Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovui R. P. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė R. P. kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti jos ir atsakovo R. P. 1990-05-26 Šilutės rajono Civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką (įrašo Nr. 198), konstatuojant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovei palikti jos santuokos metu turėtą pavardę – „P.“, padalinti santuokoje įgytą turtą, pripažinti ieškinyje nurodytas skolas atsakovo asmeninėmis prievolėmis kreditoriams, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas ieškovei bei antrinės teisinės pagalbos ieškovei išlaidas valstybei.Ieškinyje ieškovė nurodė, kad nuo dėl charakterių ir pažiūrų nesuderinamumo, atsakovo neištikimybės, sistemingo girtuokliavimo, nesirūpinimo šeima ir smurtavimo artimoje aplinkoje sutuoktiniai pastaruosius dvidešimt metų gyvena skyrium, neveda jokio bendro ūkio ir nevykdo sutuoktinių pareigų. Ieškovė su atsakovu nepilnamečių vaikų neturi, tačiau atsakovas susilaukė nesantuokinio sūnaus – T. Š., gim. (duomenys neskelbtini), todėl dėl santuokos iširimo yra kaltas atsakovas. Ieškovė ieškinyje taip pat nurodė, kad santuokoje įgijo turto ir prašo jį padalinti, taip pat nurodė, kad ji skolų neturi, o atsakovo skolos kreditoriams laikytinos jo asmeninėmis prievolėmis. Ieškovė iš atsakovo išlaikymo nereikalauja (b. l. 1-3).Ieškovės atstovas advokatas Rimantas Šimkaitis ir pati ieškovė R. P. teismo posėdyje palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti. Papildomai nurodė, kad 30 Eur žemės mokesčio nepriemoka Valstybinei mokesčių inspekcijai yra asmeninė pačios ieškovės prievolė, kurią ji asmeniškai ketina įvykdyti. Taip pat paaiškino, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nors ir įgytas šalių santuokos metu, tačiau pripažintinas asmeninė ieškovės nuosavybė, kadangi įgytas išimtinai vienos ieškovės uždirbtomis ir sutaupytomis piniginėmis lėšomis, atsakovas prie šio nekilnojamojo turto įsigijimo visiškai neprisidėjo, šalys tuo metu bendro ūkio nevedė. Taip pat ieškovė nereiškia jokių pretenzijų į atsakovo vardu įregistruotą ir santuokos metu įgytą turtą, kuris pripažintinas asmenine atsakovo nuosavybe.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, jam adresuoti procesiniai dokumentai įteikti tinkamai pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalies nuostatas (b. l. 41-45, 51), o teismo šaukimas, informuojantis, apie teismo posėdžio vietą ir laiką adresatui (atsakovui) buvo įteiktas ir pagal CPK 130 straipsnio nuostatas 2018-04-05 (b. l. 47-48).Įstatymas įpareigoja teismą imtis CPK nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti ir siekti, kad byla būtų išnagrinėta teismo viename posėdyje, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą (CPK 7 straipsnio 1 dalis). Šalims įstatymas numato pareigą joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Kadangi atsakovui tinkamai buvo įteiktas ieškinys ir teismo šaukimas atvykti į teismo posėdį darytina išvada, kad atsakovas apie teisme nagrinėjamą civilinę bylą žinojo, tačiau CPK 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų pareigų nevykdė, tinkamu atstovavimu teisme nepasirūpino, įrodymų neteikė, nepranešė teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdžiuose. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovas nėra suinteresuotas jų santuokos nutraukimu ir, akivaizdžiai žinodamas apie ieškovės ketinimus inicijuoti santuokos nutraukimo procesą, visiškai juos ignoravo, vengė sudaryti susitarimą dėl santuokos nutraukimo pasekmių, todėl ieškovė sutiko ir prašė bylą nagrinėti iš esmės atsakovui nedalyvaujant, o teismas išnaudojo visas galimybes nustatyti atsakovo gyvenamąją vietą, susisiekti su atsakovu, informuoti jį apie bylą, teismas išnagrinėjo bylą iš esmės atsakovui nedalyvaujant (CPK 7 straipsnis, 246 straipsnio 2 dalis, 384 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

Dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės

Šalių santuoka sudaryta 1990-05-26 Šilutės rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 198 (b. l. 7). Ieškovė prašo nutraukti su atsakovu sudarytą santuoką dėl sutuoktinio kaltės, nurodydama, kad sutuoktinis pažeidė įstatyme įtvirtintas sutuoktinio lojalumo, savitarpio pagarbos ir paramos, visapusiško rūpinimosi pareigas. Ieškinyje nurodoma, kad dėl charakterių ir pažiūrų nesuderinamumo, atsakovo neištikimybės, sistemingo girtuokliavimo, nesirūpinimo šeima ir smurtavimo artimoje aplinkoje sutuoktiniai jau dvidešimt metų gyvena skyrium, neveda bendro ūkio, nevykdo sutuoktinių pareigų. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, o 3 dalyje nustatyta, jog preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnis). Ieškovė ieškinyje nurodė ir jos atstovas teismo posėdyje patvirtino, kad sutuoktiniai jau apie dvidešimt metų negyvena kartu ir santuokinio gyvenimo, netvarko bendro ūkio. 2017-12-05 pažyma apie šeimos sudėtį, parengta Pagėgių seniūnijos administracijos, patvirtina aplinkybę, kad minėtoje savivaldybėje ieškovė gyvena viena (t. y. atskirai nuo atsakovo). Be to, byloje nustatyta ir nebuvo paneigta aplinkybė, kad atsakovas, vis dar būdamas santuokoje su ieškove, (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus (T. Š.) su kita moterimi (R. Š.), kas laikytina svaria priežastimi, sudarančia pagrindą pripažinti atsakovo kaltę dėl santuokos išširsimo (b. l. 26). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė pripažįsta, jog santuoka jau yra faktiškai iširusi, šalys labai ilgą laiką negyvena kartu ir nesiekia atkurti santuokinio gyvenimo, į ieškinyje išdėstytas santuokos iširimo priežastis, taip pat remdamasis aplinkybe, kad atsakovas nenurodė prieštaravimų dėl ieškovės reikalavimo ir jį pagrindžiančių argumentų, daro išvadą, kad šalių santuoka faktiškai iširusi, todėl netikslinga šalims skirti terminą susitaikyti ir šalių santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnis).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašymu po santuokos nutraukimo jai paliekama jos santuokos metu turėta pavardė – „P.“, o atsakovui jo santuokinė pavardė – „P.“ (CK 3.69 straipsnis).

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

Šalys viena iš kitos išlaikymo priteisti neprašo, todėl šis klausimas nespręstinas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl santuokoje įgyto registruotino turto ir prievolių kreditoriams po santuokos nutraukimo vykdymo

