Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. S. ieškinį atsakovui S. S. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

5. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad M. S. ir S. S. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 4).

6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (tolia – CK) trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas, santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės. Teismui, nagrinėjančiam sutuoktinių ginčą, privalu atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK 3.26 – 3.30, 3.35 – 3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Sutuoktinio pareigos – tai lojalumo, savitarpio pagalbos, moralinės ir materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme įtvirtintos pareigos. CK nustatyti atvejai, kai vieno iš sutuoktinių kaltė yra preziumuojama – jeigu sutuoktinis buvo neištikimas, paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpino (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Tačiau šiuo atveju vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija, be to pakanka įrodyti bent vieną šioje teisės normoje nurodytų aplinkybių tam, kad būtų laikoma, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu pastarasis nepaneigia prezumpcijos.

7. Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas neprieštaravo, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovui iš esmės visiškai pripažinus ieškinį, teismas surašo sutrumpintus motyvus (CPK 268 straipsnio 5 dalis). Nuo santuokos sudarymo nepraėjus 1 metams sutuoktiniai pagrįstai kreipėsi į teismą ginčo teisenos tvarka, nes supaprastinto proceso tvarka šios teisės nėra įgiję (CK 3.51 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

8. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad santuokoje išgyveno vos du mėnesius ir per tą laikotarpį suprato, kad dėl santuokos sudarymo paskubėjo. Paaiškino, kad dėl santuokos iširimo vienas kito nekaltina, sutinka, jog santuokinis gyvenimas nesusiklostė. Šioms faktinėms aplinkybėms atsakovas prieštaravimų nenurodė. Iš ieškovės ieškinio ir byloje esančių rašytinių įrodymų darytina išvada, kad praėjus dviem mėnesiams po santuokos sudarymo abu sutuoktiniai vienas kitu ir šeima nesirūpino, nebuvo lojalūs, todėl kartu nebevedant bendro ūkio ir negyvenant bendro sutuoktinių gyvenimo, yra įstatyme numatyti pagrindai pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Dėl šių aplinkybių laikytina, kad šeima iš esmės yra iširusi ir atkurti jos neįmanoma, todėl santuoka, esant visoms įstatyme nustatytoms sąlygoms, nutrauktina, tuo visiškai tenkinant ieškovės ieškinį.

9. Materialinio išlaikymo šalys viena iš kitos nereikalauja, duomenų apie kreditorius nėra, santuokoje įgyto nekilnojamojo turto šalys neturi, nepilnamečių vaikų nėra. Atsakovui su ieškovės ieškiniu sutinkant, ieškovės vardu registruota transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padalinama ieškovės nurodytu būdu – priteisiant ją ieškovei, neišmokant atsakovui kompensacijos, kadangi ieškovė įrodė, jog šis kilnojamasis turtas įgytas už asmenines lėšas (CK 3.116 straipsnis)

10. Pagal CK 3.69 straipsnį po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina iki santuokos turėta pavardė, atsakovui – turėta pavardė.

11. Šalims išaiškinta, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas užkirs kelią reikšti ateityje reikalavimą dėl bendro turto padalijimo (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

12. Ieškovė reikalavimo dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo nepareiškė, todėl teismas šio klausimo nesprendžia. Ieškovės ieškinys buvo patenkintas visiškai, tačiau jos patirtos 85,00 Eur žyminio mokesčio išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

13. Ieškovei ir atsakovui tenkanti teismo procesinių dokumentų įteikimo išlaidų suma (po 4,48 Eur) neviršija minimalios 5,00 Eur sumos, todėl šios išlaidos iš ieškovės ir atsakovo nėra priteistinos (CPK 96 straipsnio 1, 6 dalis).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269 – 270 straipsniais

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos ir archyvo skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp M. S., a.k. (duomenys neskelbtini), ir S. S., a.k. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo M. S. palikti iki santuokos turėtą pavardę – T.; S. S. palikti pavardę – S.

Po santuokos nutraukimo priteisti asmeninės nuosavybės teise ieškovei M. S. (T.), a.k. (duomenys neskelbtini), santuokos metu įgytą ir jos vardu registruotą transporto priemonę – „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos privaloma šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.