- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-04-23
- Bylos Nr.
- e2YT-4274-1025/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-00851-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Matulevičienė
- Pareiškėjas
- V. A.
- Suinteresuotas asmuo
- V. A., J. B., Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ Turto banko
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Asta Matulevičienė, veikianti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų vardu,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys V. A., V. A., J. B., Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ Turto banko.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą pareiškimu, juo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas po tėvo P. A., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą. Pareiškėjas nurodo, jog yra P. A. ir J. A. sūnus. Turi brolį V. A. ir dvi seseris V. A. ir J. B. (ikisantuokinė pavardė- A.). Tėvai, būdami santuokoje, pagal 1991-05-28 Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą Nr. 1-1374 įsigijo 51,29 kv. m. butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini): tėvas P. A. 1992-07-09 pirkimo- pardavimo sutarties Nr. 6657 pagrindu- 54/100 buto, o mama J. A. 1992-07-09 pirkimo- pardavimo sutarties Nr. 6659 pagrindu- 46/100 buto. (duomenys neskelbtini) tėvai nutraukė santuoką. Mama J. A. po santuokos nutraukimo persikėlė gyventi į savo vardu įsigytą vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini), tėvas P. A. visame bute liko gyventi vienas ir gyveno iki pat mirties. Tėvas mirė (duomenys neskelbtini). Tėvui mirus, liko jo palikimas- 54/100 dalis buto su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties, su broliu ir seserimis sutarė, kad tėvui priklausiusi 54/100 dalis buto lieka pareiškėjui. Mama J. A. po tėvų santuokos nutraukimo buvo pažadėjusi padovanoti savo 46/100 dalį buto, todėl po tėvo mirties (duomenys neskelbtini)iš karto žodiniu susitarimu perdavė valdyti butą jam, o 2004-10-05 dovanojimo sutarties pagrindu, motina 46/100 buto dalį padovanojo pareiškėjui. Esant brolio ir seserų sutarimui dėl tėvo palikimo, iš karto po tėvo P. A. mirties faktiškai perėmė jo turtą - buto dalį su jam priklausančiomis rūsio patalpomis, ir ėmė šį turtą valdyti, kaip savo. Butą prižiūrėjo, tvarkė, saugojo, atliko remontą, pakeitė grindų laminatą, naujai perdažė sienas, vonios kambarį sujungė su tualetu ir visą patalpą išklijavo plytelėmis, restauravo seną vonią, nupirko ir sumontavo naują klozetą. Faktiškai perėmęs tėvo turtą, mokėjo einamuosius mokesčius bei padengį įsiskolinimus už komunalines paslaugas. Tvirtina, jog po tėvo mirties iš karto pradėjo turtą faktiškai valdyti, kaip savo, laikė save turto savininku. Faktą būtina nustatyti, jog galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir įforminti nuosavybę.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo J. B. pateikė atsiliepimą, kuriuo su pareiškimu sutinka. Nurodo, jog yra pareiškėjo sesuo, po tėvo mirties (duomenys neskelbtini) surašė atsisakymą nuo jai priklausančios pagal įstatymą palikimo dalies, brolio V. A. naudai.
3. Suinteresuotas asmuo V. A. pateikė atsiliepimą, kuriuo su pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti. Nurodo, jog yra pareiškėjo brolis.
4. Suinteresuotas asmuo V. A. pateikė atsiliepimą, kuriuo su pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti. Nurodo, jog yra pareiškėjo sesuo.
5. Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ Turto bankas, atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
1. Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas). Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).
2. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjo tėvai P. A. ir J. A., suinteresuoti asmenys V. A. yra pareiškėjo brolis, V. A. ir J. B. yra pareiškėjo seserys. Pareiškėjo tėvai (duomenys neskelbtini) nutraukė santuoką. Pareiškėjo tėvas P. A. mirė (duomenys neskelbtini).
