Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kretingalės mėsa“ patikslintą ieškinį atsakovui P. B. dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo ir priteistos sumos sumažinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė į teismo posėdį neatvyko, iki teismo posėdžio pateikė papildomus įrodymus. Ieškovė nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, todėl teismas protokoline nutartimi nutarė bylą nagrinėti ieškovės atstovui nedalyvaujant.

Atsakovas, susipažinęs su ieškovės pateiktais papildomais įrodymais, teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš ieškovės netesybas, nepriteisti iš jo bylinėjimosi išlaidų. Papildomai nurodė, jog į Darbo ginčų komisiją kreipėsi laiku, darbo užmokesčio už balandžio mėnesį neprašė išieškoti. Po darbo santykių nutraukimo tris kartus buvo nuvykęs pas ieškovę, prašydamas, jog ji visiškai atsiskaitytų, tačiau ieškovė su juo nebendravo, algalapių nepateikė, todėl nežinojo ar su juo visiškai atsiskaityta. Susipažinęs su ieškovės pateiktais teismui dokumentais, patvirtino, jog ieškovė yra sumokėjusi atlyginimą už rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesius ir yra atsiskaičiusi. Prašyme Darbo ginčų komisijoje yra padaryta klaida, nurodant darbdavio pavadinimą, turėjo būti UAB „Kretingalės mėsa“, o ne UAB „Agrovet“, nes taip pat dirbo ir UAB „Agrovet“ su kuria darbo santykiai taip pat buvo nutraukti ir kuri irgi nebuvo atsiskaičiusi. Rugpjūčio mėnesį atostogavo 10 dienų, spalio mėnesį - 5 dienas. Sutiko, jog ieškovė yra atsiskaičiusi už suteiktas atostogas ir sumokėjusi kompensaciją už nepanaudotas atostogas, tačiau ieškovė atsiskaitė ne laiku, todėl iš jos turi būti priteistos netesybos už 2018-10-08 iki 2018-11-02. Susitarimo su ieškovė dėl vėlesnio atsiskaitymo nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

nutrauktina bylos dalis dėl patikslinto ieškinio reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2019-01-21 sprendimo Nr. DGKS-430 panaikinimo, ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių rašytinių paaiškinimų, atsakovo teismo posėdžio metu teiktų papildomų paaiškinimų, nustatytos šios faktinės bylos aplinkybės. Ieškovę ir atsakovą nuo 2016-02-04 iki 2018-10-08 siejo darbo teisiniai santykiai, pagal neterminuotą darbo sutartį Nr. 974. Pagal darbo sutartį atsakovas buvo priimtas dirbti pas ieškovę realizacijos padalinio darbininko pareigose, ieškovė atsakovui įsipareigojo mokėti 395 Eur darbo užmokestį, atsakovas dirbo pagal slenkantį darbo grafiką, šalių susitarimu 2016-10-18 darbo sutarties 3 ir 5 punktai buvo pakeisti, ir ieškovė atsakovui nuo 2016-11-01 įsipareigojo mokėti 215,00 Eur, darbo laikas - 0,5 etato. Darbo santykiai su atsakovu nutraukti 2018-10-08 pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 55 straipsnio 1 dalį (darbuotojo iniciatyva).

Atsakovas, negavęs iš darbdavio informacijos apie jam apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas, ir manydamas, kad ieškovė su juo tinkamai neatsiskaitė, 2019-01-04 kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus darbo ginčų komisiją (toliau – Darbo ginčų komisija) su prašymu dėl netesybų išieškojimo. Nurodė, jog nuo 2018-10-08 nutraukus darbo sutartį ieškovė su juo neatsiskaitė, taip pat nesumokėjo kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, todėl prašė išieškoti netesybas po darbo sutarties nutraukimo ir 195 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Darbo ginčų komisija 2019-01-21 sprendimu Nr. DGKS-430 atsakovo prašymą tenkino ir iš ieškovės nusprendė išieškoti atsakovui 439,96 Eur darbo užmokestį ir kitas sumas (neatskaičius mokesčių), susijusias su darbo santykiais, už darbo laikotarpį nuo 2018-09-01 iki 2018-10-08 ir 150,00 Eur netesybų (neatskaičius mokesčių) už pavėluotai mokėtą darbo užmokestį nuo 2018-10-08 iki 2019-01-21.

