Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio, dalyvaujant pareiškėjui V. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui, Kalėjimų departamentui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ir Kalėjimų departamento, dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas keliamas dėl Lukiškių TI-K ir Departamento sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl to, ar pareiškėjas V. K. turi teisę artimiesiems giminaičiams skambinti per pasirinktus viešojo fiksuoto tinklo operatorius, o ne per tuos operatorius, su kuriais paslaugų teikimo sutartis yra sudariusi Lukiškių TI-K.

Nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2013-12-03 rašytiniame sutikime Nr. (6.16)-03-836 davė pareiškėjui V. K. daugkartinį leidimą skambinti motinai ir senelei (b. l. 22).

Pareiškėjas V. K. 2014-01-10 Lukiškių TI-K direktoriui pateikė pranešimą, kuriame nurodė, kad Lukiškių TI-K pareigūnai neleidžia jam skambinti leidime nurodytais telefonų numeriais per paties pasirinktus ryšio operatorius, motyvuodami tuo, kad negali būti nustatyta, ar skambinama leidime nurodytais numeriais (b. l. 18–21).

Išnagrinėjęs pareiškėjo pranešimą, Lukiškių TI-K 2014-01-31 sprendimu Nr. 96-214 nurodė, kad suimtųjų teisę skambinti reglamentuojantys teisės aktai nenustato, kad suimtasis leidime nurodytais telefono numeriais galėtų skambinti naudodamasis slaptažodis + numeris, numeris per kito abonemento sąskaitą, ar dar kitomis skaičių kombinacijomis, kaip rašoma 2014-01-10 pranešime (b. l. 17).

Nesutikdamas su tokiu Lukiškių TI-K direktoriaus sprendimu, pareiškėjas padavė skundą Departamentui (b. l. 28–32), kuris, jį išnagrinėjęs, 2014-03-03 sprendime Nr. 2S-1266 konstatavo, kad Lukiškių TI-K pateikė tinkamą atsakymą, nes teisės aktai nenustato galimybės suimtiesiems skambinti per paties pasirinktą viešojo fiksuoto ryšio paslaugas teikiantį operatorių (b. l. 38).

Pareiškėjas nesutinka su tokiais Lukiškių TI-K ir Departamento sprendimas, todėl prašo juos panaikinti bei įpareigoti Lukiškių TI-K sudaryti sąlygas priimti viešojo fiksuoto ir / ar judriojo ryšio tinklo paslaugų tiekėją ir naudotis pasirinkto operatoriaus teikiamomis paslaugomis, skambinant išduotuose leidimuose nurodytais numeriais, pakeisti ginčui aktualų teisinį reguliavimą bei priteisti neturtinę žalą (b. l. 1–5).

Pažymėtina, kad byloje ginčo dėl to, jog suimtasis V. K. turi teismo, kurio žinioje yra baudžiamoji byla, išduotą daugkartinį sutikimą skambinti motinai ir senelei, nėra. Taip pat nėra ginčo, kad Lukiškių TI-K užtikrina šią pareiškėjo teisę ir leidžia jam nustatyta tvarka bei terminais skambinti leidime nurodytais telefono numeriais. Ginčas yra keliamas dėl to, kad pareiškėjo netenkina viešojo fiksuoto ryšio paslaugų teikėjų, su kuriais Lukiškių TI-K yra sudariusi sutartis, teikiamų paslaugų įkainiai, todėl jis nori leidime nurodytais numeriais skambinti per paties pasirinktą viešojo fiksuoto ryšio operatorių. Iš ginčijamų sprendimų turinio ir atsiliepime išdėstytų argumentų matyti, kad tokia galimybė pareiškėjui nėra sudaroma todėl, kad to nenumato teisės aktai ir nebus galimybės nustatyti, ar skambinama leidime nurodytais telefono numeriais.

Iš pareiškėjo skunde nurodytų paaiškinimų matyti, kad jis siekia pasinaudoti galimybe skambinti per paties pasirinktą ryšio operatorių, t. y., paskambinus operatoriaus numeriu, jam padiktuoti telefono numerį, su kuriuo prašo sujungti.

Suimtųjų teisę skambinti telefonu reglamentuoja Suėmimo vykdymo įstatymo 23 str. nuostatos. Suimtiesiems telefoninių pokalbių su giminaičiais, sutuoktiniu ar sugyventiniu skaičius neribojamas, tačiau telefoninį pokalbį tardymo izoliatoriaus administracija leidžia tik norinčio paskambinti telefonu suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniu sutikimu. Šis sutikimas gali būti vienkartinis arba daugkartinis. Jei ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis ar jį atliekantis prokuroras arba teismas, kurio žinioje yra byla, nesutinka leisti suimtajam paskambinti, suimtajam ir tardymo izoliatoriaus administracijai turi būti pateikiamas motyvuotas sprendimas (23 str. 1 d.). Suimtajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita. Vienas pokalbis telefonu negali trukti ilgiau kaip 15 minučių. Telefoninio pokalbio išlaidas, kai nesinaudojama ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita, apmoka pats suimtasis (23 str. 2 d.). Šiame straipsnyje numatytos suimtųjų teisės paskambinti telefonu įgyvendinimo tvarka nustatyta Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse (23 str. 3 d.).

