Šiaulių apygardos teismo nutartis

2021-02-24 · Civilinė byla Nr. e2A-58-569/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-02-24
Bylos Nr.
e2A-58-569/2021
Teisminio proceso Nr.
2-23-3-00220-2020-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Muchtarovienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „NT Ekspertas“
Atsakovas
T. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-58-569/2021 Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00220-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.8; 2.6.8.9; 2.6.20.1; 2.6.20.4; 3.3.1.14; 3.3.1.20 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 24 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NT Ekspertas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NT Ekspertas“ ieškinį atsakovui T. R. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „NT Ekspertas“ pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo T. R. 1 500,00 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 1 500,00 Eur sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš UAB „NT Ekspertas“ T. R. 300,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti.

3. Teismas vertino, kad, įrodymų, patvirtinančių, jog tarpininkavimo paslaugos sutarties galiojimo metu atsakovas būtų atsisakęs ieškovės faktiškai surastam pirkėjui parduoti butą už sutarties 3.4 punkte nurodytą kainą, pardavęs ar kitokiu būdu realizavęs butą kitam asmeniui, ieškovė nepateikė.

4. Teismas sprendė, jog šalių sudarytos sutarties 4.2 punkte aiškiai yra nurodyta, kad paslaugų tiekėjo atstovas įsipareigoja surasti turto pirkėją, kuris nupirktų turtą. Aiškinant ginčo šalių sudarytą sutartį priešingai, jog paslaugos sutartis buvo sudaryta tam, kad būtų surastas pirkėjas, kaip teigia ieškovės atstovė, bet ne tam, kad realiai būtų parduotas turtas, šios paslaugos sutarties sudarymas prarastų savo tikslinę paskirtį ir neatspindėtų atsakovo suinteresuotumo sudaryti šią sutartį, pasinaudojant ieškovės paslaugomis parduoti nekilnojamąjį turtą.

5. Teismas sprendė, kadangi paslaugos sutarties galiojimo metu paslaugos teikėjas (ieškovė) pirkėjo, kuris būtų pasirašęs preliminariąją sutartį ar nupirkęs atsakovo parduodamą butą, nesurado, todėl tarpininkavimo paslauga laikoma nesuteikta ir paslaugos teikėjas neįgyja teisės į atlyginimą, numatytą šalių sudarytos sutartie 5.11 punkte.

6. Teismas sprendė, jog aplinkybė, kad atsakovas 2019 m. lapkričio 28 d. pareiškimu dėl sutarties nutraukimo išreiškė savo sutikimą sumokėti už paslaugos teikėjo darbą, nėra pagrindas priteisti ieškovės prašomą atlygį už faktiškai nesuteiktas paslaugas.

7. Teismas nurodė, jog aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, kad atsakovas pažeidė, nevykdė paslaugos sutarties sąlygų ar atsisakė sudaryti notarinę pirkimo-pardavimo sutartį su ieškovės atstovo surastu pirkėju, nenustatyta, todėl nėra pagrindo ieškovei reikalauti netesybų priteisimo pagal sutarties 5.15 punktą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

8. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „NT Ekspertas“ (toliau – ir apeliantė) prašo Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimą pakeisti ir ieškovės UAB „NT Ekspertas“ ieškinį tenkinti visiškai, priteisti ieškovei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė eilę įrodymų, patvirtinančių, kad ji savo pareigas pagal 2019-08-24 nekilnojamojo turto pardavimo atstovavimo paslaugos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atliko tinkamai ir surado minėto nekilnojamojo turto pirkėją. Ieškovė į bylą pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad ji sąžiningai ir atkakliai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus. Ji savo sąnaudomis iš Šiaulių vyko į objekto vietą (duomenys neskelbtini), kūrė išsamius, daug laiko, pastangų bei kruopštaus darbo pareikalavusius turto pardavimo skelbimus su išsamiu, detaliu turto aprašymu bei profesionaliomis nuotraukomis, savo lėšomis aktyviai turtą reklamavo brangiai kainuojančiose skelbimų platformose.

8.2. Visuma byloje esančių įrodymų patvirtina, kad sutarties tikslas buvo pasiektas – turto pirkėjas surastas. Jei, kaip teigia atsakovas, jis pats nusprendė turto nebeparduoti, nes nebereikėjo pinigų, tai nepašalina atsakovo pareigos atsiskaityti su ieškove už jam suteiktą paslaugą. Ieškovei suteikus paslaugą t. y. suradus turto pirkėją, o atsakovui persigalvojus dėl turto pardavimo 2019-09-30, t. y. po to, kai jau buvo surastas turto pirkėjas, ieškovė turi teisę į atlyginimą už suteiktą paslaugą.

