- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-19
- Bylos Nr.
- I-1724-535/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04611-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolita Rasiukevičienė, Ina Kirkutienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
- Pareiškėjas
- UAB „Švenčionių krašto redakcija“
- Atsakovas
- Visuomenės informavimo etikos asociacijai
- Trečiasis asmuo
- I. P., J. J.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Inos Kirkutienės, Jolitos Rasiukevičienės rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Švenčionių krašto redakcija“ skundą atsakovei Visuomenės informavimo etikos asociacijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims I. P., J. J. dėl sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Švenčionių krašto redakcija“ pateikė teismui skundą, kuriuo prašo : panaikinti Visuomenės informavimo etikos asociacijos Visuomenės informavimo etikos komisijos sprendimą „Dėl pripažinimo padarius visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimus“, 2018 m. lapkričio 27 d. Nr EKS-57/18. Pareiškėja skunde nurodo, kad 2018 m. gruodžio 7 d. dėl to paties skundo Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba priėmė kardinaliai priešingą sprendimą - atmetė Švenčionių socialinių paslaugų centro direktorės J. J. skundą kaip nepagrįstą. Dvi faktiškai dubliuojančios institucijos - Žurnalistų etikos inspektoriaus, kurį skiria LR Seimas, tarnyba ir Etikos komisija, kuri yra laisva leidėjų naryste paremtos Visuomenės informavimo etikos asociacijos organas, - priėmė priešingus sprendimus. Remiantis Asociacijų įstatymu, Etikos komisija, būdama asociacijos organas, viršijo kompetenciją, priimdama sprendimą Asociacijai nepriklausančio leidinio atžvilgiu, nes tai yra savitvarkos organizacija. Etikos laikytis privalu visoms žiniasklaidos priemonėms, nepriklausomai nuo narystės, ir tai Lietuvoje užtikrina Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, besivadovaujanti Visuomenės informavimo įstatymu, kuris apibrėžia ir etikos normas. Pareiškėja nurodo, kad prašomame panaikinti sprendime Etikos komisijos pateikti vertinimai yra neprofesionalūs, o sprendime dėstomi faktai prieštarauja pačiam priimtam sprendimui. Publikacija „Darbuotoja viešai prabilo dėl patiriamo psichologinio smurto darbe“ (www.svencioniukrastas.lt, 2018-08-04), dėl kurios Komisija priėmė sprendimą dėl pažeidimo, buvo interviu žanras - pokalbis su vienu asmeniu. Visi pašnekovės teiginiai pagrįsti jos turimais raštiškais įrodymais, kurie šiuo metu yra ikiteisminio tyrimo medžiaga baudžiamojoje byloje dėl įsilaužimo į pašnekovės elektroninį paštą ir asmeninę facebook paskyrą (faktas užfiksuotas policijos), įtariama skundo autorė J. J.. Komisija apie tai buvo informuota, bet įrodymų pateikti neprašė, nors prokurorui leidus tokia galimybė buvo. Skundo autorė J. J. į redakciją dėl paneigimo nesikreipė.
Atsiliepimas
Atsakovė – Visuomenės informavimo etikos asociacija – su skundu nesutiko, prašė atmesti, kaip nepagrįstą. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad 2018 m. lapkričio 27 d. posėdyje Komisija išnagrinėjo J. J. skundą dėl I. P. publikacijos „Darbuotoja viešai pasisako dėl patiriamo psichologinio teroro darbe“ (svencioniukrastas.lt, 2018-08-04) (toliau - Publikacija) ir nustatė, jog Publikacijoje buvo pateiktas Švenčionių socialinių paslaugų centro direktoriaus pavaduotojos S. R. pasakojimas apie tai, jog darbe ji nuolat patiria šio centro vadovės J. J. psichologinį terorą. S. R. teigimu, J. J. be jokio pagrindo atima jos funkcijas ir perduoda kitiems darbuotojams, bando ją išstumti iš projektų, žemina, tyčiojasi, neteikia informacijos ir nekviečia net tada, kai vykdoma S. R. koordinuojamų projektų patikra, be pagrindo nesuteikė būtinų 2 dienų trukmės kasmetinių atostogų, be to, kitų