Pažymėtina, jog pagal DK 231 straipsnio 4 ir 5 dalis darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros objektas, o teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios. Pagal DK 231 straipsnio 3 dalį, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės.

Šis teisinis reguliavimas reiškia, kad, ieškovei pareiškus ieškinį teisme, individualaus darbo ginčo dėl su darbo santykiais susijusių išmokų išmokėjimo atsakovui nagrinėjimas yra perkeltas į teismą. Darbo ginčų komisija yra ikiteisminė institucija ginčams tarp darbo sutarties šalių spręsti, o ginčo perkėlimas į teismą paties ginčo pobūdžio nekeičia, todėl darbo ginčų komisijos sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjamu atveju nėra teisminio nagrinėjimo dalykas. Teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas savaime netenka galios (DK 231 str. 7 d.), todėl ieškovės pareikštas reikalavimas panaikinti Darbo ginčų komisijos sprendimą yra perteklinis, nesukelsiantis jokių teisinių pasekmių, todėl negali būti vertinamas kaip savarankiškas materialusis reikalavimas, o bylos dalis pagal tokį ieškinio reikalavimą turi būti nutraukiama.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas nutraukia šios civilinės bylos dalį dėl patikslinto ieškinio reikalavimo panaikinti Darbo ginčų komisijos sprendimą ir nagrinėja darbo ginčą iš esmės, t. y. išsprendžia tarp šalių kilusį ginčą dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais, netesybų mokėjimo, nutraukus darbo santykius.

Dėl praleisto termino kreiptis dėl darbo užmokesčio už 2018 m. balandžio mėn. priteisimo

Ieškovė patikslinto ieškinio reikalavimą sumažinti atsakovui priteistinas su darbo santykiais susijusias išmokas grindžia, be kita ko, tuo, kad atsakovas yra praleidęs DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą kreiptis dėl darbo užmokesčio už 2018 m. balandžio mėn. išieškojimo.

DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės privalo kreiptis per tris mėnesius, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą.

Iš pateiktų duomenų matyti, kad darbo sutartis tarp ieškovės ir atsakovo buvo nutraukta 2018-10-08, darbo sutarties nutraukimo dieną ieškovei su atsakovu neatsiskaičius, atsakovas dėl pažeistų teisių į Darbo ginčų komisiją kreipėsi 2019-01-04, taigi, atsakovas procedūrinio termino kreiptis į darbo ginčų komisiją nebuvo praleidęs. Kita vertus pažymėtina, jog ginčo byloje dėl nesumokėto darbo užmokesčio už balandžio mėnesį nėra, atsakovas nei kreipdamasi į Darbo ginčų komisiją, nei atsikirsdamas į ieškovės pateiktą patikslintą ieškinį apie tai, jog su juo nebūtų atsiskaityta už balandžio mėnesį nenurodė, todėl ieškovės argumentai dėl praleisto termino kreiptis į Darbo ginčų komisiją atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl neišmokėtų su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo

Ieškovė prašo sumažinti atsakovui priteistiną sumą 439,96 Eur dydžiu, argumentuodama tuo, jog su atsakovu Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo metu buvo visiškai atsiskaičiusi.

