Šiaulių apygardos teismo sprendimas

4. Visų pirma žala įmonei buvo padaryta atsakovui, kaip įmonės vadovui, pažeidus pareigą kreipti dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalį įmonės vadovas bei savininkas turi pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu įmonė negali ir (ar)negalės atsiskaityti su kreditoriais ir šie nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, t.y. įmonei tapus nemokiai. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas apibūdinamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų ir pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Nuo 2011 iki 2018 metų atsakovas neteikė finansinės atskaitomybės VĮ „Registrų centrui‘‘, nešaukė akcininkų susirinkimo bei neteisingai vertino ir rodė balanse mokėtinas sumas ir įsipareigojimus.

5. 2012-01-01 balanso duomenimis bendrovės pradelsti įsipareigojimai viršijo 1/4 bendrovės turto. Nors jau 2011-08-05 buvo suėjęs paskolos grąžinimo pagal sutartį terminas, tačiau bendrovės balanse iki pat 2018 metų skola pagal paskolos sutartį rodoma balanso „po vienerių metų mokėtinos sumos‘‘ eilutėje, nors 522 663,34 Eur (1804651,98 Lt) suma pagal sutartį turėjo būti grąžinta ne vėliau kaip 2011-08-05. Jokių sutarties pakeitimų dėl paskolos grąžinimo termino pratęsimo nėra, todėl jau 2011-08-05 ji buvo pradelsta ir pagal apskaitos principus turėjo būti rodoma kaip per vienerius metus mokėtina suma. 2012-01-01 balanse turtas - 520 199,46 Eur (1796144,70 Lt), tame skaičiuje 520 107,06 Eur (1795825,65 Lt) per vienerius metus gautinos sumos, 92,40 Eur (319,05 Lt) pinigai ir pinigų ekvivalentai, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai - 522 681,08 Eur (1804713,23 Lt), tame skaičiuje 522 663,34 Eur (1804651,98 Lt) po vienerių metų mokėtinos sumos, ir 17,74 Eur (61,25 Lt) per vienerius metus mokėtinos sumos. Tačiau, vadovaujantis pirminiais bendrovės dokumentais, pradelsti įsipareigojimai sudarė 522 681,08 Eur ir turėjo būti rodomi kaip per vienerius metus mokėtinos sumos (2010-02-10 trečiojo asmens ir ieškovės sudaryta 522 663,34 Eur paskolos sutartis).

6. ĮBĮ prasme 2011-12-31 bendrovė buvo nemoki, nes bendrovės 2012-01-01 balanse nurodytas 520 199,46 Eur turtas, o puse jo yra 260 099,73 eurai. Tai reiškia, kad pradelsti įsipareigojimai beveik du kartus viršijo pusę turto ir atsakovas privalėjo kelti bankroto bylą arba imtis priemonių bendrovės būklei gerinti (įstatinio kapitalo didinimas, paskolos sutarties sąlygų keitimas ir kt.), tačiau to nepadarė. Sąmoningai blogas įmonės valdymas sąlygojo esminį įmonės padėties pabloginimą ir nemokumą.

7. Be to, už laiku negrąžintą paskolą pagal sutartį buvo numatytos mokėti palūkanos. Todėl be 522 663,34 eurų pagrindinės skolos Šiaulių apygardos teisme yra patvirtintos ieškovės procesinės palūkanos ir palūkanos už pinigų naudojimą. Trečiojo asmens visas patvirtintas finansinis reikalavimas sudaro 810 128,17 eurų. Tai reiškia, kad, laiku neatlikus prievolės pagal paskolos sutartį, nebendradarbiavus su ieškove, bendrovės skola ženkliai padidėjo iki 287 464,83 Eur. Palūkanos pagal 2010-02-10 paskolos sutartį sudaro 156 799 Eur. Todėl 156 799 Eur bendrovei padaryta žala atsirado dėl atsakovo neveikimo.

