobilis patrauktas, peržiūri vaizdo įrašus. Taigi, tokiu būdu veiksmas, vykstantis automobilių stovėjimo aikštelėje, stebimas nepertraukiamai, todėl nelieka nepastebėti galimi automobilių tarpiniai išvažiavimai iš aikštelės, kaip kad nagrinėtinu atveju minėjo M. B.. Liudytoja K. G. teisme taip pat patvirtino, kad gavo UAB „M.“ pranešimą, kuriame buvo nurodytos aplinkybės, jog paliktas automobilis stovėti ilgiau nei dvi valandas kaip nurodo būdą stovintieji ženklai; buvo gautos fotonuotraukos; įtarimų, kad melagingas pranešimas, nebuvo gauta; pranešimus gauna ne pirmą kartą, todėl pasitikėjo gauta medžiaga. Šios liudytojų T. K. ir A. P. nurodytos aplinkybės paneigia tiek M. B., tiek liudytojų E. A. ir R. L. nurodytas aplinkybes, kad M. B. tą dieną automobiliu buvo išvažiavęs iš aikštelės ir tokiu būdu aikštelėje automobilis „Volvo XC90“ nestovėjo ilgiau nei 2 valandas. Iš fotonuotraukų (7-8 b. l.) matyti, kad stebėjimo kamerų pagalba užfiksuota, kad į aikštelę automobilis atvažiavo 12.48 val. ir iš jos išvyko 18.53 val. Pačioje aikštelėje stovintis automobilis užfiksuotas 16.33 val. (6 b. l.). Šiose fotonuotraukose užfiksuota informacija yra visiškai sutampanti su liudytojų T. K., A. P. ir K. G. teisme nurodytomis aplinkybėmis. Be to, byloje nėra objektyvių duomenų, kad automobilyje buvo paliktas lapelis su užfiksuotu laiku ar automobilis būtų buvęs paženklintas skiriamaisiais ženklais „Neįgalusis“ ar buvo neįgaliųjų asmenų automobilių statymo kortelė.

Remiantis tuo, kas aptarta, M. B. veiksmai atitinka ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje įtvirtintą administracinio teisės pažeidimo sudėtį. Esminių teisenos pažeidimų nenustatyta. Teisė susipažinti su bylos medžiaga bei kitos procesinės teisės M. B. buvo užtikrintos teisminio nagrinėjimo metu.

Pagal ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktą atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą sunkinanti aplinkybė konstatuojama tada, kai yra pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda, t. y. pažeidimas padarytas iš to paties ATPK skirsnio, šiuo atveju 10 skirsnis „Administraciniai teisės pažeidimai transporto, kelių ūkio bei ryšių srityje.

Iš išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus matyti, kad M. B. 2015 m. birželio 3 d. ir 2015 m. spalio 9 d. buvo taikyti administraciniai nurodymai dėl ATPK 124 str. 3 d. ir 124¹ str. 2 d. įtvirtintų pažeidimų. Pagal ATPK 260¹ straipsnio 1 dalį administracinis nurodymas yra pasiūlymas asmeniui savo noru sumokėti pusę sankcijoje numatytos minimalios baudos. ATPK nėra nuostatos, jog administracinio nurodymo surašymas yra administracinės nuobaudos paskyrimas. Taip pat nenustatyta, kad administracinio nurodymo įvykdymas prilygsta asmens nubaudimui, ar asmuo, įvykdęs administracinį nurodymą, yra laikomas padariusiu teisės pažeidimą. Pagal ATPK 260¹ straipsnio 4 dalį, įvykdžius administracinį nurodymą, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena baigiama. Tai reiškia, kad teisena baigiama kompetentingam organui nepaskyrus administracinės nuobaudos. Taigi, administracinio nurodymo surašymas ir įvykdymas neužtraukia asmeniui baustumo, t. y. M. B., įvykdęs administracinį nurodymą (t. y. 2015 m. birželio 11 d. ir 2015 m. spalio 12 d. baudas sumokėjo), nelaikomas baustu administracine tvarka. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, laikytina, kad nuo 2015-02-07 iki 2016-02-07 M. B. nebuvo baustas už KET pažeidimus ir pakartotinai per metus nebuvo padaręs tokios pačios rūšies teisės pažeidimo, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Esant tokiai situacijai, iš skundžiamo nutarimo pašalintina M. B. nurodyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė - pakartotinai per vienerius metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobaudą (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

Atsižvelgus į tai, kad iš nutarimo šalintina atsakomybę sunkinanti aplinkybė, yra teisinis pagrindas švelninti M. B. paskirtą administracinę nuobaudą. Įvertinus surinktų įrodymų visumą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje pagal nuobaudų skyrimo taisykles turėjo būti skiriama sankcija, mažesnė nei numatytas vidurkis arba lygus sankcijos vidurkiui, teismas konstatuoja, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistės K. G. 2016 m. kovo 4 d. nutarimas Nr. 40N-53212590-16 keistinas, M. B. paskiriant mažesnio dydžio administracinę nuobaudą – 50 Eur baudą.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 str. 1 d. 5 p., 302(4) str., teisėjas

nutarė:

M. B. skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistės K. G. 2016 m. kovo 4 d. nutarimą Nr. 40N-53212590-16, kuriuo M. B. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 4 dalyje, padarymą buvo paskirta 60 Eur bauda, pakeisti.

Pašalinti iš nutarimo M. B. nurodytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę – pakartotinai per vienerius metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

Sušvelninti M. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 4 dalį paskirtą nuobaudą, paskiriant M. B. 50 Eur (penkiasdešimties eurų) baudą.

Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.