Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2016-12-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2139-1017/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-12-19
Bylos Nr.
1-2139-1017/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-39222-2015-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrė Norvilienė
Kaltinamasis
R. J., D. T.
Civilinis ieškovas
BUAB „Internetinė prekyba Fresh Market“
Advokatai
Vidmantas Baumila, Eugenijas Algirdas Burokas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2139-1017/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39222-2015-9Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.1.2.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gruodžio 19 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė,sekretoriaujant Viktorijai Podlipskienei, Laimai Avižienytei, Gretai Sankūnei,dalyvaujant prokurorei Danutei Kisinienei,kaltinamajai R. J.,kaltinamosios gynėjui advokatui Eugenijui Algirdui Burokui,kaltinamajam D. T. (D. T.),kaltinamojo gynėjams advokatams Vidmantui Baumilai, Faustui Vrubliauskui,

civilinio ieškovo BUAB „Internetinė prekyba Fresh Market“ atstovei Indrei Kaušylaitei-Rickei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, 9 klasių išsilavinimo, gyvenanti (duomenys neskelbtini), netekėjusi, nedirbanti, darbo biržoje neregistruota, teista:

1. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. spalio 1 d. nusprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį 2 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme, Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. spalio 1 d. nuosprendis pakeistas ir paskirtas 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

bei D. T. (D. T.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, 11 klasių išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas:

2004 m. liepos 22 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 159 straipsnį – 90 parų arešto;2006 m. gegužės 30 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, – 1 metų laisvės atėmimo bausme;2006 m. spalio 12 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme;2009 m. spalio 9 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme;2011 m. vasario 14 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme;2011 m. vasario 28 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;2012 m. balandžio 2 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme;2013 m. kovo 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 1 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmė subendrinta su 2012 m. balandžio 2 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu, ir paskirta galutinė bausmė – 2 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo;

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. ir D. T. (D. T.) 2015 m. liepos 13 d., apie 13.30 val., Švitrigailos g. 40B, Vilniuje, pagrobė UAB „Internetinė prekyba Fresh Market“ priklausančią automatinę durų pavarą, susidedančią iš važiuoklės, 4 ratukų, pavaros variklio, valdymo bloko, akumuliatoriaus ir elektromagnetinės spynos, viso turto už 600 Eur, tokiais savo veiksmais padarydami UAB „Internetinė prekyba Fresh Market“ 600 Eur turtinę žalą.

Apklausta teisiamajame posėdyje kaltinamoji R. J. kaltę pripažino, savo poelgį vertino neigiamai, gailėjosi. Paaiškino, kad viskas įvyko 2015 m. liepos 13 d., apie 13.30 val., Švitrigailos gatvėje, Vilniuje. Eidama kartu su D. T. pamatė tarp parduotuvės „Fresh Market“ ir gatvės, netgi arčiau gatvės, gulintį daiktą. Suprato, kad tai aliuminio dėžutė, kuri buvo palikta ant gatvės ir nesaugoma – ten nebuvo nei apsauginio, nei jokio kito darbuotojo. Parduotuvės durys atidarytos nebuvo. Ant dėžutės nebuvo jokių parduotuvės lipdukų, todėl pagalvojo, kad daiktas niekam nepriklauso ir spontaniškai kilo mintis jį paimti. Kai rastą automatinę durų pavarą nešė kartu su D. T., apsaugos darbuotojas net neišėjo. Rasto daikto buvo kelios dalys – viena didelė ir dvi mažesnės. Daiktą nusinešė į greta esančias negyvenamas patalpas ir abu kartu su D. T. išardė. Aliuminio dalis nunešė priduoti į metalo supirktuvę. Tuo laiku iš parduotuvės išėjęs darbuotojas pamatė, kad nėra automatinės durų pavaros ir taip pat atvyko į metalo supirktuvę, kur juos abu su D. T. ir pamatė. Kai apsaugos darbuotojas liepė jiems grąžinti dalis, kurias jie paėmė, jie jas grąžino – visas detales, nes jų priduoti nespėjo. Pažymėjo, kad iš metalo supirktuvės parduotuvės darbuotojas parsivežė tikrai visas detales. Vėliau žala buvo įvertinta 1 447 Eur. Pareikštą civilinį ieškinį pripažįsta (t. 1, b. l. 180). Iš esmės analogiškas aplinkybes nurodė ir tyrimo metu (t. 1, b. l. 32-33, 37-38).

