Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. B. (J. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamoji ir deklaruota vieta (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB ,,(duomenys neskelbtini)‘‘ kiemsargiu, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, -

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. B. 2019 m. birželio 5 d., apie 20.00 val., laiptinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), G. K. lipant laiptais į viršų, tyčia sudavė du smūgius į juosmens sritį, dėl ko ji neišlaikiusi pusiausvyros pargriuvo, tuo sukeldamas nukentėjusiajai G. K. fizinį skausmą ir padaręs odos nubrozdinimus kairėje alkūnėje ir kairiame kelyje, kas yra kvalifikuojama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamuoju apklaustas J. B. savo kaltės dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo nepripažino ir parodė, kad 2019 m. birželio 5 d., apie 14.30 val., atvyko iš darbo, pavalgė, pamiegojo ir apie 17.40 val., nuvažiavo prie ežerų maudytis. Po to, grįžo apie 18.45 val., į namus, pavalgė ir nuvyko prie (duomenys neskelbtini) ežero. Atvykus atgal į namus buvo paimtas policijos. Nurodė, kad gyvena trečiame aukšte. Name nėra lifto, tad lipo laiptais. Tada laiptinėje, tarp 2-3 aukštų sutiko kaimynę G. K., kuri lipo į viršų. Nurodė, kad ji buvo viena, o jis nežiūrėjo ar ji turėjo kokių nešulių. Jis minėtą kaimynę aplenkė, buvo su dviračiu. Su ja nekalbėjo, tačiau užkabino už krepšio savo kojomis, po ko jis pavartojo kaltinamojo atžvilgiu necenzūrinius žodžius, tačiau jis jai nieko nesakė. Po ko, kaimynė G. K. šiek tiek atsivertė nuo turėklų. Tada išėjo į gatvę ir viskas. Papildomai nurodė, kad jis su minėta kaimyne sutaria nelabai gerai, kadangi ji gyvena 4 aukšte virš jo ir triukšmauja, negražiai kalba, jis yra rašęs skundą. Pažymi, kad ieškinių nepripažįsta, kadangi viskas kaimynės yra padaryta dėl pinigų. Papildomai nurodė, kad kai užkabino kaimynės G. K. krepšį, nuėjo toliau. Ji šiek tiek atsislinko prie turėklo ir jam į nugarą pasakė necenzūrinį žodį. Moteris nenukrito, kadangi jis ja užkabino dešine koja. Papildomai nurodė, kad savo dviratį laiko gatvėje arba namie. Vasaros metu jo dviratis nuolat laikomas gatvėje. Grįžęs iš ežero dviratį pargabeno į namus. Mano, kad ši kaimynė jam keršija. Iki šio įvykio su šia kaimyne yra buvę konfliktų dėl triukšmo. Triukšmavo kaimynė, tad buvo parašytas pareiškimas ir kaimynė už triukšmą buvo nubausta. Tą skundą taip pat buvo pasirašę ir kiti kaimynai. Su kaimynais šiaip nekonfliktuoja, nes yra taikus žmogus ir skundų nerašo.

Iš 2019 m. spalio 28 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad išanalizavus telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotines nustatyta, kad minėtas telefono Nr. veikė kartu su aparatu, kurio IMEI (duomenys neskelbtini). J. B. telefonas 2019-06-05 19.37 val. ir 19.40 val. veikė UAB „Tele-2“ operatoriaus bokšto A29F, esančio (duomenys neskelbtini), veikimo zonoje, po 9 minučių t.y. 2019-06-05 19.49 val. J. B. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) veikė UAB „Tele-2“ operatoriaus bokšto A29F, esančio (duomenys neskelbtini), veikimo zonoje. Pamatavus atstumus tarp bokšto A29F ir B94D yra apie 1,80 km. Trumpiausias atstumas tarp įvykio vietos adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ežero yra apie 1,3 km. Neatmetama galimybė, kad įtariamasis J. B. buvo nuo 2019-06-05 19.37 val. iki 19.40 val. įvykio vietoje adresu (duomenys neskelbtini), o per 9 minutes galėjo nuvykti prie (duomenys neskelbtini) ežero, esančio (duomenys neskelbtini) mikrorajone. t.y. 19.49 val. galėjo nuvykti į UAB „Tele-2“ operatoriaus bokšto A29F, esančio (duomenys neskelbtini), veikimo zoną (b. l. 45).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad G. K. nustatyti odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje ir kairiame kelyje. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2019 m. birželio 5 d.). Sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais galėjo būti padaryti griuvimo metu. Nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą sužalojimų padarymo metu (b. l. 36-37).

