- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-05-12
- Bylos Nr.
- 2-482-323/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-14087-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Genovaitė Vaizgėlienė
- Ieškovas
- AB „LESTO“
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybei
- Trečiasis asmuo
- V. Š., E. O.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė, sekretoriaujant Ingridai Jušenkienei, dalyvaujant ieškovo atstovei J. M., atsakovės atstovei J. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB „LESTO“ ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys V. Š., E. O.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašo teismo priteisti iš atsakovės 1211,95 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad į atsakovei nuosavybės teise priklausantį butą ieškovas tiekė elektros energiją, kurią vartojo bute gyvenę nuomininkai – tretieji asmenys. Rašytinė elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta nebuvo, o kadangi elektros energijos pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai tarp elektros energijos tiekėjo ir patalpų nuomininko negali atsirasti remiantis faktiniu energijos vartojimu, laiko, kad elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis tarp ieškovo ir patalpų savininkės – atsakovės buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas. Paaiškino, kad bute laikotarpiu nuo 2008-05-20 iki 2010-12-17 ir nuo 2012-07-01 iki 2013-11-01 buvo naudojamasi ieškovo teikiamomis elektros energijos tiekimo paslaugomis, tačiau neatsiskaityta, ko pasekoje susidarė 1211,95 Lt skola (b.l. 2-4, 46-48).
Atsiliepimas
Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovei nuosavybės teise priklausantis butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2007-11-15 iki 2008-10-25 buvo išnuomotas F. B., kuri (duomenys neskelbtini) mirė. Po nuomininkės mirties bute liko gyventi jos sūnus tretysis asmuo E. O., kuris kaip gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos narys turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas, tarp jų ir pareigą mokėti mokesčius už suteiktas paslaugas. Taip pat nurodė, kad atsakovei nuosavybės teise priklausantis butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), trečiojo asmens E. O. buvo atlaisvintas 2010-12-15, nauja nuomos sutartis su trečiuoju asmeniu V. Š. buvo sudaryta 2012-06-01, pastaroji iki šiol nuomos sutarties pagrindu tebegyvena minėtame bute. Laiko, kad ginčo laikotarpiu faktiniai elektros energijos pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai susiklostė tarp ieškovo ir trečiųjų asmenų, kadangi pastarieji naudojosi ieškovo teikiamomis paslaugomis bei turėjo už jas atsiskaityti. Atsižvelgiant į tai, laiko, jog Klaipėdos miesto savivaldybė yra netinkamas atsakovas, todėl ieškinys kaip nepagrįstas turi būti atmestas (b.l. 25-28, 75-76).
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti ieškinyje išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti atsiliepime į ieškinį išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso butas su bendro naudojimo patalpomis, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 9-10, 55-56). Ieškovas nurodo, kad į minėtą butą tiekė elektros energiją, tačiau už šias elektros energijos tiekimo paslaugas laikotarpiu nuo 2008-05-20 iki 2010-12-17 ir nuo 2012-07-01 iki 2013-11-01 atsiskaityta nebuvo, susidarė 1211,95 Lt skola (b.l. 6-8, 52-54). Byloje taip pat nustatyta, kad skolos susidarymo laikotarpiu bute gyveno nuomininkai tretieji asmenys atitinkamai E. O. ir V. Š. (b.l. 30-41). Rašytinė elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta.
Byloje tarp šalių kilo ginčas, kilęs iš elektros energijos pirkimo – pardavimo teisinių santykių, kuriems taikytinos CK šeštosios knygos XXIII skyriaus septintojo skirsnio („Energijos pirkimo–pardavimo sutartys“) normos. Pažymėtina, kad tokius santykius reglamentuoja ne tik bendrosios CK šeštosios knygos XXIII skyriaus septintojo skirsnio normos, bet ir lex specialis šių normų atžvilgiu – Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas bei jį detalizuojantys poįstatyminiai teisės aktai - Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintos Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės. Šioje byloje sprendžiamas klausimas, koks subjektas – buto nuomininkas (faktinis elektros energijos vartotojas) ar buto savininkas – turi atsiskaityti už pateiktas elektros energijos paslaugas, jei nėra sudarytos rašytinės elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties.
