- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2012-01-27
- Bylos Nr.
- 1-31-242/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aleksandras Jakubovskis
- Kaltinamasis
- M. D.
Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Jakubovskis, išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs 1991 m. spalio 23 d. Ignalinoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) profesinio rengimo centro moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas vienos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. D., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno nedidelį kiekį psichotropinių medžiagų, o būtent, jis 2011 m. lapkričio 11 d., apie 19 valandą, Visagino mieste, tiksli vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo 0,002 gramo psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurią iki 2011 m. lapkričio 11 d. 21 valandos laikydamas ant automobilio ,,BMW 320“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), galinės sėdynės gabeno iš Visagino miesto į Ignalinos miesto Švenčionių gatvę, kur buvo sulaikytas policijos pareigūnų.
M. D. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad 2011 m. lapkričio 11 d. su savo draugu M. B. ir kitais asmenimis M. B. automobiliu „BMW 320“, pilkos spalvos, valstybinio numerio nežino, vyko į Visaginą, kur įsigijo dvylika „čekių“ narkotinių medžiagų, vieno „čekio“ kaina 20 litų. Visagine atvažiavus į sutartą vietą, M., E. ir R. laukė automobilyje, o jis nuėjo vienas prie parduotuvės. Jo jau laukė nepažįstama moteris, kuri buvo maždaug 30 metų amžiaus, liekno kūno sudėjimo, vidutinio ūgio, tamsių pusilgių plaukų, dėvėjo sijoną, jokių išskirtinių jos bruožų nepastebėjo. Moteris nurodė kartu su ja užeiti į namo laiptinę, kurioje jai padavė 200 litų, o ji parodė laiptinėje ant žemės gulinčias narkotines medžiagas, kurios buvo suvyniotos į tualetinio popieriaus skiautę. Moteris pakilo laiptais aukštyn, o jis, pasiėmęs narkotines medžiagas, grįžo į automobilį. Automobilyje vieną „čekį“ suvartojo, tai yra susileido į veną, o dar vieną „čekį“ padavė M. B., kuris narkotines medžiagas rūkė. Likusias narkotines medžiagas įsidėjo į rankinę, tualetinį popierių išmetė. Priemones, kurios buvo reikalingos narkotinės medžiagoms vartoti, taip pat išmetė, foliją, kuri liko nuo narkotinių medžiagų, numetė ant galinės automobilio sėdynės. Grįžtant iš Visagino už automobilio vairo atsisėdo E., o jis visą laiką sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Ignalinos miesto pabaigoje prie degalinės pamatęs stovinčius policijos pareigūnus, iš rankinės išsitraukė visus likusius dešimt „čekių“ ir išmetė juos pro automobilio langą į lauką, nes bijojo, kad policijos pareigūnai sustabdys ir juos ras. Kurioje tiksliai vietoje išmetė narkotines medžiagas, negali pasakyti, kadangi važiavo Švenčionių kryptimi, tai išmetė dešinėje kelio pusėje. Narkotines medžiagas ketino suvartoti pats. Dėl to, ką padarė, labai gailisi (b.l. 49-50).
Motyvuojamoji dalis
M. D. kaltę taip pat patvirtina liudytojų M. B., E. B. ir R. V. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, įvykio vietos apžiūros protokolas, Lietuvos Policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada.
