Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Teisėja I. Krušienė Teisminio proceso Nr. 1-33-1-01735-2010-7

2012 m. vasario 9 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nuosprendžio, kuriuo V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. nuteistas už tai, kad 2010 m. lapkričio 22 d., apie 17.00 val., atvykęs automobiliu „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su P. V. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdydamas visuomenės tvarką, priėjus ir prisistačius UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktoriui D. A., priėjusiam pasiteirauti atvykimo tikslo, V. V., kalbėdamas pakeltu tonu, ėmė vartoti D. A. atžvilgiu necenzūrinius žodžius, po to tyčia delnu sudavė D. A. vieną smūgį į kairę veido pusę, dėl to nukrito regėjimo akiniai, o D. A. nurodžius, kad kvies policiją arba apsaugą, V. V., vartodamas necenzūrinius žodžius nukentėjusiojo atžvilgiu, sugriebė iš D. A. rankų rašiklį, kuriuo šis ketino užsirašyti automobilio „Mercedes-Benz“ valstybinį numerį, ir tyčia ranka dar kartą stūmė jam į krūtinę, tokiais savo veiksmais sukeldamas D. A. fizinį skausmą. Tokiu būdu V. V. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės tvarką.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, apylinkės teismo nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 2 p.).

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 str. 1 d., o apeliaciniame skunde jis prašo jo veiką perkvalifikuoti į BK 284 str. 2 d.

Pagal BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 str. 1 d. dispozicijoje nurodyti keli viešosios tvarkos pažeidimo būdai. Įžūlūs veiksmai – tai neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką. Įžūlūs veiksmai gali pasireikšti fiziniu smurtu, žmogaus laisvės apribojimu, masinio renginio nutraukimu, transporto eismo sustabdymu, trukdymu įvairių įmonių ar įstaigų normaliam darbui ir kitais įžūliais veiksmais. Grasinimai – tai žmonių bauginimas žodžiais ar veiksmais (garsiu rėkimu, šaudymu, pavojų keliančių daiktų demonstravimu ir panašiai). Patyčios – tai demonstratyvus ciniškas žmonių orumo žeminimas įvairiais žodžiais ir veiksmais (prievarta apnuoginant kitą žmogų, apipilant kavinėje gėrimu ir panašiai). Vandališki veiksmai – tai svetimo turto daužymas, padegimas, apipylimas dažais ar kitoks niokojimas. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje pavartojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. Visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan. Tai vertinamieji požymiai, ir jų turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių, taip pat nuo nusikalstamos veikos motyvų.

Pagal BK 284 str. 2 d. atsako tas, kuris viešoje vietoje necenzūriniais žodžiais ar nepadoriu elgesiu trikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Visuomenės rimties trikdymas – tai savo elgesiu vertimas aplinkinius nepatogiai jaustis, išgyventi gėdos, baimės, pažeminimo jausmus. Necenzūriniais laikomi viešai netinkami vartoti, nepadorūs žodžiai, jų pavartojimo kontekste akivaizdžiai žeidžiantys aplinkinius. Nepadorus elgesys – tai visuomenėje netoleruojamas, akivaizdžiai begėdiškas, aplinkinių jausmus ir orumą žeidžiantis elgesys, galintis pasireikšti ir kaip kibimas prie aplinkinių, jų gąsdinimas ir pan. Nagrinėjamo baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, jo baigtumas siejamas su necenzūrinių žodžių pavartojimu ar kito nepadoraus elgesio pradžia. Jeigu kaltininko veika yra didesnio pavojingumo laipsnio ir realiai sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką, ji gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 str. 1 d.