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. T. kaltu prisipažino, savo poelgį vertino blogai, gailėjosi. Paaiškino, kad su R. J. 2015 m. liepos 13 d., dienos metu ėjo iš namų link Naujininkų. Eidami Švitrigailos g. 40, praėjo parduotuvę „Fresh Market“. Ten lauke ant žemės gulėjo aliumininis durų mechanizmas. Jeigu tiksliau, tai vienoje vietoje gulėjo keli daiktai. Pamatę daiktą pagalvojo, kad niekas jo neprižiūri, ir tik po to sužinojo, kad darbininkai keitė jį, ir jie buvo ne pirmi, bandę paimti ant žemės gulintį durų mechanizmą. Tąkart nei jis, nei R. J. nesidairė, ar niekas jų nemato. Jis žinojo, kad yra vaizdo kameros, kad šaligatvis filmuojamas, bet negalvojo, kad tai bus daiktai iš parduotuvės. R. J. ėjo pirma, ji paėmė lengvesnį daiktą, o jis – kitą. Jis nežinojo, kas tai yra, tiesiog norėjo rastą daiktą priduoti į metalo supirktuvę. Paimtą mechanizmą išardė, atskyrė detales. Kurios buvo ne iš aliuminio, nuėmė. Išardytą mechanizmą dalimis abu nešė į metalo supirktuvę, o ten jau laukė apsaugos darbuotojai ir darbuotojas, kuris keitė durų mechanizmą. Jie liepė viską grąžinti ir sakė, kad policijos nekvies. Jis sutiko grąžinti paimtą daiktą, bet ten buvo lūžusi detalė ir vyrai iškvietė policiją. Paaiškino, kad jie su R. J. galvojo, jog tai rastas daiktas, juolab, kad ir apsaugos darbuotojai pasakė, kad nežinojo, jog parduotuvės darbuotojams priklausė tai saugoti. Tuo metu negalvojo, kad tai kažkieno daiktas, nes jis gulėjo r niekas jo neprižiūrėjo. Jie tiesiog rado išmestą daiktą, bet pagal visas aplinkybes išėjo vagystė. Gali grąžinti 800 Eur už mechanizmą, nori atlyginti žalą (t. 3, b. l. 137-138). Iš esmės analogiškas aplinkybes nurodė ir tyrimo metu (t. 1, b. l. 82-83, 87-88).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu civilinio ieškovo BUAB „Internetinė prekyba Fresh Market“ atstovė Indrė Kaušylaitė – Rickė paaiškino, kad ji yra bankroto administratoriaus atstovė, o 2015 m. liepos 13 d. parduotuvės direktoriumi buvo A. G.. Paaiškino, kad įvykio metu nekilnojamasis turtas priklausė kitai įmonei, o patalpas nuomos sutarties pagrindu valdė „Fresh market“, kuriai tuo metu, kai vyko aptariamas įvykis, dar nebuvo iškelta bankroto byla. Nurodė, kad jie nekilnojamojo turto neperėmė, o perėmė tik turtą, esantį pastate, ir tik vėliau jai, kaip bankroto administratorei, buvo pateikti dokumentai, iš kurių ji pamatė, kad parduotuvėje buvo įvykdyta vagystė. Durų mechanizmo, kaip tokio, nebeliko, ir ji nežino, kur yra tos dalys, kurios buvo sugadintos; nesugadintų dalių ji taip pat nematė, jos, perimant įmonės turtą, perduotos nebuvo. Pažymėjo, kad visas mechanizmas be tam tikrų sudedamųjų dalių negali veikti ir dėl to netinkamas naudoti, bet jeigu būtų kokios nors dalys likusios ir jos būtų tinkamos, jos būtų parduotos bankroto proceso metu. Ji pavogtų, o vėliau grąžintų detalių nematė ir nieko apie įvykį nežinojo iki tol, kol su ja nesusisiekė iš prokuratūros ir nepaklausė, ar jie palaiko civilinį ieškinį. Nurodė, kad civilinį ieškinį palaiko, o gautos piniginės lėšos bus naudojamos kreditorių finansiniams reikalavimas tenkinti. Teisiamojo posėdžio metu ieškinio sumą sumažino iki 1 270,50 Eur pagal pirminį atliktinų darbų pasiūlymą, o vėliau civilinio ieškovo atstovė nurodė, kad, siekdama nevilkinti bylos, atsisako pareikšto civilinio ieškinio (t. 1, b. l. 194-195; t. 3, b. l. 138).

Teismo posėdžio metu liudytojas M. A. nurodė, kad įvykio metu dirbo UAB „Fast Security“ „Fresh Market“ parduotuvėje, Švitrigailos gatvėje. 2015 m. liepos 13 d. buvo keičiamas durų mechanizmas, jis su kolegomis stebėjo parduotuvės salę. Kodėl durų pavara buvo keičiama, jis nežino, nes ji buvo veikianti, bet gali būti, kad neatlikinėjo kažkokių funkcijų. Po kurio laiko atėjo darbuotojas, kuris keitė pavarą, ir pasakė, kad kažkas pavogė seną, nuimtą pavarą. Nauja tuo metu jau buvo sumontuota. Darbuotojai atsuko kameras ir pamatė, kad vyras ir moteris vagia pavarą. Jie nuvažiavo į metalo laužo supirktuvę ir prie jos sulaikė vyrą su moterimi. Dalį pavogtų detalių atsiėmė metalo supirktuvėje. Ten buvo nupjauti laidai, metalinės dalys išlaužtos. D. T. jie pasiliko kartu, o R. J. atnešė likusias dalis. Atnešta dalis buvo išdraskyta, sugadinta. Jis mano, kad atgavo ne visas dalis. Grąžintus daiktus jie sudėjo prie iškrovimo rampos. Kas tas ant rampos padėtas dalis turėjo paimti, jis nežino. Paaiškino, kad kai tyrimo metu policijos pareigūnai liepė nurodyti mechanizmo vertę, jis apie tai paklausė darbuotojo, keitusio tą mechanizmą, T. M., ir jis nurodė 600 Eur sumą. Kieno tai buvo turtas, jis nežino (t. 1, b. l. 195).

