- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-11-10
- Bylos Nr.
- N-444-1829-07
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys, Romanas Klišauskas, Virgilijus Valančius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo N. B. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 26 d. nutarimo N. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Viešosios policijos (toliau - Institucija) įgaliotas pareigūnas 2005 m. gruodžio 10 d. surašė N. B. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, jog šis, tą pačią dieną, apie 13.30 val. iš prekybos centro „Hyper Maxima“, esančio Savanorių pr. 255, Kaune, pagrobė prekių už 107,70 litų, kas atitinka pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 50 straipsnyje. Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. vasario 24 d. nutarimu, už padarytą pažeidimą, skyrė N. B. 500 litų baudą.
II.
N. B. apskundus 2006 m. vasario 24 d. nutarimą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, pastarasis jį 2007 m. sausio 24 d. nutartimi panaikino ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo teisme. Toks sprendimas priimtas konstatavus, jog nutarimas pagrįstas vien tik liudytojo M. M. parodymais, kuris teisme nebuvo apklaustas, byla išnagrinėta nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.
Pakartotinai išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. balandžio 26 d. nutarimu pripažino N. B. kaltu padarius ATPK 50 straipsnyje numatytą pažeidimą ir, nenustatęs administracinę atsakomybę sunkinančių ir (ar) lengvinančių aplinkybių, skyrė 500 litų baudą. Tokį sprendimą teismas priėmė konstatavęs, jog N. B. kaltė pilnai įrodyta liudytojų parodymais, pareiškime, išėmimo akte užfiksuotais duomenimis, vaizdo įrašu. Teismas pažymėjo, jog neturi pagrindo netikėti nuosekliais liudytojo M. M. parodymais, kuriuos patvirtina ir vaizdo įraše užfiksuoti duomenys. Kad įraše užfiksuotas asmuo tikrai yra N. B., matyti iš asmens veido bruožų, eisenos, laikysenos. Dėl vaizdo įraše užfiksuoto laiko nesutapimo su asmens pateiktame kasos kvite, kuris pažymi N. B. išėjimo iš prekybos centro laiką, nurodytu laiku (skirtumas apie 1 val.) pažymėjo, jog tikėtinas M. M. paaiškinimas, kad perėjus prie žiemos laiko, filmavimo kamerose laikas iš karto pakeistas nebuvo, todėl įraše matyti dar vasaros laikas.
III.
Nesutikdamas su Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 26 d. nutarimu, N. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti nutarimą ir perduoti bylos medžiagą ikiteisminiam tyrimui nustatyti, kas jį sumušė ir padarė II grupės invalidu, kas suklastojo daiktų išėmimo aktą ir visą bylą, kodėl elektroniniu būdu prekybos centre „Hyper Maxima“ masiškai grobiami pinigai iš pirkėjų sąskaitų. Apeliaciniame skunde nurodo, jog ginčijamo pažeidimo dieną prekybos centre buvęs ne ilgiau kaip 5 minutes, o apmokėjus už pirktus apelsinus, batoną ir laikraštį, buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo ir nuvestas į antrą aukštą, kur jam beeinant buvo suduotas smūgis, nuo kurio buvo apsvaigęs, o atsibudo jau su apsaugos darbuotojo prikrautom į kišenes prekėmis. Mano, jog prieš jį įvykdyta provokacija, nes prieš kelis metus jis nustatęs prekybos centro „Hyper Maxima“ vykdytą pinigų grobimo faktą. Teigia, jog kaltinimas paremtas tik vieno apsimelavusio liudytojo M. M. parodymais, niekiniu prekių išėmimo aktu, suklastotu vaizdo įrašu bei keista teisėjo prielaida, kad žiemos laikas Lietuvoje įvedamas gruodžio pabaigoje. Pažymi, jog net trys liudytojais apklausti policijos pareigūnai teisme pasakė, jog jo nepažįsta ir nesupranta, kodėl yra pakviesti į teismo posėdį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje surinktus įrodymus, N. B. padarytą pažeidimą laiko įrodytu ir pagal ATPK 50 straipsnį kvalifikuotu tinkamai. Administracinio teisės pažeidimo protokolas, prekybos centro „Hyper Maxima“ administratorės A. V. pareiškimas, prekių išėmimo aktas, apsaugos darbuotojo M. M. paaiškinimas Institucijai bei parodymai teismo posėdžiuose, vaizdo įrašas - neabejotinai patvirtina, kad apeliantas 2005 m. gruodžio 10 d., apie 13.25 val. prekybos centre „Hyper Maxima“, esančiame Savanorių pr. 255, Kaune, prisidėjo prekių už 107,70 litų ir praėjo pro kasą už jas nesumokėjęs.
Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, jog vaizdo įrašas suklastotas ir neabejoja pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog iš įrašo aiškiai galima atpažinti apeliantą, o teikiamas paaiškinimas dėl neva filmuoto kito pasamdyto asmens ne tik kad jokiais įrodymais neparemtas, bet ir nelogiškas. Tokiu atveju apsaugos darbuotojas turėtų iš anksto numatyti, kad konkrečią dieną N. B. ateis į prekybos centrą, jau būti pasamdęs panašų į apeliantą (pats N. B. pripažino, jog nufilmuotas asmuo panašus į jį) asmenį, galintį apsimesti pastaruoju ir viską surežisuoti, kas, atsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes, praktiškai neįmanoma. Vaizdo įrašo tikrumas ginčijamas ir ta aplinkybe, jog jame fiksuojamas vėlesnis laikas, nei jis buvo parduotuvėje. Ši abejonė teismo tinkamai buvo išsklaidyta apklausus liudytoju M. M., kuris parodė, jog kameroje laikas nebuvo pakeistas į žiemos laiką. Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, jog teisėjas padarė prielaidą, kad Lietuvoje žiemos laikas įvedamas gruodžio pabaigoje. Skundžiamame nutarime tokios išvados nėra, teismas tik pagrįstai pažymėjo, jog vaizdo įraše matyti vasaros laikas. Visuotinai žinoma, jog žiemos laikas prasideda paskutinį spalio mėnesio sekmadienį 2 val. Lietuvos laiku, kas prekybos centro naudojamoje kameroje nebuvo pataisyta.
Pareiškėjo keliama provokacijos versija vertintina kaip pasirinkta gynybos taktika, nepatvirtina jokiais įrodymais, prieštaraujanti byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms bei paties visos bylos eigoje duotais paaiškinimais. N. B. ne kartą pažymėjo, jog jam kerštaujama už tai, jog jis nustatęs „Hyper Maxima“ vykdytą pinigų grobimo faktą, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų teismui neteikė. Anot apelianto, toks įvykęs buvęs prieš 3 metus, kas N. B. versiją daro dar neįtikinamesnę, nes asmeniui neva kerštauti pradedama tik po 3 metų, be to, manydamas, jog tarp jo ir prekybos centro yra kilusių konfliktų, jis ir toliau eina ten apsipirkti. Apeliaciniame skunde N. B. nurodo, jog ginčijamo pažeidimo dieną prekybos centre jis buvęs ne ilgiau kaip 5 minutes, tačiau protokole pasiaiškindamas dėl pažeidimo įrašė, jog į prekybos centrą atėjo apie 12.30 val., pateiktas kvitas patvirtina, jog apsipirkti baigė 13.24 val., ko pats neginčija. Taigi, matyti jos prekybos centre buvo praleistos ne 5 minutės, o beveik visa valanda, ką vienareikšmiškai patvirtino vaizdo įrašas ir liudytojas M. M. Taip pat pažymėtina, jog teismams teikta išgalvota įvykio versija nuolat buvo pildoma naujais faktais, kas tik rodo asmens siekį bet kokiu būdu išvengti administracinės atsakomybės.
Pažymėtina, jog skundžiamą nutarimą priimant, skirtingai nei teigia apeliantas, teismas rėmėsi ne vien tik M. M. parodymais, o ir jo duoti parodymai vertinti atsižvelgiant į visų įrodymų visumą. Apeliantas teigia, jog šio liudytojo parodymai melagingi, tačiau tokiems paaiškinimams jokių įrodymų nepateikė. M. M. parodymai pagrįstai buvo įvertinti kaip nuoseklūs, neprieštaraujantys kitai byloje surinktai medžiagai. Teismas nenustatė, o ir N. B. nenurodė pagrįstų aplinkybių, dėl kurių minėtas asmuo būtų suinteresuotas duoti klaidinančius parodymus, atvirkščiai, teismo posėdžiuose ne kartą abiejų buvo akcentuota, jog nei jis apelianto, nei apeliantas jo iki pažeidimo nepažinojo.
Teisėjų kolegija mano, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi prekių išėmimo aktu, jis pasirašytas dviejų nesuinteresuotų asmenų, o liudytojais apklaustų pareigūnų P. K. , A. R. , A. P. parodymais nesivadovauta, nes pastarieji apie įvykį jokių esminių aplinkybių atskleisti negalėjo, nes jo paprasčiausiai dėl ilgo laiko tarpo ir analogiškų pažeidimų dažnumo neprisiminė.
Dėl antrojo apeliaciniame skunde keliamo reikalavimo (perduoti bylos medžiagą ikiteisminiam tyrimui nustatyti, kas sumušė N. B. ir padarė II grupės invalidu, kas suklastojo daiktų išėmimo aktą ir t.t.) paaiškintina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kompetencija atskleista Administracinių bylų teisenos įstatymo 20 straipsnyje, iš kurio matyti, jog tokie klausimai šiam teismui spręsti nepriskirtini.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Kauno miesto apylinkės teismo priimtas nutarimas pripažintinas teisėtu ir pagrįstu, todėl paliktinas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija
nutaria:
N. B. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 26 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.