8. Atsakovas nesiėmė jokių veiksmų, kad išvengtų bendrovės nemokumo, nebendradarbiavo su trečiuoju asmeniu - pagrindiniu kreditoriumi ir akcininku. Atsakovas nevykdė ir kitų įmonės vadovui priskirtų funkcijų: neteikė bendrovės balansų VĮ Registrų centras, neorganizavo akcininkų susirinkimų, neteikė ataskaitų VMI prie LR FM apie paskolų suteikimą fiziniams asmenis ir jų paskolų grąžinimą, neracionaliai ir nesąžiningai naudojo bendrovės lėšas, pirkdamas ir laikydamas prabangų automobilį (duomenys neskelbtini), kai negalėjo grąžinti paskolos pagal sutartį, visas gautas lėšas iš antstolių ar iš naujųjų kreditorių be jokio juridinio pagrindo išsimokėjo sau ir kaip atskaitingas asmuo bendrovei liko skolingas 74 494,22 Eur.

9. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti bendrovės turtą pagal balansą, sudarytą bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos duomenimis. Įmonės vadovas privalo imtis visų įmanomų priemonių, kad įmonei priklausantis turtas būtų ne tik įtrauktas į apskaitą ir realiai išsaugotas, bet, esant teismo įpareigojimui, perduotas bankroto administratoriui. Bendrovės vadovas nuo 2010-01-08 yra atsakovas, o vienintelis akcininkas nuo 2010-04-28 – trečiasis asmuo.

10. Pagal atsakovo bankroto administratorei perduotus dokumentus nustatyta, kad įmonė jokios ūkinės - gamybinės veiklos nevykdė ir jokių pajamų neuždirbo. 2010 metais buvo gauta 522 663,34 Eur paskola iš akcininko - trečiojo asmens. Gautą paskolą atsakovas paėmė iš banko sąskaitos ir įnešė į bendrovės kasą.

11. Pagal bankroto administratoriui pateiktus įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad 522 681,08 Eur paskola 2010 metais buvo panaudota taip: 198389,71 Eur (685000 Lt) paskolinta vadybininkui R. J. 2010-03-01, 2010-03-07, 2010-04-07 paskolos sutartimis bei kasos išlaidų orderiais ir 321 767,83 Eur ( 1 111 000 Lt) per kasą išmokėta atsakovui. Paskolos sutartyse su R. J. nurodyta, kad paskolos gavėjas įsipareigoja paskolos davėjui pirkti žemės ūkio paskirties žemes Ignalinos rajone, kurių vertė prilygtų paskolos sumai. Pagal 2-ą paskolos punktą paskolos gavėjas tampa jam perduotų pinigų savininku, pagal 3-čią punktą paskola suteikiama be palūkanų, o pagal 4-jį punktą paskola pripažįstama grąžinta, kaip perduodami paskolos davėjui žemės ūkio paskirties žemės nuosavybės dokumentai arba įnešus (pervedus) į paskolos davėjo atsiskaitomąją sąskaitą kredito įstaigoje. Tačiau R. J. skola bendrovei 2014-2017 metais buvo sudengta pagal reikalavimo teisių perleidimo sutartis, o toks paskolos grąžinimo būdas nebuvo numatytas paskolos sutartyse.

12. Atsakovui 321 767,83 Eur išmokėta iš kasos pagal kasos išlaidų orderius (2010-03-18, 2010-03-27, 2010-04-08, 2010-05-25). Kasos išlaidų orderiuose nurodyta, kad pinigai skiriami žemės ūkio paskirties žemės sklypams pirkti. Atsakovas pinigus išsimokėjo sau be jokių sutarčių.

13. Iš faktinių aplinkybių matyti kad gauta paskola buvo paimta iš banko ir per kasą išmokėta bendrovės darbuotojams žemės ūkio paskirties žemės pirkimui. Jokių duomenų nėra, kad būtų nupirktas nors vienas žemės sklypas. Bendrovės direktoriui turėjo būti žinoma, kad jis su įmonės skolintais pinigais turi elgtis atsakingai ir sąžiningai, kad nepažeistų kreditorių teisių ir teisėtų interesų. Bendrovės pinigai perduoti fiziniams asmenims be jokių laidavimų ar turto įkeitimo. Tai rodo, bendrovės vadovo neprotingą elgesį. Galima teigti, kad bendrovės turtas buvo tinkamai neprižiūrėtas bei nesugebėta sutelkti įmonės žmogiškųjų resursų sėkmingam įmonės tikslų realizavimui, nebuvo parengta tinkama įmonės veiklos strategija.