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto, įskaitant ir prievoles, padalijimo klausimus, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, 3.100 straipsnio 4 punktas).Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jo vardu. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktą, asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas sutuoktinio paveldėtas turtas, o pagal to paties straipsnio 7 punktą, asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.Jau minėta, kad šalių santuoka buvo sudaryta 1990-05-26 (b. l. 7), transporto priemonių santuokos šalys, būdamos santuokoje neįgijo (b. l. 20-21), tačiau teismui pateikti Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad santuokos metu buvo įgytas toks nekilnojamasis turtas: 1) 1 ha ploto, 318 Eur vertės, žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 15); 2) 1 ha ploto, 318 Eur vertės, žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 16); 3) 1 ha ploto, 318 Eur vertės, žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 17). Šiuos tris žemės sklypus, įgytus šalių santuokos metu, 1996-07-12 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu, ieškovė prašo padalinti natūra lygiomis dalimis, t. y. priteisiant kiekvienam po ½ dalį kiekvieno žemės sklypo. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo šalys nepilnamečių vaikų neturi, abi šalys yra sveikos, darbingos, į tai, kad ieškovės pasiūlytas turto padalijimo būdas, priteisiant po ½ dalį santuokoje (1996-07-12) įgytų žemės sklypų, nei šalių, nei kitų asmenų teisių bei interesų nepažeis, teismas tenkina ieškovės reikalavimą ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą – tris žemės sklypus, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)m ir (duomenys neskelbtini), natūra po ½ priteisia ieškovei ir atsakovui asmeninės nuosavybės teise (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis).Ieškovė nurodė ir pateikė Nekilnojamojo turto registro išrašus, patvirtinančius, kad šalių santuokos metu ieškovė 2009-05-19 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgijo ir savo vardu įregistravo tokį nekilnojamąjį turtą: 1) butą, kurio vertės 1 668 Eur, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 18); 2) 42/100 dalį ūkinio pastato, kurio vertė 532,98 Eur, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 19). Šį nekilnojamąjį turtą (būtą ir ūkinį pastatą) ieškovė prašo pripažinti jos asmenine nuosavybe, kadangi jis buvo įgytas iš vienos ieškovės uždirbtų (sukauptų) piniginių lėšų.Atsižvelgiant į ieškovės nurodytas aplinkybes (t. y. tai, kad minėtas butas ir ūkinis pastatas 2009-05-19 buvo pirktas už jos asmenines lėšas ir jos asmeniniams poreikiams, nes jau daugiau nei 20 metų su atsakovu kartu negyveno, bendro ūkio nevedė), įvertinus jos pateiktus rašytinius įrodymus (pažymas apie gaunamą darbo užmokestį, deklaruotą gyvenamąją vietą ir jos šeimos sudėtį), taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, bylos nagrinėjime nedalyvavo, neginčijo ieškovės nurodomų aplinkybių dėl buto su ūkiniu pastatu, esančių (duomenys neskelbtini), įsigijimo, neįrodinėjo, jog šis nekilnojamasis turtas buvo įgytas ne už ieškovės, o už bendras šeimos lėšas, laikytina įrodytu, kad santuokoje ieškovės vardu įregistruotas butas bei ūkinis pastatas buvo įgyta ne už šalių bendras lėšas, bet už ieškovės R. P. asmenines lėšas, siekiant šį turtą įgyti asmeninėn nuosavybėn (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas pripažinti butą ir 42/100 dalis ūkinio pastato, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), asmenine ieškovės nuosavybe (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Be to, ieškinyje nurodyta ir Nekilnojamojo turto registro išrašai patvirtina aplinkybę, kad šalims esant santuokoje atsakovas savo vardu įregistravo tokį nekilnojamąjį turtą: 1) 0,36 ha ploto, 36,55 Eur vertės 7/36 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 9); 2) 0,39 ha ploto, 33,74 Eur vertės, 7/39 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 10); 3) 2,05 ha ploto, 165,32 Eur vertės, 39/205 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 11); 4) 3/16 dalis pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė 2 421, 93 Eur (b. l. 12); 5) 3/16 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė 350,25 Eur (b. l. 12); 6) 3,7 ha ploto, 489,75 Eur vertės, 3/8 dalį žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 13). Ieškovė nurodo, kad dalį minėto turto atsakovas įsigijo savo lėšomis, o dalį turto paveldėjo, todėl ieškovė prašo šį turtą pripažinti asmenine atsakovo nuosavybe.Kaip minėta, dalį nekilnojamojo turto (įvardinto sprendimo 19 punkte) atsakovas įgijo 2011-01-20 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, o kita dalis šio turto buvo įgyta paveldėjimo teisės pagrindais. Tokiu atveju laikytina, kad šis nekilnojamasis turtas atsakovo yra valdomas asmeninės nuosavybės teisėmis ir tarp šalių taip pat nedalintinas (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 7 punktai). Be to, dalijant santuokoje įgytą