- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-03
- Bylos Nr.
- 2A-1372-538/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06439-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis (pirm.), Marius Dobrovolskis, Erinija Kazlauskienė
- Ieškovas
- J. S.
- Atsakovas
- E. S.
Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-1372-538/2015
Teisėja Violeta Olcvikienė (Proceso Nr. 2-06-3-06439-2014-0)
NU TARTIS
2015 m. gruodžio 3 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Erinijos Kazlauskienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo J. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. S. ieškinį atsakovei E. S., dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, išlaikymo priteisimo, bei pagal atsakovės E. S. priešieškinį ieškovui J. S. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei ir turto padalijimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas patikslintu ieškiniu prašė jo ir atsakovės santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) , nutraukti dėl atsakovės kaltės; po santuokos palikti ieškovui santuokinę pavardę – S., atsakovei ikisantuokinę pavardę – L.. Priteisti ieškovui asmeninės nuosavybės teise 2 (dviejų) kambarių buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini), natūrine forma kambarį 49-2 (18,27 kv. m.) bei išeinantį iš holo balkoną, pažymėtą indeksu „B“, ir visas bendrojo naudojimo patalpas: holą 49-1, virtuvę 49-3, koridorių 49-4, tualetą 49-6, vonią 49-7 ir sandėlį 49-5, iš viso 25,54 kv. m., t .y. 55/100 dalis buto, kurio vertė 65 450,00 Lt. Kitą buto dalį (45/100 buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), natūrine forma kambarį 49-8 (11,66 kv. m.) ir balkoną, pažymėtą indeksu „A“, iš viso 12,71 kv. m., kurių vertė 53 550,00 Lt, kuri priklausytų atsakovei, kaip bendrosios sutuoktinės nuosavybės dalis, priteisti ieškovui, kaip reikalingą neįgaliam buvusiam sutuoktiniui išlaikymą turtu nuo ieškinio pateikimo dienos į teismą iki ieškovo gyvos galvos, taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė priešieškiniu prašė nutraukti santuoką sudarytą tarp ieškovo ir atsakovės dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos šalims palikti santuokines pavardes, ieškovui – S., atsakovei – S.. Padalyti bendrą turtą, butą esantį, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti šį nekilnojamąjį turtą: 45/100 dalis buto, atsakovui 55/100 dalis buto. Priteisti iš ieškovo atsakovei 5 950,00 Lt piniginę kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę bendro turto dalį. Nustatyti buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini), patalpų naudojimosi tvarką: atsakovei E. S. paskirti naudotis šias patalpas: sandėliu 49-5 (1,05 kv. m.), kambariu 49-8 (11,66 kv. m.) ir balkonu, pažymėtu „A“, iš viso 12,71 kv. m., ieškovui paskirti naudotis šias patalpas: kambarį 49-2 (18,27 kv. m.), abiem šalims, E. S. ir J. S. paskirti naudotis bendrai (po ½) šias patalpas: holą 49-1 (9,22 kv. m.), virtuvę 49-3 (8,75 kv. m.), koridorių 49-4 (3,10 kv. m.), tualetą 49-6 (0,87 kv. m.) ir vonią 49-7 (2,55 kv. m.) bei balkoną pažymėtą „B“.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-05-15 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Santuoką, sudarytą tarp E. S. (L.) ir J. S. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukė, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo paliko atsakovei E. S. santuokos metu turėtą pavardę – „S.