14. Jokių duomenų, kad atsakovas grąžino paimtus pinigus bendrovei, nėra, išskyrus 23 000 eurų ieškovei perleisto ir išieškoto buvusio atsakovo reikalavimo. Todėl atsakovo skola įmonei dėl 2010 metais išmokėtų ir negrąžintų pinigų - 298 67,83 Eur (321 767,83 Eur - 23 000 Eur), tai įmonės vadovo atsakovo padaryta žala bendrovei.

15. Visą laikotarpį atsakovas bendrovės veiklai naudojo paskolos pinigus. Antstoliams pradėjus mokėti į bendrovės sąskaitą išieškotus iš trečiųjų asmenų pinigus pagal 2014 m. R. J. reikalavimo teisių perleidimo ieškovei sutartis, atsakovas visus gautus į bendrovės sąskaitą pinigus mokėjosi sau be jokio juridinio pagrindo, nežiūrint į tai, kad bendrovė buvo skolinga akcininkui ir turėjo grąžinti bendrovei akcininko paskolintus pinigus. Jau 2011-08-05 pagal paskolos sutarties sąlygas bendrovė turėjo grąžinti gautą paskolą akcininkui – 522 063, 34 Eur. Atsakovas galėjo ir privalėjo grąžinti akcininkui nors 74 500 Eur, bet to nepadarė.

17. Viso atsakovas išsimokėjo iš bendrovės kasos ir yra skolingas ieškovei 373 262,05 Eur (298 767,83 Eur paskolos pinigai +74 494,22 Eur). Bendrovės balanso duomenimis 2018-08-15 bendrovės turtas – 499 833,61 Eur, tame skaičiuje 9 436,60 Eur ilgalaikis turtas ir 490 397,01 Eur trumpalaikis turtas. Trumpalaikiame turte per vienerius metu gautinos sumos – 488 961,11 Eur ir tame skaičiuje 373 262,05 Eur atsakovo skola bendrovei. Todėl pagrindinis bendrovės turtas yra atsakovo skola bendrovei.

18. Atsakovo veiksmuose nustatytos visos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos), todėl atsakovas privalo atlyginti ieškovei 156 799 Eur ir 373 262,05 Eur nuostolius.

19. CK 6. 37 str. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo. Todėl, remiantis CK 6.210 str. 1 d., iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

21. 2009 m. buvo suorganizuotas susitikimas, kuriame dalyvavo jis, M. V. ir į šį verslą investuojantis trečiasis asmuo E. F. I. M. F. V. U. G. v. W.. Susitikimo metu buvo aptarta paties verslo esmė, miškų ūkio paskirties žemės sklypų įsigijimo galimybės, procedūros, rizikos, kainos ir kiti techniniai klausimai. Jis (atsakovas) pabrėžė verslo modelio rizikingumą, nes tuo metu apskrities administracijų išduotų išvadų pirkimai ir nuosavybės teisių atkūrimo procesai buvo itin populiarūs, todėl neretai pasitaikydavo išvadų, kurios buvo suklastotos ar kitaip įgytos neteisėtai, tačiau trečiasis asmuo sutiko investuoti į išvadų įsigijimą, nes įsigyti apskričių administracijų išduotas išvadas ir pagal jas atkurti nuosavybės teises į miškų ūkio paskirties žemės sklypus buvo ženkliai pigiau, negu tiesiogiai įsigyti žemės sklypus.

22. Buvo susitarta, jog jis (atsakovas) įsteigs juridinį asmenį ir taps jo direktoriumi; bendrovės visą akcijų paketą perleis investuotojui; investuotojas bendrovei suteiks paskolą, išsirinks apskrities administracijos išvadas ir vietoves, kuriose bus perkami miškų ūkio paskirties žemės sklypai; bendrovei paskolintos piniginės lėšos bus „perskolintos" jam ir/ar kitiems įmonės darbuotojams, kurie vykdys apskrities administracijų išvadų įsigijimo ir nuosavybės teisių atkūrimo procedūras (dėl paprastesnių teisinių formalumų); atkūrus nuosavybės teises į miškų ūkio paskirties žemės sklypus, šie bus parduoti ar kitaip perleisti bendrovei, atliekant jų paskolintų lėšų užskaitymus (atkurtų sklypų vertė lygiagrečiai turėjo užskaityti gautos paskolos dalį). Pagal susitarimą jis buvo tik samdomas darbuotojas, kuris turėjo atlikti techninį nurodytų veiksmų įgyvendinimą.