Iš Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo nustatyta, kad 2019 m. birželio 5 d., 20.36 val. gautas pranešimas, pranešėja D. K. nurodė, jog laiptinėje, (duomenys neskelbtini), jos močiutę nuo laiptų nustūmė kaimynas, nugriuvusi susižalojo kelius (b. l. 48, 49, 50).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra laiptinės aikštelė, esanti (duomenys neskelbtini) (b. l. 24-27).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, yra tyčinis nusikaltimas. Taigi, sprendžiant dėl asmens kaltės padarius šią nusikalstamą veiką, remiantis byloje esančiais įrodymais, turi būti nustatyta, kad būtent kaltinamojo tyčiniai neteisėti veiksmai (mušimas ar kitoks smurtavimas) sukėlė nukentėjusiam fizinį skausmą, nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Šioje byloje nėra ginčo dėl nagrinėjamo įvykio vietos, laiko, nagrinėjamame įvykyje dalyvavusių asmenų bei fakto, kad šio įvykio metu nukentėjusiajai G. K. buvo sukeltas fizinis skausmas ir padaryti odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje ir kairiame kelyje, kas yra kvalifikuojama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamasis J. B. savo kaltės dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo prieš nukentėjusiąja G. K., o būtent kai 2019 m. birželio 5 d., apie 20.00 val., laiptinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), G. K. lipant laiptais į viršų, tyčia sudavė du smūgius į juosmens sritį, dėl ko ji neišlaikiusi pusiausvyros pargriuvo, tuo sukeldamas nukentėjusiajai G. K. fizinį skausmą ir padaręs odos nubrozdinimus kairėje alkūnėje ir kairiame kelyje, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje nepripažino.

Teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis J. B. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, o tai kad kaltinamasis savo kaltės nepripažino, teismo vertinama kaip gynybinė pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teismas daro tokią išvadą išanalizavęs kaltinamojo J. B. duotus parodymus, o būtent apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis parodė, kad 2019 m. birželio 5 d., apie 14.50 val. grįžęs iš darbo į namus, esančius (duomenys neskelbtini), pailsėjo, pavalgė ir apie 19 val. su dviračiu išvažiavo prie ežero ,,(duomenys neskelbtini)‘‘ esančio (duomenys neskelbtini) mikrorajone, (duomenys neskelbtini), ten pasimaudė ir važiavo prie ežero ,,(duomenys neskelbtini)‘‘ ir ten sportavo. Buvo vienas, nieko iš pažįstamų nebuvo sutikęs. Jam būnant prie ežero skambino iš savo mobiliojo ryšio telefono pažįstamai T. S.. Apie 21 val. jau buvo namuose, laiptinėje nei kaimynų, nei kitų pažįstamų asmenų nebuvo sutikęs. Grįžęs pasistatė dviratį prieškambaryje ir nuėjo persirengti, kai išgirdo skambutį į duris. Atidaręs duris pamatė policijos pareigūnus, kurie jam pasakė, kad jis neva sumušė savo kaimynę G. K., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Jis buvo sulaikytas. Kaltinamojo teigimu jis nukentėjusiosios G. K. nemušė, jos tą dieną net nematė. Anksčiau su nurodyta kaimyne turėjo konfliktų, dėl jos bute kilusio triukšmo - stukseno į grindis. Prieš metus buvo parašęs pareiškimą policijai dėl triukšmo, kaimynė buvo nubausta, dėl to ji jam kerštauja - sutikusi laiptinėje nuolat jį užgaulioja, keikia, bet jis į tai niekaip nereaguoja (b. l. 77,85).