Teismo posėdžio metu liudytojas T. M. nurodė, kad buvo UAB „Internetinė prekyba Fresh Market“ įgaliotas asmuo atstovauti teismuose. Paaiškino, kad pastato savininkas yra Rachinšteinas, bet kam priklauso pavogtas durų mechanizmas, jis nežino. Tiesiog jie išsinuomojo patalpas, turėjo už jas ir atsakyti ir grąžinti tokioje būsenoje, kokioje išsinuomojo. Patalpos greičiausiai buvo išnuomotos jau su tomis durimis, nes prieš tai buvo ten buvo kitas prekybos centras. Nurodė, kad nežino, ar buvo keičiamas senas mechanizmas į naują, taip pat nežino, kokia pavara buvo pavogta – sena ar nauja. Kas buvo daroma su tuo mechanizmu, pasakyti negali. Po įvykio jis, gavęs pranešimą, kad kažkokie asmenys pavogė durų mechanizmą, turėjo apžiūrėti duris. Mechanizmas buvo sugadintas ir tą išardytą mechanizmą darbuotojai rado metalo laužo supirktuvėje. Paaiškino, kad civilinis ieškinys byloje pateiktas pagal statybų vadovo A. Ž. gautą pasiūlymą, kuriame yra nurodyta, kiek kainavo durų sutvarkymas (t. 1, b. l. 195-196).

Teismo posėdžio metu liudytojas T. M. paaiškino, kad yra technikas – automatikas, ir jis keitė parduotuvės „Fresh Market“ durų pavarą. Sena pavara iš dalies buvo veikianti. Šiaip tokią pavarą galima restauruoti, tačiau viskas priklauso nuo užsakovo. Dažniausiai pavara priklauso pastato savininkui. Šiuo atveju jų firmos technikas nustatė gedimą ir užsakovas „Fresh Market“ nusipirko iš jų pavarą, kurią reikėjo pakeisti. Tąkart pigiau buvo pavarą pakeisti nauja, negu keisti senas jos detales. Po pakeitimo jie arba užsakovui atiduoda pavarą, arba ją utilizuoja jų firma. Šiuo atveju seną pavarą jie turėjo perduoti užsakovui – „Fresh Market“ vadovybei, paskambinti vadybininkui arba vadovo paklausti, kur nunešti pavarą. Keisdami pavarą, senąją padėjo lauke prie įėjimo, nuo durų į dešinę pusę. Dirbo parduotuvės viduje apie pusvalandį. Pakabino naują pavarą ir išėjęs į lauką pastebėjo, kad nėra senos pavaros. Pavara buvo dviejų atskirų dalių, korpusas iš aliuminio, o viduje variklis, spyna, ratukai, sveria 30-40 kg. Pavara kabinama virš angos, kad važinėtų durys. Į metalo supirktuvę vyko jis, grąžinta pavara buvo visa išlaužta nepataisomai. Metalo lauže jie paėmė ten nuneštos pavaros dalis, ir paklausė parduotuvės vadovo, kur ją nunešti. Pavarą nunešė į rampą ir išvažiavo. Apie įvykį policijai pranešė apsaugos darbuotojas. Po įvykio vadovas nurodė preliminarią pavaros vertę. Nurodyta pusė kainos nuo naujos pavaros, nes dažniausiai taip yra vertinama. Pavaros detalių niekur nebuvo galima panaudoti, nebent būtų turima analogiška pavara, tada galima detales pritaikyti. Patį bėgį su gaubtu galima priduoti, be detalių gaunasi apie 20 kg gryno aliuminio. Į metalo laužo supirktuvę galima priduoti tik korpusą. Spynoje ratukai susidėvėję, jų kaina apie 600 Eur, įskaitant darbus. Valdymo blokas buvo veikiantis, bet jo niekas nesuperka. Nustatant pavaros vertę buvo vertinama bendra pavaros vertė, nes jeigu vertinti atskirai detalėmis, būtų brangiau. Paaiškino, kad už naują pavarą ir keitimo darbus užsakovas jiems dar nesumokėjo, pavarą jie keitė prieš užsakovo bankrotą.

