- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-28
- Bylos Nr.
- 1S-161-493/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-59994-2015-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Paštuolis, Algirdas Giedraitis, Danutė Giačaitė
- Nuteistasis
- R. K.
- Kategorijos
- 2.5.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.19Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Algirdo Giedraičio ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. sausio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-jame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. gruodžio 16 d. nutarimą Nr. 95-839 taikyti nuteistajam R. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. R. K. (toliau – R. K.) Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalį, 144 straipsnį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos ir galutinė subendrinta bausmė R. K. buvo paskirta 4 metai ir 3 mėnesiai laisvės atėmimo.
1.1. Panevėžio rajono apygardos teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu pakeistas Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. nuosprendis ir galutinė subendrinta bausmė R. K. paskirtas laisvės atėmimas 4 metams ir 2 mėnesiams.
2. Bausmės pradžia – 2016 m. lapkričio 28 d., jos pabaiga – 2021 m. sausio 26 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai (2019 m. gruodžio 16 d.) – 1 metai 1 mėnuo ir 14 dienų.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2019 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 95-839 buvo nutarta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam R. K.. Komisija nutarime konstatavo, kad stebimas asmens teigiamas pokytis į jo atžvilgiu taikomą priežiūrą, jis suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas, todėl toks jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad R. K. laikysis įstatymų ir nebenusikals.
4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. sausio 30 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą, nurodydamas, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Teismas konstatavo, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog R. K. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą, mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
5. Skunde apygardos teismui nuteistasis R. K. prašo panaikinti skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos 2019 m. gruodžio 16 d. nutarimą Nr. 95-839 .
5.1. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesivadovavo teisės aktais, visą dėmesį koncentravo į neesmines aplinkybes. Nuteistasis nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu dėl jo nurodytų „OASys“ vertinimo aplinkybių, kadangi jis yra žemos rizikos grupėje ir atitinka įstatymo numatytas sąlygas. R. K. nurodo, kad praeityje buvo baustas drausmine tvarka, tačiau vėliau nuteistasis įvykdė visus Komisijos nurodytus įpareigojimus ir Komisija tenkino jo prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. R. K. teigimu jo nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimas prieštarauja teismo nuomonei, kad jis teigiamai nekoreguoja savo elgesio, t. y. nedaro akivaizdžios pažangos.
5.2. Nuteistojo teigimu, teismas absoliučiai nenagrinėjo esminių faktorių, kuriuos numato Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK), o dėmesį akcentavo į savo suformuluotas aplinkybes, jas pateikdamas kaip įstatymo normą bei, nuteistojo manymu, padarytas neteisėtas ir nepagrįstas išvadas. Teismo išvados, pasak R. K., prieštarauja Komisijos nutarime išdėstytoms tiek formalioms, tiek materialioms sąlygoms dėl lygtinio paleidimo jam taikymo.
5.3. R. K. nurodo, kad Komisijos nutarime pateiktos aplinkybės patvirtina, jog apylinkės teismo išvada, jog šiuo metu išėjęs į laisvę jis nesugebės tinkamai prisitaikyti prie bendrų, visuomenėje priimtų elgesio taisyklių bei jų paisyti, prieštarauja faktinėms aplinkybėms bei nėra teisiškai pagrįstos.
5.4. Skunde nesutinkama ir su ta aplinkybe, kad apylinkės teismas vertino nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, pobūdį bei skaičių. R. K. nurodo, kad jo padarytų nusikalstamų veikų sunkumas buvo įvertintas teismams nagrinėjant baudžiamąją bylą bei skiriant laisvės atėmimo bausmę, todėl šių aplinkybių vertinimas negali būti pagrindu atsisakant nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. K. skundas atmetamas.
6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.
7. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl netvirtina Komisijos nutarimo. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. R. K. apygardos teismui pateiktame skunde nėra pateikta jokių naujų duomenų, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, todėl konstatuoti, kad apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai, pagrindo nėra.