Liudytojas M. B. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2011 m. lapkričio 11 d. nuvažiavo į Švenčionis automobiliu „BMW 320“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), nes nuvežė savo pažįstamo M. D. merginą su vaiku į bendrabutį. Kartu į Švenčionis važiavo E. B. Švenčionyse abu susitiko su M. Prieš atvažiuojant buvo sutarę, kad nuveš M. draugę į Švenčionis ir tuomet kartu su M. nuvažiuos į Visaginą, nes M. ketino nusipirkti narkotinių medžiagų, t.y. heroino, kurio kiekio nežinojo. Iš kokio asmens jis ketino pirkti narkotines medžiagas, taip pat nežinojo. Važiuojant paskambino N. Č., kuris paprašė paklausti M., ar jis galėtų ir jam nupirkti narkotinių medžiagų. M. sutiko tai padaryti. N. prašė nupirkti du „čekius“ heroino. Koks kiekis narkotinių medžiagų viename „čekyje“, jis nežino. Prieš važiuojant pas N., jie pasiėmė draugę R. V. Kai N. sužinojo, kad jie dar nieko neatvežė, tuomet padavė M. 40 litų, už kuriuos M. jam turėjo Visagine nupirkti narkotinių medžiagų. Pakeliui M. su kažkuo kalbėjosi telefonu ir tarėsi dėl narkotinių medžiagų pirkimo, ketino pirkti dešimt „čekių“. Žino, kad perkant dešimt „čekių“, du „čekiai“ yra pridedami viršaus. Visagine buvo sustoję prie kažkokios parduotuvėlės, link kurios M. nuėjo vienas, su kuo jis buvo susitikęs, nepasakojo. Kiek M. atsinešė narkotinių medžiagų, jis nežino. Festivalio gatvėje M. jam padavė vieną „čekį“, o kitą pasiėmė sau ir susileido narkotines medžiagas į veną, o jis narkotines medžiagas rūkė kartu su E. Toje pačioje vietoje E. parodė kiek turi narkotinių medžiagų ir kažkur įsidėjo. Dar Visagine leido E. vairuoti savo automobilį, nes jam buvo nuobodu, be to skaudėjo galvą. Apie tai, kad E. neturi teisės vairuoti, nežinojo. Ignalinoje, Švenčionių gatvėje prie degalinės pamatė policijos pareigūnus. E. pradėjo stabdyti automobilį prie pareigūnų. Kur M. padėjo narkotines medžiagas, jis nematė. Jis pats neketino pirkti narkotinių medžiagų, ką M. ketino daryti su narkotinėmis medžiagomis, nežino (b.l. 32-33).
Liudytojas E. B. ikiteisminio tyrimo paaiškino, kad 2011 m. lapkričio 11 d., apie 18 valandą, jam paskambino M. B. ir paprašė palydėti į Visaginą. Jis sutiko ir M. automobiliu nuvyko į Švenčionis, paėmė M., kurio pavardės nežino, grįžę į Ignaliną paėmė M. draugę R. ir keturiese nuvyko į Visaginą. Jis žinojo, kad į Visaginą važiuoja pirkti narkotikų. Visagine M. su kažkuo susiskambino ir sutarė pirkti dešimt kažko, jis suprato, kad narkotikų. Visagino mieste M. kažkur išėjo ir grįžęs parodė atsineštus folijos lankstinukus, kiek tiksliai buvo lankstinukų jis nežino, bet mano, kad galėjo būti dešimt. Tuomet nuvažiavo į kitą vietą, kur M. su kažkuo susitiko ir susileido narkotikus į ranką, o M., susibėręs miltelius iš vieno lankstinuko, parūkė. M. paprašė jo pavairuoti automobilį. Pradžioje jis nesutiko, nes jam atimta teisė vairuoti, tačiau M. patikino, kad pakeliui policijos niekada nebūna. Nuo Visagino miesto iki Ignalinos jis vairavo M. automobilį. Ignalinos mieste juos sustabdė policijos pareigūnai. Automobilio langai buvo atidaryti. Ar M. turėtus lankstinukus išmetė pro langą, jis nematė. Jis mano, kad Visagine M. kelis lankstinukus davė M., kuris juos turėjo nuvežti N. Č., nes pastarasis davė 40 litų. Policijos pareigūnai ant automobilio galinės sėdynės surado lankstinuką, kuriame buvo miltelių. Kas ten padėjo lankstinuką, jis nematė. Žino, kad M. ir M. paskutiniu metu beveik kasdien važiuoja į Visaginą pirkti narkotikų. Heroiną jie vadina „drakonu“. Su M. tą savaitę, kai juos sustabdė policijos pareigūnai, Visagine buvo trečią kartą. Visus kartus narkotikus pirko M. (b.l. 17-18).