Šiuo atveju ginčo laikotarpiui aktuali Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350 patvirtinta Elektros energijos teikimo ir naudojimo taisyklių redakcija bei šiuo metu galiojanti Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtinta Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių redakcija (galiojusi iki 2013-12-08). Ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 29 punkte nurodyta, kad elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį tiekėjas, esant savininko raštiškam sutikimui ir kitoms Taisyklėse nurodytoms sąlygoms, gali sudaryti ne tik su savininkais, bet ir su nuomininkais. Ši nuostata yra perkelta ir į Energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 18 punktą. Pagal Ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 83 punktą, o pagal Energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 96 punktą tuo atveju, kai su visuomeniniu tiekėju nesudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. Aiškindamas šias nuostatas kasacinis teismas nuosekliai nurodo, kad daugiabučio namo butui tiekiamos elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties šalis gali būti ne tik savininkas, bet ir buto nuomininkas, tačiau pirkimo – pardavimo santykiai tarp nuomininko ir elektros energijos tiekėjo gali atsirasti tik iš rašytinės pirkimo–pardavimo sutarties, bet ne iš faktinio elektros energijos vartojimo, t.y. kai su visuomeniniu tiekėju nesudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas: savininko pareiga atsiskaityti už elektros energiją kyla esant bent vienai iš alternatyvių sąlygų, t. y. kai sutarties su visuomeniniu tiekėju nesudaryta arba kai vartotojo neįmanoma nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013; 2014-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2014). Pažymėtina, kad teismas turi remtis ankstesniais teismų sprendimais, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurta taisyklė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2008; 2009-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2009; kt.). Tokią išvadą galima padaryti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl jurisprudencijos tęstinumo principo (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimus), taip pat į Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį (teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose), todėl pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje turi būti vadovaujamasi jau suformuota praktika panašiose bylose. Tokios praktikos netaikymas galėtų būti pagrįstas tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, leidžiančio daryti išvadą, kad šioje byloje yra sąlygos nukrypti nuo ankstesnės Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
Byloje nustatyta, kad savivaldybei priklausančio buto nuomininkai nebuvo sudarę rašytinės sutarties su ieškovu. Pažymėtina, kad nepagrįstas atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodytas nesutikimo su pareikštais reikalavimais argumentas, jog ieškovas nepateikė duomenų apie tai, kad buto nuomininkai nebuvo sudarę rašytinės elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties, kadangi pagal bendrąjį įrodinėjimo principą įrodyti tam tikras aplinkybes turi tas, kuris teigia, o ne tas, kuris neigia. Todėl atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, vadovaujantis pirmiau nurodytais elektros energijos pirkimą – pardavimą reglamentuojančiais teisės aktais bei šiuo klausimu suformuota kasacinio teisimo praktika, konstatuotina, kad prievolė sumokėti ieškovui skolą už suvartotą elektros energiją, bute esant nuomininko faktiniam elektros energijos vartojimui, kuris neturi juridinės reikšmės ir nėra teisinis pagrindas nuomininko ir elektros energijos tiekėjo pirkimo–pardavimo santykiams atsirasti, tenka buto savininkei – atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad tarp ieškovo ir atsakovės susiklostė elektros energijos pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai (CK 6.383, 6.384, 6.388 straipsniai). Ieškovas savo pareigas įvykdė tinkamai ir laiku. Tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė savo prievolių nevykdė laiku, t.y. laiku neatsiskaitė už ieškovo patiektą elektros energiją. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė savo sutartinių prievolių nustatytais terminais nevykdė ir yra laikytina pažeidusia prievolę, ieškovo reikalavimas priteisti 1211,95 Lt skolos iš atsakovės yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
Pažymėtina, kad atsikirsdama į ieškinį atsakovė nepagrįstai nurodo, kad teismas turėtų remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2010 pateiktais išaiškinimais. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tam, jog būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, pakanka, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi. Pažymėtina, kad nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl išlaidų, skirtų namo bendrosios dalinės nuosavybės eksploatacijai priteisimo, o ne dėl skolos už elektros energiją priteisimo. Atsižvelgiant į tai, kad paminėtoje kasacinio teismo nutartyje suformuluoti išaiškinimai buvo priimti tokioje civilinėje byloje, kurios faktinės aplinkybės nėra tapačios arba iš esmės panašios į nagrinėjamos bylos faktinę situaciją, laikytina, kad pagrįstai ja nesivadovaujama nagrinėjamoje byloje.
Nuo bylos iškėlimo teisme dienos ieškovui priteistinos įstatyme nustatytos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 str.). Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 54,00 Lt žyminis mokestis (b.l. 5, 51). Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovės priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, t.y. 54,00 Lt (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270, straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui AB „LESTO“ iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės 1211,95 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1211,95 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2013-12-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 54,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.