23. 2010 m. sausio 8 d. buvo įsteigta bendrovė, jis tapo bendrovės direktoriumi ir vieninteliu akcininku. Tarp bendrovės ir trečiojo asmens 2010 m. vasario 10 d. buvo sudaryta paskolos sutartis, kuria jis įsipareigojo paskolinti 522 663,34 Eur sumą. 2010 m. vasario 28 d. jis akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi perleido visą bendrovės akcijų paketą trečiajam asmeniui, kuris nuo 2010 m. balandžio 28 d. tapo vieninteliu akcininku. Buvo pasamdytas nauja darbuotojas – (duomenys neskelbtini) R. J., kuris turėjo padėti supirkti išvadas. 2010 m. bendrovės gauta paskola buvo formaliai paskolinta jam ir R. J.. 2010 m. kovo 1 d., 2010 m. kovo 7 d., 2010 m. balandžio 7 d. paskolos sutartimis bei kasos išlaidų orderiais R. J. buvo paskolinta 198 389,71 Eur suma, o atliekant išmokėjimus per kasą 321 767,83 Eur suma išmokėta jam. Iš viso buvo „perskolinta" 520 157,54 Eur suma - iš esmės visa bendrovės gauta paskola.

24. 2010 m. viduryje ar pabaigoje investuotojas buvo atvykęs į Lietuvą, jam buvo aprodyti miškų ūkio paskirties žemės sklypai, į kuriuos būtų atkurtos nuosavybės teisės pagal pasirinktas ir nupirktas išvadas. Procesas nuo išvadų supirkimo iki nuosavybės teisės į žemės sklypus atstatymo turėjo užtrukti apie metus, todėl maždaug tokiam terminui ir buvo suteikta paskola.

25. Jam ir R. J. nupirkus apskričių administracijų išduotas išvadas bei vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, paaiškėjo, kad išvados buvo suklastotos ar įgytos kitais neteisėtais būdais. Tada prasidėjo eilė teisminių ginčų, kuriuose jis ir R. J. buvo pripažinti nukentėjusiais ir jiems priteistas žalos atlyginimas, dalis bylų dar nagrinėjama teisme. Kadangi pagal nupirktas išvadas nepavyko faktiškai atkurti ir įgyti žemės sklypų, tai visos teisės į teisminiuose ginčuose priteistą žalos atlyginimą buvo perleistos bendrovei, nes jų pirkimas buvo vykdomas iš bendrovės lėšų, jos naudai. Vienas iš žalą padariusių asmenų, neturėdamas piniginių lėšų žalos atlyginimui, ją atlygino natūra perleidžiant R. J. didesnės vertės automobilį (duomenys neskelbtini), kurį pastarasis pirkimo-pardavimo sutartimi perleido bendrovei ir atliko užskaitymą. Visas reikalavimo teises į priteistas pinigines lėšas ar turtą, kuris buvo perduotas kaip žalos atlyginimo forma, jis ir R. J. perdavė bendrovei.

26. Jis kaip įmonės vadovas nėra kaltas dėl nenusisekusio verslo modelio ar patirtų nuostolių, kadangi juos lėmė ne jo veiksmai. Paties trečiojo asmens pasirinktas verslo modelis buvo toks, jog bendrovė nevykdys realios komercinės-ūkinės veiklos, iš kurios nuosekliai bus gaunamos pajamos, o bus naudojamos miškų ūkio paskirties žemės sklypų įsigijimui ir jų administravimui, vėliau gaunant pajamas iš parduodamos medienos.

27. Suėjus paskolos grąžinimo terminui (2011 m. rugpjūčio 2 d.) paskola galėjo būti negrąžinta, nes nuosavybės teisės atkūrimo procesų pabaiga buvo apytikslė – apie vienerius metus. Be to, iš šių sklypų bendrovė turėjo gauti pajamas, kad grąžintų paskolą. Trečiajam asmeniui paskolinus pinigines lėšas bendrovei, o jai šias lėšas naudojant išvadų pirkimui, ĮBĮ prasme įmonė formaliai buvo nemoki. Trečiasis asmuo nurodė, kad trumpas paskolos terminas yra formalumas. Dėl to jis bendrovės įsipareigojimą, kylantį iš paskolos, visada apskaitos dokumentuose nurodydavo eilutėje „po vienerių metu mokėtinos sumos".

