- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-28
- Bylos Nr.
- e2S-1622-460/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Maškevičienė
- Pareiškėjas
- Z. B.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, V. D., A. D., I. P., R. D., L. K.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo advokato V. R. (apeliantas) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Z. B. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įsigijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, V. D., A. D., I. P., R. D., L. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą su pareiškimu, juo prašė nustatyti nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį įgijimo faktą - kad jis įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į butus adresais: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi civilinė byla nutraukta, nes (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjas Z. B., kuris buvo viena iš bylos šalių, o teisių perėmimas šioje byloje nėra galimas.
3. Klaipėdos apylinkės teisme 2019 m. rugpjūčio 21 d. gautas pareiškėjo Z. B. atstovo advokato V. R. atskirasis skundas, kuriuo prašė panaikinti Plungės apylinkės teisme 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui klausimą nagrinėti iš naujo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi pareiškėjo Z. B. atstovo advokato V. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutarties atsisakyta priimti ir jis grąžintas padavusiam asmeniui.
4.1. Teismas nustatė, kad bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas Z. B. mirė, padarė išvadą, kad atstovavimo sutartis tarp pareiškėjo Z. B. ir advokato V. R. pasibaigė.
4.2. Teismas konstatavo, jog kadangi skundą padavė asmuo, neturintis teisės jį paduoti, atskirąjį skundą atsisakė priimti ir jį grąžino skundą padavusiam asmeniui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Apeliantas teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atskirąjį skundą priimti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
5.1. CPK 305 str. nurodo, kad apeliacinį skundą turi teisę paduoti dalyvaujantys byloje asmenys. CPK 37 str. 2 d. nurodo, kad atstovas yra dalyvaujantis byloje asmuo. Tai reiškia, kad apeliantas turi teisę paduoti atskirąjį skundą ir savarankiškai, savo vardu, t. y. pats būdamas apeliantu.
5.2. Visiškai nesuprantamas teismo motyvas, kad apeliantas nepateikė duomenų, jog atstovauja pareiškėjo įpėdinius.
5.3. Atstovavimo sutartis nėra įgaliojimas ir mirus atstovaujamajam automatiškai nepasibaigia, o galioja ir jo procesiniam teisių perėmėjui, nes atstovavimo sutartis yra dvišalis sandoris iš kurios atsirandančios atstovaujamojo teisės ir pareigos pereina jo įpėdiniams.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis)
9. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
10. Apeliantas skunde nurodo, kad nors pareiškėjas mirė, atstovavimo sutartis nėra pasibaigusi. Teigia, kad jis, kaip byloje dalyvaujantis asmuo, gali teikti skundą savarankiškai.
11. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas Z. B. ir advokatas V. R. 2019 m. sausio 20 d. sudarė atstovavimo sutartį. Pareiškėjas Z. B. (duomenys neskelbtini) mirė.
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. vasario 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2007 nurodyta, kad šalių susitarimas dėl teisinių paslaugų teikimo reiškia pavedimo sutarties sudarymą CK 6.716 straipsnio 1 dalies, 6.756 straipsnio 1 dalies ir 6.763 straipsnio prasme. Išorinį atstovavimą reglamentuojančios CPK ir Advokatūros įstatymo normos nurodo, kad atstovais pagal pavedimą teisme gali būti advokatai, jų padėjėjai, kurių teisės ir pareigos bei jų apimtys patvirtinami su klientu sudaryta atstovavimo sutartimi (CPK 56 straipsnio 1 dalies, 1, 2 punktai, 57 straipsnio 3 dalis, 59 straipsnis, Advokatūros įstatymo 48, 49 straipsniai). Tiek pavedimo sutartis, tiek pavedimo sutarties pagrindu išduotas įgaliojimas (CK 6.756 straipsnis) pasibaigia CK 2.147 ir 6.763 straipsniuose nurodytais tapačiais pagrindais.
13. Taigi, nagrinėjamu atveju advokatas pareiškėją teisme atstovauja teisinių paslaugų sutarties, kurią pasirašo advokatas ir jo klientas, pagrindu, t. y. dvišalio sandorio pagrindu (CK 1.63 str. 6 d.). Kaip minėta, atstovavimo sutartis pasibaigia CK 6.763 straipsnyje nurodytu pagrindu. Vienas sutarties pasibaigimo pagrindų – vieno iš sutarties šalių mirtis (CK 6.763 straipsnio 1 dalis 4 punktas).
14. Esant šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas apelianto argumentą, kad 2019 m. sausio 20 d. atstovavimo sutartis nesibaigė, atmeta kaip nepagrįstą.
15. Konstatuotina, kad pasibaigus sutarčiai dėl teisinių paslaugų teikimo (mirus pareiškėjui), pasibaigė ir 2019 m. sausio 20 d. sutartyje nustatytos advokato teisės atlikti konkrečius veiksmus bylos procese. Dėl to advokato teisės atstovauti pareiškėją teisme ir jo vardu atlikti procesinius veiksmus pabaigė.
16. Atsižvelgiant į išdėstytą spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, mirus pareiškėjui, pagrįstai konstatavo, kad advokatas nebeturi teisės atstovauti pareiškėjo ir teikti atskirąjį skundą.
17. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės galutiniam sprendžiamo klausimo rezultatui, todėl dėl jų nepasisakoma.
18. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 339 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.