“. Padalijo santuokoje įgytą turtą tokiu būdu ir tvarka: ieškovui J. S. asmeninės nuosavybės teise priteisė 55/100 dalis buto, adresu . (duomenys neskelbtini), buto dalies vertė 18 955,63 Eur (65 450,00 Lt); atsakovei E. S. asmeninės nuosavybės teise priteisė 45/100 dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini), buto dalies vertė 15 509,15 Eur (53 550,00 Lt); nustatė naudojimosi butu, esančio adresu (duomenys neskelbtini), tvarką: ieškovas J. S. naudojasi 18,27 kv. m. kambariu, patalpų padalijimo projekte pažymėtu 49-2, atsakovė E. S. naudojasi 11,66 kv. m. kambariu, patalpų padalijimo projekte pažymėtu 49-8, 1,05 kv. m. sandėliu, patalpų padalijimo projekte pažymėtu 49-5, balkonu, pažymėtu „A“, kitomis buto patalpomis, patalpų padalijimo projekte pažymėtomis 49-1, 49-3, 49-4, 49-6, 49-7, ir balkonu, pažymėtu „B“, šalys naudojasi bendrai. Likusią ieškinio dalį ir priešieškinį atmetė. Teismas, atsižvelgdamas į santuokos iširimo priežastis ir sutuoktinių konfliktišką elgesį šeimoje, piktnaudžiavimą alkoholiu, laikė, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodė, kad santuoka buvo nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl ieškovo reikalavimas atsakovei palikti ikisantuokinę pavardę nėra pagrįstas, be to, ieškovas, reikšdamas tokį reikalavimą, nepateikė jokių motyvų ir įrodymų, o atsakovė nurodė, kad pakeitus pavardę, kiltų papildomos išlaidos keičiant asmens dokumentus. Nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių didesnių poreikių ir išlaidų reikalingumą, todėl laikė, kad 491,88 Eur (1696,99 Lt.) gaunamų pajamų suma yra pakankama visiškai save išlaikyti ir ieškinio reikalavimas šioje dalyje atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Nenustatyta aplinkybių, kurios duotų pagrindą teigti, kad negalima turto padalyti natūra. Bute yra du atskiri nepereinami kambariai su bendro naudojimo patalpomis, todėl realiai butą yra galimybė padalyti šalims paskiriant naudojimuisi atskiras gyvenamąsias patalpas, nebuvo pateikta rašytinų įrodymų, kad butas buvo įgytas vien ieškovo lėšomis, kad ieškovas santuokos metu šį turtą iš esmės pagerino savo lėšomis ar darbu, taip pat ieškovas neįrodė, kad prie buto išlaikymo daugiau kaip dešimt metų prisidėjo tik ieškovas ir ieškovo globėjas P. S.. Taip pat nurodė, kad dalijant turtą buvo nukrypta nuo lygių dalių principo atsižvelgiant į šalių gaunamas pajamas ir į ieškovo sveikatos būklę ir jam reikalingą priežiūrą. Remiantis duomenimis apie ieškovo sveikatos būklę ir jo darbingumo procentą bei atsižvelgiant į šalių finansinę padėtį, padarė išvadą, kad priteisus piniginę kompensaciją ieškovas negalės tinkamai ir laiku atsiskaityti su atsakove, todėl netenkino šio reikalavimo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-05-15 sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas nepriėmė teismo posėdžio metu pateiktų rašytinių įrodymų dėl buto išlaikymo aplinkybių, todėl byla buvo išspręsta neteisingai. Ieškovas prašė atsiliepime į ieškinį priteisti iš atsakovės piniginę kompensaciją už būsto išlaikymą, pati atsakovė teismo posėdžio metu pripažino, kad už buto (duomenys neskelbtini), išlaikymą nemokėjo. Nurodo, kad teikia rašytinius įrodymus, kuriuos atsisakė priimti pirmosios instancijos teismas dėl 20 000 Lt priteisimo iš E. S..
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovas nei pradiniame, nei patikslintame ieškinyje nereiškė reikalavimo dėl 20 000 Lt priteisimo, o apeliaciniame skunde negalima kelti naujų reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Vadovaujantis CPK 321 str. 1 d., apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 str., 322 str.).
Byloje sprendžiamas klausimas dėl teismo sprendimo dalies, kuria iš atsakovės ieškovui nepriteista 20 000 Lt buto išlaikymo išlaidų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl kitos teismo sprendimo dalies ginčo nėra, todėl teisėjų kolegija dėl kitos teismo sprendimo dalies nepasisako.
Apeliantas argumentuoja, kad prašė atsiliepime į ieškinį priteisti iš atsakovės piniginę kompensaciją už būsto išlaikymą, pati atsakovė teismo posėdžio metu pripažino, kad už buto (duomenys neskelbtini), išlaikymą nemokėjo. Teisėjų kolegija atmeta šį argumentą kaip nepagrįstą.
