Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-05-31 · Byla Nr. 2T-180/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-05-31
Bylos Nr.
2T-180/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Artūras Driukas, Egidijus Žironas, Algirdas Gailiūnas
Pareiškėjas
A. G.
Kategorijos
  • 130.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2T-180/2011Procesinio sprendimo kategorija: 130.3.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gegužės 31 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Algirdo Gailiūno ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Vladislavai Tumas,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. G. prašymą pripažinti Lietuvos Respublikoje Šveicarijos Konfederacijos Horgeno apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimą dėl santuokos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Šveicarijos Konfederacijos Horgeno apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimu byloje Nr. FE100251/U/AV/rs nutraukė tarp A. G. ir W. G. sudarytą santuoką bei patvirtino 2010 m. spalio 7 d. susitarimą tarp šalių dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuris buvo pakeistas 2010 m. gruodžio 9 d. (toliau – Susitarimas).

Šalies argumentai

Pareiškėja A. G. kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu pripažinti Lietuvos Respublikoje Šveicarijos Konfederacijos Horgeno apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje dėl santuokos nutraukimo.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 810 straipsnio pirmąja dalimi, pripažinti užsienio teismo sprendimą gali būti atsisakyta, jeigu: 1) sprendimas nėra įsiteisėjęs pagal tos valstybės, kurioje jis yra priimtas įstatymus; 2) pagal Lietuvos Respublikos teisę ar tarptautinės sutarties nuostatas byla priskirtina išimtinai Lietuvos Respublikos ar trečiosios valstybės teismų kompetencijai; 3) šaliai, kuri nedalyvavo nagrinėjant bylą, nebuvo tinkamai pranešta apie civilinės bylos iškėlimą bei proceso metu nebuvo sudarytos procesinės gynybos galimybės, o tais atvejais, kai ji nebuvo veiksni – tinkamo atstovavimo galimybės; 4) užsienio teismo sprendimas, kurio pripažinimo yra prašoma, nėra suderinamas su Lietuvos Respublikos teismo sprendimu, priimtu byloje tarp tų pačių šalių; 5) sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai viešajai tvarkai; 6) užsienio valstybės teismas, priimdamas sprendimą, išsprendė klausimus dėl Lietuvos Respublikos piliečio veiksnumo ar teisnumo, atstovavimo pagal įstatymą, šeiminių turtinių ar paveldėjimo teisinių santykių ir tai prieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautinei privatinei teisei, išskyrus atvejus, kai Lietuvos teismai byloje būtų priėmę tokį patį sprendimą.

Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija minėtų pagrindų atsisakyti pripažinti Lietuvos Respublikoje Šveicarijos Konfederacijos Horgeno apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimą dėl santuokos nutraukimo, nenustatė.

Iš teismo sprendimo aišku, kad abi šalys nagrinėjant bylą teismo posėdžio metu dalyvavo, nes posėdžio metu žodžiu pareiškė, kad atsisako reikalauti sprendimo pagrindimo ir sprendimo apskundimo (b. l. 8), todėl laikytina, kad suinteresuotam asmeniui W. G. buvo tinkamai pranešta ir sudarytos procesinės gynybos galimybės. Teismo sprendimas yra įsiteisėjęs 2010 m. gruodžio 9 d. (b.l. 8).

Byloje nėra duomenų, kad Lietuvos Respublikoje dėl to paties teisinio ginčo ir tarp tų pačių šalių jau anksčiau buvo priimtas ir yra įsiteisėjęs teismo sprendimas arba kad buvo pradėtas teismo procesas. Atsižvelgiant į ginčo pobūdį, nėra pagrindo pripažinti, kad prašomas pripažinti teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai viešajai tvarkai.

Dėl aukščiau išdėstytų motyvų teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagrindų atsisakyti pripažinti Lietuvos Respublikoje Šveicarijos Konfederacijos Horgeno apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimo dalį dėl santuokos nutraukimo tarp W. G. ir A. G. nėra.

