Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. V. prašymą pratęsti privalomojo nurodymo pašalinti žemės naudojimo pažeidimus įvykdymo terminą (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija pareiškėjo prašymą prašo tenkinti.

Inspekcijos organizuojamos ir vykdomos žemės naudojimo valstybinės priežiūros, kuria siekiama užtikrinti tinkamą žemės naudojimą ir teisinę apsaugą, metu tikrinama, ar žemę naudojantys asmenys laikosi žemės naudojimo reikalavimų pagal Priežiūros įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nurodytą baigtinį kriterijų sąrašą: 1) ar tikrinami objektai naudojami pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą; 2) ar vykdant ūkinę ir kitą veiklą, tikrinamuose objektuose nepažeidžiamos teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytos žemės sklypų ribos, savavališkai neužimama ir (ar) nenaudojama žemė, vandens telkiniai; 3) ar nenaikinami (negadinami) geodeziniai punktai; 4) ar žemės savininkai ir kiti naudotojai ėmėsi būtinų priemonių, skirtų sunaikintiems ar sugadintiems riboženkliams atkurti.

Pažymi, kad žemės naudojimo valstybinės priežiūros pareigūnai, vadovaudamiesi Priežiūros įstatymo 22 straipsnio 3 dalies 3 punktu, privalo teikti privalomus nurodymus, jei patikrinimo metu nustato žemės naudojimo tvarkos pažeidimų.

Inspekcijos teigimu, nagrinėjamu atveju žemės naudojimo tvarkos pažeidimas yra nustatytas, jis nėra ginčijamas ir turi būti pašalintas.

Inspekcija pripažįsta, kad pareiškėjas imasi aktyvių veiksmų nustatytam žemės naudojimo tvarkos pažeidimui pašalinti.

Inspekcijos nuomone, nors Priežiūros įstatyme nenurodyta, kokiam laikotarpiui teismas gali papildomai pratęsti terminą privalomajam nurodymui įvykdyti, tačiau pratęsiamas terminas privalomojo nurodymo įvykdymui turi būti protingas, realus bei pagrįstas, užtikrinantis teisėtą bei pagrįstą Inspekcijos lūkestį bei pažeidimų šalinimo procedūros operatyvumą (b. l. 22-26).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje sprendžiamas pareiškėjo prašymo pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pagrįstumo klausimas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas nuosavybės teise valdo 0,1085 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas).

Inspekcijos žemės naudojimo valstybinės priežiūros pareigūnai 2024 m. gegužės 22 d. atliko Žemės sklypo žemės naudojimo planinį patikrinimą ir 2024 m. gegužės 28 d. surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą (kontrolinį klausimyną) Nr. ŽPA2-377 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame konstatuota, jog Žemės sklypas naudojamas pažeidžiant žemės naudojimo tvarką (b. l. 28-39).

Patikrinimo akte konstatuota, kad už patvirtintos žemės sklypo ribos palei (duomenys neskelbtini) įrengtos atraminės sienutės, patenkančios į valstybinę žemę. Ant šiaurinės sklypo ribos pastatytas nesudėtingas statinys be pamatų – garažas. Dalis garažo patenka į kadastriniais matavimais patvirtintas žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribas. Likusi pastato dalis patenka į valstybinę žemę, kuri nesuformuota atskiru žemės sklypu. Prie garažo valstybinėje žemėje pastatytas jūrinis konteineris, kuris pagal žemės sklypo savininko pateiktus paaiškinimus yra kaip atrama svyrančiam garažui. Prie garažo esančio daržo dalis taip pat patenka į valstybinę žemę. Už šiaurinės sklypo ribos, valstybinėje žemėje, kuri nesuformuota atskiru žemės sklypu, pastatyta malkinė, dalis valstybinės žemės išgrįsta trinkelėmis, pasodinti vaismedžiai, pieva nušienaujama. Valstybinis žemės plotas nėra apribotas tvoromis. Bendras užimtas ir naudojamas valstybinis žemės plotas yra apie 579 kv. m.

Inspekcija, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 24 straipsnio 8 dalies 2 punktu, pareiškėjui B. V. 2024 m. birželio 3 d. surašė Privalomąjį nurodymą pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. ŽPN-513, kuriuo pareikalavo iki 2024 m. lapkričio 22 d. iš valstybinės žemės pašalinti atramines sienutes, garažą, jūrinį konteinerį, malkinę, sandėliuojamus daiktus, esančius už pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribų, kurios nustatytos 1999 m. sausio 20 d. kadastriniais matavimais (b. l. 11, 41-45).

Pareiškėjas 2024 m. lapkričio 12 d. pateikė Inspekcijai prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą (b. l. 46).

Inspekcija 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. RE-576 „Dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo“ Privalomojo nurodymo pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. ŽPN-513 įvykdymo terminą pratęsė iki 2025 m. gegužės 22 d. (b. l. 51-54).

