- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-01-23
- Bylos Nr.
- 1-125-766/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32882-2024-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Šabanskienė
- Kaltinamasis
- A. S.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
- 1.2.14.1.2.1Atvira vagystė (BK 178 str. 2 d.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1 2 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pilietybė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), išsilavinimas (duomenys neskelbtini), gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2001 m. vasario 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 118 straipsnio 1 dalį, 225 straipsnio 2 dalį, skirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė 3 metams; Šiaulių apygardos teismo 2001 m. gegužės 3 d. nutartimi nuosprendis pakeistas, skirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė;
2) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2001 m. kovo 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį, skirta laisvės atėmimo bausmė 1 metams, vadovaujantis baudžiamojo kodekso 47¹ straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;
3) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2001 m. kovo 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta subendrinta galutinė bausmė – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo;
4) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, skirta subendrinta bausmė 2 metams 5 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 1 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta galutinė bausmė - 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo;
Žemesnės instancijos teismas
5) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, skirta laisvės atėmimo bausmė 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;
6) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimo - 1 metams 3 mėnesiams;
7) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį, skirta laisvės atėmimo bausmė 2 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2012 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė; Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 28 d. nutartimi paskirta bausmė subendrinta su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 27 d. nutartimi paskirta bausme ir nustatyta subendrinta galutinė bausmė 4 metų laisvės atėmimo;
8) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, skirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4, 9 dalimis pagal Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 15 d. nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 28 d. nutartimi nustatyta subendrinta bausme, paskirta subendrinta galutinė bausmė - 4 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo. Pagal Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžius 2007 m. kovo 27 d. ir 2013 m. gegužės 15 d. paskirtos bausmės subendrintos visiško sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 7 metams 2 mėnesiams;
Žemesnės instancijos teismas
9) Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. sausio 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, skirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė;
10) Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. vasario 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, skirta laisvės atėmimo bausmė 1 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m sausio 2 d. nuosprendžiu ir Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. vasario 12 d. nuosprendžiu A. S. paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė -1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo;
11) Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį laisvės atėmimo 1 metams 6 mėn., vadovaujantis baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu paskirta bausmė sumažinta 1/3, paskirta bausmė laisvės atėmimas 1 metams.
12) Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. kovo 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį, galutine 20 parų arešto bausme;
13) Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022-10-26 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, areštu 24 parų, vadovaujantis BK 64¹ str., bausmė sumažinta 1/3, paskirtas areštas 16 parų;
14) Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023-06-16 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams; bausmė subendrinta su 2022-10-26 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams ir 10 dienų. 2023-10-11 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pakeistas nuosprendis, paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams 14 dienų, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 5 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. S. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, t.y. būdamas neblaivus, 2024 m. rugpjūčio 16 d., apie 9.26 val., (duomenys neskelbtini), iš ten esančios (duomenys neskelbtini) priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ prekybinės patalpos, pagrobė svetimą (duomenys neskelbtini) priklausantį nedidelės vertės turtą – dviratį MTB 24 18G, 208,39 eurų vertės, tuo padarydamas (duomenys neskelbtini) 208,39 eurų turtinę žalą.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. S. kaltę dėl jam inkriminuojamo baudžiamojo nusižengimo pripažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. rugpjūčio mėnesį nuo (duomenys neskelbtini) parduotuvės pavogė dviratį ir jį pardavė. Buvo išgėręs, todėl ir pavogė. Patikslino, kad sutiko nepažįstamą vyriškį, ėjo link (duomenys neskelbtini). Buvo sustatyti nauji dviračiai ir buvo neprirakinti. Vienas įėjo į vidų ir iš (duomenys neskelbtini) parduotuvės koridoriaus pasiėmė dviratį. Už kiek pardavė dviratį – neatsimena. Jei būtų buvęs blaivus, nebūtų vogęs. Savo kaltę pripažįsta visiškai, gailisi. Su ieškiniu sutinka.
Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, prokuroras, gynėjas.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. S. kaltė įrodyta ne tik jo prisipažinimu, bet ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais rašytiniais įrodymais, kurie buvo ištirti teisme:
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. S. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2024 m. rugpjūčio mėn., galėjo būti 16 dienos rytas, tikslios valandos nepamena, jis prieš tai keletą dienų buvo vartojęs alkoholinius gėrimus ? alų ir tą rytą jau buvo išgėręs alaus ir jautėsi apsvaigęs nuo išgerto alkoholio, nors pamena tą įvykį, kai vienas vaikščiojo po miestą ir susitiko kokį tai jam nepažįstamą vyrą, kurio vardo ir pavardės nežino ir negali nurodyti. Pagal vardą ir pavardę jam toks žmogus kaip E. O. nieko nesako, nepažįsta. Ar tai buvo tas žmogus, su kuriuo vaikščiojo, negali pasakyti. Pamena, kad su sutiktu vyriškiu kalbėdamiesi vaikščiojo be jokio tikslo po miestą, kai priėjo parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“. Tada pamatė parduotuvės patalpoje prie įėjimo į parduotuvę sudėtus ant stovų dviračius ir jam staiga kilo mintis pavogti vieną iš ten buvusių dviračių, nes pamatė, kad dviračiai yra neprirakinti. Apie tai, kad ruošiasi pavogti dviratį jis kartu su juo buvusiam vyrui nesakė, kad ketina pavogti dviratį ir jam to daryti kartu nesiūlė, nesitarė ir saugoti, kol jis paims dviratį, neprašė, jei gerai pamena, jis pasakė, kad eina į parduotuvę, o šis vyras pasiliko lauke, jam laukti nesakė ir nesakė kokiu tikslu eina į parduotuvę, kur buvo šis vyras, kai jis užėjo į parduotuvę ar jis kur buvo nuėjęs, to nematė ir nepasakys. Užėjęs į parduotuvės patalpą, jis nuėjo prie arčiausiai buvusio dviračio, nežiūrėjo kainos ir jį nuėmė lengvai nuo stovo, nes jis buvo neprirakintas, išsinešė iš parduotuvės patalpos į lauką, kasos buvo toliau, pro jas praeiti nereikėjo. Ar kas galėjo matyti iš žmonių, kai ėmė dviratį, to negali pasakyti, nes nesidairė. Galėjo parduotuvėje užtrukti keletą minučių. Jis išsinešė dviratį iš parduotuvės, lauke sutiko tą patį, iki tol su juo vaikščiojusį vyriškį, kuriam nesakė, kad pavogė dviratį, jam nieko nesakė, o ar jis galėjo suprasti, kad pavogė dviratį, to nežino, jo jis nieko neklausinėjo. Tada, dviratį kiek pasinešęs, užėjo už parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ pastato ir kažkurioje vietoje, tiksliai kur, nepamena, su tuo vyriškiu išsiskyrė, nes pasakė, kad eina į namus, o kur tas vyras nuėjo, nežino. Toliau mieste, varydamasis šį dviratį, sutiko atsitiktinį praeivį, pamena, kad tai buvo jam nepažįstamas vyras, kurioje vietoje tai buvo, nepamena ir kaip atrodė šis vyras, nepasakys, jo neįsidėmėjo, jis jam pasiūlė dviratį pirkti, už kiek jį pardavė, sumos tikslios nepamena, bet už nedidelę sumą. Už gautus pinigus nusipirko alkoholio, cigarečių ir juos pats vienas sunaudojo. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Užsiregistravo darbo užimtumo centre, tačiau bedarbio pašalpos negauna ir šiuo metu neturi finansinės galimybės atlyginti padarytos bendrovei dėl vagystės turtinės žalos. (b. l. 58-61; 73-76)
Liudytoja L. D. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba prekybos centre (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). 2024 m. rugpjūčio 23 d. apie 12 val., jai sėdint savo darbo vietoje (kasoje), prie jos priėjo dvi merginos ir paklausė ar šiandien kas nors iš jų prekybos centro pirko dviratį. Jai atsakius, kad šiandien niekas nepirko dviračio, merginos prisistatė, kad yra policijos pareigūnės (buvo neuniformuotos ir savo anketinių duomenų nenurodė) ir pranešė, kad maždaug prieš 15 min., tai yra 11 val. 45 min., pastebėjo, kaip nuo prekybos centro "(duomenys neskelbtini)" ėjo vyras ir nešėsi po pažastimi pasikišęs dviratį, ant kurio buvo prikabinta žalia kaina, todėl joms įtarus, kad dviratis gali būti pavogtas iš jų prekybos centro, pranešė jai. Po pokalbio su merginomis, ji nuėjo pas prekybos centro (duomenys neskelbtini) V. Ž. ir paklausė ar netrūksta prekybos centrui dviračio. Dviračiai sudėti yra tik įėjus į prekybos centrą po kaire puse, vaizdo kamerų toje patalpoje nėra. Tačiau yra vaizdo kamera, nukreipta nuo kasų į prekybos centro automatiškai stumdomų durų įėjimą. Su (duomenys neskelbtini) peržiūrėjusios vaizdo kameros įrašą 11 val. 45 min., matė, kad nuo dviračių į lauką kažkas išėjo, tačiau kas, nemato, nes matėsi tik kojos. (duomenys neskelbtini), tuoj pat atlikus dviračių inventorizaciją, pamatė, kad viso trūksta dviejų dviračių ir su pareiškimu kreipėsi į policijos įstaigą. Ji pati nieko įtartino nepastebėjo, nes kasoje sėdi, nusisukusi nuo įėjimo, ir kiek žino, dviračiai nebuvo prirakinti, tik sustatyti į dviračių stovą. (b. l. 37-39)
