Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algimantas Valantinas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal P. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-30 nutarimo, kuriuo P. M. pripažintas kaltu, padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 str. 4 d., 124¹str. 7 d., ir nubaustas galutine subendrinta nuobauda – 579 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. M. nubaustas už tai, kad 2014-12-09, apie 22.55 val., vairavo transporto priemonę „Ford Escort“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis, 1,57 promilių, girtumo laipsnis, tikrinančiam pareigūnui nepateikė vairuotojo pažymėjimo, automobilio registracijos liudijimo, civilinės atsakomybės draudimo, techninės apžiūros lapo, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 p., numatančio, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, 16 p., numatančio, jog motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros (toliau – privalomoji techninė apžiūra) dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau – privalomasis draudimas) liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir Taisyklių nustatytus dokumentus, taip pat leisti jiems patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis. Šiais savo veiksmais jis padarė pažeidimus, numatytus ATPK 126 str. 4 d., 124¹ str. 7 d.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 302¹¹ str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad P. M. neginčija padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje, tačiau nesutinka su jo nubaudimu pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį. Esant šioms aplinkybėms, administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu P. M. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 126 straipsnio 4 dalyje inter alia įtvirtinta, kad neblaivumo patikrinimo vengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 579 Eur iki 868 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 3 metų arba administracinį areštą nuo 10 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 3 metų. Administracinėn atsakomybėn patrauktas P. M. apeliaciniame skunde neigia padaręs minėtą pažeidimą, iš esmės argumentuodamas tuo, kad alkoholinius gėrimus suvartojo jau atvažiavęs prie savo namų, sėdėdamas mašinoje, būdamas neblaivus automobilio nevairavo.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad P. M. padarė ATPK 126 straipsnio 4 dalyje nustatytą administracinį teisės pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas vadovavosi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Skundžiamame nutarime yra visiškai pagrįstai teigiama, jog P. M. kaltę padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, patvirtina nuoseklūs liudytojo S. O. parodymai, alkotesterio parodymai, tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota informacija. Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas S. O. parodė, kad įvykio dieną, vakare, būdamas savo automobilyje, automobilių stovėjimo aikštelėje, pamatė pro šalį praėjusį neblaivų, gana stipriai svirduliavusį vyriškį, kuris atsisėdo prie vairo, užvedė mašiną ir pradėjo važiuoti. Liudytojo teigimu, apie tai, kad P. M. buvo neblaivus jis sprendė pagal pastarojo eiseną (stipriai svirduliavo), chuliganišką vairavimą (iš posūkio išvažiavo į antrą eismo juostą, važiavo 50-60 km/val. greičiu, turėjo rankose cigaretę). Liudytojas patvirtino matęs kaip vėliau P. M. sulaikė policijos pareigūnai, prie kurių jis priėjo ir parašė pareiškimą (b. l. 21). Pažymėtina, kad analogiškas aplinkybes liudytojas nurodė ir įvykio dieną rašytame paaiškinime, kuriame taip pat akcentavo, jog pamatęs neblaivų vyriškį, ketinantį vairuoti automobilį, pranešė apie tai policijos pareigūnams. Po kiek laiko Čiobiškio gatvėje pamatė policijos patrulius, kurie jau buvo sulaikę minėtą vairuotoją (b. l. 9). Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, šiuos liudytojo parodymus patvirtina kiti byloje surinkti objektyvūs duomenys. Taip policijos pareigūnės J. R. tarnybiniame pranešime nurodoma, jog 2014-12-09, apie 22.15 val., buvo gautas pranešimas iš AVPK OVS apie girtą vairuotoją. Atvykę į Čiobiškio gatvę, policijos pareigūnai pamatė visiškai neblaivų vyrą. Vėliau prie jų priėjo pareiškėjas S. O., kuris paaiškino, jog šitą automobilį pastebėjo prie PC „Mada“. Į jį įsėdo visiškai neblaivus vairuotojas, kuris ir vairavo minėtą automobilį iki Čiobiškio gatvės 25, kur jį pastebėjo policijos pareigūnai. Tarnybiniame pranešime taip pat nurodoma, jog P. M. prisipažino vairavęs automobilį, kadangi jam reikėjo namo (b. l. 5). Tą aplinkybę, jog sulaikymo metu P. M. prisipažino vairavęs automobilį, policijos pareigūnė patvirtino ir teismo posėdžio metu (b. l. 21). Alkotesterio duomenimis nustatyta, kad 22.55 val. P. M. buvo nustatytas 1,57 prom. girtumo laipsnis (b. l. 8). Taigi byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma, leidžia konstatuoti, jog 2014-12-09, 22.55 val. P. M. vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog nagrinėjamu atveju ypatingą reikšmę turi liudytojų parodymai, tačiau nesant byloje jokių objektyvių duomenų, leidžiančių abejoti jų teisingumu ar manyti, jog teisme apklausti asmenys yra suinteresuoti bylos baigtimi, minėti parodymai laikytini įrodymu, pagrindžiančiu P. M. kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, padarymo.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad priešingai nei nurodoma skunde, tarp teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymų nėra jokių esminių prieštaravimų. Sutiktina su apelianto nurodoma aplinkybe, jog liudytoja policijos pareigūnė J. R. teismo posėdžio metu nurodė pastebėjusi P. M. ėjusį pro šalį automobilių stovėjimo aikštelėje, tuo tarpu tarnybiniame pranešime buvo nurodžiusi, jog matė, kaip P. M. išlipo iš automobilio, tačiau šie neatitikimai nelaikytini esminiais. Teisėjai pagarsinus liudytojos tarnybinį pranešimą, pastaroji patvirtino jame nurodytas aplinkybes (b. l. 21). Vertindamas liudytojos parodymus apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia ir į tai, kad policijos pareigūnė teismo posėdyje buvo apklausinėjama praėjus daugiau negu mėnesiui nuo įvykio dienos, tad tikėtina galėjo neprisiminti tam tikrų P. M. sulaikymo detalių, tačiau šiuo atveju šios detalės nėra itin reikšmingos. Pažymėtina, kad policijos pareigūnė tiek tarnybiniame pranešime, tiek teismo posėdžio metu nurodė nemačiusi P. M. automobilio vairavimo fakto, tačiau vienareikšmiškai patvirtino, kad sulaikius pastarąjį asmenį netrukus po pranešimo iš AVPK OVS gavimo (22.15 val.), apeliantas buvo stipriai neblaivus, kalbėjo nerišliai bei pats patvirtino vairavęs automobilį. Būtent dėl pastarosios priežasties buvo iškviestas kelių policijos ekipažas „Dainava“ (b. l. 9, b. l. 21).