3. 2023-10-03 VĮ Registrų centro testamentų registro išrašas patvirtina, jog P. A. nebuvo sudaręs ir įregistravę testamento, po jo mirties nėra įregistruotų pareiškimų dėl palikimo priėmimo, atsisakymo. Iš Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro notarės S. M. (duomenys neskelbtini) liudijimo nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirus P. A., dėl palikimo priėmimo įpėdiniai nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta, testamentų registro knygose, sudarytų mirusiojo vardu testamentų nerasta. Suinteresuotas asmuo J. B. (duomenys neskelbtini) pareiškimu atsisakė nuo jai priklausančios pagal įstatymą palikimo dalies mirus (duomenys neskelbtini) tėvui P. A., V. A. naudai.
4. Iš VĮ Registrų centro išrašo nustatyta, kad P. A. vardu nuo 1992-09-30 pirkimo pardavimo 1992-07-09 sutarties pagal LR 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374 pagrindu įregistruota 54/100 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Akmenės rajono savivaldybės administracijos Akmenės seniūnijos 2023-10-13 pažyma patvirtina, jog pareiškėjas deklaravo savo gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini) nuo 2000-02-24, o pareiškėjo sutuoktinė nuo 1999-01-26. Sutartys su paslaugų teikėjais, atlikti mokėjimai už suteiktas paslaugas už dujas, šilumą, televiziją, elektrą, butui (duomenys neskelbtini), VĮ „Akmenės būstas“ duomenys patvirtina, jog pareiškėjas rūpinasi ir prižiūri butą, atsiskaito už butui suteiktas paslaugas. Pateikti duomenys patvirtina, jog pareiškėjas atliko buto remontą.
5. Remiantis įrodymų visuma nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu, pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje yra sąlygos nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.
6. Teismas nurodo, kad paveldėjimo santykių atsiradimo pagrindas yra palikėjo mirtis. Po šio juridiškai reikšmingo fakto įvyksta universalus palikėjo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Nekilnojamojo turto paveldėjimo santykiams turi būti taikomi palikimo atsiradimo momentu galioję teisės aktai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas, 2000-07-18 Nr. VIII-1864, 38 str.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (1964 m.) 587 straipsnio 2 dalimi, palikimui priimti įpėdinis turi išreikšti savo valią, o tai gali būti padaryta raštu – per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos paduodant pareiškimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo palikimo atsiradimo vietos notarų biurui – ir veiksmais – pradedant faktiškai valdyti paveldėtą turtą. Tokiu būdu, palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu CK (1964 m.) 587 straipsnio prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje, t. y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis naudojasi paveldėtu turtu, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad išreiškė savo valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti ir juo naudotis.
7. Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas, būdamas paveldėtojas pagal įstatymą po savo tėvo mirties įstatymo nustatytu terminu, t. y. per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau byloje pateikti rašytiniai įrodymai, pareiškėjo rašytiniai paaiškinimai, suinteresuotų asmenų sutikimai su pareiškimu bei nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas po tėvo mirties savo aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti atsiradusį palikimą, nes jis rūpinosi kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu, jį prižiūrėjo, mokėjo visus mokesčius, atliko buto remontą. Taigi jis tokiais savo veiksmais išreiškė savo valią, siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo valdyti ir naudoti po tėvo mirties likusį ir jam priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei laikė save to turto savininku.
8. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir nustačius, jog pareiškėjas iš karto po tėvo mirties faktiškai pradėjo valdyti tėvui P. A. priklausantį turtą, pripažintina, kad jis per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos faktiškai po tėvo P. A. mirties palikimą priėmė (CK (1964 m.) 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 587 straipsnio 3 dalis), todėl yra pagrindas nustatyti palikimo priėmimo faktą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
9. Pareiškėjas įrodė, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turtintis faktas jam sukels teisines pasekmes (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Kadangi pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų, pareiškėjo prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kaip pagrįstas tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 443 straipsnio 5 dalimi, 444 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo tėvo P. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (mirė (duomenys neskelbtini)), palikimą priėmė faktiškai jį valdydamas.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.