Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-01-13 · Administracinė byla Nr. AS-63-27-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-13
Bylos Nr.
AS-63-27-12
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00825-2011-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Irmantas Jarukaitis (pirm.), Antanas Ablingis, Roma Sabina Alimienė (pran.)
Pareiškėjas
D. S.
Atsakovas
Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Administracinė byla Nr. AS63-27/2012Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00825-2011-3Procesinio sprendimo kategorija 67 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2012 m. sausio 13 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl praleisto termino atnaujinimo ir įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas D. S. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas atnaujinti praleistą skundo dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Kauno apskrities VPK) 2011 m. sausio 7 d. įsakymo Nr. 20-TE-18 „Dėl viršilos D. S. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas) panaikinimo padavimo terminą, kadangi šį terminą praleido dėl svarbių priežasčių.

Pagrįsdamas prašymą nurodė, kad skundžiamu atsakovo įsakymu Nr. 20-TE-18 pareiškėjas buvo atleistas iš Kauno apskrities VPK Prienų rajono policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio vyriausiojo postinio pareigų, vadovaujantis 2010 m. liepos 23 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį (padarius viešosios tvarkos pažeidimą), ir 2010 m. lapkričio 30 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, kuriuo pareiškėjo apeliacinis skundas buvo atmestas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. birželio 13 d. nutartimi panaikino 2010 m. lapkričio 30 d. Kauno apygardos teismo nuosprendį ir perdavė bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 6 d. nuosprendžiu pareiškėjas buvo išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir Baudžiamasis kodeksas) 284 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjas mano, jog tada išnyko pagrindai, dėl kurių jis buvo atleistas iš tarnybos. 2011 m. spalio 6 d. jis kreipėsi į atsakovą, prašydamas grąžinti jį į tarnybą, tačiau 2011 m. spalio 13 d. raštu buvo informuotas, jog prašymas dėl grąžinimo į tarnybą netenkinamas. Pareiškėjas nurodo, jog būtent 2011 m. spalio 13 d. sužinojo apie jo pažeistus interesus. Nurodo, kad termino skundui paduoti priežastys buvo objektyvios, nepriklausančios nuo pareiškėjo valios ir prašo atnaujinti skundo padavimo terminą.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 7 d. nutartimi pareiškėjo prašymo netenkino ir skundo padavimo termino neatnaujino (Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnio 3 dalis).

Teismas nustatė, kad pareiškėjas su skundžiamu Kauno apskr. VPK 2011 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. 20-TE-18 buvo supažindintas 2011 m. sausio 10 d., todėl paskutine diena teismui paduoti skundą dėl atsakovo priimto įsakymo laikytina 2011 m. vasario 10 d. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys – tai, kad jis laukė, kol baudžiamoji byla, kurioje jam buvo pateiktas kaltinimas pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, bus galutinai išnagrinėta ir tik Kauno apygardos teismui 2011 m. spalio 6 d. priėmus išteisinamąjį nuosprendį, kreipėsi į atsakovą dėl grąžinimo į tarnybą, o gavęs neigiamą atsakymą (2011 m. spalio 13 d. Kauno apskr. VPK raštas Nr. 20-S-3643 „Dėl grąžinimo į darbą“), pateikė skundą teismui – yra subjektyvaus pobūdžio ir negali būti laikomos pateisinamomis Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnio 1 dalies nuostatų prasme. Kaip jau minėta, svarbiomis skundo padavimo termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos tik objektyvios ir nuo paties pareiškėjo valios nepriklausančios priežastys.

Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo delsimas paduoti skundą teismui dėl to, kad teismuose buvo nagrinėjama jam iškelta baudžiamoji byla, yra nepateisinamas ir vertinamas kaip paties pareiškėjo valia pasirinktas savo pažeistų teisių gynimo būdas, kuris negali būti pagrindu atnaujinti skundo padavimo terminą. Konstatavo, kad pareiškėjas neveikė tokiu būdu, kuris užtikrintų greičiausią skundo išsprendimą, uždelsė paduoti skundą teismui ir tokiais veiksmais pats sau sukūrė neigiamas pasekmes. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas padavimo terminą praleido ne dėl svarbių priežasčių, nes įgyvendindamas savo procesines teises buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas.