Iš 2018 metų rugpjūčio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio nustatyta, jog atsakovas dirbo 12 dienų, 10 dienų atostogavo, iš 2018 metų rugsėjo mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio nustatyta, jog atsakovas dirbo 12 dienų, 8 dienas sirgo, iš 2018 metų spalio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio nustatyta, jog atsakovas nuo 1-5 dienos atostogavo, dirbo 1 dieną. Iš UAB „Kretingalės mėsa“ 2018-10-01 įsakymo „Dėl kasmetinių atostogų suteikimo“ nustatyta, jog atsakovo prašymu jam buvo suteiktos kasmetinės atostogos nuo 2018-10-01 iki 2018-10-05, 5 darbo dienos. Atsakovas patvirtino, jog rugpjūčio mėnesį atostogavo 10 dienų, o spalio mėnesį - 5 darbo dienas, bei pas ieškovę dirbo tiek dienų, kiek nurodyta žiniaraščiuose.

Iš pažymos apie kompensacijas už nepanaudotas atostogas skaičiavimo 2018-10-08 KR18-032 nustatyta, jog atsakovui už dirbtą laiką pas ieškovę priklausė 54 darbo dienos kasmetinių atostogų, atsakovas atostogavo 29 darbo dienas, liko nepanaudotos 25 darbo dienos atostogų, už kurias atsakovui, jo atleidimo dieną, turėjo būti sumokėta 257,01 Eur dydžio kompensacija (neatskaičius mokesčių). Atsakovas patvirtino, jog dirbdamas pas ieškovę atostogavo 29 darbo dienas.

Atlyginimo žiniaraštis už 2018 metų rugpjūčio mėnesį patvirtina, jog atsakovui buvo priskaičiuota 219,82 Eur darbo užmokesčio, atskaičius mokesčius mokėtina 90,16 Eur darbo užmokesčio. Atlyginimo žiniaraštis už 2018 metų rugsėjo mėnesį patvirtina, jog atsakovui buvo priskaičiuota 129,00 Eur darbo užmokesčio, atskaičius mokesčius mokėtina 98,04 Eur darbo užmokesčio. Atlyginimo žiniaraštis už 2018 metų spalio mėnesį patvirtina, jog atsakovui buvo priskaičiuota 310,00 Eur su darbo santykiais susijusių mokėjimų, atskaičius mokesčius mokėtina 236,33 Eur darbo užmokesčio.

Iš pažymos apie paskaičiuotus darbuotojo D. B. priskaitymus/atskaitymus nustatyta, jog atsakovui atlyginimas už spalio mėnesio 1 darbo dieną sudarė 2,36 Eur, atostoginiai už spalio mėnesio 5 darbo dienas – 51,60 Eur, kompensacija už nepanaudotas atostogas - 257,00 Eur, pajamų mokestis - 46,64 Eur, Sodrai - 27,99 Eur, viso priskaičiuota 310,96, išmokėta 236,33 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų.

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų (VSDFV), kurie buvo išreikalauti Darbo ginčų komisijos, nustatyta, kad už darbo laikotarpį nuo 2018-08-01 iki 2018-08-31 ieškovė atsakovui priskaičiavo 219,82 Eur darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių; už darbo laikotarpį nuo 2018-09-01 iki 2018-10-08 ieškovė atsakovui priskaičiavo 129,00 Eur darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių; už laikotarpį nuo 2018-10-01 iki 2018-10-08 - 310,96 Eur. Taigi tiek ieškovės pateikti duomenys, tiek Darbo ginčų komisijos surinkti duomenys iš Sodros duomenų bazės apie atsakovui priskaičiuotas su darbo santykiais susijusias išmokas iš esmės sutampa.

Iš Algos išmokėjimo žiniaraščių nustatyta, jog ieškovė atsakovui už rugpjūčio mėnesį išmokėjo 90,16 Eur darbo užmokesčio, už rugsėjo mėnesį - 98,04 Eur darbo užmokesčio, o už spalio mėnesį - 39,22 Eur, 197,11 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas.