Pareiškėjas, nepasibaigus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, kreipėsi į teismą su prašymu pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą šešių mėnesių laikotarpiui nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

Teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymas.

Priežiūros įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žemės naudojimo valstybinę priežiūrą atlieka Inspekcija. Žemės naudojimo valstybinė priežiūra apima: 1) planinius ir neplaninius žemės naudojimo patikrinimus, kurių metu tikrinama, ar žemę naudojantys asmenys laikosi žemės naudojimo reikalavimų pagal šio įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nurodytus kriterijus; 2) asmenų prašymų, skundų, susijusių su žemės naudojimo valstybine priežiūra, nagrinėjimą; 3) privalomųjų nurodymų pateikti reikalingą informaciją, dokumentus, pašalinti patikrinimų metu nustatytus teisės aktų pažeidimus teikimą; 4) konsultacijų ir metodinės pagalbos, susijusios su žemės naudojimo valstybine priežiūra, teikimą ir kitus prevencinius veiksmus, kuriais siekiama mažinti pažeidimų, susijusių su žemės naudojimu: teisės aktų analizę, informacijos apie teisės aktų taikymą vertinimą ir viešinimą, prevencinius patikrinimus; 5) kitus šiame įstatyme ir kituose žemės naudojimo valstybinę priežiūrą reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytus su žemės naudojimo valstybine priežiūra susijusius Inspekcijos veiksmus (Priežiūros įstatymo 22 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis Priežiūros įstatymo 24 straipsnio 3 dalimi, žemės naudojimo valstybinės priežiūros pareigūno vykdomo planinio ar neplaninio žemės naudojimo patikrinimo metu, pildant Inspekcijos vadovo nustatytos formos patikrinimo aktą, tikrinama, ar: 1) tikrinami objektai naudojami pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą; 2) laikomasi tikrinamam objektui nustatytų žemės servitutų; 3) vykdant ūkinę ir kitą veiklą, tikrinamuose objektuose nepažeidžiamos teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytos žemės sklypų ribos, savavališkai neužimama ir (ar) nenaudojama žemė, vandens telkiniai; 4) nenaikinami (negadinami) geodeziniai punktai; 5) žemės savininkai ir kiti naudotojai ėmėsi būtinų priemonių, skirtų sunaikintiems ar sugadintiems riboženkliams atkurti.

Priežiūros įstatymo 24 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyta, kad žemės naudojimo planinio ir neplaninio patikrinimų metu nustačius žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, Inspekcija neteisėtus veiksmus atlikusiam asmeniui, o kai toks nenustatytas, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje (-iame) nustatyti žemės naudojimo tvarkos pažeidimai, savininkui (valstybinės žemės patikėtiniui privalomasis nurodymas surašomas tik tada, kai nėra žemės valdytojo ar naudotojo), valdytojui ar naudotojui per 5 darbo dienas nuo žemės naudojimo tvarkos pažeidimų nustatymo dienos pateikia privalomąjį nurodymą per jame nurodytą ne ilgesnį kaip 6 mėnesių terminą šiuos pažeidimus pašalinti. Jeigu dėl nuo asmens, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, nepriklausančių priežasčių privalomasis nurodymas per nustatytą terminą negali būti įvykdytas, asmuo, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, gali iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos raštu kreiptis į Inspekciją su motyvuotu prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Inspekcija, įvertinusi prašymo motyvus, priima sprendimą pratęsti arba atsisakyti pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Priėmus sprendimą pratęsti šį terminą, jis pratęsiamas tik vieną kartą, tačiau ne ilgesniam terminui, negu buvo nustatytas pradiniame privalomajame nurodyme. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam terminui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.

Priežiūros įstatymo 24 straipsnio 8 dalies 10 punkte įtvirtinta, kad jeigu privalomasis nurodymas neįvykdytas, suėjus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui Inspekcija privalomąjį nurodymą jos vadovo nustatyta tvarka perduoda priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Tokiais atvejais privalomasis nurodymas, jeigu buvo skundžiamas jo teisėtumas arba kreiptasi į teismą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, Inspekcijos vadovo nustatyta tvarka perduodamas vykdyti antstoliui įsiteisėjus teismo sprendimui nepanaikinti privalomojo nurodymo arba kai sueina teismo nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo.

