- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-08-08
- Bylos Nr.
- 1-2089-1133/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22200-2023-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė
- Kaltinamasis
- A. V.
- Advokatai
- Ana Grinevič
- Kategorijos
- 1.2.25.6Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (BK 281 str.)
viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsituokęs, pradinio išsilavinimo, bedarbis, registruotas darbo biržoje, neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturintis, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. V. 2023 m. birželio 17 d., apie 19.45 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Toyota Avensis“ (v. n. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,76 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokiu būdu A. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis A. V. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad penktadienį, 2023 m. birželio 16 d. su draugu apie 17 val. gėrė, išgėrė apie 0,7 l degtinės. Draugas išvažiavo namo, nes jis sekmadienį turėjo grįžti į L. Jis (kaltinamasis) turėjo šeštadienį grįžti į sodą. Draugui išvažiavus alkoholio nebevartojo. 2023 m. birželio 17 d. ryte išgėrė alaus „Pinta“, stiprumas 5 procentai. Po to nuėjo į parduotuvę ir nupirko 0,5 l buteliuką degtinės, išgėrė 300-350 gramų. Pamiegojo, o pabudęs apie 20 val. nusprendė vairuoti, važiuoti į parduotuvę. Suprato, kad yra apsvaigęs nuo alkoholio, bet pagalvojo, kad važiuoti netoli, apie 400 m, tai nieko tokio. Parduotuvėje nusipirko alaus. Priėjo pareigūnas, patikrino dokumentus, gal pasakė, kad jis (kaltinamasis) nevairuotų išgėręs. Pareigūnui nuėjus jis pradėjo važiuoti ir jį sustabdė. Jam nustatytas 2,76 promilių girtumas. Sutinka su alkotesterio rodmenimis. Automobilis priklauso jo motinai. Motina turi vairavimo teisę, vairuoja. Automobilį mama paveldėjo po tėvo mirties. Mama jam davė naudotis automobiliu, o ji turi dar savo automobilį. Automobilio mama jam nepadovanojo, tik žodžiu pasakė, kad naudotųsi. 10 metų jis naudojasi automobiliu. Mama naudojasi ir šituo, ir kitu automobiliu. Sugedus automobiliui jį tvarko kartu su mama. Su mama pusę metų gyvena sode.
Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino visiškai, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis davė parodymus, proceso dalyviams neprieštaraujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriami ir skelbiami, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Be A. V. prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis):
Iš liudytojo R. V. 2023 m. birželio 18 d. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų ir jo 2023 m. birželio 17 d. tarnybinio pranešimo matyti, jog jis dirba (duomenys neskelbtini). 2023 m. birželio 17 d. dirbo kartu su specialistu D. K.. Apie 19.30 val., patruliuojant (duomenys neskelbtini), prie jų priėjo asmuo ir pranešė, kad prie parduotuvės „IKI“ stovi automobilis „Toyota“ (v. n. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai yra neblaivus ir ruošiasi važiuoti. Jie priėjo prie minėto automobilio. Automobilio vairuotojo sėdynėje sėdėjo asmuo. Automobilyje jis buvo vienas, variklis užvestas nebuvo. Asmens paklausė, ar jis nevartojo alkoholinių gėrimų. Asmuo atsakė, kad ne. Asmenį įspėjo, kad vairuoti neblaiviam yra draudžiama ir paliko jį sėdėti automobilyje. Po kelių minučių, tuo pačiu adresu jiems registruojant kitą įvykį, minėtas automobilis „Toyota“ (v. n. (duomenys neskelbtini) pradėjo važiuoti, dėl ko automobilis nedelsiant buvo sustabdytas. Sustabdžius „Toyota“ (v. n. (duomenys neskelbtini) už jo vairo sėdėjo tas pats minėtas vyriškis. Tikrinant asmenį per duomenų bazes paaiškėjo, kad tai A. V.. Asmens