Kolegija mano, jog šiuo atveju V. V. veiką perkvalifikuoti į BK 284 str. 2 d. nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad V. V. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje (duomenys neskelbtini), priėjus ir prisistačius UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktoriui D. A., priėjusiam pasiteirauti atvykimo tikslo, V. V., kalbėdamas pakeltu tonu, ėmė vartoti D. A. atžvilgiu necenzūrinius žodžius, po to tyčia delnu sudavė D. A. vieną smūgį į kairę veido pusę, dėl to nukrito regėjimo akiniai, o D. A. nurodžius, kad kvies policiją arba apsaugą, V. V., vartodamas necenzūrinius žodžius nukentėjusiojo atžvilgiu, sugriebė iš D. A. rankų rašiklį, kuriuo šis ketino užsirašyti automobilio „Mercedes-Benz“ valstybinį numerį, ir tyčia ranka dar kartą stūmė jam į krūtinę, tokiais savo veiksmais sukeldamas D. A. fizinį skausmą. Pats nuteistasis neneigia, jog įmonės teritorijoje įvykus konfliktui su nukentėjusiuoju, vartojo necenzūrinius žodžius, tačiau teigia, kad smūgių nesudavė, tik pastūmus nukentėjusiajam, nuo pastarojo atsistūmė, nukentėjusiojo akiniai nukritę nebuvo, o nukritusį rašiklį jis tik pakėlė. Taigi apeliantas neneigia, jog buvo konfliktas bei kontaktas su nukentėjusiuoju, tačiau švelnindamas savo atsakomybę, neigia smurto pavartojimą. Nors V. V. parodymus patvirtina liudytojo P. V. parodymai, tačiau liudytojas yra apelianto brolis, todėl gali būti subjektyvus.

Nuteistojo parodymus paneigia nuoseklūs nukentėjusiojo parodymai, kuriais kolegija neturi pagrindo netikėti. D. A. parodė, jog V. V. su kitu asmeniu atvyko į įmonę, ėjo prie angaro, todėl jis, D. A., priėjo, prisistatė, pasiteiravo, ko šiems reikia, V. V. atsakė, jog pas šaltkalvį, paaiškinus, kad viską derinti reikia per direktorių, V. V. pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius, todėl buvo paprašytas išeiti, tačiau, nepaisydamas to, trenkė jam, D. A., į kairį veido šoną, todėl nukrito akiniai, stūmė į krūtinę, iš angaro išėjo darbuotojas S. G.. Aplinkybę, jog prasidėjus konfliktui iš angaro išėjo ir darbuotojas, patvirtino ir liudytojas P. V.. Pats liudytojas S. G. teisme nurodė, kad išgirdo triukšmą, todėl išėjo iš cecho, matė, kaip V. V. stūmė nukentėjusįjį, dėl to pastarajam nukrito akiniai, iškrito rašiklis, V. V. vartojo necenzūrinius žodžius. Panašiai aplinkybes liudytojas nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu, kai teigė ne tik girdėjęs žodinį konfliktą, bet ir pastebėjęs fizinį kontaktą. Kaip atkreiptas dėmesys ir skundžiamame nuosprendyje, šiuo metu S. G. pas D. A. nebedirba, todėl abejoti liudytojo parodymais nėra pagrindo, nėra duomenų, jog S. G. turėtų tikslą apkalbėti nuteistąjį. Taigi aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog V. V. vis dėlto ne tik prieš nukentėjusįjį vartojo necenzūrinius žodžius, tačiau pastarajam ir sudavė į veidą, tą patvirtina aplinkybė, jog dėl kontakto nukentėjusiajam nukrito akiniai, bei dar ir stūmė nukentėjusįjį. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad smūgio sudavimo niekas neįrodo, tačiau vien tai, kad D. A. nesikreipė į medikus, ant jo veido nebuvo ryškiai matomų smūgio žymių, tai patvirtina ir apsaugos darbuotojo R. N. parodymai, nepaneigia patikimai paties D. A., S. G., iš dalies ir V. V. parodymais nustatytos aplinkybės, jog nuteistasis prieš D. A. smurtą vis dėlto pavartojo. Be kita ko, tai, kad V. V. net ir išvykęs iš įmonės teritorijos buvo agresyviai nusiteikęs, patvirtina ir pareigūno E. Š. parodymai, jis nurodė, jog gavo pranešimą, kad yra sumuštas žmogus, o įtariamasis sėdo į auomobilį ir išvažiavo, sulaikytas V. V. buvo agresyviai nusiteikęs, todėl buvo panaudotos spec. priemonės – antrankiai.