Liudytoja R. V. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2011 m. lapkričio 11 d., apie 19 val. 30 min., Ignalinos mieste, Atgimimo gatvėje ji susitiko draugą M. B., kuris važiavo automobiliu „BMW“. Automobilyje buvo M. ir E. B. Ji paprašė M. parvežti ją iki namų, tačiau jis įkalbėjo ją važiuoti pasivažinėti. Ji sutiko ir visi išvažiavo į Visagino miestą. Visagino mieste M. kažkam skambino, kalbėjo rusiškai. Ji nesupranta rusų kalbos, todėl nežino apie ką kalbėjo. Baigęs pokalbį M. išėjo ir grįžo po 15 minučių. Grįžęs M. pasakė, kad turi dešimt kažko. Ji suprato, kad kalbama apie narkotines medžiagas. M. automobilyje kažką praskiedė vandeniu ir švirkštu sau susileido. Grįžtant atgal E. B. paprašė pavairuoti automobilį ir M. B. leido, prieš tai paklausęs ar jis negėręs, ar turi teises. Ignalinos miesto Švenčionių gatvėje pamatė policijos pareigūnus ir M., kuris sėdėjo automobilio priekyje keleivio sėdynėje, kažką numetė ant galinės sėdynės. Policijos pareigūnai apžiūrėję automobilį ant galinės sėdynės surado folijos lankstinuką, kas buvo lankstinuke, ji nežino. Ji nematė, ar M. su E. vartojo narkotikus (b.l. 13-14).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo seka, kad 2011 m. lapkričio 11 d. buvo apžiūrėtas priklausantis M. B. automobilis „BMW 320“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrint automobilio saloną ant galinės automobilio sėdynės buvo rastas ir paimtas folijos lankstinukas su kaip įtariama narkotinės ar psichotropinės medžiagos liekanomis (b.l. 8-10).
Iš Lietuvos Policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto 2011 m. gruodžio 8 d. išvados Nr. (duomenys neskelbtini) seka, kad baltos spalvos miltelių iš folijos paketo (lankstinuko), 2011 m. lapkričio 11 d. rasto automobilio „BMW 320“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apžiūros metu, sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, kurios masė yra 0,002 g (b.l. 23-24).
Kaltinamojo M. D. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį, nes jis neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno nedidelį kiekį psichotropinių medžiagų, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.
Kaltinamojo M. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Skirdamas bausmę M. D., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, padarė baudžiamąjį nusižengimą, mokosi, pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas teigiamai. Kaltinamasis sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl teismas mano, kad M. D. gali būti paskirta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – viešieji darbai, kurių terminas atitinka šios bausmės minimumui, numatytam įstatymo sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veika tirti ir nagrinėti – kartu su byla teismui pateiktas vokas su psichotropinės medžiagos likučiais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, turi būti sunaikinti.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
M. D. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti jį viešaisiais darbais vienam mėnesiui, įpareigojant neatlygintinai išdirbti trisdešimt valandų visuomenės labui. Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinąjį sulaikymą nuo 2011 m. lapkričio 12 d., 0 val. 30 min. iki 2011 m. lapkričio 12 d., 19 val. 55 min. (vieną parą), šią vieną sulaikymo parą prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veika tirti ir nagrinėti – voką su psichotropinės medžiagos likučiais - sunaikinti.
Kaltinamasis M. D., nesutikdamas su šios baudos paskyrimu, per 14 dienų nuo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo dienos turi teisę paduoti Ignalinos rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, gavęs kaltinamojo prašymą su reikalavimu surengti bylos nagrinėjimą teisme ir išnagrinėjęs bylą, ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu, o jei baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.