Kaip pažymima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, nors civilinio proceso įstatymo nuostatos ieškiniui nustato daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai - ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose įtvirtintos ieškinio turinio dalys, ieškovo reikalavimas ir jo pagrindimas, vadinamos ieškinio elementais. Ieškinio elementų būtinumą lemia ir jų esmę atskleidžia CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad tik asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Nesant bent vieno iš šių dviejų ieškinio elementų, nėra ir ieškinio, todėl teisminis nagrinėjimas negalimas. Ieškinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, spręsti žyminio mokesčio dydžio už pareikštą ieškinį klausimą, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Pareiškiantis ieškinį asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų - kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis). CPK 142 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kokie elementai sudaro atsiliepimą į ieškinį, tai yra, atsiliepimuose į pareikštą ieškinį papildomai nurodoma: sutinkama ar ne su pareikštu ieškiniu; nesutikimo motyvai; įrodymai, kuriais yra grindžiami nesutikimo motyvai; atsakovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu ieškovas nepateiks paruošiamųjų procesinių dokumentų; informacija, ar byla bus vedama per advokatą; jeigu byla bus vedama per advokatą, taip pat nurodomas advokato vardas, pavardė, darbo vietos adresas; atsakovo nuomonė dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, kai atsakovas pageidauja ją pateikti. Taigi CPK normos nenustato, kad atsiliepime į ieškinį ieškovas gali kelti naujus reikalavimus (CPK 42 straipsnio 1 dalis), todėl ta aplinkybė, kad ieškovas prašė atsiliepime į ieškinį priteisti iš atsakovės piniginę kompensaciją už būsto išlaikymą, neturi teisinės reikšmės, nes teismas neturi teisės nagrinėti atsiliepime į ieškinį iškeltų reikalavimų.
CPK 312 straipsnyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
Byloje nustatyta, kad ieškovas pareiškė ieškinį, juo prašė jo ir atsakovės santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovės kaltės; po santuokos palikti ieškovui santuokinę pavardę – S., atsakovei ikisantuokinę pavardę – L.. Priteisti ieškovui asmeninės nuosavybės teise 2 (dviejų) kambarių buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) natūrine forma kambarį 49-2 (18,27 kv. m.) bei išeinantį iš holo balkoną, pažymėtą indeksu „B“, ir visas bendrojo naudojimo patalpas: holą 49-1, virtuvę 49-3, koridorių 49-4, tualetą 49-6, vonią 49-7 ir sandėlį 49-5, iš viso 25,54 kv. m., t. y. 55/100 dalis buto, kurio vertė 65 450,00 Lt. Kitą buto dalį (45/100 buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) natūrine forma kambarį 49-8 (11,66 kv. m.) ir balkoną, pažymėtą indeksu „A“, iš viso 12,71 kv. m., kurių vertė 53 550,00 Lt, kuri priklausytų atsakovei, kaip bendrosios sutuoktinės nuosavybės dalį, priteisti ieškovui, kaip reikalingą neįgaliam buvusiam sutuoktiniui išlaikymą turtu nuo ieškinio pateikimo dienos į teismą iki ieškovo gyvos galvos bei bylinėjimosi išlaidas. Taigi kaip matyti, iš ieškinio, ieškovas ieškiniu neprašė teismo priteisti iš atsakovės piniginę kompensaciją už būsto išlaikymą, patikslinto ieškinio dėl šio reikalavimo nereiškė, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl šio reikalavimo pasisakyti nėra pagrindo (CPK 312 straipsnis), tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad ši aplinkybė neatima iš ieškovo teisės reikšti atskirą ieškinį dėl piniginės kompensacijos už būsto išlaikymą priteisimo pirmosios instancijos teismui CPK nustatyta tvarka.
Bylą esant apeliacinės instancijos teisme, gautas ieškovo prašymas dėl apeliacinio skundo papildymo.
CPK 323 straipsnyje nustatyta, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama.
Nustatyta, kad ieškovo apeliacinio skundo pateikimo terminas baigėsi 2015-06-15, ieškovas apeliacinio skundo papildymą pateikė 2015-11-10, tai yra, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, todėl teisėjų kolegija dėl apeliacinio skundo papildymo pasisakyti neturi pagrindo (CPK 323 straipsnis).
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės teisėtas, todėl apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.