Neabejotina, jog atvykęs į įmonės teritoriją, į kurią galėjo laisvai patekti pašaliniai asmenys, bei norėjęs patekti pas meistrą, tačiau negavęs įmonės vadovo leidimo, o neleisti pašaliniam asmeniui patekti į įmonės angarą D. A. turėjo visiškai teisėtą pagrindą, V. V. iš esmės pats išprovokavo konfliktą, dėl visiškai menkaverčių priežasčių pradėdamas vartoti necenzūrinius žodžius prieš nukentėjusįjį, pastarajam sudavė, elgėsi įžūliai, demonstratyviai savo interesus iškėlė aukščiau už nusistovėjusias žmonių tarpusavio bendravimo normas, taip parodydamas savo atkaklų siekį pažeminti įmonės vadovu prisistačiusį asmenį. Toks kryptingas V. V. elgesys viešoje vietoje sutrikdė ir viešąją tvarką, tai patvirtina liudytojų, tuo metu įmonėje dirbusių R. P. ir S. G. parodymai. R. P. teisme nurodė, kad, būdamas angare girdėjo konfliktą, keiksmažodžius. S. G. nurodė, kad įvykio metu buvo ceche, tačiau išgirdęs konfliktą išėjo prie konfliktavusių asmenų. Taigi įžūlūs V. V. veiksmai atkreipė ir įmonės darbuotojų dėmesį, sutrikdė normalų jų darbą, vienas jų netgi atėjo pažiūrėti, kas vyksta. Įvertinusi įrodymų visumą, kolegija mano, jog V. V. veiksmai negali būti perkvalifikuoti į BK 284 str. 2 d., kadangi jis neapsiribojo vien necenzūrinių žodžių vartojimu, apeliantas sudavė nukentėjusiajam, stūmė pastarąjį, įmonės darbuotojai atkreipė dėmesį į vykstantį konfliktą, tai rodo, jog V. V. moralės požiūriu akivaizdžiai nepriimtinas elgesys neliko nepastebėtas pašalinių asmenų – įmonės darbuotojų, atitraukė juos nuo darbo, vadinasi, sukėlė pasekmes, kurios vertintinos kaip viešosios tvarkos sutrikdymas, todėl apylinkės teismo nuosprendžiu V. V. pagrįstai nuteistas pagal BK 284 str. 1 d.

Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat užsimena, kad paskirta bausmė neteisinga, mano, jog gali būti paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Dėl šios dalies kolegija sutinka su V. V. apeliaciniu skundu. BK 284 str. 1 d. sankcija numato net kelias bausmės rūšis, o V. V. parinkta griežčiausia iš jų vis dėlto nėra teisinga. V. V., turėdamas neišnykusį teistumą, padarė naują nesunkų tyčinį nusikaltimą, tačiau už tokios rūšies nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis praeityje neteistas. Kita vertus, padarytas nusikaltimas sunkių padarinių nesukėlė, nukentėjusysis sužalotas nebuvo, į medikus nesikreipė, tai rodo kiek mažesnį nusikaltimo pavojingumą. Apeliaciniame skunde V. V. teigia, jog grįžęs iš įkalinimo vietos, pradėjo kurti naują gyvenimą, o laisvės atėmimo bausmės paskyrimas stumia į praeitį, tokie apelianto argumentai gyvenimiškai realūs. Nors pripažįsta ne visas nusikaltimo aplinkybes, tačiau sutinka, jog jo elgesys nebuvo tinkamas. Iš bylos duomenų matyti, jog V. V. turi dukrą, pateikta darbo sutarties kopija. Nors iš šios darbo sutarties kopijos matyti, jog darbas terminuotas, tačiau net ir tai rodo pozityvias apelianto pastangas integruotis į visuomenę, turėti legalų pajamų šaltinį. Paminėtų aplinkybių visuma leidžia manyti, jog bausmės tikslai šiuo atveju V. V. gali būti pasiekti ir paskyrus ne griežčiausią bausmės rūšį, o trumpalaikį laisvės atėmimą – areštą. Be kita ko, BK 284 str. 2 d., į kurią apeliantas prašo perkvalifikuoti veiką, sankcijoje taip pat numato arešto bausmę. V. V. arešto dydis nustatytinas trisdešimčiai parų. Kolegija pastebi, jog pirmosios instancijos teismas, net ir skirdamas laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatė žymiai mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nuosprendį pakeisti.

V. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. paskirti areštą 30 (trisdešimčiai) parų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.