28. Nors paskolos grąžinimo terminai nebuvo pratęsti raštu, trečiasis asmuo, būdamas vieninteliu akcininku ir tuo pačiu kreditoriumi, suėjus paskolos gražinimo terminui ilgus metus nesikreipė oficialiai nei į bendrovę, nei j teismą, neatšaukė jo iš vadovo pareigų. 2012 m. vasario 13 d. elektroniniame laiške trečiasis asmuo teiravosi apie nupirktas išvadas (prašė jų sąrašo), domėjosi, kiek išleista joms pinigų, kiek dar likę, ir pan. Tokie konkliudentiniai veiksmai patvirtina, kad formaliai nurodytas paskolos gražinimo terminas buvo pratęstas, trečiasis asmuo nelaikė, kad paskola turi būti gražinta 2011 m. rugpjūčio 2 d., o jis neturėjo pareigos kreiptis į teismą dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo.

30. Jis nepasisavino ir neiššvaistė bendrovės piniginių lėšų ir kitu būdu tyčiniais veiksmais sąmoningai nesiekė privesti bendrovės prie bankroto ar padaryti jai ar jos kreditoriams žalą. Jis nėra kaltas dėl to, kad nepavyko faktiškai įgyti žemės sklypų, nes negalėjo iš anksto žinoti, kad išvados bus suklastotos ar kitaip neteisėtai įgytos. Jis susigrąžino sau lėšas, kurias faktiškai gražino trečiajam asmeniui, iš antstolio pervestu lėšų, t. y. iš lėšų, kurios gautos vykdymo proceso metu pagal bendrovei perleistas reikalavimo teises. Jis nevaldė bendrovės sąmoningai blogai ir visados veikė jos naudai ir interesais. Todėl nėra būtinųjų sąlygų taikyti civilinę atsakomybę jo atžvilgiu.

32. Atsakovas ne tik kad nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei, bet jai tapus nemokia dar 2011-12-31, toliau bendrovės vardu sudarinėjo jai nenaudingus sandorius, vis labiau blogindamas bendrovės padėtį ir ribodamas kreditorių, įskaitant trečiąjį asmenį, galimybes atgauti bent dalį skolos. Atsakovas sudarė reikalavimo teisės perleidimo sutartis su savo svainiu R. J., taip atleisdamas jį nuo įsipareigojimų bendrovei ir palikdamas bendrovei tik reikalavimo teisę į trečiuosius asmenis, kurių turtinė padėtis, remiantis bankroto administratorės pateiktais duomenimis, buvo nepakankama skoloms padengti. Be to, bendrovė iš šio asmens įsigijo automobilį, kuris nebuvo realizuotas ir jo vertė ženkliai sumažėjo.

33. Jokia trečiojo asmens bendrovei suteiktos paskolos sumos dalis nebuvo grąžinta, nepaisant to, kad bendrovės naudai buvo išieškotos piniginės lėšos pagal reikalavimo teisių perleidimo sutartis. Šios lėšos buvo atsakovo pasiimtos be jokių pateisinančių dokumentų ir iki šiol negrąžintos bendrovei.

34. Atsakovas beveik visą trečiojo asmens bendrovei 2010-02-10 paskolos sutarties pagrindu suteiktą 522 663,34 Eur paskolos sumą perskolino bendrovės darbuotojui R. J. (198 389,71 Eur), kuris yra buvusios atsakovo sutuoktinės brolis, ir pats išsiėmė iš bendrovės kasos grynaisiais pinigais (321 767,83 Eur). 2010-03-01, 2010-03-07 ir 2010-04-07 paskolos sutartys, kurių pagrindu bendrovės piniginės lėšos buvo paskolintos R. J., buvo akivaizdžiai nenaudingos bendrovei, kadangi paskolos pagal šias sutartis buvo suteiktos be palūkanų, nors bendrovė privalėjo mokėti palūkanas trečiajam asmeniui pagal 2010-02-10 paskolos sutartį. Minėtose paskolos sutartyse net nebuvo numatytas paskolų grąžinimo terminas ir atsakovas niekuomet nereikalavo šių paskolų grąžinti, kad būtų bent iš dalies padengtas įsiskolinimas trečiajam asmeniui. Tuo tarpu bendrovė paskolą trečiajam asmeniui turėjo grąžinti 2011-08-05. Atsakovas, pažeisdamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą, 2010-04-30 ir 2010-05-15 susigrąžino savo paties bendrovei suteiktą paskolą, kurios grąžinimo terminas buvo 2015-12-31. Paskolai susigrąžinti buvo panaudota trečiojo asmens suteikta paskola, kuri buvo skirta miško žemei pirkti. Atsakovas ne tik pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą, bet ir panaudojo trečiojo asmens suteiktą paskolą ne pagal paskirtį.