2015 m. liepos 13 d. specialisto K. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2015 m. liepos 13 d., apie 15.07 val. buvo gautas pranešimas, jog Švitrigailos g. 40B, parduotuvėje „Fresh market“ apsaugos darbuotojai sulaikė asmenis. Atvykus minėtu adresu, į pareigūnus kreipėsi apsaugos darbuotojas M. A., kuris paaiškino, kad parduotuvėje „Fresh market“ buvo atliekami durų automatinės pavaros keitimo darbai, kurių metu senoji pavara buvo padėta prie parduotuvės durų. Einantys pro šalį R. J. ir D. T. paėmė seną durų pavarą ir pasišalino (t. 1, b. l. 5).

2015 m. liepos 13 d. UAB „Internetinė prekyba Fresh market“ įgalioto atstovo T. M. pareiškimuose nurodyta, kad 2015 m. liepos 13 d. parduotuvėje „Internetinė prekyba Fresh market“, adresu Švitrigailos g. 40B, Vilniuje, buvo tvarkomas automatinių durų pavaros mechanizmas su rėmu. Kol buvo montuojamas mechanizmas, apie 13.30 val. nenustatyti asmenys seną mechanizmą paėmė ir pasišalino. Minėti asmenys vėliau buvo surasti prie metalo priėmimo punkto su jau išardytu pasisavintu mechanizmu ir pristatyti atgal į parduotuvę, iškviesti policijos pareigūnai. Pavogtas durų valdymo mechanizmas grąžintas, tačiau jis išardytas, todėl reiškiamos pretenzijos dėl 1 447 Eur atlyginimo (t. 1, b. l. 6-7, 11).

2015 m. liepos 13 d. UAB „Fast security“ apsaugos darbuotojo M. A. pareiškime nurodyta, kad 2016 m. liepos 13 d., apie 13.30 val. šalia parduotuvės „Fresh market“, esančioje Švitrigailos g. 40 B, Vilniuje, buvo pavogta GU-automatinė durų pavara. Padaryta žala apie 600 Eur įmonei UAB „Fresh market“ (t. 1, b. l. 8).

2015 m. liepos 13 d. apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos apžiūra (t. 1, b. l. 21-24).

2015 m. liepos 20 d. vaizdo įrašo apžiūros protokole užfiksuota įvykio vaizdo įrašo apžiūra (t. 1, b. l. 25).

UAB „GLASMA Service“ 2015 m. liepos 16 d. pasiūlyme, pateiktame prekybos centrui „Fresh market“, nurodyta, kad automatinės durų pavaros kaina – 1 447 Eur be PVM, remonto darbai – 200 Eur be PVM, viso kaina su PVM 1 992,87 Eur (t. 1, b. l .9).

UAB „GLASMA Service“ 2015 m. liepos 8 d. pasiūlyme nurodyta, kad automatinė slankiojanti pavara Dorma ES200 HD yra 1 050 Eur be PVM vertės, viso suma su PVM – 1 270,50 Eur (t. 1, b. l .193).

Iš 2014 m. gruodžio 16 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties matyti, kad UAB „Finiens“ buvo išnuomojusi negyvenamąsias patalpas, esančias Švitrigailos g. 40 B, Vilniuje, UAB „Internetinė prekyba Fresh market“ (t. 1, b. l. 203-226).

Dėl aplinkybių, susijusių su UAB „Internetinė prekyba Fresh market“ turto pagrobimu

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas pagrobė svetimą turtą baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Už BK 178 straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas (BK 178 str. 5 d.).

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad turtas pagal BK 178 straipsnį – tai turintys vertę bei fizinius parametrus (gabaritus, svorį, skaičių, kiekį) daiktai, o daikto vertė nustatoma pagal faktinę turto vertę nusikalstamos veikos padarymo metu. Teismų praktikoje daikto verte paprastai nepripažįstama pinigų suma, už kurią pagrobtą daiktą pardavė jį pagrobęs asmuo; žymiai didesnė reikšmė suteikiama daikto savininko nuomonei apie to daikto vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-155/2013).

Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką vagystės dalyku nelaikomi bešeimininkiai daiktai, t. y. daiktai, neturintys savininko arba kurių savininkas nežinomas. Bešeimininkiais daiktais gali būti pripažįstami kilnojamieji daiktai, kurie niekam dar nepriklausė arba kurių savininkas atsisakė, arba kuriuos pametė ar paslėpė (radinys, lobis). Tokio bešeimininkio turto pasisavinimas nelaikomas turto pagrobimu BK 178 straipsnio prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-119/2013).