turtą, negali būti pažeidžiamos kreditorių teisės (CK 3.126 straipsnis). Sprendžiant dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, turi būtų pateikti duomenys apie sutuoktinių kreditorius, kreditoriams turi būti pranešta apie bylos iškėlimą, nusiunčiant pareiškimo dėl ieškinio kopiją (CK 3.126 straipsnio 2 dalis, CPK 3 straipsnio 6 dalis). Ieškovė pateikė įrodymus ir teismas nustatė, kad atsakovas turi kreditorinių įsipareigojimų: 2 336,77 Eur skolą Vaikų išlaikymo fondo administracijai; 40,40 Eur skolą Lietuvos Respublikai, išieškomą vykdomojoje byloje Nr. 0118/05/00459; išlaikymą R. Š., išieškomą vykdomojoje byloje Nr. 0124/05/00037, o taip pat 1 158,48 Eur skolą Šilutės rajono Policijos komisariatui, išieškomą vykdomojoje byloje Nr. 0124/03/04288 (b. l. 24-28). Atsakovo kreditoriams pranešta apie santuokos nutraukimo procesą ir tai, kad ieškovė minėtus įsipareigojimus prašo pripažinti atsakovo asmeninėmis prievolėmis, nes jos nebuvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti, kreditoriai jokių prieštaravimų, jog minėti skoliniai įsipareigojimai pagal po santuokos nutraukimo būtų pripažinti asmeniniais atsakovo, teismui nepareiškė (b. l. 28). Be to, nustatyta, kad ir pati ieškovė turi 30 Eur kreditorinį įsipareigojimą Valstybinei mokesčių inspekcijai (b. l. 34-35). Sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles (CK trečiosios knygos VII skyrius). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu, iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Sutuoktiniai atsako solidariai, kai sandoris yra būtinas išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Įvertinus atsakovo turimų įsipareigojimų pobūdį, yra pagrindas konstatuoti, kad jie nėra susiję su šeimos poreikių tenkinimu, šio sprendimo 22 punkte paminėtos atsakovo prievolės atsirado dėl jo paties veiksmų, todėl atsakovo R. P. skoliniai įsipareigojimai kreditoriams – Vaikų išlaikymo fondui, Lietuvos Respublikai, R. Š. ir Policijos komisariatui po santuokos nutraukimo pripažintinos jo asmeninėmis prievolėmis iki jų visiško įvykdymo. Tuo pačiu pagrindu (t. y. įvertinus prievolės pobūdį) po santuokos nutraukimo R. P. 30 Eur skolinis įsipareigojimas Valstybinei mokesčių inspekcijai pripažintinas jos asmenine prievole iki jos visiško įvykdymo. Kitų duomenų apie šalių finansinius įsipareigojimus byloje nėra.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Priimdamas sprendimą teismas turi išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.Santuokos nutraukimo byloje reikalavimas dėl turto padalijimo yra kvalifikuojamas kaip atskiras turtinis reikalavimas ir apmokamas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas taisykles. Visi kiti neturtinio pobūdžio reikalavimai, kurie patenka į CK 3.59 straipsnyje nustatytų, privalomai spręstinų nutraukiant santuoką klausimų ratą, kvalifikuojami kaip reikalavimas dėl santuokos nutraukimo ir yra apmokami žyminiu mokesčiu kaip vienas neturtinio pobūdžio reikalavimas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-03-24 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017 18 punktą).Taigi šioje byloje pareikštas reikalavimas nutraukti santuoką ir padalinti šalių turtą apmokestinamas 298 Eur (100 Eur + [6 591,52 Eur x 3 proc.]) dydžio žyminiu mokesčiu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktai). Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017-12-22 sprendimu dėl antrinės pagalbos teikimo 50 proc. apimtimi buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (b. l. 4-5) ir už ieškinio pateikimą sumokėjo 50 Eur dydžio žyminį mokestį (b. l. 6). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2018-01-23 teismui pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma antrinės teisinės pagalbos, suteiktos ieškovei, bylinėjimosi išlaidų suma – 366,14 Eur (b. l. 41-43).Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 50 Eur sumokėto žyminio mokesčio už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškinys patenkintas visiškai į valstybės biudžetą iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina žyminio mokesčio, nesumokėto šioje byloje, dalis – 239 Eur ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos – 366,14 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktai, 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis, 99 straipsnis).Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteisiamos, nes tokios išlaidos šioje byloje buvo mažesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatyta minimali (t. y. 3 Eur) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 259, 260, 263-270 straipsniais, 271 straipsnio 2 dalimi, 275 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 385 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Nutraukti santuoką tarp ieškovės R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą 1990 m. gegužės 26 d. Šilutės rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 198), dėl atsakovo R. P. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei R. P. palikti pavardę „P.“, atsakovui R. P. – „P.“.