36. Atsakovas, būdamas bendrovės vadovu, su R. J. 2012-04-12 sudarė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu bendrovė iš minėto asmens įsigijo prabangų automobilį (duomenys neskelbtini) už 24 617,70 Eur. Automobilio kaina buvo įskaityta į R. J. skolą bendrovei. Šis sandoris akivaizdžiai blogino bendrovės padėtį, kadangi automobilis, priešingai negu piniginės lėšos, yra materialus turtas, kurio vertė nuolatos mažėja. Atsakovo tyčinius veiksmus šiuo sandoriu bloginti įmonės turtinę padėtį rodo vėlesni jo veiksmai - automobilis nebuvo parduotas, siekiant padengti bent dalį skolos trečiajam asmeniui, bet buvo laikomas bendrovėje ir jo vertė nuolatos mažėjo. Iškėlus bankroto bylą Bendrovei, šio automobilio likutinė vertė buvo vos 9 436 Eur.

38. Trečiasis asmuo pats ėmė paskolą (duomenys neskelbtini)s banke tam, kad galėtų suteikti paskolą bendrovei, o dėl atsakovo netinkamo bendrovės vadovo pareigų atlikimo laiku negrąžinus paskolos ne tik patyrė nuostolius, bet ir buvo priverstas mokėti delspinigius bankui, iš kurio paėmė paskolą. Trečiasis asmuo yra užsienietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), jis nesupranta lietuvių kalbos, todėl yra priklausomas nuo jam informaciją pateikiančių asmenų geranoriškumo. Atsakovas pasinaudojo trečiojo asmens pasitikėjimu, išviliodamas iš jo pinigines lėšas.

39. Konkrečius žemės sklypus trečiasis asmuo rinkosi iš atsakovo jam pateikto žemės sklypų plano. Atsakovas nurodė, kuriuos konkrečius žemės sklypus galima įsigyti, jis niekuomet nederino miško žemės pirkimo sutarčių sąlygų su trečiuoju asmeniu ir apskritai jam nepateikė šių sutarčių. Trečiasis asmuo niekuomet nebūtų pritaręs beveik visos žemės kainos mokėjimui pagal preliminariąsias sutartis, kaip tai buvo numatyta atsakovo pasirašytose sutartyse.

41. Atsakovas visą laiką ignoravo akcininko prašymus dėl informacijos apie bendrovės padėtį ir veiklą pateikimo, nevykdė ir kitų įmonės vadovui priskirtų pareigų - neteikė finansinių ataskaitų VĮ Registrų centras, neorganizavo akcininkų susirinkimų, neteikė duomenų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos apie paskolų suteikimą fiziniams asmenims ir apie jų grąžinimą, neekonomiškai, pažeisdamas akcininko interesus valdė įmonę. Atsakovas neinformuodavo trečiojo asmens kaip bendrovės akcininko apie sudaromus sandorius, neteikė jam bendrovės finansinių duomenų. Todėl trečiasis asmuo objektyviai neturėjo galimybės sužinoti apie atsakovo sudaromus akivaizdžiai bendrovei nenaudingus sandorius ir suteiktos paskolos panaudojimą. Atsakovas sąmoningai bendrovę valdė taip, kad jis pats ir jam artimi žmonės gautų ekonominę naudą, panaudodami trečiojo asmens asmenines lėšas, ir kad bendrovė taptų nemoki, atimant galimybę iš trečiojo asmens susigrąžinti bent dalį suteiktos paskolos.

42. Atsakovas padarė žalą bendrovei ir tuo pačiu trečiajam asmeniui, netinkamai vykdydamas bendrovės vadovo funkcijas ir pasisavindamas dalį bendrovės lėšų, kurias jai paskolino trečiasis asmuo.

45. Bankroto administratorius, gindamas ieškovės ir jos kreditorių interesus, kreipėsi į teismą dėl šios ieškovei padarytos žalos priteisimo iš įmonės vadovo, kadangi jis nevykdė pareigos atsiskaityti su kreditoriais, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, dėl ko įmonei buvo padaryta žala.