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, kad R. J. ir D. T. (D. T.) 2015 m. liepos 13 d., apie 13.30 val., Švitrigailos g. 40B, Vilniuje, paėmė keičiamą (seną) automatinę durų pavarą, gulėjusią ant šaligatvio prie parduotuvės „Fresh market“. Tai patvirtina tiek pačių kaltinamųjų paaiškinimai teisme bei ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir kiti bylos įrodymai: kompaktiniame diske, pridėtame prie bylos, įrašytas įvykio vaizdo įrašas, liudytojų M. A., T. M. ir T. M. paaiškinimai teisiamųjų posėdžių metu, sutampantys su jų paaiškinimais bei pareiškimais ikiteisminio tyrimo metu, tarnybinio pranešimo, įvykio vietos ir vaizdo įrašo apžiūros protokolų duomenys.

Nors kaltinamieji bylos nagrinėjimo teisme metu teigė, kad jie manė, jog paimtas daiktas niekam nepriklauso, atkreiptinas dėmesys, kad pagal vaizdo įrašą bei įvykio vietos apžiūros protokolą nustatyta, kad keičiama (sena) automatinė durų pavara buvo padėta ant šaligatvio, prie pat parduotuvės „Fresh market“ patalpų, tarp parduotuvės stiklinės sienos ir dviračių laikiklio, šio daikto paėmimo metu parduotuvė veikė, buvo netgi atidarytos jos durys, dienos metu, tuo metu vyko naujos automatinės durų pavaros montavimo darbai iš parduotuvės vidinės pusės, be to, kaltinamieji tikslingai priėjo prie palikto daikto, jį greitai paėmė, pasidalindami daikto dalis, ir pasišalino iš įvykio vietos. Taigi tokiomis aplinkybėmis nebuvo pagrindo kaltinamiesiems laikyti rasto daikto bešeimininkiu turtu ar radiniu. Nors tuo metu šalia paimto daiktų nebuvo apsaugos darbuotojo ar kito asmens, atsakingo už pakeistos (senos) automatinės durų pavaros saugojimą, pažymėtina, jog vagyste pripažįstama ir tokia veika, kai kaltininkas užvaldo laikinai be priežiūros esantį turtą. Teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma sudaro pagrindo išvadai, kad kaltinamieji nagrinėjamu atveju veikė suvokdami, jog užvaldo svetimą laikinai paliktą turtą, kurio savininkas yra netoliese, ir kad dėl tokių jų veiksmų savininkas savo turto nebeatgaus, o jie turės jį kaip nuosavą, t. y. įvykdė svetimo turto pagrobimą.

Svarbu pažymėti, jog byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamųjų pagrobtas daiktas – sena automatinė durų pavara įvykio metu priklausė UAB „Internetinė prekyba Fresh Market“. Iš 2014 m. gruodžio 16 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties matyti, kad įvykio metu UAB „Finiens“ buvo išnuomojusi negyvenamąsias patalpas, esančias Švitrigailos g. 40 B, Vilniuje, įmonei UAB „Internetinė prekyba Fresh market“, kurios, pasak BUAB „Internetinė prekyba Fresh market“ atstovės iki tol buvo nuomojamos parduotuvei „Norfa“, t. y. buvo įrengtos ir pritaikytos parduotuvės veiklai vykdyti, o nuomininkas patalpas privalėjo grąžinti tokios būklės, kokios jas priėmė, sudarydamas nuomos sutartį. Taigi paminėtos patalpos priklauso UAB „Finiens“, kurios atstovai, nors ir būdami tinkamai informuoti apie bylos nagrinėjimą bei būtiną jų dalyvavimą teisiamuosiuose posėdžiuose, į teisiamuosius posėdžius neatvyko ir dokumentų į bylą nepateikė. Iš liudytojų paaiškinimų teisiamuosiuose posėdžiuose matyti, kad sena automatinė durų pavara buvo keičiama, kadangi buvo sugedę senos pavaros ratukai, kuriuos atskirai keisti ekonomiškai nenaudinga ir UAB „Internetinė prekyba Fresh market“ atstovai buvo priėmę sprendimą keisti seną durų pavarą nauja, kadangi patalpų nuomininkas UAB „Internetinė prekyba Fresh market“ privalėjo grąžinti patalpas nuomotojui UAB „Finiens“ tokios būklės, kokias jis priėmė patalpas, tarp jų ir veikiančią automatinę durų pavarą. Iš UAB „GLASMA Service“ 2015 m. liepos 8 d. pasiūlymo bei liudytojų ir BUAB „Internetinė prekyba Fresh market“ atstovės paaiškinimų nustatyta, kad naujos automatinės durų pavaros pakeitimo darbai buvo atlikti, o senoji (tinkamai neveikianti) automatinė durų pavara pagal liudytojo T. M. paaiškinimą turėjo būti palikta parduotuvės „Fresh market“ atstovui. Taigi patalpų nuomotojas užtikrino, kad patalpos būtų išlaikomos tokios pačios būklės kaip perdavimo nuomininkui metu, palikdamas nuomotojui patalpas su veikiančia nauja durų pavara, o faktinis pakeistos, t. y. senos, automatinės durų pavaros savininkas, kurią pagrobė kaltinamieji, buvo UAB „Internetinė prekyba Fresh market“. Juolab kad pas kaltinamuosius rasti daiktai, t. y. išardytos pavaros dalys, ir buvo grąžintos (paliktos) parduotuvės „Fresh market“ patalpose. Šios išvados nepaneigia aplinkybė, kad paminėta durų pavara nebuvo įtraukta į įmonės turto sąrašą ar perduota įmonės bankroto administratoriui. Būtent UAB „Internetinė prekyba Fresh market“ atstovas T. M. ir pateikė pareiškimą dėl padarytos galimai nusikalstamos veikos, kaip tai numatyta BK 178 straipsnio 5 dalyje. Dėl nurodyto nepagrįsti D. T. gynėjo argumentai, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas neteisėtai, nesant nukentėjusio asmens pareiškimo.