8.3. Fakto, kad pats atsakovas ir jo sutuoktinė tiek teisme, tiek savo procesiniuose dokumentuose nurodė, jog jie persigalvojo ir nebenorėjo turto parduoti, pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino, kaip ir nevertino visų į bylą pateiktų įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė savo pareigas pagal sutartį įvykdė ir turto pirkėją surado iki to laiko, kai, anot atsakovo, jie persigalvojo dėl turto pardavimo. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas visas atsakovo elgesio neigiamas pasekmes nepagrįstai perkėlė ieškovei bei suponavo išvadą, kad viena šalis, tinkamai įvykdžiusi savo sutartinius įsipareigojimus, o kitai šaliai nepagrįstai jų vengiant, laikė, kad toks elgesys gali būti sąžiningas bei pateisinamas.

Atsiliepimas

9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas T. R. prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Iš ieškinio turinio, pagrindo ir pačios ieškovės aiškinimo galima suprasti, kad ji teigė, jog tarpininkavimo sutartį įvykdė, tačiau į bylą tokių įrodymų nepateikė. Ieškovė nereikalavo ir nuostolių atlyginimo už buto nuotraukų padarymą, paskelbimą apie pardavimą (kvitų net neteikė). Ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad, vykdydama tarpininkavimo paslaugą, pati surado konkretų pirkėją, paėmė iš jo avansą, sudarė preliminarią sutartį ir t.t. Tai, kad portaluose keli šimtai asmenų peržiūri skelbimus, dar nereiškia, jog jie yra potencialūs pirkėjai ir, kad ieškovė su jais buvo susitikusi ar kitu būdu detaliai būtų pasakojusi apie turto privalumus.

Šalies argumentai

9.2. Ieškovė teigia, kad buvo suradusi pirkėją, skelbimų portaluose buvo įdėjusi žymą „rezervuota“. Šis ieškovės teiginys neatitinka tikrovės. Ieškovė nežino tariamo atsiradusio pirkėjo ir nėra mačiusi jo, nėra su juo kalbėjusi. Pagal sutarties 6.1 p. ieškovė įsipareigojo atsakovą informuoti apie bet kokį galimą potencialų pirkėją bei apie pastarojo siūlomas sąlygas, tačiau ieškovė teismui nepateikė tokių įrodymų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

11. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl skolos priteisimo pagal nekilnojamojo turto pardavimo atstovavimo paslaugų sutartį.

Faktinės bylos aplinkybės

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2019 m. rugpjūčio 24 d. sudarė nekilnojamojo turto pardavimo atstovavimo paslaugos sutartį, pagal kurią UAB „NT Ekspertas“ įgaliota atstovė įsipareigojo surasti nekilnojamojo turto – dviejų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir ½ dalies namų valdos žemės sklypo, pirkėją, kuris nupirktų šį turtą už ne mažesnę kaip 24 500 Eur sumą (sutarties 4.2 punktas). Atsakovas įsipareigojo ieškovės atstovei įvykdžius 4.2 punkte numatytus įsipareigojimus, pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dieną sumokėti ieškovės atstovei sutartą pinigų sumą – 1 500,00 Eur (sutarties 5.11 punktas). Taip pat šalys susitarė, kad atsakovui pažeidus, neįvykdžius sutarties sąlygų ir atsisakius sudaryti notarinę pirkimo-pardavimo sutartį su ieškovės atstovės surastu pirkėju, atsakovas moka ieškovei 5 procentus nuo parduodamo turto kainos, nurodytos sutarties 33.4 punkte, dydžio baudą (netesybas), bet ne mažiau kaip 1 500,00 Eur (sutarties 5.15 punktas). Sutartis įgaliojo nuo pasirašymo dienos, numatytas galiojimas iki 2020 m. vasario 28 d. (sutarties 7.1 punktas). 2019-11-28 atsakovas ieškovei UAB „NT Ekspertas“ pateikė prašymą abipusiu šalių susitarimu nutraukti sutartį, kadangi sutarties 3 punkte nurodytas objektas (dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir ½ dalies namų valdos žemės sklypo) nebebus parduodamas. Butas, dėl kurio pardavimo per ieškovės atstovę buvo susitarta šalių sudaryta paslaugos atstovavimo sutartimi, sutarties galiojimo metu nebuvo parduotas.