pavaldinių padedama, neteisėtai įsilaužė į jos asmeninį el.paštą ir „Facebook“ paskyrą. J. J. nuomonė dėl jai metamų kaltinimų Publikacijoje pateikta nebuvo, kaip ir nebuvo nurodyta, kodėl tai nėra padaryta. Komisijai pateiktame skunde J. J. nurodė, jog Publikacijoje apie ją pateikta informacija neatitinka tikrovės ir žemina jos garbę ir orumą. J. J. teigimu, Publikacijos autorė, prieš paviešindama S. R. interviu, privalėjo įsitikinti skleidžiamų faktų teisingumu bei įvertinti, ar jie nepažeidžia kitų asmenų interesų, garbės ir orumo. Komisijai pateiktuose paaiškinimuose UAB „Švenčionių krašto redakcija“ direktorė ir Publikacijos autorė I. P. nurodė, jog J. J. skundas yra nepagrįstas, kadangi ji yra dominuojančioje pozicijoje jai pavaldžios darbuotojos S. R. atžvilgiu ir, jog visi J. J. ginčijami Publikacijos teiginiai yra pagrįsti įrodymais. Paaiškinimuose taip pat buvo nurodyta, jog dėl įsilaužimo į S. R. kompiuterį yra pradėtas ikiteisminis tyrimas bei pateikti faktai, galimai pagrindžiantys kaltinimus J. J.. Įvertinusi visas anksčiau nurodytas aplinkybes, Komisija konstatavo, jog Publikacijoje apie J. J. pateikta informacija laikytina neigiama kritika, tačiau galimybė į šią kritiką atsakyti jai suteikta nebuvo. Komisija skundžiamame sprendime pripažino, jog Publikacijoje buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso (toliau - Kodeksas) 20 straipsnis, nustatantis, jog neigiamai kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta galimybė paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją, o jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti šia galimybe, būtina apie tai pranešti tame pačiame kūrinyje. Pareiškėja skunde nurodo, jog Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba ir Komisija dėl to paties J. J. skundo priėmė skirtingus sprendimus ir, jog Komisija, būdama Asociacijos valdymo organu, viršijo savo kompetenciją, priimdama sprendimą Asociacijai nepriklausančio leidinio atžvilgiu. Pareiškėjos nuomone, visuomenės informavimo etikos normų laikymąsi Lietuvoje užtikrina ne Komisija, o Inspektorius, Asociacija nesutinka su šiais pareiškėjos argumentais. Inspektorius nėra kompetentingas vertinti informaciją dėl jos atitikimo visuomenės informavimo etikos reikalavimams ir savo sprendime apie tai nieko nepasisako. Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 49 ir 50 straipsnius Inspektorius yra valstybės pareigūnas, kuris be kita ko nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus (pareiškimus) dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo, dėl teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimo ir dėl asmens duomenų tvarkymo pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse, vertina, kaip laikomasi įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų visuomenės informavimo principų. Tuo tarpu Komisija pagal Įstatymo 46 ir 46¹ straipsnių nuostatas yra žiniasklaidos savireguliavimo organas, kuris be kita ko nagrinėja profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai informuodami visuomenę bei asmenų skundus dėl viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos, galimai pažeidus Kodekso nuostatas. Komisija ir Inspektorius savo kompetencijos ribose viešąją informaciją vertina skirtingais aspektais ir, atitinkamai, dėl galimų skirtingų pažeidimų. Kaip matyti iš Inspektoriaus sprendimo, Inspektorius Publikacijoje paskleistą informaciją vertino dėl jos atitikimo tikrovei ir galimo J. J. garbės ir orumo pažeidimo. Tačiau tai, kad paskleista informacija yra teisinga ir nežeidžia niekieno garbės ir orumo, dar nereiškia, jog ji atitinka visiems žurnalistų ir viešosios informacijos rengėjų profesinės etikos reikalavimams. Komisija įvertino Publikaciją dėl galimo jos neatitikimo Kodekso reikalavimams ir pagrįstai ir teisėtai priėmė skundžiamą sprendimą.