Be to, byloje kilo ginčas dėl pagrobto turto vertės. Visų pirma, pažymėtina, kad pagrobta sena automatinė durų pavara, susidedanti iš važiuoklės, 4 ratukų, pavaros variklio, valdymo bloko, akumuliatoriaus ir elektromagnetinės spynos, - tai turintis vertę bei fizinius parametrus daiktas. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek patys kaltinamieji teisiamojo posėdžio metu pripažino, tiek ir kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, jog kaltinamieji pagrobė išmontuotą seną automatinę durų pavarą su visomis jos sudedamosiomis dalimis ir nusinešė pagrobtą daiktą į šalia esantį pastatą, jį išardė tikslu išimti plienines dalis ir jas priduoti į metalo supirktuvę. Tačiau pagrobtas daiktas iš dalies dar buvo veikiantis. Tai patvirtino apklaustas liudytojas T. M., kuris paaiškino, kad neveikė (buvo susidėvėję) tik pavaros dalis – ratukai. Tuo tarpu iš esmės daiktas tapo neveikiantis po to, kai D. T. ir R. J. išardė ir sugadino jo kitas dalis. Teismas sutinka su gynėjų pozicija, kad pagrobto turto vertė negali būti vertinama pagal naujos dujų pavaros vertę, kadangi, minėta, daikto vertė privalo būti nustatoma pagal jo vertę turto pagrobimo metu.

Bylos duomenimis, pagrobto turto vertė buvo 600 Eur. Ji buvo nustatyta UAB „Glasma service“ dirbusio T. M. vadovo, t. y. išmanančio tokių daiktų vertę asmens, taip pat patvirtinta teisiamojo posėdžio metu liudytojo T. M.. Nustatant pavaros vertę, buvo įvertinta naujos pavaros kaina, detalių nusidėvėjimas, atsižvelgta į tai, kad nurodoma bendra pavaros kaip komplekso vertė, nes vertinant atskiras detales, bendra daikto vertė būtų ženkliai didesnė. Nustatyta vertė faktiškai atitinka pusę UAB „G. S.“ 2015 m. liepos 8 d. pasiūlyme nurodytos automatinės slankiojančios pavaros Dorma ES200 HD vertės – 1 270,50 Eur su PVM vertės, o liudytojas T. M. teisme paaiškino, kad paprastai dėvėtos pavaros vertė yra lygi pusei naujos tokios pavaros vertės. Be to, minėta, jog senos pavaros neveikė (buvo susidėvėję) tik ratukai, atskirai jų kaina yra 600 Eur, o atskiros dalys kainuoja ženkliai brangiau nei perkant visą pavaros komplektą iš karto. Taip pat svarbu ir tai, jog pavaros dalys galėjo būti panaudotos, taisant analogiškas automatines durų pavaras. Įvertintina ir tai, kad šiuo metu pagrobtų daiktų buvimo vieta yra nežinoma, dėl ko nėra galimybės kreiptis į specialistus dėl turto vertės nustatymo, o tokia galimybė, net ir esant daiktui, būtų apsunkinta, kadangi daiktas yra išardytas ir sugadintas jau po jo pagrobimo. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju, nustatant pagrobto daikto vertę, yra pagrindo vadovautis UAB „GLASMA Service“ atstovo ikiteisminio tyrimo metu nurodyta pagrobto daikto verte, kurią patvirtina kiti byloje esantys duomenys ir spręsti, jog pagrobto daikto vertė įvykio metu buvo 600 Eur.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, kad byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindo spręsti, kad byloje įrodyta, jog kaltinamieji R. J. ir D. T. 2015 m. liepos 13 d., apie 13.30 val., Švitrigailos g. 40B, Vilniuje, veikdami tiesiogine tyčia, pagrobė UAB „Internetinė prekyba Fresh Market“ priklausančią automatinę durų pavarą, susidedančią iš važiuoklės, 4 ratukų, pavaros variklio, valdymo bloko, akumuliatoriaus ir elektromagnetinės spynos, viso turto už 600 Eur, tokiais savo veiksmais padarydami UAB „Internetinė prekyba Fresh Market“ 600 Eur turtinę žalą, t. y. padarė kaltinamajame akte nurodytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Pažymėtina, kad teismo atliktas kaltinimo faktinių aplinkybių patikslinimas nepakeitė kaltinimo iš esmės (BPK 255-256 str.) ir neturėjo įtakos kaltinamųjų nusikalstamų veikų kvalifikavimui.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo

