Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam R. L., nukentėjusiosioms J. Š., V. M., išnagrinėjo R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, neteisto, bausto administracine tvarka, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. L. 2016 m. liepos 11 d., apie 13.30 val., Panevėžyje, Parko gatvėje, prie namo Nr. 31 vairuodamas automobilį ,,Volkswagen Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesuvaldė automobilio, nepaliko saugaus atstumo iš dešinės pusės ir kliudė du šalikelėje stovinčius lengvuosius automobilius: „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį J. Š., bei „WV Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį V. M. Eismo įvykio metu buvo apgadinti visi trys automobiliai. Po eismo įvykio R. L. iš įvykio vietos pasišalino. Tokiais savo veiksmais R. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 p., 101 p., 219 p. reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

R. L. teismo posėdžio metu savo kaltės dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų nepripažino. Parodė, kad buvo nuvažiavęs su draugais grybauti. Draugus išleidęs, važiavo savo automobiliu „WV Bora“ Parko gatve ir jo automobiliui trūko vairo traukė, todėl jo automobilis tapo nebevaldomas. Jis dar bandė stabdyti, tačiau jo automobilis lyg ir kliudė kelis automobilius. Tuomet jis sustojo, apžiūrėjo savo automobilį, nieko blogo nepamatė. Pamena, kad prie jo automobilio buvo priėjusi moteris, tačiau su ja jis nebendravo. Tada jis nusprendė patraukti savo automobilį, kad automobilis netrukdytų eismui, tačiau kur jis nuvažiavo ir kur sustojo - nepamena. Į teisėjo klausimą, ar jis žino, kokio pločio toje vietoje yra Parko gatvė ir ar jis trukdė kitiems automobiliams, R. L. nurodė, kad toje vietoje Parko gatvė yra siaura, abiejose pusėse stovėjo automobiliai, pravažiuojančių automobilių jis nematė. Į teisėjo klausimą, ar gali pateikti duomenis, jog automobilis sugedo dar prieš įvykį, jis pareiškė, jog tą pačią dieną jis susitvarkė automobilį ir toliau važinėja, todėl ekspertizė nieko nenustatys.

Renkant administracinio teisės pažeidimo medžiagą, R. L. kaltės visiškai nepripažino, parodydamas, jog jo automobilio sugadinimai atsirado seniau, nes atsitrenkė savo garaže į metalinę dėžę. Jis važiuodamas Parko gatve, nejuto jokio atsitrenkimo į kitus automobilius, su jokiomis moterimis po įvykio nebendravo, sustojo tada, kai jo automobilis jau nebegalėjo važiuoti. Kad buvo nulenktas jo dešiniosios pusės galinio vaizdo veidrodėlis – jis nepastebėjo (8, 13 b.l.).

Nors tiriant autoįvykio aplinkybes, R. L. kaltės nepripažino visiškai, o teisme pripažino, jog lyg ir buvo atsitrenkęs į kitus automobilius, nebendravo su moterimi dėl įvykio, jo kaltė sukėlus eismo įvykį, kurio metu sugadintas paties R. L. automobilis ir dar du automobiliai, taip pat po įvykio pasišalinimas iš įvykio vietos yra įrodytas.

Nukentėjusioji J. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad 2016-07-11, apie 13.30 val., grįžusi su drauge L. Š. prie savo automobilio, kuris stovėjo Parko gatvėje, pastebėjo, kad vienas automobilis yra atsitrenkęs į kito automobilio ratą, o jos automobilio nulaužtas veidrodėlis. Atidariusi automobilio, kuris padarė eismo įvykį, dešiniąsias keleivio dureles, ji vairuotojo paklausė, ką daryti, nes yra nulaužtas jos automobilio veidrodėlis. Vairuotojas jai atsakė, kad nieko nežino. Jos draugė vairuotojo klausė, koks yra jo draudimas, tačiau jis atsakė, kad nežino kas yra draudimas. Pamačiusi, jog kaltininkas įjungė pavarą ir bando važiuoti, nukentėjusioji vairuotojui liepė nevažiuoti iš eismo įvykio vietos, tačiau vairuotojas pavažiavo į priekį, paskui gražiai važiuodamas atgal priparkavo savo automobilį šalia į laisvą vietą. Ji jau galvojo, kad vairuotojas ateis ir jie užpildys deklaracijas, tačiau staiga vairuotojas vėl pajudėjo į priekį ir išvažiavo. Ji paskambino 112 ir pranešė apie įvykį. Pasirodo, policininkai budėjo toje pačioje gatvėje ir jau už kelių šimtų metrų, šalia sporto klubo „Impuls“ sulaikė kaltininką. Dėl automobilio apgadinimo ji kreipėsi į draudimo bendrovę.

