- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2023-04-11
- Bylos Nr.
- e1-1473-1202/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06624-2023-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Justas Pažarskis
- Kaltinamasis
- M. D.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Lilijos Ambrulevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teista, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį 1 metų 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kuri Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 16 d. nutartimi pakeista 90 parų arešto bausme (bausmė atlikta), kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
M. D. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: ji, 2023 m. vasario 21 d. apie 15.00 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), antrajame aukšte, miegamajame, paėmusi ant staliuko šalia televizoriaus gulėjusį buitinį atsuktuvą ir priėjusi prie savo sugyventinio J. S., stovėjusio tarpduryje tarp miegamojo ir virtuvės, laikydama minėtą buitinį atsuktuvą rankoje, perrėžė atsuktuvu nukentėjusiajam J. S. per kairįjį skruostą, tokiu būdu sukeldama nukentėjusiajam J. S. fizinį skausmą.
M. D. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Ikiteisminio tyrimo metu pirminės apklausos metu apklausta M. D. savo kaltę dėl jai inkriminuojamos veikos pripažino iš dalies ir nurodė, kad pripažįsta, jog sužalojo savo sugyventiniui J. S. veidą, t. y. skruostą, tačiau sužalojo ne buitiniu atsuktuvu, o apdraskė ranka, nagais, norėdama atstumti J. S. toliau nuo savęs, kai jis artinosi link jos. Nurodė, kad jau apie (duomenys neskelbtini) metų gyvena kartu ir veda bendrą ūkį su savo sugyventiniu J. S., pradžioje draugystės, keletą metų kartu su juo gyveno nuomojamuose būstuose, po to apsigyveno pas sugyventinio mamą, gyvenančią name, esančiame (duomenys neskelbtini) (apsistojo namo antrajame aukšte, namo pirmajame aukšte gyvena sugyventinio motina). Beveik nuo draugystės pradžios su sugyventiniu pykosi ir konfliktavo, tarpusavio konfliktai neretai peraugdavo į smurtą, dėl ko tiek jos, tiek J. S. atžvilgiu būdavo pradedami ikiteisminiai tyrimai – tiek ji, tiek J. S. dėl vienas kito atžvilgiu panaudoto smurto buvo nuteisti. Jų tarpusavio konfliktus ir smurtą vienas kito atžvilgiu dažniausiai įtakodavo jų piktnaudžiavimas alkoholiniu. Dėl 2023 m. vasario 21 d. įvykio paaiškino, kad vakar ji su J. S. buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Kadangi su J. S. buvo nuėję miegoti tik 7.00 valandą ryto, nes naktį žiūrėjo filmą, todėl pabudo tik apie 14.00 val. Tik jiems prabudus sugyventinis atsikėlė ir nuėjo į parduotuvę, netrukus grįžo iš parduotuvės nusipirkęs alkoholio, kiek matė, buvo nusipirkęs 4 butelius alaus, nematė, kad būtų nusipirkęs degtinės. Grįžęs jis gėrė nusipirktą alų, ji kartu su juo alaus negėrė, ji prieš tai diena alkoholio nevartojo visiškai. Ji kartu su sugyventiniu buvo namo antrajame aukšte. J. S. miegamajame gėrė alų, o ji šalia miegamojo esančioje virtuvės patalpoje šildėsi maistą, sugyventinio motina tuo metu buvo namo pirmajame aukšte. J. S. geriant alų tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, ji jam sakė, kad reikia eiti sutvarkyti malkas, o jis pradėjo jai sakyti, kad ji iš namo neišeis. Žodis po žodžio tarp jų su J. S. įsiplieskė konfliktas. Vienu momentu, jai sėdinti ant kėdės virtuvės patalpoje, sugyventinis priėjo prie jos ir paėmęs ant spintelės stovėjusį mėsos plaktuką sudavė juo jai kartą į dešinės kojos kelį, taip pat kartą sudavė į kairės rankos riešą ir kartą į kairės rankos alkūnę, dėl ko jai skaudėjo. Po tokių J. S. veiksmų ji bandė jį nuo savęs atstumti, todėl dešine ranka, rodomuoju pirštu jam sugriebė už veido ir jį nagu apdraskė, iš karto pamatė, kad ant sugyventinio veido atsirado nubrozdinimas, jautė, kad jos rankos pirštų panagėse buvo J. S. veido odos pluošteliai. Atstūmusi sugyventinį nuo savęs ji iš karto išbėgo į balkoną ir iš lauko pusės koja užrėmė duris, rėkė ir bandė šauktis pagalbos. Sugyventinis jai liepė eiti į vidų, ji jam pasakė, kad į vidų užeis tik tuomet, kai jis nurims ir padės ant spintelės mėsos plaktuką (ji matė, kad priėjęs prie balkono durų J. S. rankoje vis dar laikė mėsos plaktuką). Kiek matė, sugyventinis taip ir padarė, padėjo ant virtuvės spintelės plaktuką, po ko ji grįžo į namo vidų. Tačiau jis ir toliau su ja konfliktavo, pylė ant jos alų. Po to vienu momentu sugyventinis susirinko daiktus ir nuėjo į pirmą aukštą, pas savo motiną. Po to netrukus vėl sugrįžo pas ją, paliko jai cigaretę ir galiausiai išėjo iš namų. Tuo viskas ir pasibaigė. Po to netrukus į jų namus atvyko policijos pareigūnai, kurie jai pasakė, kad ji turės vykti į apklausą į policijos komisariatą, taigi ji su policijos pareigūnais išvyko į komisariatą. Po to ji buvo sulaikyta dėl prieš J. S. panaudoto smurto ir nugabenta į areštinę. Dėl to, kad apdraskė J. S. veidą, gailisi. Nori pažymėti, kad ji J. S. veidą apdraskė tikrai savo rankos nagais, o ne buitiniu atsuktuvu. Įvykio dieną sugyventiniui peiliu negrasino, į rankas peilio paėmusi nebuvo.