W. G. ir A. G. susitarimu dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuris yra sudėtinė teismo sprendimo dalis (b. l. 2, 7), abipusiai atsisakė reikalavimų dėl išlaikymo vienas iš kito po santuokos nutraukimo (Susitarimo 2 d.). Taip pat išspręstas atsiskaitymo už pareiškėjos baldus klausimas; nuspręsta, kad kiekviena šalis pasilieka tą turtą, kuris jai šiuo metu priklauso ar kuris yra įregistruotas jos vardu (Susitarimo 3 d.). Susitarimu nuspręsta, kad 50 000 Fr dydžio paskola, kurią W. G. suteikė pareiškėjai, laikoma grąžinta nuo sprendimo apie santuokos nutraukimą įsiteisėjimo dienos (Susitarimo 4 d.), šalys pareiškė, kad jos yra pasidalinusios turtą pagal socialinio aprūpinimo teisės nuostatas (Susitarimo 5 d.). Nurodyta, jog įvykdžius šį susitarimą šalys pareiškia, kad yra visiškai padalinusios turtą pagal sutuoktinių turtinių santykių režimą nustatančios teisės ir šeimos teisės nuostatas (Susitarimo 6 d.). Teisėjų kolegija pagrindų atsisakyti pripažinti Lietuvos Respublikoje Šveicarijos Konfederacijos Horgeno apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria teismas patvirtino minėtas šalių sudaryto susitarimo nuostatas, nenustatė.

Kaip jau minėta, pagal CPK 810 straipsnio 1 dalies 2 punktą užsienio teismo sprendimą atsisakoma pripažinti, jei pagal Lietuvos Respublikos teisę ar tarptautinės sutarties nuostatas byla priskirtina išimtinai Lietuvos Respublikos ar trečiosios valstybės teismų kompetencijai. Remiantis CPK 786 straipsniu, reglamentuojančiu daiktinių teisinių santykių bylų nagrinėjimą, išimtinai tik Lietuvos Respublikos teismai nagrinėja bylas dėl daiktinių teisinių santykių, susijusių su Lietuvos Respublikoje esančiu nekilnojamuoju daiktu. Kaip matyti iš šalių pasirašyto susitarimo dėl santuokos nutraukimo pasekmių, ir jo vertimo, kuris yra sudėtinė prašomo pripažinti užsienio teismo sprendimo dalis, W. G. ir A. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, esantis Lietuvoje (duomenys neskelbtini). Sutartyje šalys nusprendė, jog jeigu ateityje šis turtas bus parduotas, tuomet ta šalis, kuri nuo sprendimo apie santuokos nutraukimą įsiteisėjimo dienos iki šio nekilnojamojo turto pardavimo dienos sumokėjo daugiau nei pusę išlaidų (hipotekos palūkanas, amortizacines išmokas ir t.t.), turi teisę išskaičiuoti sumą, viršijančią pusę visų išlaidų, iš grynų pajamų, gautų pardavus šį turtą; likusi suma dalinama per pusę (Susitarimo 3 d.). Taigi Šveicarijos Konfederacijos Horgeno apylinkės teismas, spręsdamas W. G. ir A. G. sudarytos santuokos nutraukimo klausimą, išsprendė nekilnojamojo turto, esančio Lietuvoje, padalijimo klausimą. Kadangi pagal Lietuvos teisę, tai yra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 786 straipsnį, klausimas dėl daiktinių teisinių santykių, susijusių su Lietuvos Respublikoje esančiu nekilnojamuoju daiktu, priskirtinas išimtinai Lietuvos Respublikos teismo kompetencijai, darytina išvada, jog, sprendžiant klausimą dėl turto, esančio Lietuvoje, padalijimo, buvo pažeistos išimtinio teismingumo taisyklės. Tai yra pagrindas atsisakyti pripažinti Lietuvos Respublikoje Šveicarijos Konfederacijos Horgeno apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimo dalį, kuria buvo išspręstas nekilnojamojo turto, esančio Lietuvos Respublikoje, padalijimo klausimas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 810 ir 812 straipsniais,

nutaria:

Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Šveicarijos Konfederacijos Horgeno apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimo dalį, kuria buvo nutraukta tarp W. G. ir A. G. sudaryta santuoka bei išspręsti šalių tarpusavio išlaikymo klausimai, pasidalintas kilnojamasis turtas, nekilnojamas turtas, esantis Šveicarijos Konfederacijoje.

Atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Šveicarijos Konfederacijos Horgeno apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimo dalį, kuria buvo išspręstas nekilnojamojo turto, esančio Lietuvos Respublikoje, padalijimo klausimas.

Ši nutartis per vieną mėnesį gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Teisėjai Artūras DriukasAlgirdas GailiūnasEgidijus Žironas