buvo paklausta, ar jis nevartojo alkoholinių gėrimų, A. V. tikino, kad gėrė prieš 1,30 val. Teigė, kad vartoja alkoholį ne pirmą dieną, tačiau ką konkrečiai, nesakė. Asmuo vizualiai tai pat atrodė neblaivus, matėsi girtumo požymiai, o tiksliau: bendraujant su juo jam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, akys paraudusios. A. V. buvo paaiškinta, kad bus patikrintas jo blaivumas alkotesterio pagalba. Pilietis sutiko pasitikrinti - 19.45 val. Pirmu putimu jam buvo nustatytas 2,83 promilių girtumas, pakartotinas pūtimas buvo 20.03 val., šiuo putimu jam buvo nustatytas 2,76 promilių girtumas (b. l. 43-46);
Iš liudytojos J. V. 2023 m. birželio 20 d. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2023 m. birželio 18 d. jai paskambino sūnus ir ją informavo, jog jį 2023 m. birželio 17 d. sulaikė policijos pareigūnai dėl to, jog šis neblaivus vairavo automobilį „Toyota Avensis“ (v. n. (duomenys neskelbtini) Dėl šios priežasties minėtas automobilis buvo išgabentas į saugomą automobilių stovėjimo aikštelę. Daugiau sūnus apie įvykio aplinkybes liudytojai nieko nepasakojo. Liudytojos teigimu šis automobilis įgytas 2004 m. ir šis automobilis priklauso jai (b. l. 48-51);
Iš Neblaivumo nustatymo 2023 m. birželio 17 d., 19.45 val. akto matyti, kad A. V. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba ir nekoordinuoti judesiai. Užfiksuoti alkotesterio rodmenys. A. V. su užfiksuotais duomenimis sutiko (b. l. 71);
Iš alkotesterio 6810 kvitų duomenų ir alkotesterio patikros sertifikato Nr. 1936906 duomenų matyti, kad A. V. 2023 m. birželio 17 d., 19.45 val. nustatytas 2,83 promilių girtumas, o po 18 min., 2023 m. birželio 17 d., 20.03 val., nustatytas 2,76 promilių girtumas. Alkotesteris patikros metu buvo metrologiškai patikrintas ir tinkamas naudoti (b. l. 69-70,72);
Iš Valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilio „Toyota Avensis“ (v. n. (duomenys neskelbtini) valdytojas ir savininkas yra J. V. (b. l. 27);
Iš viešosios įstaigos (toliau ir – VšĮ) „Emprekis“ duomenų matyti, kad automobilio „Toyota Avensis“, pasirinkti metai 2004 m., vertė su PVM 2023 m. birželio mėnesio duomenimis – 2 310 Eur (b. l. 28).
Iš Nepriklausomo vertintojo E. L. sudarytos transporto priemonės vertinimo 2023 m. liepos 17 d. ataskaitos Nr. L230707 matyti, kad automobilio „Toyota Avensis“ (v. n. (duomenys neskelbtini) gamybos metai 2004 m.) rinkos vertė atsižvelgiant į nustatytus defektus (matomi kėbulo defektai) su PVM yra 980 Eur. Iš vertinimo ataskaitoje nurodytų panašių (tipiškiausių) transporto priemonių kaina pardavimo skelbimuose buvo nurodoma nuo 1 400 Eur iki 1 800 Eur (b. l. 142-172).
Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog A. V. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Avensis“ (v. n. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,76 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Pats kaltinamasis A. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai ir nurodė, jog vartojo alkoholį dieną prieš įvykį ir įvykio dieną, prieš važiuojant į parduotuvę, kur jį vairuojantį sustabdė policijos pareigūnas.
Be kaltinamojo prisipažinimo, kaltinimo aplinkybes, kad būtent kaltinamasis vairavo kaltinime nurodytu laiku ir vietoje įrodo ir policijos pareigūno R. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai bei jo tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys, jog dar prieš kaltinamajam važiuojant, pareigūnas priėjo prie kaltinamojo automobilio, įspėjo kaltinamąjį, kad pastarasis nevairuotų, matė, kad automobilyje be A. V. daugiau nieko nebuvo, o po kurio laiko pamatė, kaip automobilis pradeda važiuoti; sustabdė automobilį, kurį vairavo būtent A. V., kuris prieš tai buvo įspėtas, kad nevairuotų.