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta kaltinamoji M. D. savo kaltę dėl jai inkriminuojamo nusikaltimo pripažino visiškai ir nurodė, kad nori tik patikslinti, kad ji neneigia ir pripažįsta, kad savo sugyventinį J. S. tarpusavio konflikto metu sužalojo ne rankos piršto nagu, o buitiniu atsuktuvu. Pirmosios apklausos metu tvirtindama, kad sugyventiniui veidą sužalojo rankos piršto nagu, galėjo tiesiog klysti, kadangi sulaikyta po įvykio buvo streso būsenoje ir galėjo netiksliai prisiminti ir atpasakoti įvykio aplinkybes. Įvykio metu tiek ji smurtavo prieš savo sugyventinį J. S., tiek jos sugyventinis J. S. smurtavo prieš ją, t. y. ji sugyventinį sužalojo perrėždama jo veidą buitiniu atsuktuvu, o jis sužalojo ją mušdamas mėsai gaminti skirtu plaktuku. Įvykio dieną jie su sugyventiniu J. S. buvo namuose, konfliktavo, sugyventinis buvo stipriai apsvaigęs nuo pavartoto alkoholio, ji alkoholį buvo vartojusi tik įvykio išvakarėse, būdami namuose jie pykosi, o galiausiai jų tarpusavio žodinis konfliktas peraugo į vienas kito atžvilgiu panaudotą fizinį smurtą. Įvykio metu savo sugyventiniui J. S. perrėžė per veidą atsuktuvu iš pykčio, t. y. dėl to, kad jis prieš tai ją mušė mėsai gaminti skirtu plaktuku. Dėl savo įvykdyto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis J. S. nurodė, kad apie (duomenys neskelbtini) metus gyvena kartu ir veda bendrą ūkį su savo sugyventine M. D., pradžioje kartu su ja gyveno nuomojamuose būstuose, tačiau pastaruosius (duomenys neskelbtini) metus kartu gyvena pas jo motiną R. S., motinai nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Maždaug du pirmuosius bendro gyvenimo metus jie su M. D. sutarė gerai, po to pradėjo tarpusavyje konfliktuoti, pyktis ir vienas prieš kitą smurtauti, dėl ko tiek jo, tiek M. D. atžvilgiu buvo pradėta keletas ikiteisminių tyrimų, dėl smurto vienas kito atžvilgiu atvejų tiek jis, tiek M. D. buvo teisiami. Konfliktai ir smurto protrūkiai tarp jo ir M. D. kildavo dažniausiai dėl to, kad jie kartu girtaudavo, būdami išgėrę pradėdavo konfliktuoti, o žodiniai konfliktai peraugdavo į smurtą. Dėl vakar dienos, t. y. dėl 2023 m. vasario 21 d. įvykio, gali paaiškinti, kad vakar kartu su sugyventine M. D. ir motina nuo pat ryto buvo namuose. Apie 11.00-12.00 val. išėjo į parduotuvę, kurioje nusipirko maisto ir alkoholinių gėrimų, t. y. 0,5 l talpos butelį degtinės ir 4 butelius (1 l talpos) alaus. Grįžęs į namus minėtus alkoholinius gėrimus gėrė kartu su savo sugyventine. Kiek pamena, jis po to buvo dar kartą nuėjęs į parduotuvę nusipirkti alkoholinių gėrimų. Kiek pamena, nusipirko dar alaus, kurį grįžęs į namus vartojo su savo sugyventine M. D. Su sugyventine laiką leido ir alkoholinius gėrimus vartojo namo antrajame aukšte, kur ir gyvena, jo motina tuo metu buvo pirmajame aukšte. Begerdami su sugyventine alkoholį, būdami miegamajame, būdami jau gerokai apgirtę, maždaug apie 15.00 val., tikslaus laiko nepamena, jie dėl kažko susiginčijo, lyg pamena, kad sugyventinė jam pradėjo priekaištauti dėl to, kad jis nepadarė kažkokių namų ruošos darbų. Tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas. Tuomet sugyventinė vienu momentu nuėjo į virtuvės patalpą, esančią visai šalia miegamojo, ir paėmusi iš spintelės stalčiaus virtuvinį peilį, laikydama jį rankoje, jo paklausė ar jis bijo. Jis nepamena, ką jis jai atsakė. Tokio sugyventinės elgesio jis nelaiko kaip grasinimo jį sužaloti ar nužudyti. Po to netrukus sugyventinė padėjo peilį ant spintelės, o jis netrukus minėtą peilį padėjo atgal į spintelės stalčių, vėliau su sugyventine grįžo į miegamąjį. Būdami miegamajame jie su sugyventine toliau pykosi. Vienu momentu, jiems