Padalinti šalių santuokoje įgytą turtą – priteisti ieškovei R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise:

- ½ dalį žemės sklypo, kurio plotas 1 ha, 159 Eur vertės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

- ½ dalį žemės sklypo, kurio plotas 1 ha, 159 Eur vertės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

- ½ dalį žemės sklypo, kurio plotas 1 ha, 131 Eur vertės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Pripažinti ieškovės R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe:

- butą, 1 668 Eur vertės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

- 42/100 dalį ūkinio pastato, 532,98 Eur vertės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Priteisti atsakovui R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise:

- ½ dalį žemės sklypo, kurio plotas 1 ha, 159 Eur vertės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

- ½ dalį žemės sklypo, kurio plotas 1 ha, 159 Eur vertės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

-½ dalį žemės sklypo, kurio plotas 1 ha, 131 Eur vertės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Pripažinti atsakovo R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe:

-7/36 žemės sklypo, kurio plotas 0,36 ha, 36,55 Eur vertės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).;

-3/8 žemės sklypo, kurio plotas 3,7 ha, 489,75 Eur vertės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

-7/39 žemės sklypo, kurio plotas 0,39 ha, 33,74 Eur vertės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

-39/205 žemės sklypo, kurio plotas 2,05 ha, 165,32 Eur vertės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

-3/16 pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė 2 421, 93 Eur;

-3/16 pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė 350,25 Eur.

Po santuokos asmeninėmis atsakovo R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolėmis iki jų visiško įvykdymo pripažinti įsipareigojimus tokiems kreditoriams:

-2 336,77 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų trisdešimt šešių eurų 77 ct) skolą Vaikų išlaikymo fondo administracijai, įmonės kodas 188725330, išieškomą antstolio Kęstučio Košio vykdomojoje byloje Nr. 0118/13/00889;

-40,40 Eur (keturiasdešimties eurų 40 ct) skolą Lietuvos Respublikai, išieškomą antstolio Kęstučio Košio vykdomojoje byloje Nr. 0118/05/00459;

- išlaikymą R. Š., išieškomą antstolės Astos Pliuškevičienės vykdomojoje byloje Nr. 0124/05/00037;

- 1 158,48 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų 48 ct) skolą Šilutės rajono Policijos komisariatui, išieškomą antstolės Astos Pliuškevičienės vykdomojoje byloje Nr. 0124/03/04288.

Po santuokos asmenine ieškovės R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievole iki jos visiško įvykdymo pripažinti 30 Eur (trisdešimties eurų) skolą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Priteisti iš atsakovo R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 50 Eur (penkiasdešimt eurų) žyminio mokesčio ieškovės R. P. naudai.

Priteisti iš atsakovo R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 239 Eur (du šimtus trisdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą ir 366,14 Eur (tris šimtus šešiasdešimt šešis eurus ir 14 ct) valstybės garantuojamai teisinei pagalbai apmokėti.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną išsiųsti elektroninių ryšių priemonėmis Šilutės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui.

Šis sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.