Aukščiau teismo aptartų byloje surinktų įrodymų kontekste, apelianto paaiškinimai, jog jis išgėrė alkoholinius gėrimus sėdėdamas mašinoje jau atvažiavus į savo namo kiemą, vertintini kritiškai. Pažymėtina, kad šių apelianto paaiškinimų nepatvirtina jokia bylos medžiaga. Atvirkščiai, kaip jau buvo minėta, byloje neginčytinai nustatyta, jog neblaivų P. M. liudytojas S. O. pastebėjo jau prie parduotuvės „Mada“. Pranešęs apie neblaivų vairuotoją, liudytojas pradėjo važiuoti apelianto važiavimo kryptimi ir netrukus, Čiobiškio gatvėje, pamatė jau policijos pareigūnų sulaikytą P. M.. Apeliacinio skundo argumentai, jog S. O. su P. M. nebendravo, stebėjo jį būdamas gana toli, tad vieną pastarojo susverdėjimą palaikyti girtumo požymiu buvo per drąsu, atmestinas kaip nepagrįstas. Teismo jau buvo minėta, jog apie P. M. girtumą liudytojas sprendė ne tik pagal tai, kad pažeidėjas stipriai svirduliavo, bet ir pagal jo automobilio vairavimą. Be to, liudytojo teigimu, P. M. buvo praėjęs pro jo automobilį, tad liudytojas pažeidėją galėjo stebėti iš arti (b. l. 21). Tai, kad P. M. buvo stipriai neblaivus patvirtina ir jį netrukus po liudytojo pranešimo sulaikiusi policijos pareigūnė bei alkotesterio duomenys (b. l. 8).

Apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė dėl liudytojų pasirašytų pasižadėjimų teksto nepagarsinimo nelaikytina procesinių teisės normų pažeidimu, galėjusiu įtakoti šių liudytojų parodymų patikimumą. Bylos medžiaga neginčytinai nustatyta, jog liudytojai, laikantis visų įstatymo reikalavimų buvo įspėti dėl atsakomybės pagal ATPK 187² straipsnį (b. l. 20), pasirašė pasižadėjimo tekstą, tad teigti jog bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu buvo pažeistos procesinės teisės normos, nėra jokio pagrindo.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmuose yra ATPK 126 straipsnio 4 dalyje nustatyto pažeidimo sudėtis.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

P. M. apeliacinį skundą atmesti.

2015-01-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.