Įstatymo 3 straipsnyje yra įtvirtinti fundamentalūs visuomenės informavimo veiklai keliami kriterijai - pagrindiniai visuomenės informavimo principai. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jog viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai ir leidėjai savo veikloje <...> laikosi profesinės etikos normų, Kodekso nuostatų. Šių fundamentalių visuomenės informavimo principų, vienas kurių - Kodekso privalomas laikymasis, yra visų be išimties viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų ir žurnalistų (įskaitant ir pareiškėją) profesinė pareiga, nepriklausomai nuo to, dalyvauja jie Asociacijos veikloje ar ne. Tai, jog pareiškėja nepriklauso nei vienai Asociaciją sudarančiai organizacijai, neatleidžia jos nuo minėtos pareigos laikytis Kodekso nuostatų ir nepaneigia Komisijos kompetencijos nagrinėti profesinės etikos pažeidimus, kuriuos ji galimai padarė informuodama visuomenę, ar asmenų skundus dėl jos veiklos, galimai pažeidus Kodekso nuostatas. Pareiškėja skunde nurodo, kad Publikacijos žanras buvo interviu - pokalbis su vienu asmeniu ir, jog visi S. R. teiginiai yra pagrįsti jos turimais raštiškais įrodymais. Komisija apie tai buvo informuota, o J. J. dėl paneigimo į redakciją nesikreipė. Kodekso 20 straipsnyje įtvirtinta pareiga suteikti neigiamai kritikuojamam asmeniui atsakymo teisę nėra siejama nei su publikacijos žanru, nei su paskleistos informacijos atitikimu tikrovei, t.y. neigiamai kritikuojamam asmeniui turi būti suteikiama galimybė pasisakyti nepriklausomai nuo to, kiek pagrįsta yra jo atžvilgiu išsakoma kritika ir kas šią kritiką išsakė - pats viešosios informacijos rengėjas (žurnalistas) ar jo pašnekovas. J. J. atžvilgiu Publikacijoje buvo išsakyta daug neigiamos kritikos, todėl Publikacijos autorė, išklausiusi šią kritiką išsakiusią pašnekovę, privalėjo suteikti galimybę pasisakyti ir pačiai J. J..
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo – I. P. - pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodo, kad prašo panaikinti Visuomenės informavimo etikos asociacijos Visuomenės informavimo etikos komisijos sprendimą „Dėl pripažinimo padarius visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimus“, 2018 m. lapkričio 27 d. Nr. EKS-57/18 . Oficiali valstybės institucija - LR Seimo įsteigta Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, kuriama Seimo ir atskaitinga Seimui, atmetė Švenčionių socialinių paslaugų centro direktorės J. J. skundą kaip nepagrįsti, kas reiškia, kad publikacijoje etikos pažeidimų neįžvelgė. ŽEIT vadovaujasi Visuomenės informavimo įstatymu, kuris aprėpia ir etiką. ŽEIT, kaip oficiali valstybės institucija, prižiūri, kad visos medijos laikytųsi Visuomenės informavimo įstatymo, taip pat ir etikos. Visuomenės informavimo etikos asociacija oficialiai prisistato kaip viešosios informacijos rengėjų ir leidėjų savitvarkos organizacija, jungianti viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus ir žurnalistus vienijančias organizacijas, savanoriškai tapusias Asociacijos narėmis, su visomis iš to išplaukiančiomis teisėmis ir pareigomis. Asociacija - savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas - koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus. Ji pripažįsta teiginio „nepriklausymas Visuomenės informavimo etikos asociacijai neatleidžia nuo pareigos laikytis etikos normų“ teisingumą, bet nemato teisinio pagrindo, kad Visuomenės informavimo etikos asociacija, kurios funkcija yra savitvarka, o narystė joje - savanoriška, neprivaloma, galėtų pretenduoti į išskirtinę etikos sergėtojo teisę, kai tokias funkcijas vykdo valstybinė institucija Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba. Dubliuodama Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos funkcijas, Visuomenės informavimo etikos asociacija, būdama savo narių savitvarkos organizacija, ėmėsi vertinti asociacijai nepriklausančio leidėjo publikaciją, neatsižvelgusi į publikacijos (interviu su vienu pašnekovu) žanro ypatumus, priėmė priešingą sprendimą, negu priėmė valstybinė institucija - ŽEIT.
Motyvuojamoji dalis
Teismas Konstatuoja:
Skundas atmestinas
Byloje ginčas kilo dėl Visuomenės informavimo etikos komisijos 2018-11-27 priimto sprendimo Nr.EKS-57/18 pagrįstumo ir teisėtumo.