Dėl atsakovo pareigos atsiskaityti pagal nekilnojamojo turto pardavimo atstovavimo paslaugų sutartį

13. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys 2019 m. rugpjūčio 24 d. sudarė nekilnojamojo turto pardavimo atstovavimo paslaugos sutartį, pagal kurią UAB „NT Ekspertas“ įgaliota atstovė įsipareigojo surasti nekilnojamojo turto – dviejų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir ½ dalies namų valdos žemės sklypo, pirkėją, kuris nupirktų šį turtą už ne mažesnę kaip 24 500 Eur sumą, o atsakovas įsipareigojo ieškovės atstovei įvykdžius 4.2 punkte numatytus įsipareigojimus, pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dieną sumokėti ieškovės atstovei sutartą pinigų sumą – 1 500,00 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju šalių sudarytos paslaugų sutarties tikslas – ieškovės, kaip profesionalės, paslaugos, surandant atsakovo nekilnojamojo turto pirkėją ir jam parduodant aptartą turtą. Atsižvelgiant į tai, pagrįstai pirmosios instancijos teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju yra sudaryta tarpininkavimo paslaugų sutartis.

14. Pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalį paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.

15. Apeliantė teigia, kad ji pirmosios instancijos teismui pateikė eilę įrodymų, patvirtinančių, jog ji savo pareigas pagal 2019-08-24 nekilnojamojo turto pardavimo atstovavimo paslaugos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atliko tinkamai ir surado minėto nekilnojamojo turto pirkėją, todėl jai priklauso iš atsakovo atlyginimas pagal šalių sutarties 5.11 punktą. Apeliantės teigimu, sutarties tikslas buvo pasiektas – turto pirkėjas surastas. Jei kaip teigia atsakovas, jis pats nusprendė turto nebeparduoti, nes nebereikėjo pinigų, tai nepašalina atsakovo pareigos atsiskaityti su ieškove už jam suteiktą paslaugą. Ieškovei suteikus paslaugą t. y. suradus turto pirkėją, o atsakovui persigalvojus dėl turto pardavimo 2019-09-30, t. y. po to kai jau buvo surastas turto pirkėjas, ieškovė turi teisę į atlyginimą už suteiktą paslaugą.

16. Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją, kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Be to, aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Teismas turi kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinti šalių valią, išreikštą joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Esminiai sutarčių aiškinimo principai, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai, lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; ir kt.).

17. Nagrinėjamu atveju šalys 2019 m. rugpjūčio 24 d. nekilnojamojo turto pardavimo atstovavimo paslaugos sutarties 4.2 punktu susitarė, kad UAB „NT Ekspertas“ atstovė pagal šios sutarties sąlygas įsipareigoja surasti turto (nekilnojamojo turto – dviejų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir ½ dalies namų valdos žemės sklypo, sutarties 3 punktas) pirkėją, kuris nupirktų turtą už ne mažesnę pinigų sumą kaip yra nurodyta sutarties 3.4 punkte (24 500 Eur, sutarties 3.4 punktas). Minėtos sutarties 5.11 punkte numatyta, kad užsakovas (atsakovas) įsipareigoja, atstovei įvykdžius šios sutarties 4.2 punkte numatytus įsipareigojimus, pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dieną sumokėti atstovei sutartą pinigų sumą, kuri lygi 1500,00 Eur. Sistemiškai aiškinant paminėtas sutarties sąlygas matyti, kad ieškovė galėjo tikėtis atlygio, kai bus surastas pirkėjas ir atsakovo turtas - dviejų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir ½ dalies namų valdos žemės sklypo – būtų parduotas už sutarties 3.4 punkte numatytą kainą - 24 500,00 Eur.

18. Aiškinant ginčo šalių sudarytą sutartį priešingai, jog paslaugos sutartis buvo sudaryta tam, kad būtų surastas pirkėjas, kaip teigia ieškovės atstovė, bet ne tam, kad realiai būtų parduotas turtas, šios paslaugos sutarties sudarymas prarastų savo tikslinę paskirtį ir neatspindėtų atsakovo suinteresuotumo sudaryti šią sutartį, pasinaudojant ieškovės paslaugomis parduoti nekilnojamąjį turtą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2011).

19. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad buvo surastas pirkėjas ir buvo parduotas atsakovo turtas. Apeliantė nurodo, kad buvo vykdoma plati minėto turto pardavimo reklamos sklaida, todėl vos per nepilną mėnesį turto skelbimą peržiūrėjo net 11 936 potencialių turto pirkėjų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliante, kad skelbimą peržiūrėję asmenys gali būti vertinami kaip potencialūs pirkėjais. Apeliantė nepateikė į bylą jokių konkrečių duomenų apie pirkėjus, su kuriais konkrečiai bendravo dėl atsakovo turto, kurie konkrečiai domėjosi atsakovo turtu ar jį apžiūrėjo.