Nukentėjusiosios G. K. nurodytas aplinkybes ir jos patirtą nežymų sveikatos sutrikdymą patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, o būtent D. K. apklausta ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja parodė, kad 2019 m. birželio 5 d., jai būnant namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), apie 20 val., paskambino močiutė G. K. ir verkdama pasakė, kad kaimynas J. B. ją pastūmė ir ji nugriuvusi susižalojo. Ji suprato, kad kaimynas tai asmuo gyvenantis (duomenys neskelbtini). Tuoj pat nuvykusi pas močiutę, rado ją namuose verkiančią, ji laikėsi už kelių, skundėsi skausmu. Matė, kad močiutės keliai ir kairės rankos alkūnė nubrozdinti. G. K. jai papasakojo, kad ėjo iš parduotuvės į namus, lipo laiptais į 4-ą aukštą, vienoje rankoje nešėsi krepšį su produktais, o kita prisilaikė už turėklų, kai pamatė iš viršaus lipantį kaimyną J. B., gyvenantį (duomenys neskelbtini), pastarasis jai užstojo kelią ir sudavė vieną smūgį į juosmenį, po to dar vieną smūgį į juosmenį, po ko ji neišlaikiusi pusiausvyros pargriuvo. Močiutė sakė, kad ji nežino kodėl kaimynas taip pasielgė, ji sunkiai pasikėlė ir atėjusi į namus iš karto paskambino jai, o ji apie šį įvykį pranešė į policiją. Ji žino, kad šis kaimynas yra konfliktiškas (b. l. 32). Be to, apklausiama teisiamojo posėdžio metu ji pateikė iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes, o būtent nurodė, kad kaltinamąjį J. B. yra mačiusi, šis yra močiutės kaimynas. Įvykio vakarą, paskambino močiutė ir pasakė, kad kaimynas ją stūmė nuo laiptų. Pasakė, kad pas ją atvažiuos. Pas ją buvo kažkur po 20.00 val. Ji sėdėjo ant kėdės nubrozdintu keliu, susitrenkusi. Iškvietė policiją, kuri dar pasiūlė iškviesti greitąją. Tas kaimynas matyt mėgsta konfliktuoti, yra rašęs skundą, kad neva močiutė triukšmauja. Nurodė, kad močiutė pasakė, kad ji tiesiog lipo aukštyn, laikėsi už turėklų, pakėlė akis ir pamatė kaimyną J. B.. Ji pasakojo, kad tada kaimynas jai kartą trenkė koja, močiutė kažkaip dar bandė susilaikyti, o tada antrą kartą – pastaroji nukrito, o kaimynas tiesiog nuėjo žemyn laiptais. Tada ji parėjo į namus. Pažymi, kad buvo nubrozdintas vienas kelias, berods dešinysis. Ji pasakojo, kad jai sudavė koja, bet kuria nežino, pataikė į dubens sritį. Nurodė, kad kaimynas J. B. dažnai būna išgėręs, todėl jai baisu dėl močiutės, jai 78 metai. Papildomai liudytoja D. K. parodė, kad iškvietus greitąją jas išvežė į Lazdynų ligoninę. Grįžo 01.00 - 02.00 val., ir jai paskambino tyrėjas, atvyko kartu su vertėju. Jis apklausinėjo močiutę ir vis ją bandė suklaidinti, nes tą patį klausimą uždavinėjo iš skirtingų kampų. Ji pasakojo, kad trenkė koja kartą, pastaroji laikėsi, tad trenkė antrą kartą ir ji parvirto. Ji girdėjo visas apklausas. Nukentėjusiosios G. K. patirtus sužalojimus liudija specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nustatyta, kad G. K. nustatyti odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje ir kairiame kelyje. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2019 m. birželio 5 d.). Sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais galėjo būti padaryti griuvimo metu. Nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą sužalojimų padarymo metu (b. l. 36-37). Kad kaltinamasis J. B. įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką patvirtina ir kiti byloje esantys ir ankščiau aptarti įrodymai: liudytojo R. Š. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 29-30), tarnybinis pranešimas (b. l. 45), specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 36-37), Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas (b. l. 48, 49, 50) ir įvykio vietos apžiūros protokolas (b.l.24-27).

Gynyba kėlė klausimą dėl to kad nukentėjusioji G. K. galėjo pati nukristi nuo laiptų, o po to dėl esamų santykių su kaltinamuoju J. B., sugalvojo tokiu būdu atkeršyti už konfliktus. Tą aplinkybę, kad G. K. galėjo pati nukristi nuo laiptų kelia abejonių, kadangi kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje užkabino už nukentėjusiosios krepšio savo kojomis, po ko kaimynė G. K. šiek tiek atsivertė nuo turėklų. Tada jis išėjo į gatvę ir viskas. Taigi, šiuo konkrečiu atveju, teismo vertinimu, byloje nėra nustatyta aplinkybių, kad nukentėjusioji G. K. tokiu būdu sugalvojo atkeršyti kaltinamajam už iki įvykio turėtus konfliktus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog byloje esančiais įrodymais įrodyta, jog kaltinamasis J. B. 2019 m. birželio 5 d., apie 20.00 val., laiptinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), G. K. lipant laiptais į viršų, tyčia sudavė du smūgius į juosmens sritį, dėl ko ji neišlaikiusi pusiausvyros pargriuvo, tuo sukeldamas nukentėjusiajai G. K. fizinį skausmą ir padaręs odos nubrozdinimus kairėje alkūnėje ir kairiame kelyje, kas yra kvalifikuojama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, ir tokie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas, nusikalstama veika baigta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB ,,(duomenys neskelbtini)‘‘ kiemsargiu, neteistas, administracine tvarka nebaustas (b. l. 66), psichiatrinis gydymas ar priklausomybės ligų gydymas, negydytas (b. l. 77, 77).