Liudytojas E. O. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. rugpjūčio mėn. dienos nepamena, buvo rytas, valandos taip pat tiksliai nepasakys, jis, kadangi vakarykščiai gerdamas alkoholinius gėrimus (duomenys neskelbtini) miesto parke buvo palikęs savo kuprinę, tai ėjo jos ieškoti ir miesto parke ant suoliuko, kur buvo jo kuprinė padėta, prie jos pamatė sėdintį jam nepažįstamą vyriškį, kaip tyrimo metu sužinojo jo vardą ir pavardę, tai A. S., kurio iki tol nepažinojo. Tada persimetė keliais žodžiais ir jis ėjo į parduotuvę alkoholio, jis kartu su juo ėjo, kai atėjo į (duomenys neskelbtini) gatvę, jis tada nuėjo į PC „(duomenys neskelbtini)“, o A. S. ką tuo metu darė nežino, nes jis su juo į „(duomenys neskelbtini)“ nėjo, liko lauke prie „(duomenys neskelbtini)“. Apie tai, kad A. S. ketina pavogti dviratį iš PC „(duomenys neskelbtini)“, buvusio šalia PC „(duomenys neskelbtini)“ jam jis neminėjo ir kartu tai padaryti nesiūlė. Kartu su A. S. į PC „(duomenys neskelbtini)“ vidų užėjęs nebuvo ir nematė kada jis ten nuėjo ir ką ten darė nuėjęs. Jis „(duomenys neskelbtini)“ galėjo užtrukti keletą minučių, ne daugiau kaip 5 min. ir, išėjęs iš parduotuvės, pamatė kaip tuo pat metu A. S. išeina iš PC „(duomenys neskelbtini)“, buvusio šalia „(duomenys neskelbtini)“, jis nesidomėjo, ką jis veikė ten ir kokiu tikslu buvo PC „(duomenys neskelbtini)“, o jam jis ir nieko nepasakojo. A. S. nešėsi dviratį, tačiau apie dviratį jis nieko neklausinėjo, nesidomėjo, o jis apie jį taip pat nieko nepasakojo. Ar A. S. jį nusipirko, turėjo pinigų jam nusipirkti, ar jį pavogė, to nežino, kadangi šio žmogaus nepažinojo iki tol, tai jo materialinės padėties nežinojo, gal galėjo ir nusipirkti. Jis ėjo atgal į miesto parką, tai taip sutapo, kad abu pasuko už parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ pastato ir, paėję už jo keliasdešimt metrų, išsiskyrė, jis nuėjo tiesiai į parką, o jis pasuko dešiniau į gretimą gatvę ir kur jis toliau ėjo ir ką veikė nežino, daugiau su juo susitikę nebuvo. Daugiau nieko išsamiau apie šį įvykį neturi ką papasakoti. Jis dviračio vagystėje nedalyvavo ir apie tai, kad jis vogtas, nesuprato, kur A. S. padėjo šį dviratį, jis nežino, jam už dviratį pinigų nedavė, jo nevaišino. (b. l. 43-46)
Iš 2024-08-23 UAB "(duomenys neskelbtini)" pareiškimo matyti, kad 2024 m. rugpjūčio 23 d. inventorizuojant nustatytas dviračio MTB 24 18G trūkumas. Dviratis galėjo būti pavogtas, jo vertė 208,39 eurai. (b. l. 11-12)
Iš 2024-08-23 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta ? parduotuvė, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrint įvykio vietą, jokių reikšmingų objektų nenustatyta. ( b. l.14-16, 17-21 )
Iš 2024-09-03 įvykio vietos protokolo matyti, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas, darytas iš mieste esančios stacionarios vaizdo stebėjimo kameros, kuri yra įrengta (duomenys neskelbtini) ir yra nukreipta į automobilių stovėjimo aikštelę, kelio važiuojamąją dalį bei PC „(duomenys neskelbtini)“. Vaizdo įrašas yra darytas šviesiu paros metu, dieną, įrašo trukmė 04:14 min. Peržiūrimame vaizdo įraše matyti kaip 01:40 vaizdo įrašo peržiūros minutę prie PC „(duomenys neskelbtini)“ pastato kampo sustoja du vyrai, pasinaudojus vaizdo įrašo peržiūros priartinimo funkcija, matyti, jog abu vyrai yra žinomi dėl anksčiau įvykdytų nusikaltimų. Pirmasis vyras yra apie (duomenys neskelbtini) ūgio, (duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo, vilki (duomenys neskelbtini) vyras yra užsidėjęs (duomenys neskelbtini), šis vyras yra žinomas kaip A. S., pravarde „(duomenys neskelbtini)“, antrasis vyras yra panašaus ūgio, apsirengęs (duomenys neskelbtini) kelnėmis, vilki (duomenys neskelbtini), avi (duomenys neskelbtini) batelius, ant pečių yra užsidėjęs (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) plaukų, šis vyras žinomas kaip E. O.. Abu vyrai, pasikalbėję keliais žodžiais, apsisuka ir vėl nueina PC „(duomenys neskelbtini)“ link. Vaizdo įrašo peržiūros 02:54 min. matyti kaip nuo PC „(duomenys neskelbtini)“ ateina A. S. dešinėje rankoje nešinas dviratį, jam iš paskos, kiek atsilikęs eina E. O.. Abu vyrai pasisuka į dešinę ir užeina už PC „(duomenys neskelbtini)“ pastato. (b. l. 22-24).