Iš 2018-10-08 mokėjimo orderio Nr. 1467, ieškovės rašytinio paaiškinimo nustatyta, jog UAB „Archimega“ pagal susitarimą už ieškovę pervedė atsakovui 390,82 Eur darbo užmokestį už liepą – 163,40 Eur, rugpjūtį – 90,16 Eur, rugsėjį – 98,04 Eur, atlyginimą ir atostoginius už spalio mėnesį – 39,22 Eur. Iš 2018-11-02 mokėjimo orderio Nr. 1674, ieškovės rašytinio paaiškinimo, nustatyta, jog UAB „Archimega“ pagal susitarimą už ieškovę pervedė atsakovui 197,11 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Atsakovo pateiktas banko „Luminor“ sąskaitos išrašas patvirtina, jog atsakovas gavo iš UAB „Archimega“ pagal susitarimą su ieškove 2018-10-08 - 390,82 Eur, 2018-11-02 – 197,11 Eur.

DK 146 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų; darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.

Bylos duomenimis nustatyta, jog darbo sutartis su atsakovu nutraukta nuo 2018-10-08, jo prašymu. Tarp šalių susitarimo, jog ieškovė su atsakovu atsiskaitys vėliau, nebuvo, todėl ieškovė su atsakovu turėjo atsiskaityti jo atleidimo dieną, t. y. 2018-10-08. Iš aptartų duomenų visumos nustatyta, jog ieškovė darbo sutarties su atsakovu nutraukimo dieną turėjo sumokėti atsakovui darbo užmokestį 90,16 Eur už rugpjūčio mėnesį, 98,04 Eur už rugsėjo mėnesį ir 236,33 Eur su darbo santykiais susijusių pajamų (darbo užmokestį už spalio mėnesį, atostoginius už spalio mėnesį ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas), tačiau atsakovė atleidimo dieną atsakovui sumokėjo 390,82 Eur, t. y. tik darbo užmokestį už rugpjūčio, rugsėjo, spalio mėnesius ir atostoginius už suteiktas atostogas spalio mėnesį, o liko nesumokėjusi 197,11 Eur kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, kurią sumokėjo tik 2018-11-02.

Iš Darbo ginčų komisijos sprendimo matyti, kad, priimant sprendimą, į šiuos mokėjimus nebuvo atsižvelgta, nes ieškovė žiniaraščių, mokėjimo pavedimų bei atsiliepimo Darbo ginčų komisijai nebuvo pateikusi. Atsakovas, susipažinęs su ieškovės pateiktais dokumentais, patvirtino, jog visas sumas gavo ir su juo yra visiškai atsiskaityta.

Atsižvelgiant į byloje surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, jog ieškovė su atsakovu yra visiškai atsiskaičiusi, todėl priteisti atsakovui iš ieškovės 439,96 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų nėra jokio teisinio bei faktinio pagrindo.

Dėl netesybų

Ieškovė prašo nepriteisti atsakovui netesybų už laiku neatsiskaitymą su atleistu darbuotoju, argumentuodama tuo, jog teisme priimtas pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, todėl netesybų priteisimas atsakovui su kuriuo yra visiškai atsiskaityta pažeistų kitų ieškovės kreditorių ir darbuotojų interesus. Atsakovas nurodė, jog ieškovė turi sumokėti netesybas už laikotarpį nuo 2018-10-08 iki 2018-11-02, susitarimo, jog ieškovė atsiskaitys su juo vėliau nebuvo.

Byloje nustatyta, jog darbo santykiai tarp šalių pasibaigė 2018-10-08, tačiau su atsakovu laiku nebuvo atsiskaityta, t. y. ieškovė su atsakovu visiškai atsiskaitė tik 2018-11-02. Duomenų, jog šalys būtų sutarusios dėl kitokio darbo užmokesčio bei kitų išmokų apmokėjimo termino nei atleidimo dieną, nėra.