Aplinkybę, kad A. V. vairavo neblaivus, be jo paties prisipažinimo, patvirtina minėto policijos pareigūno parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad iš A. V. matėsi, kad pastarasis neblaivus, buvo nustatyti neblaivumo požymiai, sklindantis iš burnos stiprus alkoholio kvapas, nekoordinuoti judesiai, nerišli kalba, A. V. akys buvo paraudusios. Iš pareigūno parodymų taip pat matyti, kad jam A. V. nurodė gėręs alkoholį prieš dieną ir prieš 1,5 val. prieš vairavimą. Kaltinamojo A. V. neblaivumo požymiai užfiksuoti ir nusikalstamos veikos padarymo vietoje neblaivumo nustatymo akte, tai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Kaltinamojo blaivumas patikrintas alkotesteriu. A. V. pirmo tikrinimo metu buvo nustatytas 2,83 promilių, o antro tikrinimo – 2,76 promilių girtumas. Apie tai, kad jis (kaltinamasis) vairavo neblaivus, pastarasis telefonu pranešė ir savo motinai. Kaltinamojo motina J. V. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. birželio 18 d. sūnus A. V. jai paskambino ir papasakojo, kad 2023 m. birželio 17 d, jį sulaikė policijos pareigūnai, nes jis vairavo automobilį „Toyota Avensis“ (v. n. (duomenys neskelbtini) neblaivus ir dėl to minėtas automobilis buvo išgabentas į saugomą automobilių stovėjimo aikštelę.
Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų objektyvumu. Aptarti įrodymai ir jais nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad kaltinamasis A. V. būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas (nustatytas 2,76 promilių girtumas), vairavo kaltinime nurodytą automobilį „Toyota Avensis“ (v. n. (duomenys neskelbtini)
Kaltinamojo parodymai (suvokė, kad yra neblaivus, tačiau nusprendė važiuoti į parduotuvę, nes ji buvo netoli namų) bei policijos pareigūno parodymai (prieš A. V. vairuojant pastarąjį įspėjo, kad neblaiviam vairuoti yra draudžiama, tačiau nepaisant įspėjimo kaltinamasis po kurio laiko pradėjo automobiliu važiuoti) rodo, kad kaltinamasis suvokė, kad vairuoja neblaivus ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytą, konstatuoja, kad A. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės
Teisme gautas J. V. prašymas atleisti A. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti taikomas, kai asmuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos šios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą negalimas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad A. V. nusikalto pirmą kartą, padarė vieną nesunkų nusikaltimą, savo kaltę dėl padarytos veikos pripažino visiškai ir nuoširdžiai dėl jos gailisi, tai jo atsakomybę lengvina (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), šio įvykio metu žala nepadaryta. Taigi byloje yra BK 40 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose nustatytos sąlygos laidavimui taikyti.
Teismo manymu byloje taip pat yra pagrindas išvadai, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą A. V. laikysis įstatymų ir nenusikals. Ši išvada daroma atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis savo elgesį įvertino kritiškai, teigė, jog supranta šios veikos pavojingumą ir galimas pasekmes. Iš A. V. apklausos teisiamojo posėdžio metu matyti, jog jis nuoširdžiai gailisi ir išties dėl savo priešingų teisei veiksmų išgyvena. Yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra sunkinančių. Kaip minėta, asmuo anksčiau nebuvo teistas (b. l. 52), per paskutinius penkis metus buvo vieną kartą baustas administracine tvarka dėl to, jog pradėdamas važiuoti atbulas, neįsitikino, jog tai daryti yra saugu ir dėl to kliudė stovintį automobilį (2019 m. rugpjūčio 29 d. protokolas su nurodymu), bauda sumokėta, nuobauda negaliojanti (b. l. 53).