Nukentėjusioji V. M. teismo posėdžio metu parodė, kad paties eismo įvykio ji nematė, apie jį sužinojo iš lapelio, kuris buvo paliktas už automobilio lango. Dėl automobilio apgadinimo ji kreipėsi į draudimo bendrovę.

Liudytojas P. M. teismo posėdžio metu parodė, kad 2016-07-11 buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį Parko gatvėje 31, Panevėžyje. Nuvykus į eismo įvykio vietą buvo paimti nukentėjusiųjų paaiškinimai, apžiūrėti automobiliai. Įvykio vietoje eismo įvykį sukėlusio asmens nebuvo, jis buvo rastas prie Parko g. 14 namo, t.y., apie 500 metrų atstumu nuo eismo įvykio vietos. Vairuotojas sustojo, nes automobiliui trūko vairo traukė, jis negalėjo pasukti vairo. Vairuotojas turėjo pakankamai vietos sustoti įvykio vietoje, nes Parko gatvė yra pakankamai plati, kiti automobiliai galėjo apvažiuoti apgadintus automobilius.

ATPK 127 str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Nustatyta, jog R. L. nesuvaldęs savo vairuojamo automobilio, atsitrenkė į šalikelėje stovėjusius du automobilius. Automobilių sugadinimai atitinka vienas kitą, įvykio faktą patvirtina nukentėjusioji J. Š., kuri tiesiogiai po įvykio matė R. L., jo automobilio sugadinimus, savo ir kito automobilių sugadinimus. Ji matė, kad R. L. automobilis savo dešiniąja puse atsitrenkė į jos automobilio atgalinio vaizdo veidrodėlį ir kairįjį priekinį sparną, o kitam automobiliui savo dešiniuoju priekiniu ratu atsitrenkė į galinį kairįjį ratą. R. L. teisme neaiškiai išsakė savo poziciją, tačiau parodė, jog jis buvo atsitrenkęs į šiuos automobilius. Autoįvykio faktą patvirtina taip pat ir Įvykio vietos schema, nuotraukos (11-12, 16-19), ikiteisminio ATP bylos tyrimo metus apklausta liudytoja L. Š., policijos pareigūnai, nukentėjusioji V. M. Teismas daro faktiniais duomenimis pagrįstą išvadą, jog R. L. sukėlė autoįvykį ne dėl prieš įvykį sugedusios važiuoklės ar vairo mechanizmo, o dėl paties vairuotojo neapdairumo, neatidumo, automobilio nesuvaldymo. Sveikatos sutrikimo problemas R. L. kategoriškai neigė, sakydamas, jog yra sveikas.