Atsižvelgiant į anksčiau nurodytą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad žemės naudojimo valstybinę priežiūrą vykdo Inspekcija. Inspekcija, atlikusi patikrinimą ir nustačiusi Priežiūros įstatymo 24 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimą, turi pareigą pažeidimą padariusiam asmeniui pateikti privalomąjį nurodymą pašalinti žemės naudojimo tvarkos pažeidimą. Nurodymu nustatomas ne ilgesnis 6 mėnesių terminas pažeidimams pašalinti, tačiau šis terminas gali būti pratęstas Inspekcijos ar teismo sprendimu.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 pakeitimo įstatymas, kuriame reglamentuotas žemės naudojimo valstybinės priežiūros procesas, tuo pačiu ir privalomųjų nurodymų dėl žemės naudojimo pažeidimų pašalinimo terminų nustatymo, jų trukmės, pratęsimo ir kt., įsigaliojo nuo 2024 m. sausio 1 d. Todėl teisėjų kolegija, šioje byloje spręsdama pareiškėjo prašymo pagrįstumo klausimą, vadovausis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika, suformuota analogiško pobūdžio administracinėse bylose.

LVAT ne kartą yra pažymėjęs, kad Inspekcijai nurodžius statytojui savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, šis reikalavimas gali būti įgyvendintas dviem būdais – arba įvykdžius reikalavimo nurodymus, arba kreipiantis į statybos leidimus išduodantį subjektą dėl statybos leidimo išdavimo ir jį (leidimą) gaunant, t. y. įteisinant savavališką statybą (žr., pvz., LVAT 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-283-822/2015; 2014 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-678/2014). Taigi nustačius, jog statytojas siekia įteisinti savavališką statybą, būtina išsiaiškinti priežastis, kliudančias statytojui laiku įvykdyti Inspekcijos nurodymus.

LVAT jurisprudencijoje laikomasi pozicijos, jog iš esmės įstatymų leidėjas svarbias priežastis pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą sieja su procedūromis, kurios gali kilti siekiant įteisinti savavališką statybą ir kurių trukmė nepriklauso nuo asmens (statytojo) valios, t. y. šios procedūros trukmei jis negali daryti jokios įtakos (žr., pvz., LAVT 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-283-822/2015; 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2358/2013; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1146/2013).

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 21 straipsnyje įtvirtintos žemės savininkų ir naudotojų pareigos, viena iš kurių – savo naudojamuose žemės sklypuose vykdant ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų (Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punktas). Žemės sklypas – tai žemės plotas, turintis nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (Žemės įstatymo 2 straipsnio 20 dalis). Taigi, žemės savininkai ir kiti naudotojai turi Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte įtvirtintą imperatyvią pareigą žemės sklypus naudoti, juose vykdyti ūkinę ir kitą veiklą taip, kad nebūtų pažeidžiamos teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytos žemės sklypų ribos, savavališkai neužimama ir (ar) nenaudojama žemė, vandens telkiniai.

Pareiškėjas Patikrinimo akte ir Privalomajame nurodyme konstatuotų aplinkybių neginčija. Pareiškėjas pripažįsta, kad valstybinėje žemėje, nesuformuotoje atskiru žemės sklypu, įrengė atramines sienutes, pastatė garažą, jūrinį konteinerį, malkinę, sandėliuoja daiktus.

Telšių rajono savivaldybės administracijos 2025 m. gegužės 23 d. rašte Nr. R8-1650 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – Raštas), kurį pareiškėjas pateikė teismui, nurodyta, kad pagal pareiškėjo prašymą Telšių rajono savivaldybės administracija priėmė sprendimą rengti valstybinės žemės ploto, esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Rašte taip pat nurodyta, kad šiuo metu vykdomi projektavimo darbai, baigus sklypų formavimo procedūras, valstybinės žemės sklypai bus parduoti aukciono būdu. Rašte pažymėta, kad projektavimo darbus planuojama baigti iki 2025 m. gruodžio mėnesio pabaigos (b. l. 12-13, 14).

Taigi bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad pareiškėjas aktyviai ir nuosekliai siekia pašalinti valstybinės žemės naudojimo pažeidimus ir valstybinės žemės naudojimą įteisinti.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, ir įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojantį teisinį reguliavimą bei susiklosčiusią teismų praktiką, konstatuoja, kad pateiktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės laikytinos priežastimis, susijusiomis su procedūromis, kurių trukmei jis negali daryti įtakos, nepaisant to, kad pareiškėjas aktyviai siekia atlikti visus būtinus veiksmus Privalomajam nurodymui įvykdyti, t. y. įteisinti valstybinės žemės naudojimą. Pareiškėjo teismui nurodytos priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl yra pagrindas Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsti.

Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija, įvertinusi procedūrų, susijusių su valstybinės žemės naudojimo įteisinimu, sudėtingumą ir galimą trukmę, mano, kad pareiškėjo prašomas Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo laikotarpis yra protingas.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo prašymas tenkinamas ir Privalomojo nurodymo pašalinti žemės naudojimo pažeidimus įvykdymo terminas pratęstinas iki 2026 m. balandžio 13 d.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo B. V. prašymą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo patenkinti.

Pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2024 m. birželio 3 d. privalomojo nurodymo pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. ŽPN-513 įvykdymo terminą iki 2026 m. balandžio 13 d.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.