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės. Atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos pavojingumą, pobūdį, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, paties nusikaltimo padarymo aplinkybes, į tai, kad teismo posėdžio metu kaltinamasis neprisipažino, nesigaili, nevertino savo poelgio kritiškai, todėl teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus – įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nustatant mažesnį už sankcijos vidurkį – 6 mėnesių terminą ir tokius BK 48 straipsnio 3 dalies 1 punkte, 6 dalies 1 ir 3 punkte numatytus įpareigojimus ir draudimus: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose; 3) dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 140 straipsniu, J. B. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. birželio 6 d., 00.13 val. iki 2019 m. birželio 6 d., 15.04 val. (viena diena) (b. l. 69, 70). Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunkčiu, 66 straipsniu, laikinojo sulaikymo terminas įskaitytinas į paskirtos bausmės laiką, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Dėl civilinio ieškinio

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 109 str. asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 76,54 eurų žalos, patirtos dėl nukentėjusiosios G. K. gydymo metu, atlyginimo (b. l. 55-58). Išnagrinėtoje byloje yra įrodyta, kad J. B. naudodamas fizinį smurtą padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą. Taigi turtinė žala Vilniaus teritorinei ligonių kasai padaryta kaltinamojo nusikalstama veika. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas visiškai ir priteistinas atlyginti iš kaltinamojo.

Neturtinės žalos turinį apibrėžia CK 6.250 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos padarymo aplinkybes ir pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismui nekelia abejonių tai, kad nukentėjusiajai buvo padaryta neturtinė žala, nes ji patyrė neigiamus išgyvenimus, jos atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas, ko pasėkoje buvo sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas, kentė fizinį skausmą, pažeminimą, todėl teismo manymu, prašoma priteisti 200 eurų neturtinės žalos suma yra adekvati padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsniui ir jos pasekmėms nukentėjusiajai. Teismų praktikoje didesnis neturtinės žalos dydis nustatomas tik tokiais atvejais, kai nusikaltimo pasekmės būna tokios, kaip potrauminis sindromas, sumažėjęs darbingumas, nustatyta invalidumo grupė. Nors nukentėjusioji teigė, kad dėl patirto fizinio smurto, kentė fizinį skausmą, tačiau, kad nukentėjusiajai būtų konstatuotos sunkios pasekmės, kiek ilgai truko skausmas, kiek ilgai teko vartoti skausmą malšinančius medikamentus, ar dėl emocinės depresijos, ar teko kreiptis į specialistus (psichologą, psichiatrą) byloje nėra jokių duomenų, jų nepateikė ir nukentėjusioji, todėl įvertinus tai, kas paminėta, bei teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. gegužės 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-170-699/2016), teismas laiko, kad šiuo atveju teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus atitiks 200 eurų neturtinės žalos priteisimas.

J. B. 2019 m. birželio 6 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 79), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

J. B. (J. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, paskiriant tokius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalies 1 punkte, 6 dalies 1 ir 3 punkte numatytus įpareigojimus ir draudimus:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose;

3) dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti J. B. (J. B.) laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. birželio 6 d., 00.13 val. iki 2019 m. birželio 6 d., 15.04 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną priliginant dviem laisvės apribojimo dienoms

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš J. B. (J. B.) Vilniaus teritorinės kasos naudai 76,54 (septyniasdešimt šešis eurus 54 cnt) turtinei žalai atlyginti.

G. K. civilinį ieškinį tenkinti visiškai, ir priteisti iš J. B. (J. B.) G. K. naudai 200 (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Išaiškinti J. B. (J. B.), kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai ir išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Vengiantis atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę nuteistasis gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už Baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.