Pagal BK 37 straipsnį, padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Pagal BK 178 straipsnio nuostatas būtent žalos pobūdis ir dydis išreiškia nusikaltimo pavojingumą, t. y. socialinį, materialųjį veikos požymį, pagal kurį nusikalstamos veikos atribojamos nuo nenusikalstamų, įstatyme diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė, nuosprendyje individualizuojama bausmė.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad padaryta baigta, tyčinė nusikalstama veika, veikiant kartu dviem asmenims, nusikalstama veika įmonei padaryta pakankamai didelė – 600 Eur turtinė žala, todėl teismo vertinimu, nėra pagrindo kaltinamųjų nusikalstamų veikų, kurios buvo pavojingos ir padarė realios žalos kitam asmeniui, vertinti kaip mažareikšmių.

Dėl bausmių skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai R. J., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį (pagrobtas svetimas turtas), jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdytas baigtas, nesunkus, tyčinis nusikaltimas), šio nusikaltimo padarymo motyvus ir tikslus (nusikaltimas padarytas iš savanaudiškų paskatų, siekiant įgyti svetimą turtą), jo įvykdymo aplinkybes (kartu su D. T. paėmė lauke, prie parduotuvės, padėtą automatinę durų pavarą), į tai, kad nustatyta jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y. tai, kad ji visiškai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), į tai, kad nenustatyta kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat į kaltinamosios asmenybę charakterizuojančius duomenis – teista, tačiau seniai – 2009 metais pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį (t. 1, b. l. 58-59), už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą neteista, administracine tvarka bausta, turi galiojančių nuobaudų, tarp jų už smulkųjį svetimo turto pagrobimą, numatytą ATPK 50 straipsnyje (t. 1,b. l. 49-56), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydyta (t. 1, b. l. 73), į Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašyta (t. 1, b. l. 75), Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (t. 1, b. l. 75), nedirba (t. 1, b. l. 69-70), pajamų negauna, pragyvena iš taros pristatymo į taromatus, šeimos neturi.

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajai už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, skirtina viena iš BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmės rūšių – trumpalaikis laisvės atėmimas, jos dydį nustatant mažesnį nei vidurkis, t. y. 35 parų areštas.

Bylos duomenimis, kaltinamoji R. J. buvo laikinai sulaikyta nuo 2015 m. liepos 13 d., 17.00 val. iki 2015 m. liepos 14 d., 13.30 val. (t. 1, b. l. 26-28) (viena para). Be to, vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 20 d., kuria kaltinamajai R. J. paskirta kardomoji priemonė įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje buvo panaikinta ir paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (t. 1, b. l. 160-161), R. J. sulaikyta 2016 m. rugsėjo 26 d., 20.50 val. (t. 1, b. l. 165, 174), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartimi, paskelbta 10.30 val., paskirta kardomoji priemonė suėmimas pakeista į įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje (dvi paros; t. 1, b. l. 183-184). Be to, vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. nutartį, kuria R. J. vėl paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (t. 2, b. l. 6-7), R. J. sulaikyta 2016 m. lapkričio 4 d., 8.35 val. (t. 2, b. l. 12) ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartimi R. J. buvo nustatytas trijų mėnesių suėmimo terminas, jį skaičiuojant nuo 2016 m. lapkričio 4 d. (iki 2016 m. gruodžio 19 d. – 45 paros; t. 2, b. l. 19). Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsnio nuostatomis, laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas (1 para, prilyginama 1 arešto parai) įskaitytinas į bausmę (BK 65 str. 1 d., 66 str.).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam D. T., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį (pagrobtas svetimas turtas), jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdytas baigtas, nesunkus, tyčinis nusikaltimas), šio nusikaltimo padarymo motyvus ir tikslus (nusikaltimas padarytas iš savanaudiškų paskatų, siekiant įgyti svetimą turtą), jo įvykdymo aplinkybes (kartu su R. J. paėmė lauke, prie parduotuvės, padėtą automatinę durų pavarą), į tai, kad nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y. tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė recidyvstas (BK 60 str. 1 d. 13 p.), taip pat į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – teistas, tame tarpe ir dėl vagysčių bei plėšimo, tik išėjęs į laisvę vėl įvykdė vagystę (t. 1, b. l. 100-110), administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų (t. 1, b. l. 95-99), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas nuo 2002 m. liepos 10 d. iki 2002 m. liepos 18 d., diagnozė – emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas (t. 1, b. l. 120), į Vilniaus priklausomybės ligų centrą kreipėsi 2010 m. lapkričio 5 d., diagnozė – psichikos elgesio sutrikimai, vartojant opioidus, priklausomybės sindromas (t. 1, b. l. 121), Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (t. 1, b .l. 122), pagal 2016 m. sausio 28 d. specialisto išvadą jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizė netikslinga (t 1, b. l. 124), nedirba (t. 1, b. l. 114).