Visa tai leidžia spręsti, jog asmuo nėra linkęs pažeidinėti įstatymų nuostatų, iš esmės charakterizuojamas teigiamai, todėl teismas sprendžia, kad byloje yra ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga laidavimui taikyti, t. y. kad A. V. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas taip pat privalo įvertinti laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).
J. V. yra kaltinamojo mama, šiuo metu ji yra jau (duomenys neskelbtini). Moteris nėra teista, per paskutinius penkis metus buvo vieną kartą bausta administracine tvarka dėl to, jog vairavo transporto priemonę be privalomosios techninės apžiūros, bauda sumokėta, nuobauda negaliojanti. Duodama paaiškinimus J. V. nurodė, jog ji su kaltinamuoju kartu gyvena 6 mėnesius per metus, nuo šiol galimai gyvens ir visus metus. Kai gyvena atskirai, jie nuolat susiskambina, kiekvieną šeštadienį susitinka, juos sieja bendri buities klausimai. Kol jie gyvena kartu, kaltinamasis jai padeda visuose darbuose, yra atsakingas ir rūpestingas dėl to ji mano, jog ateityje toks įvykis nebeįvyks. Mano, kad ji gali sūnui daryti teigiamą įtaką, nes jos nuomonė sūnui svarbi ir, kaip minėta pirmiau, juos sieja artimi ryšiai, kasdieniai rūpesčiai. Glaudžius ryšius su mama patvirtino ir kaltinamasis. Teismas, įvertinęs laiduotojos, kaltinamojo nurodytas aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamąjį ir laiduotoją charakterizuojančią medžiagą, daro išvadą, kad sūnaus ir mamos glaudus emocinis ryšys, dažnas bendravimas gyvenant kartu ir atskirai, galės daryti kaltinamajam teigiamą įtaką.
Esant BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumai, taip pat nustačius, jog J. V. yra tinkama laiduotoja, yra pagrindas atleisti kaltinamąjį A. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jį perduodant laiduotojos J. V. atsakomybei, nustatant dvejų metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti. Laidavimas taikomas be užstato, atsižvelgiant į tai, kad J. V. (duomenys neskelbtini).
Dėl proceso išlaidų atlyginimo
Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam A. V. (gynėja Ana Grinevič), vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 6 punktą, antrinės teisinės pagalbos išlaidos 2023 m. liepos 20 d. sudarė 108,33 Eur.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
Pažymėtina, kad BPK 106 straipsnio 2 dalies pakeitimas susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Nagrinėjamu atveju byloje gynėjo dalyvavimas buvo būtinas BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu, todėl nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, gynėjo dalyvavimas byloje pripažintas būtinu, kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, teisę į gynybą.
Vertinant kaltinamojo turtinę padėtį pažymėtina, jog jis prieš įvykį jau kurį laiką buvo bedarbis, registruojasi Užimtumo tarnyboje ir šuo metu neturi darbo.
Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas mano, jog nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą ir turtine padėtimi, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš A. V. nepriteistinos.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog baudžiamojo poveikio priemonė – teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės arba lygtinai paleisto iš pataisos įstaigos, teises ir laisves bei nustato specialias pareigas ir kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas, nemokami darbai, įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose ir išplėstinis turto konfiskavimas. Įstatymas neriboja baudžiamojo poveikio priemonių skaičiaus, kuris gali būti pritaikytas asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, t. y. baudžiamieji įstatymai nedraudžia skirti asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, daugiau nei vieną baudžiamojo poveikio priemonę. Siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones. Jei skiriama dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, jos turi būti tarpusavyje suderinamos. Baudžiamojo poveikio priemonių suderinamumas reiškia, kad paskirtos priemonės negali viena kitos dubliuoti ar sudaryti rimtų problemų kiekvienai iš jų vykdyti (Kasacinė nutartis Nr. 2K-287-1073/2018).