Pagal teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintas Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisykles, tardymo izoliatoriaus direktorius privalo užtikrinti, kad suimtiesiems būtų sudarytos sąlygos paskambinti telefonu ir nustato taksofono kortelių įsigijimo tvarką (74 p.). Jeigu ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniame sutikime nurodyti keli telefonų numeriai, kuriais leidžiama suimtajam skambinti, vieno telefoninio pokalbio metu suimtasis gali skambinti keliems abonentams, tačiau bendra pokalbio telefonu trukmė negali viršyti 15 minučių. Per vieną dieną leidžiamas vienas pokalbis telefonu (75 p.). Pareigūnas leidžia suimtajam kalbėti telefonu tik įsitikinęs, kad suimtasis surinko telefono aparatu tą abonento numerį, kuris nurodytas suimtojo prašyme leisti pokalbį telefonu ir ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniame sutikime. Pareigūnas gali pats surinkti abonento, kuriam paskambinti pageidauja suimtasis, numerį (76 p.). Suimtųjų pokalbiai telefonu registruojami Suimtųjų pokalbių telefonu apskaitos žurnale. Suimtųjų prašymai leisti paskambinti telefonu su tardymo izoliatoriaus direktoriaus įrašais ir suimtojo parašu, taip pat ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniai sutikimai skambinti telefonu įsegami į specialų segtuvą (77 p.).

Įvertinęs nurodytą teisinį reglamentavimą ir atsakovės atsisakymo leisti pareiškėjui skambinti per pasirinktą ryšio operatorių argumentus, teismas konstatuoja, kad jis yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad pagal Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių nuostatas, nuteistųjų ir suimtųjų skambinimą prižiūrintys pareigūnai, turi pareigą patikrinti, ar asmuo skambina leidime nurodytu numeriu, o taip pat turi teisę patys surinkti telefono numerį. Nurodytos nuostatos patvirtina, kad Lukiškių TI-K turi galimybę užtikrinti, kad naudodamasis pasirinkto ryšio operatoriaus paslaugomis, pagal sudarytas sutartis, pareiškėjas skambintų tik leidime nurodytais telefono numeriais, t. y. senelei ir motinai. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Lukiškių TI-K direktoriaus 2014-01-31 sprendimas Nr. 36-214 ir Kalėjimų departamento 2014-03-03 sprendimas Nr. 2S-1266 yra nepagrįsti ir neteisėti, todėl naikinti. Lukiškių TI-K įpareigotinas užtikrinti pareiškėjui V. K. teisę leidime nurodytais telefono numeriais skambinti per pasirinktą viešojo fiksuoto ryšio operatorių.

Teismas nenustatė, kad šiai galimybei įgyvendinti būtina keisti teisinį reguliavimą, todėl neturi teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą ir įpareigoti Kalėjimų departamento prie TM direktorių parengti atitinkamas pataisas ir 3 reikalavime keliamus reikalavimus įtraukti į Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisykles ar atitinkamus teisės aktus. Be to, pažymėtina, kad Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklės yra patvirtintos teisingumo ministro, o ne Departamento direktoriaus įsakymu.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam 2 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir nurodė, kad dėl susidariusios situacijos patyrė didelius nepatogumus, dvasinę skriaudą ir emocinę depresiją, turėjo vartoti raminančius vaistus.

Tam, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str. 1 d., žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 str. numatytais atvejais atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad tam, jog reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. ne tik neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, tačiau ir padaryta žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-06-26 sprendimas a. b. Nr. A14-653/2007; 2008-04-16 sprendimas a. b. Nr. A444-619/2008; 2012-02-06 nutartis a. b. Nr. A146-39/2012; 2012-03-19 nutartis administracinėje A438-336/2012). Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-03-19 nutartis a. b. Nr. A438-336/2012 ir kt.).

Atsižvelgęs į pareiškėjo nurodytus paaiškinimus apie patirtą neturtinę žalą bei anksčiau aptartą teismų praktiką, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas V. K. neįrodė, jog dėl neteisėtų Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmų jam buvo padarytą neturtinė žala, t. y. neįrodė žalos fakto. Teismo vertinimu, pareiškėjo paaiškinimai negali būti pripažinti pagrindžiančiais žalos padarymo faktą, nes yra akivaizdu, kad dėl Lukiškių TI-K veiksmų V. K. nepatyrė tokių neigiamo pobūdžio išgyvenimų, kurie galėtų būti vertinami kaip žala. Teismas nenustatė, tokių aplinkybių nenurodė ir pats pareiškėjas, kad dėl Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmų buvo visiškai apribota jo galimybę naudotis teise paskambinti artimiesiems giminaičiams. Tai, kad pareiškėjas už suteikiamas paslaugas turėjo mokėti daugiau, galėtų būti vertinama kaip patirta turtinė žala, tačiau tokio reikalavimo pareiškėjas teismui nereiškė. Neįrodžius būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, - žalos, taip pat negali būti nustatytas ir priežastinis ryšis.

Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo V. K. skundas tenkintinas iš dalies, t. y. Lukiškių TI-K direktoriaus 2014-01-31 sprendimas Nr. 36-214 ir Kalėjimų departamento prie TM 2014-03-03 sprendimas Nr. 2S-1266 naikintini, o Lukiškių TI-K įpareigotinas užtikrinti pareiškėjui V. K. teisę leidime nurodytais telefono numeriais (senelei ir motinai) skambinti per pasirinktą viešojo fiksuoto ryšio operatorių.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 ir 2 p., 127 str. ir 129 str. teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo V. K. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus 2014-01-31 sprendimą Nr. 36-214 ir Kalėjimų departamento prie TM 2014-03-03 sprendimą Nr. 2S-1266.

Įpareigoti Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą užtikrinti pareiškėjui V. K. teisę leidime nurodytais telefono numeriais (senelei ir motinai) skambinti per pasirinktą viešojo fiksuoto ryšio operatorių.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.