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikacija
Pagal BK 178 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą ir padarė baudžiamąjį nusižengimą.
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama A. S. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi, parodė, jog nusikalstamą veiką įvykdė dėl to, kad buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Kaltinamojo kaltę patvirtina liudytojų parodymai ir rašytiniai įrodymai, esantys baudžiamojoje byloje.
Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 5 dalį.
Bausmės skyrimas
Remiantis BK 41 straipsniu, bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.
Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Kaltinamasis A. S. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama baudžiamojo nusižengimo kategorijai. A. S. yra teistas 14 kartų, administracine tvarka baustas, teistumas neišnykęs, jo atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas kitoje byloje, kurioje jam paskirta kardomoji priemonė - suėmimas. Teismas daro pagrįstą išvadą, jog kaltinamasis nedaro išvadų iš ankstesnių teistumų, turi polinkį nusikalsti, todėl laiko, kad šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus arešto bausmę. Teismas laiko, jog švelnesnėmis bausmėmis nebus pasiekti bausmės tikslai. Kaltinamajam kaltę pripažinus visiškai ir bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo aktuose (2006 m. rugpjūčio 19 d., 2010 m. vasario 3 d., 2015 m. balandžio 16 d. nutarimai) yra suformavęs plačią oficialiąją konstitucinę žalos atlyginimo doktriną, grindžiamą esmine nuostata, jog būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas, kurį įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus atlyginta. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.263 straipsnį, asmeniui, dėl kurio veiksmų ar neveikimo atsirado žala, kyla pareiga ją atlyginti. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje išsprendžiamas laikantis pirmiausia BPK nuostatų (BPK 113 straipsnio 1 dalis). Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos (BPK 113 straipsnio 2 dalis).
Byloje civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė civilinį ieškinį dėl 208,39 Eur turtinės žalos atlyginimo. Ieškinys yra pagrįstas, su jo dydžiu sutiko kaltinamasis, todėl tenkintinas.
BPK 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė teismui 2025-01-07 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 27,08 Eur išlaidų dėl antrinės teisinės pagalbos priteisimo, patirtų advokatui K. V. teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą A. S..
Įstatyme imperatyviai nurodyta, kad tiriant ir nagrinėjant bylas, kai kaltinamasis yra suimtas, gynėjo dalyvavimas yra privalomas. Spręsdamas antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimą, teismas atsižvelgia į kaltinamojo turtinę padėtį ir kitas su tuo susijusias aplinkybes (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis nedirbantis, šiuo metu yra suimtas, todėl esant tokioms aplinkybėms, teismas laiko, jog nėra pagrindo iš kaltinamojo priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, teismas
nusprendžia:
A. S. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje, ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkerių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.
Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį visiškai ir priteisti iš kaltinamojo A. S. 208,39 Eur (du šimtus aštuonis eurus 39 ct) turtinei žalai atlyginti.
Nepriteisti iš kaltinamojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.