8. Iš skundo nagrinėjimui pateiktoje byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis R. K. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau, kaip jau nurodyta aukščiau, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš byloje esančios 2019 m. gruodžio 4 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. 63 (AK)-1656 (toliau – Socialinio tyrimo išvada) matyti, kad nuteistajam R. K. nustatoma žema – 37 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Tai, be abejonės, teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau vien tik šios aplinkybės lygtinio paleidimo instituto jam taikymui, nepakanka. Socialinio tyrimo išvadoje kaip kriminogeninis R. K. veiksnys nurodyta teisės pažeidimai (ankstesni teistumai), tačiau Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis R. K. anksčiau nėra teistas, tai pažymėta ir Komisijos nutarime, todėl minėtas veiksnys nelaikytinas kriminogeniniu, tačiau kiti Socialinio tyrimo išvadoje esantys duomenys leidžia abejoti R. K. pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog jis yra pasiruošęs savo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.
9. Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą ir Komisijos numatytas priemones nuteistasis vykdo – per Komisijos skirtą laikotarpį drausmine tvarka nebaustas, galiojančių nuobaudų neturi, dirba UAB „A.“, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir AA grupėse. Teigiamai R. K. elgesį apibūdina ir tai, kad bausmę jis atlieka atvirojoje kolonijoje, 2019 m. rugsėjo 10 d. jam buvo suteikta teisė vykti trumpalaikių išvykų į namus, taip pat leista 10 kalendorinių dienų atostogų metu parvykti į namus. Toks nuteistojo elgesys yra tiek toleruotinas, tiek formuojantis manymą, kad jis savo elgesį koreguoja tinkama linkme, tačiau sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę R. K. laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas sprendžiant iš aukščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, yra būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui.
10. Nors nuteistasis buvo skatintas aštuonis kartus, tačiau jis taip pat buvo pažeidęs pataisos įstaigos nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus. R. K. buvo tris kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, paskutinė nuobauda jam skirta 2019 m. gegužės 31 d. Nors iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad jam nustatoma žema – 37 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau svarbu pažymėti, kad 2018 m. spalio 18 d. atlikto pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu ji buvo 32 balai pagal „OASys“, kas reiškia, jog po to, minėta rizika padidėjo net penkiais balais. Apygardos teismo vertinimu, tai parodo, jog nuteistasis nėra linkęs laikytis visų jam nustatytų įpareigojimų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš dabar nuteistajam nustatytų 37 pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką sudarančių balų net 14 yra dinaminiai, kuriuos nuteistasis ne tik gali, tačiau ir privalo mažinti savo tinkamu elgesiu pataisos įstaigoje.
11. Abejonių, kad R. K., išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals, teisėjų kolegijai kelia nuteistojo mąstymas ir elgesys. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis kartais pasielgia impulsyviai ir neapgalvotai (nusikalstamos veikos padarymo metu taip pat pasielgė spontaniškai). Pats nuteistasis paminėjo ir retus pykčio protrūkius. R. K. supranta, kad turi problemų, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą ir to, kaip supranta, kaip jis prisidėjo prie problemos atsiradimo, yra prieštaravimų. Nuteistasis yra pernelyg susirūpinęs dėl trumpalaikės naudos, o ne dėl ilgalaikių sprendimų. Nors R. K. ir apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Socialines situacijas nuteistasis vertina teisingai, atrodo dėmesingas ir atidus, tačiau yra linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu. R. K. kai kurių sau būdingų dalykų nemėgsta, tačiau yra patenkintas tuo, kokia asmenybė jis yra. Remiantis šiais Socialinio tyrimo išvados duomenimis, bei įvertinus R. K. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nagrinėjamu atveju, priešingai nei savo skundu teigia nuteistasis, pagrindo vis tik nėra.
12. R. K. savo skunde teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi vertindamas jo nusikalstamą elgesį. Apygardos teismas sutinka, kad šios aplinkybės negali būti laikomos pakankamu pagrindu atsisakyti taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, tačiau tiek, kiek jos atskleidžia R. K. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos.
13. Sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas nesivadovavo įstatymuose įtvirtintomis taisyklėmis, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių pirmosios instancijos teismo vertinimu, R. K. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija. Remiantis aukščiau aptartomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad skundžiama Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nuteistojo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo R. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. sausio 30 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.