Byloje nustatyta, kad 2018-11-27 VIEK išnagrinėjo J. J. skundą dėl I. P. publikacijos „Darbuotoja viešai pasisako dėl patiriamo psichologinio teroro darbe“ (svencioniukrastas.lt 2018-08-04). Publikacija buvo paremta Švenčionių socialinių paslaugų centro direktoriaus pavaduotojos S. R. pasakojimu. Publikacijoje J. J. buvo kaltinama psichologiniu pavaldinės teroru, neteisėtu įsilaužimu į jos asmeninį el.paštą ir paskyrą socialiniame tinkle „Facebook“. Komisija savo sprendime nurodo, kad tokia informacija laikytina neigiama J. J. kritika, todėl Publikacijoje jai turėjo būti suteikta galimybė paaiškinti faktus, patikslinti netikslią arba paneigti galimai neteisingą informaciją, o jeigu tokios galimybės nebūtų buvę arba J. J. būtų atsisakiusi pasinaudoti šia galimybe, apie tai buvo privalu pranešti tame pačiame kūrinyje. J. J. nebuvo suteikta galimybė atsakyti į jos atžvilgiu išsakytą kritiką, kaip ir nebuvo nurodyta, kodėl tai nėra padaryta. Komisija pripažino Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 20 str. pažeidimą, kuris numato, jog neigiamai kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta galimybė paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją, o jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti šia galimybe, būtina pranešti tame pačiame kūrinyje (b.l.4-5-Sprendimas). Atsakovei pateiktame skunde (b.l.36-37) J. J. nurodė, kad Publikacijoje pateikta informaciją apie ją neatitinka tikrovės, žemina jos garbę ir orumą. Komisijai buvo pateikti pareiškėjos direktorės ir Publikacijos autorės I. P. paaiškinimai (b.l.32-34), kuriuose ji nurodė, kad visi J. J. ginčijami Publikacijos teiginiai yra pagrįsti įrodymais, taipogi nurodyta, kad dėl įsilaužimo į S. R. kompiuterį yra pardėtas ikiteisminis tyrimas, nurodyta, kad J. J. yra dominuojančioje pozicijoje jai pavaldžios darbuotojos S. R. atžvilgiu.
Komisija Sprendime konstatavo, kad Publikacijoje apie J. J. pateikta informacija laikytina neigiama kritika, jai nebuvo suteikta galimybė į šią kritiką atsakyti. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba 2018-12-07 Sprendimu Nr.(SK-182)SPR-190 (b.l.10-12) pripažino J. J. skundą dėl Publikacijoje paskelbtos informacijos nepagrįstu.
Sutinkamai su VIĮ 49str., 50str. Inspektorius yra valstybės pareigūnas, kuris be kita ko nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus (pareiškimus) dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos garbės ir orumo, dėl teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimo ir dėl asmens duomenų tvarkymo pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse, vertina, kaip laikomasi Įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų visuomenės informavimo principų. Komisija gi pagal Įstatymo 46, 46/ straipsnių nuostatas yra žiniasklaidos savireguliavimo organas, nagrinėjantis profesinės etikos pažeidimus, padarytus viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų, informuojant visuomenę ir asmenų skundus dėl viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos, galimai pažeidus Kodekso nuostatas. Sutiktina su atsakovės pozicija, kad Inspektorius Sprendime Publikacijoje paskleistą informaciją vertino dėl jos atitikimo tikrovei ir galimo garbės ir orumo pažeidimo, Komisija gi vertino Publikaciją dėl galimo jos neatitikimo Kodekso reikalavimams. VIĮ 3str. nurodyti pagrindiniai visuomenės informavimo principai. Įstatymo 3str.2d. numatyta, kad viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai ir leidėjai savo veikloje laikosi profesinės etikos normų, Kodekso normų. Laikytis Kodekso nuostatų yra pareiškėjos profesinė pareiga, nepriklausomai nuo to, priklauso ji Asociacijai , ar ne. Nebuvimas Asociacijos nare neatleidžia pareiškėjos nuo pareigos laikytis Kodekso nuostatų bei nepaneigia Komisijos kompetencijos nagrinėti profesinės etikos pažeidimų, padarytų informuojant visuomenę ar asmenų skundus dėl veiklos, galimai pažeidus Kodekso nuostatas. Kodekso 20str. įtvirtinta pareiga suteikti neigiamai kritikuojamam asmeniui atsakymo teisę ir ši pareiga nesiejama su Publikacijos žanru (šiuo atveju – interviu) nei su paskleistos informacijos atitikimu tikrovei. Neigiamai kritikuojamam asmeniui privalo būti suteikta galimybė pasisakyti , nepriklausomai nuo to, kiek pagrįsta jo atžvilgiu išsakoma kritika ir kas ją išsakė – viešosios informacijos rengėjas ar jo pašnekovas. Publikacijos autorė, išklausiusi šią kritiką išsakiusią pašnekovę, privalėjo suteikti galimybę pasisakyti J. J.. Įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, jog Komisijos Sprendimu yra pagrįstai konstatuotas Kodekso 20str. pažeidimas, Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, kad pareiškėjos skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas (ABTĮ 88str.1p.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
Nusprendžia:
Pareiškėjos UAB „Švenčionių krašto redakcija“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.