47. Ieškovė, pateikdama ieškinį, nurodė, kad įmonė buvo nemoki jau 2012 metų sausio mėnesį. Iš 2012 m. sausio 1 d. įmonės balanso matyti, kad trečiojo asmens suteikta paskolos suma 1804651,98 Lt balanse nurodyta eilutėje ,,po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai‘‘. Ieškovės atstovė pagrįstai nurodė, kad ši suma balanse turėjo būti nurodyta eilutėje ,,per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai‘‘, nes trečiojo asmens paskolos grąžinimo terminas suėjo 2011-08-05 dieną. Balanse nurodyta, kad 2011 metų pabaigoje įmonė turėjo turto už 1796144,70 Lt. Tačiau įvertinus aplinkybę, jog 1804651,98 Lt paskola jau buvo pradelstas įmonės įsipareigojimas, teismas daro išvadą, jog pradelstas įmonės įsiskolinimas viršijo turimą turtą.

48. Iš atsakovo pateiktų preliminariųjų žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutarčių su O. J. (2010-03-19), A. S. I. (2010-03-18), R. K. (2010-06-06) matyti, kad sudarant sutartis jiems buvo sumokėta beveik visa žemės sklypų kaina, būsimiems pardavėjams atsakovas buvo likę sumokėti tik po 100 Lt. Atsakovas triplike nurodė, kad šiems asmenims sumokėtos sumos iš esmės sudaro ieškovės pateiktą reikalavimą jam dėl žalos atlyginimo. Atsakovas pripažino, kad įmonė jokių kitų pajamų, išskyrus trečiojo asmens paskolą, negavo. Kadangi sklypai buvo perkami 2010 metais, abejotina, ar 2011 metų pabaigoje įmonė turėjo turto už 1796144,70 Lt.

49. Atsakovas nurodė, kad vertinant šiuo aspektu įmonė jau nuo jos įsteigimo buvo nemoki, nes trečiajam asmeniui buvo žinoma, jog įmonė jokių pajamų negaus, tik užsiims žemės sklypų įsigijimu. Tačiau bylos nagrinėjimo metu atsakovas pripažino, kad trečiojo asmens 2010 m. vasario 10 d. suteiktos paskolos grąžinimo terminas buvo nustatytas įvertinus realų žemės sklypų įsigijimo momentą, iki šio termino nupirkus išvadas turėjo būti atkurta nuosavybės teisė į žemės sklypus jų savininkams ir turtas perduotas UAB ,,(duomenys neskelbtini)‘‘ nuosavybėn. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad iš savo patirties šioje srityje sprendė, jog tokio termino turėjo pakakti įsigyti žemės sklypus ir perduoti juos įmonės nuosavybėn. Šias aplinkybes patvirtina ir pateiktose preliminariose žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutartyse numatyti terminai - iki 2010 m. gruodžio 31d. būsimi pardavėjai įsipareigojo parduoti žemės sklypus. Iš atsakovo 2010 m. sausio 25d. rašyto elektroninio laiško trečiajam asmeniui matyti, kad atsakovas ragino jį kuo greičiau pervesti pinigus žemės sklypų įsigijimui, nes jau yra susitaręs dėl jų įsigijimo, tuoj turėjo prasidėti žemės sklypų matavimo darbai. Šiame elektroniniame laiške atsakovas taip pat derina mokesčius dėl medienos ruošimo darbų pardavimui. Todėl atsakovo argumentai, jog įmonė po jos įsteigimo jau buvo užprogramuota bankrotui, prieštarauja jo paties paaiškinimas ir kitiems byloje esantiems įrodymams.

50. Atsakovas nurodė, kad su trečiuoju asmeniu sudarius 2010 m. vasario 10 d. paskolos sutartį, paskolos grąžinimo terminas buvo nurodytas fiktyvus, nes, jam pasibaigus, trečiasis asmuo grąžinti paskolą nereikalavo, o palūkanos paskolos sutartyje buvo numatytos tik todėl, kad buvo būtina numatyti pagal įstatymą. Atsakovo teigimu, paskolos grąžinimo terminas buvo pratęsiamas žodiniu susitarimu, o paskolos suma balansuose nuo 2012 m. buvo nurodoma eilutėje ,,po vienerių metų mokėtinos sumos‘‘.