Teismo nuomone baudžiamojo proceso prevencinei paskirčiai įgyvendinti A. V. turi būti skirtinos dvi baudžiamosios poveikio priemonės. Pagal BK 68 straipsnį – uždraudimas naudotis specialia teise; pagal BK 72 straipsnį – nusikalstamos veikos padarymo priemonės, t. y. automobilio ar jo vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas. Vien tik asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, nagrinėjamu atveju neleistų pasiekti BK 281¹ straipsniu įtvirtinto tikslo, siekio apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokio pobūdžio, kaip nagrinėjamu atveju, nusikalstamų veikų bei nuo jų atgrasyti.
BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę A. V. vairavo transporto priemonę būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,76 promilių girtumas. Jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. A. V. nėra teistas už analogiško pobūdžio KET pažeidimą, tačiau, paties teigimu, jis prieš 12 metų baustas už vairavimą neblaiviam. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad A. V. turi būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, uždraudimas naudotis specialia teise, teise naudotis kelių transporto priemonėmis, nustatant didesnį nei minimalų, tačiau mažesnį nei vidutinį šios teisės atėmimo terminą - 2 metus, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2023 m. birželio 19 d.
Nusikalstama veika padaryta naudojantis transporto priemone, be jos nusikalstamos veikos padaryti būtų neįmanoma, todėl teismas kaltinamojo vairuotą automobilį pripažįsta nusikalstamos veikos padarymo priemone ir sprendžia klausiamą dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo - paskyrimo.
Asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal BK 67 straipsnį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Tuo tarpu atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018). Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.
Teismo vertinimu A. V. šiuo atveju turi būti taikomos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 72 straipsnyje, nuostatos, nes turto konfiskavimas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir prevencinį tikslą. Pažymėtina, kad asmeniui, padariusiam nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, teismas neskirti transporto priemonės konfiskavimo ar nepriteisti piniginio ekvivalento transporto priemonės vertei, gali tik konstatavęs, kad šių priemonių taikymas aiškiai prieštarautų proporcingumo ir teisingumo principams, neatitiktų siekiamų teisėtų ir visuotinai svarbių tikslų, varžytų asmenį akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.
VĮ ,,Regitra“ duomenimis automobilis, kurį vairavo kaltinamasis, nuosavybės teise priklauso jo mamai J. V.. Iš byloje surinktos medžiagos galima spręsti, jog teisėta turto t. y. transporto priemonės „Toyota Avensis“ (v. n. (duomenys neskelbtini) savininkė J. V. savo turto kaltinamajam nebuvo perleidusi. Jos ir kaltinamojo teigimu, kaltinamasis galėdavo naudotis minėta transporto priemone, bet ši niekada nepriklausė jam kaip jo nuosavybė. Be to J. V. teisiamojo posėdžio metu minėjo, jog jeigu ji būtų žinojusi, jog kaltinamasis jos turtu naudosis BK uždraustos veikos atlikimui, ji kaltinamajam nebūtų leidusi naudotis savo turtu. Taigi, byloje nėra nustatyta BK 72 straipsnio 4 dalyje išvardintų pagrindų, kurie sudarytų pagrindą konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausantį automobilį, todėl šiuo atveju sprendžiamas klausimas tik dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo (BK 72 straipsnio 5 dalis).
Kaltinamasis vairavo mamos automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas girtumas ženkliai viršijo ne tik leistiną 0,4 promilių neblaivumo ribą, tačiau ir 1,51 promilių ribą, už kurią numatyta baudžiamoji atsakomybė (nustatytos 2,76 promilės girtumo), taigi kėlė realią grėsmę kitų asmenų turtui, sveikatai bei gyvybei. Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad automobilio „Toyota Avensis“ vertė su PVM yra 2 310 Eur. Iš Nepriklausomo vertintojo atliktos transporto priemonės vertinimo ataskaitos Nr. L230707 matyti, jog automobilio rinkos vertė, atsižvelgus į nustatytus defektus, su PVM yra 980 Eur. Taip pat iš ataskaitos matyti, kad panašių automobilių kaina pardavimo skelbimuose svyruoja nuo 1 300 Eur iki 1 800 Eur. Kadangi šiuo atveju yra nurodytos dvi skirtingos to pačio automobilio vertės, Teismas privalo nustatyti, kuri automobilio vertė atitinka objektyvumo ir proporcingumo kriterijus.
Bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019). VšĮ „Emprekis“ informaciniame puslapyje yra nurodyta, jog „automobilių vidutinės kainos yra nustatomos, įvertinant kainas internetiniuose skelbimuose, laikraščiuose ir automobilių pardavimo vietose. Kainos yra orientacinės ir negali būti juridinių pretenzijų objektu“. Atsižvelgus į pateiktą informaciją galima suprasti, jog šiuo atveju VšĮ „Emprekis“ pateikti duomenys, jog 2004 m. automobilio „Toyota Avensis“ vertė su PVM yra 2 310 Eur., yra tik rekomendacinio pobūdžio. Taip yra todėl, nes VšĮ „Emprekis“ tikrosios automobilio „Toyota Avensis“ (v. n. (duomenys neskelbtini) priklausančio J. V., vertės nenustatė. Šis informacinis puslapis, remdamasis internetiniais skelbimais, nurodė tik tokios rūšies automobilių vidutinę vertę. Tikrąją konkretaus automobilio vertę galima sužinoti tik individualiai įvertintus automobilio techninę būklę. Šiuo atveju „Toyota Avensis“ (v. n. (duomenys neskelbtini) techninė būklė buvo įvertinta nepriklausomo vertintojo. Iš nepriklausomo vertintojo atliktos transporto priemonės vertinimo ataskaitos Nr. L230707 matyti, jog šio konkretaus automobilio rinkos vertė su PVM yra 980 Eur, panašaus tipo automobilių kaina pardavimo skelbimuose svyruoja nuo 1 300 Eur iki 1 800 Eur. „Toyota Avensis“ (v. n. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė nustatyta įvertinus panašių automobilių pardavimo kainas, individualius kaltinamojo vairuotos transporto priemonės defektus ir remonto kaštus. Taigi, Teismas daro išvadą, jog nepriklausomo vertintojo nurodyta automobilio rinkos vertė labiau atitinka objektyvumo ir proporcingumo kriterijus. Todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino automobilio vertė, nustatyta nepriklausomo vertintojo, t. y. 980 Eur. Konfiskuotino turto vertės atitinkančios sumos išieškojimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, visuomenės saugumo, yra būtinas ir šiuo atveju yra proporcinga teisinė priemonė. Tai, kad nurodytos automobilio vertės pinigų netekimas kaltininkui sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, nereiškia, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams.
Kaltinamajam A. V. paskirtos kardomosios priemonės (b. l. 82-90): rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; specialiosios teisės sustabdymas – paliktinas iki baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, vykdymo pradžios; dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas – paliktinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas VĮ „Regitra“.
2023 m. birželio 19 d. prokurorės nutarimu J. V. taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į jai priklausantį automobilį „Toyota Avensis“ (v. n. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini)) (b. l. 36), paliktinas galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 301 straipsnio 1 dalimi, 304-308 straipsniais, 313 straipsniu
nusprendžia:
A. V. (A. V.), padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojos J. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybėn, nustatant 2 (dviejų) metų laidavimo terminą.
Baudžiamąją bylą A. V. nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti A. V. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2023 m. birželio 19 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš A. V. valstybės naudai konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 980 Eur (devynis šimtus aštuoniasdešimt eurų).
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į J. V. priklausantį automobilį „Toyota Avensis“ (v. n. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini)), palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
A. V. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus; kardomąją priemonę – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą, palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones vykdymo, pradėjus vykdyti – panaikinti; dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VĮ „Regitra“.
Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės tarnybos prašymo priteisti iš A. V. teisinės pagalbos išlaidas.
A. V. išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jei laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
A. V. išaiškinti, kad vengiant vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), jis gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.
Išaiškinti J. V., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.