ATPK 130 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant E. Š. teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas R. L. savo kaltės dėl tyčinio pasišalinimo iš įvykio vietos nepripažino, nurodydamas, kad iš eismo įvykio jis nepašalino, o tik norėjo patraukti savo automobilį, kad netrukdytų eismui, teismas tokius jo parodymus atmeta ir vertina juos kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens siekį išvengti administracinės atsakomybės. Teismas atmeta R. L. nurodytą aplinkybę, kad jis sustojo toliau nuo įvykio vietos, kad netrukdytų eismui, nes kaip parodė liudytojas P. M., įvykis įvyko gana plačioje gatvėje, todėl sustojęs R. L. nebūtų trukdęs eismui. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji J. Š. parodė, kad ji eismo įvykio vietoje bendravo su R. L., jis buvo gražiai prisiparkavęs įvykio vietoje, šalikelėje, todėl tikrai nereikėjo jam dar važiuoti į kitą vietą, siekiant atlaisvinti kelią. Be to, iš internetinio portalo „Google žemėlapiai“ matyti, jog nuo įvykio vietos iki R. L. sustojimo vietos yra apie 288 metrų. Iš nuotraukos matyti, jog gatvė yra pakankamai plati. R. L. pagal policijos pareigūnų A. K. tarnybinį pranešimą (8 b.l.) ir P. M. parodymus teisme R. L. buvo sustojęs ne šalikelėje, o važiuojamoje dalyje, kai dėl važiuoklės gedimo automobilis jau nebegalėjo važiuoti. Be to, nukentėjusioji J. Š. ir liudytoja L. Š. liepė jam nevažiuoti iš įvykio vietos, tačiau jis vistiek lėtai išvažiavo. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad R. L. yra senyvo amžiaus, dėl to jis galėjo tinkamai neįvertinti eismo įvykio aplinkybių, ką patvirtina ir tai, kad viena byla jo atžvilgiu dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos jo atžvilgiu jau buvo nutraukta, kai R. L. prie sankryžos pradėdamas važiuoti, vietoje pirmosios pavaros įjungė atbulinę, atsitrenkė į užpakalyje stovėjusį kitą automobilį, to nepastebėjo ir nuvažiavo.

Taigi, įvertinus administracinio teisės pažeidimo bylos įrodymų visumą, neginčijamai nustatyta, kad R. L. padarė eismo įvykį ir iš jo pasišalino, todėl jo padaryti administraciniai teisės pažeidimai yra teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

R. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pažeidimus padarė sulaukęs 83 metų amžiaus (ATPK 31 str. 1 d. 10 p.). Jo atsakomybę sunkina tai, kad pakartotinai per metus padaryti tokios pačios rūšies teisės pažeidimai, už kuriuos asmeniui jau buvo paskirtos administracinės nuobaudos (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

Skirdamas administracines nuobaudas administracinėn atsakomybėn traukiamam R. L., teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį, į pažeidėjo asmenybę – neteistas, baustas administracine tvarka, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į pažeidimo padarymo motyvus ir visas kitas byloje nustatytas aplinkybes (vairuotojo amžių, socialinę padėtį), taip pat vadovaujantis nuobaudos teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad administracinių nuobaudų tikslai, numatyti ATPK 20 str. bus pasiekti R. L. už ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą paskyrus sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – vidutinio dydžio baudą, o už ATPK 130 str. 1 d. pažeidimą paskyrus administracines nuobaudas – baudą, mažesnę nei numato įstatymas (ATPK 30¹ str.), su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam įstatyme numatytam laikotarpiui. Paskirtos nuobaudos subendrintinos apėmimo būdu (ATPK 33 str.).

Yra pagrindas paskirtos baudos sumokėjimą išdėstyti per 6 mėn. laikotarpį (ATPK 313 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 24 str., 27 str., 33 str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

- už ATPK 127 str. 2 d. padarytą pažeidimą paskirti administracinę nuobaudą – 40 Eur (keturiasdešimt eurų) baudą.

- už ATPK 130 str. 1 d. padarytą pažeidimą, vadovaujantis ATPK 30¹ str., paskirti administracinę nuobaudą – 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis ATPK 33 str., R. L. galutinai paskirti – 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis ATPK 313 str. 3 d., paskirtą baudą nubaustasis asmuo privalo sumokėti per 6 mėnesius nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, AB Swedbank, mokant kas mėnesį nemažiau kaip po 50 Eur. Mokėjimo nurodyme turi būti nurodytas administracinio teisės pažeidimo identifikacinis kodas ROIK (duomenys neskelbtini), bei įmokos kodas 1001.

Nutarimą per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos galima skųsti Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.