Įvertinęs paminėtas aplinkybes bei atsižvelgdamas į tai, jog byla išnagrinėta, atlikus nesutrumpintą įrodymų tyrimą ne todėl, kad kaltinamieji, tarp jų D. T., nepripažino kaltės ar pareikšto civilinio ieškinio, bet todėl, kad gynėjų ir teismo iniciatyva kilo ginčas dėl pagrobto turto vertės bei savininko, nurodytų kaltinamajame akte, taip pat atsižvelgus į tai, jog kaltinamasis D. T. pirmojo teisiamojo posėdžio metu buvo pasiruošęs atlyginti pusę padarytos žalos, teismas sprendžia, kad kaltinamajam už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, skirtina taip pat BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas, šios bausmės dydį, įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, nustatant mažesnį nei sankcijos vidurkis, t. y. 40 parų arešto bausmė.

Bylos duomenimis, kaltinamasis D. T. buvo laikinai sulaikytas nuo 2015 m. liepos 13 d., 17.00 val. iki 2015 m. liepos 14 d., 13.40 val. (t. 1, b. l. 76-78; viena para). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartimi D. T. kardomoji priemonė įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje buvo panaikinta ir paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (t. 1, b. l. 160-161). Vykdant šią teismo nutartį, D. T. sulaikytas 2016 m. rugsėjo 28 d., 15.30 val. (t. 3, b. l. 114), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas pakeista į įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje (2 paros; t. 3, b. l. 142-143). Be to, vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. nutartį, kuria jam vėl paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (t. 3, b. l. 185-186), D. T. laikinai sulaikytas 2016 m. lapkričio 10 d., 10.00 val. (t. 4, b. l. 3). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 11 d. nutartimi D. T. buvo nustatytas dviejų mėnesių suėmimo terminas, jį skaičiuojant nuo 2016 m. lapkričio 10 d. (t. 4, b. l. 7-8; iki 2016 m. gruodžio 19 d. – 39 paros).

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies, 66 straipsnio nuostatomis, laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas (1 para, prilyginama 1 arešto parai) įskaitytinas į bausmę (BK 65 str. 1 d., 66 str.).

Dėl kitų klausimų

Bylos duomenimis, civilinis ieškovas BUAB „Internetinė prekyba Fresh Market“ pareiškė 1 447 Eur civilinį ieškinį, kurio bylos nagrinėjimo metu atsisakė.

Nagrinėdamas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymus priteisti iš kaltinamojo D. T. valstybės naudai 104,22 Eur ir 220,02 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, teismas pažymi, jog šioje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu, nes kaltinamasis suimtas (BK 51 str. 1 d. 7 p.). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl nurodyto Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas (BPK 106 str. 2 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad, įskaičius laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką, bausmės, paskirtos kaltinamiesiems, laikytinos atliktomis, o kardomosios priemonės nebereikalingos, kaltinamiesiems paskirtos kardomosios priemonės – suėmimas panaikintinos ir kaltinamieji paleistini į laisvę teismo posėdžių salėje (BPK 122 str. 1 d., 139 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 35 (trisdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į R. J. paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2015 m. liepos 13 d., 17.00 val. iki 2015 m. liepos 14 d., 13.30 val. (viena para), ir suėmime išbūtą laiką nuo 2016 m. rugsėjo 26 d., 20.50 val. iki 2016 m. rugsėjo 28 d., 10.30 val. (dvi paros) bei nuo 2016 m. lapkričio 4 d., 8.35 val. iki nuosprendžio paskelbimo dienos (45 paros) ir laikyti, kad teismo paskirta 35 parų arešto bausmė yra atlikta.

R. J. taikytą kardomąją priemonę – suėmimą – panaikinti nuo teismo nuosprendžio paskelbimo dienos ir paleisti ją posėdžių salėje.

Pripažinti D. T. (D. T.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į D. T. paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2015 m. liepos 13 d., 17.00 val. iki 2015 m. liepos 14 d., 13.40 val. (viena para), ir suėmime išbūtą laiką nuo 2016 m. rugsėjo 28 d., 15.30 val. iki 2016 m. rugsėjo 30 d., 14.00 val. (dvi paros) bei nuo 2016 m. lapkričio 10 d., 10.00 val. iki nuosprendžio paskelbimo dienos (39 paros) ir laikyti, kad teismo paskirta 40 parų arešto bausmė yra atlikta.

D. T. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – panaikinti nuo teismo nuosprendžio paskelbimo dienos ir paleisti jį posėdžių salėje.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš D. T..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Norvilienė