20. Apeliantė taip pat nurodo, kad ji sąžiningai ir atkakliai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus savo sąnaudomis, iš Šiaulių vyko į objekto vietą (duomenys neskelbtini), kūrė išsamius, daug laiko, pastangų bei kruopštaus darbo pareikalavusius turto skelbimus su išsamiu, detaliu turto aprašymu bei profesionaliomis nuotraukomis; savo lėšomis aktyviai turtą reklamavo brangiai kainuojančiose skelbimų platformose, socialinio tinklo Facebook platformoje; eikvojo laiko sąnaudas nuoširdžiai dirbdama bei teikdama informaciją potencialiems turtu susidomėjusiems pirkėjams, detaliai jiems pasakodama apie turto privalumus. Apeliacinės instancijos teismas neabejoja, jog apeliantė dėjo pastangas minėtam turtui surasti potencialų pirkėją bei parduoti ginčo turtą, tačiau pažymi, kad išlaidas bei darbo sąnaudas už tai atliko savo rizika. Pažymėtina, pagal šalių sutartį atsakovas įsipareigojo atstovei sumokėti tik įvykdžius šios sutarties 4.2 punkte numatytus įsipareigojimus pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dieną. Atskirai šalių sudarytoje sutartyje jokie ieškovės, jos atstovės darbai ir jų įkainiai nebuvo aptarti. Apeliantė taip pat neteikė į bylą įrodymų, kokia proporcija buvo atlikti darbai.

21. Apeliantė nurodo, kad ieškovės pastangos ieškant turto pirkėjų nebuvo niekinės, turto pirkėjas atsirado, už parduodamą turtą atsakovui buvo paduotas avansas. Tuo tarpu atsakovas nurodo, kad jo giminaitis pasiūlė pirkti jo butą, perdavė avansą, tačiau jis vėliau persigalvojo ir atsisakė pirkti, o avansą atsiėmė. Pažymėtina, kad apeliantė į bylą nepateikė įrodymų, kad kuris nors jos surastas pirkėjas sutiko pirkti butą iš atsakovo ir padavė jam avansą. Be to, pažymėtina, kad nors ir pripažįsta atsakovas, kad jam buvo paduotas avansas, tačiau jis buvo atsiimtas ir buto pirkimas neįvyko, o tai reiškia, kad apeliantė vis tik nesurado pirkėjo, kuris nupirko atsakovo aptartą turtą už 24 500,00 Eur, kaip šalys susitarė sutarties 4.2 punkte. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju tarpininkavimo sutarties tikslas nėra pasiektas, todėl atsakovui nekyla pareiga sumokėti ieškovei ar jos atstovei sutartą atlyginimą.

22. Apeliantė ieškinyje nurodė ir šalių sutarties 5.15 punktą, teigdama, kad atsakovo nepagrįstas vengimas atsiskaityti už ieškovės jam suteiktas paslaugas traktuotinas kaip šalių sudarytos sutarties pažeidimas. Minėtos sutarties 5.15 punkte numatyta, kad užsakovui pažeidus, neįvykdžius sutarties sąlygų ar atsisakius sudaryti notarinę pirkimo-pardavimo sutartį su atstovo surastu pirkėju, užsakovas įsipareigoja sumokėti atstovui 5 procentus nuo parduodamo turto kainos, nurodytos šios sutarties 3.4, punkte, dydžio baudą (netesybas), bet ne mažiau kaip 1 500,00 eurų, jei parduodamo turto kaina (kaip nurodyta sutarties 3.4 punkte) neviršija 35 000,00 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas kaip nors pažeidė šalių sudarytą sutartį, kad jis atsisakė sudaryti notarinę pirkimo-pardavimo sutartį (CPK 178 straipsnis), todėl iš atsakovo priteisti apeliantei 1500,00 Eur kaip netesybas taip pat nėra pagrindo.

23. Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

24. Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, vadovaujantis apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

25. Šalys byloje prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus ieškovės apeliacinį skundą, ieškovei neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).

26. Atsakovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 300,00 Eur atstovavimo išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos). Įvertinęs bylos apimtį, sudėtingumą, advokatės paruošto dokumento turinį ir apimtį, advokatės darbo laiko sąnaudas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra ne per didelės, todėl jas priteisia iš apeliantės atsakovui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „NT Ekspertas“ T. R. 300,00 Eur (tris šimtus eurų) advokato teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Lina Muchtarovienė