DK 147 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (DK 146 str. 2 d.), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. DK 147 straipsnio 2 dalyje numato taisykles, kurios taikomos, kai darbdavys dėl savo kaltės vėluoja atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju. Šios taisyklės taikomos visų darbuotojui mokėtinų su darbo santykiais susijusių išmokų atžvilgiu (darbo užmokesčiui, kompensacijai už nepanaudotas kasmetines atostogas ir kt. mokėjimams). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pasibaigus šalių darbo santykiams ieškovė su atsakovu nebuvo visiškai atsiskaičiusi ir buvo skolinga kompensaciją už nepanaudotas atostogas, duomenų, kad uždelsimas atsiskaityti įvyko dėl atsakovo kaltės nėra, todėl yra pagrindas iš ieškovės priteisti atsakovui netesybas.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl darbdaviui taikomų teisinių padarinių, jam vėluojant atsiskaityti su darbuotoju, yra nurodęs, kad jeigu darbuotojas reikalauja, darbdaviui taikomi darbo kodekse nurodyti teisiniai padariniai, nepaisant to, buvo šalių ginčas dėl tam tikros išmokos mokėjimo ar ne, jeigu jis uždelsė atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2007). Darbo kodekse nustatytas kompensacinis mechanizmas, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, bei sankcija darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaitė atleidimo dieną. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008; 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2009; kt.).

Byloje nustatyta, kad atsakovas, siekdamas apginti savo pažeistas teises, kreipėsi į Darbo ginčų komisiją dėl nesumokėtų piniginių išmokų, susijusių su darbo santykiais. Kreipdamasi į darbo ginčų komisiją, atsakovas išreiškė poziciją dėl savo teisių gynimo būdo pasirinkimo. Šalių ginčas, nepavykus jo išspręsti Darbo ginčų komisijoje, tapo teisminiu ginču.

Teismo vertinimu nėra jokio pagrindo nepriteisti iš ieškovės netesybų atsakovui, vien tik dėl to, jog su atsakovu ieškovė šiuo metu yra atsiskaičiusi. DK 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog įgyvendinami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti ir nepiktnaudžiauti teise. Pažymėtina, jog darbdavys ne rečiau kaip kartą per mėnesį raštu ar elektroniniu būdu privalo darbuotojui pateikti informaciją apie jam apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas ir apie dirbto darbo laiko trukmę, atskirai nurodydamas viršvalandinių darbų trukmę (DK 148 str. 1 d.). Ieškovė netinkamai vykdė savo pareigas atsiskaityti su atsakovu, nepateikė darbuotojo prašomų dokumentų, t. y. informacijos apie atsakovui apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas, nesiekė bendradarbiauti su atsakovu, tuo tarpu atsakovas pas ieškovę buvo tris kartus nuvykęs po darbo santykių nutraukimo ir siekė ginčą išspręsti taikiai, taip pat ieškovė nebendradarbiavo ir su Darbo ginčų komisija ir tik tarp šalių kilusiam ginčui persikėlus į teismą ir teismui įpareigojus ieškovę pateikti duomenis, ieškovė juos pateikė.

Pažymėtina, jog nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos nėra sustabdomas delspinigių už pavėluotai dėl darbdavio kaltės išmokėtą darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas skaičiavimas (Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 8 str. 2 d.), todėl ieškovės nurodyta aplinkybė, jog ieškovė kreipėsi į teismą pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimo nesustabdė netesybų skaičiavimo, taip pat šis faktas nesudaro pagrindo netaikyti ieškovei sankcijos dėl laiku neatsiskaitymo su darbuotoju.

Vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas pagal Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-06-21 nutarimu Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“. Aprašo 5 punkte nustatyta, kokių nuostatų yra laikomasi apskaičiuojant darbo užmokestį. Aprašo 7 punkte nustatyta, jog tais atvejais, kai įstatymais, kolektyvine ar darbo sutartimi garantuojamas vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (jo dalis) ar kelių vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių suma nenurodant konkrečios datos (išeitinė išmoka ir kita), vidutinis mėnesinis darbo užmokestis apskaičiuojamas taip: darbuotojo vienas vidutinis dieninis darbo užmokestis ar vienas vidutinis valandinis darbo užmokestis, apskaičiuotas pagal Aprašą, dauginamas iš metinio vidutinio mėnesio darbo dienų arba vidutinio mėnesio darbo valandų skaičiaus pagal darbuotojo ar įmonės darbo (pamainos) grafiką, kasmet tvirtinamo socialinės apsaugos ir darbo ministro. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017-12-18 įsakymu „Dėl metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir vidutinio mėnesio darbo valandų skaičių 2018 metais patvirtinimo“ patvirtintas 2018 metų metinis vidutinio mėnesio darbo dienų skaičius, esant penkių dienų darbo dienų savaitei - 20,9 darbo dienos.

Pagal ieškovės pateiktą pažymą apie atsakovo vidutinį darbo dienos užmokestį nustatyta, kad atsakovo vidutinis dienos darbo užmokestis sudarė 10,28 Eur (neatskaičius mokesčių), todėl vidutinis mėnesio darbo užmokestis sudaro 214,85 Eur (10,28 Eur x 20,9 darbo dienos) (neatskaičius mokesčių).

Kadangi ieškovė su atsakovu neatsiskaitė darbo sutarties nutraukimo dieną 2018-10-08, o atsiskaitė tik 2018-11-02, todėl už šį laikotarpį skaičiuotinos netesybos. Ieškovės uždelsta sumokėti suma 197,11 Eur yra mažesnė negu atsakovo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis (214,85 Eur), todėl netesybos skaičiuotinos darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Šiuo atveju buvo uždelsta atsiskaityti 24 kalendorines dienas, t. y. trumpesnį laiką nei vienas mėnuo. Jeigu uždelsiama atsiskaityti mažiau nei už mėnesį, atitinkamai už uždelstą laiką (už kiekvieną uždelstą dieną) skaičiuotinos netesybos. Teismo skaičiavimu, netesybos sudaro 157,69 Eur (197,11 Eur x 24 kalendorinės dienos) : iš 30 kalendorinių dienų) (neatskaičius mokesčių). Atsižvelgiant į tai iš ieškovės priteistina atsakovui 157,69 Eur netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką, t. y. pavėluotai sumokėtą kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas (DK 147 str. 2 d.). Teismo vertinimu tokia sankcija yra adekvati ieškovės padaryto pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d). Ieškovė kreipdamasi į teismą sumokėjo 15 Eur žyminio mokesčio, daugiau duomenų apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nebuvo pateikta. Atsakovas nepateikė jokių duomenų apie turėtas bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovės ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovo turėtų būti priteista žyminio mokesčio dalis, proporcinga patenkintų reikalavimų daliai, tačiau teismas, įvertinęs ginčo pobūdį, ieškovės elgesį tiek ginčo nagrinėjimo Darbo ginčo komisijoje metu, tiek teisme, tai, kad būtent dėl ieškovės netinkamos bei laiku pareigos pateikti duomenis atsakovui, vėliau Darbo ginčų komisijai nevykdymo, buvo pradėtas teisminis procesas ir tik teismui pareikalavus ieškovė pateikė visus duomenis dėl atsakovui priklausančių mokėti išmokų bei apie jam atliktus mokėjimus, taip pat vadovaudamasis protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, sprendžia, jog yra pagrindas nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir ieškovei žyminio mokesčio dalies, proporcingos patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, iš atsakovo nepriteisti (CPK 93 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269, 270, 293 straipsniais, teismas

nusprendžia:

nutraukti bylos dalį dėl patikslinto ieškinio reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2019-01-21 sprendimo Nr. DGKS-430 panaikinimo.

Kitą ieškinio dalį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kretingalės mėsa“ atsakovui P. B. 157,69 Eur netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.