51. Tačiau trečiasis asmuo savo procesiniuose dokumentuose tokias aplinkybes paneigė, šią poziciją patvirtino ir trečiojo asmens atstovas bylos nagrinėjimo metu. Trečiojo asmens atstovas nurodė, kad įmonės akcininkas buvo suinteresuotas kuo spartesniu žemės sklypų įsigijimu bei iš jų gaunama nauda, nes pats paėmė paskolą (duomenys neskelbtini), kad suteiktų paskolą ieškovei, paskolos sutartyje buvo numatytos palūkanos už vėlavimą grąžinti paskolą, jokių žodinių susitarimų dėl paskolos pratęsimo terminų nebuvo sudaryta. Pagal 2010 m. vasario 10 d. paskolos sutarties 10 straipsnyje numatyta, kad šios sutarties pataisos, papildymai ar pakeitimai turi būti atlikti raštu ir tinkamai abiejų šalių pasirašyti. Duomenų, kad sutartis buvo pakeista raštu, byloje nėra. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)‘‘ buvo nemoki 2011 m. gruodžio 31d., nes jos pradelsti įsiskolinimai viršijo turimą turtą.

52. Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalis įpareigoja įmonės vadovą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jei įmonė nebegali atsiskaityti su kreditoriais. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes dėl bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2013).

53. Atsakovas, kuris ėjo direktoriaus pareigas iki bankroto bylos įmonei iškėlimo, įmonei tapus nemokiai 2011m. gruodžio 31d., nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kaip jau buvo minėta, toks įmonės vadovo neteisėtas neveikimas yra pagrindas įmonės vadovo civilinei atsakomybei atsirasti. Iki 2011m. gruodžio 31 d. įmonė žemės sklypų neįsigijo, naudos iš žemės sklypų negavo, paskolos trečiajam asmeniui iki 2011m. rugpjūčio 5d. nesumokėjo.

54. ĮBĮ 8 str. 4 d. numato, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovas neginčija, kad 2018m. spalio 4d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi buvo patvirtinti trečiojo asmens kreditoriniai reikalavimai 810 128,17 Eur sumai, iš kurių 522 663,34 Eur skola, 287 464,83 Eur palūkanos, teismo nutartis yra įsiteisėjusi. Ieškovė nurodė, kad palūkanos pagal 2010-02-10 paskolos sutartį sudaro 156 799 Eur, palūkanos paskaičiuotos už paskutinius 5 metus, atsižvelgiant į ieškinio senaties terminą, ir į sutartyje numatytą 6 procentų palūkanų dydį nuo negrąžintos paskolos sumos – 522 663,34 Eur.

67. Ieškovės atstovė nurodė, kad per laikotarpį nuo 2014 metų iki 2018-08-14 antstoliai bei patys skolininkai pervedė bendrovei 86 183,51 Eur į atsiskaitomąją sąskaitą, visus šiuos pinigus paėmė iš banko ir iš kasos išsimokėjo sau kaip atskaitingam asmeniui atsakovas. Atsakovas pateisino tik 11 689,29 Eur išlaidas juridinę galią turinčiais dokumentais ir 2018-08-14 kaip atskaitingas asmuo liko skolingas bendrovei 74 494,22 Eur. Atsakovas nurodė, kad trečiasis asmuo, skolindamas lėšas įmonei, jas bankiniu pavedimu pervedė į jo (atsakovo) asmeninę banko sąskaitą, kad jis pinigus įneštų į bendrovės kasą. Atsakovo teigimu, vėliau trečiasis asmuo nurodė jam grąžinti dalį paskolos dėl jo santykių su banku (duomenys neskelbtini), o jis (atsakovas) pinigines lėšas trečiajam asmeniui grąžino iš savo asmeninių pinigų, tik vėliau jis šias pinigines lėšas išmokėjo sau iš bendrovės sąskaitos.

69. Kiti šalių išdėstyti argumentai neįtakoja teismo sprendimo pagrįstumo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovo ieškovei priteistina 530 061,05 Eur žalos atlyginimo (298 767,83 Eur + 74 494,22 Eur + 156 799,00 Eur). Atsakovas yra praleidęs terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl iš jo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos atitinkamai nuo iš jų priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2019-02-20- iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 1 d., 6.210 str. 1d.).