Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovas M. C. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) traukiamas atsakomybėn dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. C. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) būdamas individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Įmonė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, t. y. žinodamas, kad bendrovė turi įsiskolinimą valstybės biudžetui ir neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, po mokestinės nepriemokos susidarymo datos, laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 16 d. iki 2025 m. vasario 20 d., vykdė atsiskaitymus su kitais žemesnės eilės kreditoriais ir tuo pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI, Mokesčių inspekcija) kaip kreditorės teises. Tokiais veiksmais padarė Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.

Kadangi į teismo posėdį neatvyko nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo tinkamai pranešta, administracinio nusižengimo byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (ANK 630 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Faktinės nusižengimo padarymo aplinkybės ir M. C. B. kaltė įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais. Iš VMI pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo (1 t., b. l. 1–6), mokesčių mokėtojų registre tvarkomų duomenų išrašo (1 t., b. l. 7–11), mokestinės nepriemokos balanso (1 t., b. l. 12), banko „Luminor“ rašto (1 t., b. l. 13), mokestinės paskolos sutarties (1 t., b. l. 14–16), mokestinės nepriemokos sumokėjimo grafiko (1 t., b. l. 17), įspėjimų (1 t., b. l. 18–21), sprendimo nutraukti mokestinės paskolos sutartį (1 t., b. l. 22), likučių derinimo ataskaitos (1 t., b. l. 23), mokestinių nepriemokų balanso išrašo (1 t., b. l. 24–28), bei kitos bylos medžiagos matyti, kad Įmonės vadovas nuo 2022 m. gruodžio 27 d. iki dabar yra M. C. B. Įmonė yra VMI skolininkė. VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2025 m. lapkričio 11 d. duomenimis, įmonės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 10 124,91 Eur, kurį sudaro 5 577,23 Eur nesumokėto gyventojų pajamų mokesčio, 4 125 Eur pelno mokesčio ir 422,68 Eur šio mokesčio delspinigių. Įmonės mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2024 m. rugsėjo 30 d. įmonei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Atsiradus mokestinei nepriemokai su įmone VMI prie FM 2024 m. spalio 3 d. sudarė mokestinės paskolos sutartį, kuria mokestinės nepriemokos sumokėjimas buvo išdėstytas laikotarpiu iki 2025 m. vasario 25 d., tačiau įmonei tinkamai nevykdant sutartimi nustatytų įsipareigojimų, VMI 2025 m. vasario 7 d. sprendimu šią sutartį nutraukė. Iš įmonės banko sąskaitos „Nr. (duomenys neskelbtini)“ išrašų matyti, kad laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 16 d. iki 2025 m. vasario 20 d. įmonė vykdė atsiskaitymus kitiems kreditoriams. 2024 m. spalio 16 d. atliko 2 763,42 Eur mokėjimą kreditoriui „(duomenys neskelbtini)“, 2024 m. spalio 31 d. atliko 8 313,83 Eur mokėjimą kreditoriui „(duomenys neskelbtini)“, 2024 m. lapkričio 6 d. atliko 4 754,68 Eur mokėjimą kreditoriui „(duomenys neskelbtini)“, 2024 m. lapkričio 20 d. atliko 3 080,58 Eur mokėjimą kreditoriui „(duomenys neskelbtini)“, 2025 m. vasario 20 d. atliko 3 000 Eur mokėjimą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Mokėjimai buvo vykdomi ir kitiems, mažesnius reikalavimus turintiems kreditoriams. Taigi, išanalizavus iš finansinės įstaigos gautus įmonės sąskaitos duomenis nustatyta, kad analizuojamu laikotarpiu turimoje Bendrovės banko sąskaitoje vyko piniginių lėšų judėjimas, nesilaikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo.

Šiuo atveju aktualios CK 6.930¹ straipsnio nuostatos, kuriose nustatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka. Pagal šio straipsnio 1 dalį, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad M. C. B., būdamas įmonės vadovu, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad įmonė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėdamas užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, to nepadarė – laikotarpiu 2024 m. spalio 16 d. iki 2025 m. vasario 20 d. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais bendrovės kreditoriais, kurie pagal eiliškumą CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies prasme yra žemiau nei bendrovės kreditorė VMI ir tuo pažeidė kreditorės VMI teises bei kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą ir tvarką.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

M. C. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje nėra.

ANK 34 straipsnio, kuris reglamentuoja administracinių nuobaudų skyrimo tvarką, 1 dalyje nustatyta, kad, išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXlXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad šis pažeidimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Tad, baudos vidurkis yra 2200 eurų, tačiau, įvertinus konkrečios veikos pavojingumą, pažeidėjo asmenybės pavojingumą, teismas daro išvadą, jog tokio dydžio bauda būtų akivaizdžiai neproporcinga, neteisinga, prieštarautų administracinės nuobaudos tikslams.

Pagal susiformavusią teismų praktiką administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, ypatingai palankiai charakterizuojančių administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ir bylojančių jo naudai bei rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir kt.

M.C. B. administracine tvarka baustas, dirbantis, nėra duomenų, kad būtų teistas.

Įvertinęs bylos duomenis, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos paskirtis, nurodyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekta skiriant minimalią sankcijoje numatytą baudą. Pažymėtina, jog taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytos nuostatos teismas nenustatė pagrindo, todėl šiuo atveju ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos nėra taikomos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutarė:

M. C. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 1 400 eurų (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti M. C. B., kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: (duomenys neskelbtini), esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas, (duomenys neskelbtini), esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), (duomenys neskelbtini), esančią banke Swedbank, AB, (duomenys neskelbtini), esančią AB Medicinos bankas, (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių bankas, (duomenys neskelbtini), esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar (duomenys neskelbtini), esančią AB Citadele banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo rūmus.