III.

Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą skundui dėl Kauno apskr. VPK 2011 m. sausio 7 d. įsakymo Nr. 20-TE-18 pateikti.

Nurodo, kad praėjus mėnesiui po skundžiamo įsakymo priėmimo, buvo įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, todėl nebuvo teisinio pagrindo tokiam skundui pateikti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. birželio 13 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nuosprendį, po ko, apeliacinės instancijos teismas nusprendė panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 23 d. nuosprendį ir priėmė naują nuosprendį, kuriuo pareiškėją pagal Baudžiamojo kodekso 248 straipsnio 1 dalį išteisino. Kadangi abu nurodyti nuosprendžiai buvo panaikinti kaip neteisėti, mano, kad iš ne teisės negali kilti teisė. Pažymi, kad pagrindas skųsti ginčijamą atsakovo sprendimą atsirado 2011m. spalio 6 d., tačiau tada dar nebuvo priimtas sprendimas grąžinti pareiškėją į vidaus tarnybą. Tokiu būdu, pareiškėjas tik 2011 m. spalio 13 d. sužinojo, kad į tarnybą jis nebus grąžintas. Teismas šį klausimą privalėjo spręsti atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, t.y. įvertinti, ar pareiškėjas tinkamai naudojasi procesinėmis teisėmis bei kokias pasekmes teismo atsisakymas atnaujinti terminą turės byloje dalyvaujančiam asmeniui. Pažymi, kad šiuo atveju pareiškėjo teisė pateikti skundą yra vienintelis būdas išspręsti ginčą, nes kitokiu būdu šios teisės įgyvendinti jis nebegalės. Termino praleidimo priežastys buvo objektyvios, nepriklausančios nuo pareiškėjo valios, todėl neturi sukelti pareiškėjui neigiamų padarinių.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamu atveju ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnyje numatyta, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis nustato, jog pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis galima laikyti aplinkybes, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai arba per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo asmens valios.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad terminas praleistas ne dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių. Pareiškėjo manymu, teismas neįvertino to, kad pagrindas skųsti ginčijamą atsakovo 2011 m. sausio 7 d. Įsakymą atsirado tik 2011m. spalio 6 d., kai Kauno apygardos teismas 2011 m. spalio 6 d. nuosprendžiu pareiškėjas pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį buvo išteisintas, tą pačią dieną pareiškėjas kreipėsi į atsakovą dėl grąžinimo į tarnybą, o iš atsakovo 2011 m. spalio 13 d. gavęs neigiamą atsakymą, pateikė skundą teismui. Todėl laikytina, kad būtent 2011 m. spalio 13 d. pareiškėjas sužinojo apie jo pažeistus interesus.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas).

Teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 5 straipsnyje aptarta teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Proceso dalyviai privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (ABTĮ 53 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė (tai, kad pareiškėją išteisinantis apeliacinės instancijos teismo 2011 m. spalio 6 d. nuosprendis buvo priimtas žymiai vėliau nei jo ginčijamas atsakovo 2011 m. sausio 7 d. Įsakymas, kuriuo pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos) galėjo turėti įtakos tinkamam teisės kreiptis gynybos į teismą įgyvendinimui. Todėl, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, o taip pat į tai, kad po apeliacinės instancijos teismo (Kauno apygardos teismo) nuosprendžio priėmimo pareiškėjas iš karto, t.y. tą pačią dieną kreipėsi į atsakovą dėl grąžinimo į visaus tarnybą, o gavęs neigiamą atsakymą nedelsiant padavė skundą teismui, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas atnaujinti skundo padavimo terminą.

Atsižvelgiant į visus aukščiau nurodytus argumentus, Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis naikintina, terminas skundui paduoti atnaujintinas ir, kadangi teismas nevertino, ar pareiškėjo skundas atitinka kitus ABTĮ nustatytus reikalavimus, pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo D. S. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiAntanas AblingisRoma Sabina AlimienėIrmantas Jarukaitis