su sugyventine barantis, jam stovint tarpduryje tarp miegamojo ir virtuvės patalpos, sugyventinė supykusi paėmė miegamajame, ant staliuko šalia televizoriaus gulėjusį buitinį atsuktuvą (juo jie spaudo televizoriaus mygtuką, kuriuo reguliuojamas televizoriaus garsas) ir priėjusi prie jo ji minėtu atsuktuvu rėžė jam per kairįjį skruostą, dėl ko iš skruosto pradėjo smarkiai lašėti kraujas, jautėsi skausmas. Nepamena, kurioje rankoje sugyventinė laikė atsuktuvą, kai juo jam rėžė per skruostą. Po to iš karto jis, tikriausiai gindamasis nuo sugyventinės, 2-3 kartus spyrė sugyventinei į užpakalį. Nepamena, kuria koja spyrė sugyventinei, tačiau mano, kad dešine, kadangi ši koja yra jo stiprioji. Po to dar apie 2-3 kartus sudavė sugyventinei dešine ranka į nugarą. Nepamena, kad būtų dar smurtavęs prieš sugyventinę. Nepamena, kad būtų sudavęs sugyventinei mėsos plaktuku ar būtų prieš ją panaudojęs peilį. Po to, norėdamas išvengti dar didesnio konflikto ir norėdamas nusiraminti, jis nusprendė atsitraukti nuo sugyventinės, nueiti pas motiną, buvusią pirmajame namo aukšte. Prieš nusileisdamas į pirmą aukštą, bijodamas, kad M. D. vėl nepaimtų kokių įrankių ir jo nesužalotų, jis paėmė iš virtuvės spintelėje esančio stalčiaus peilį ir atsuktuvą ir juos nunešė motinai, buvusiai pirmajame aukšte, paprašė, kad motina minėtus įrankius paslėptų bei paprašė jos, kad ji iškviestų policiją, tačiau ji jam pasakė, kad jis pats gali išsikviesti policiją. Po to, kiek pamena, jis dar buvo nuėjęs į antrą aukštą, kur buvo M. D., tačiau kadangi tarp jų vėl kilo konfliktas, jis nusprendė išeiti iš namų, todėl taip ir padarė, išėjo iš namų, keletą valandų buvo pas draugą. Net nenutuokė, kad motina buvo iškvietusi policiją. Pabuvęs pas draugą, maždaug po valandos grįžęs į namus, namuose nieko nerado, namai buvo užrakinti. Atsirakinęs namus, užėjęs į namą, jis nuėjo į miegamąjį ir užmigo. Vienu momentu, prabudęs pamatė, kad motina jau buvo namuose. Į namus taip pat buvo atvykę policijos pareigūnai, kurie jam pasakė, kad jis turi vykti į komisariatą, į apklausą. Jis tuomet suprato, kad bus apklausiamas dėl jų su M. D. konflikto. Po to policijos pareigūnai jį išvežė iš namų ir nuvežė į komisariatą, o po to į areštinę.
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas J. S. nurodė, kad į Valstybinę teismo medicinos tarnybą pagal policijos pareigūnų jam įteiktą užduotį (atlikti jo kūno sužalojimų tyrimą) jis nenuvyko ir nevyks, kadangi nenori to daryti. Įvykio metu jam padarytas sužalojimas, t. y. kairiojo skruosto įbrėžimas, jau užgijo. Dėl savo sugyventinės M. D. jo atžvilgiu panaudoto smurto jam nebuvo padaryta jokia žala, t. y. nei turtinė, nei neturtinė, todėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nereikš. Po tiriamo įvykio jis į medikus nesikreipė ir dėl patirtų sužalojimų niekur nesigydė, į įvykio vietą medikai kviesti nebuvo.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R. S. nurodė, kad 2023 m. vasario 21 d. buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), ji gyvena pirmame namo aukšte, o sūnus J. S. su savo sugyventine M. D. gyvena antrame namo aukšte. Apie 15.50 val. išgirdo barnius, riksmus ir netrukus iš antro aukšto nusileido sūnus J. S. su sudraskytų veidų, paaiškino, kad veidą sudraskė jo sugyventinė ir paprašė iškviesti policijos pareigūnus. Į tai jam nurodė, kad pats gali išsikviesti, tačiau sūnus vis tiek jos prašė tai padaryti. Tada ji bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112 iškvietė policijos pareigūnus. Kol laukė policijos pareigūnu, jos sūnus vėl nuėjo į antrą aukštą pas savo sugyventinę, nors ji prašė ten neiti kol neatvažiuos policijos pareigūnai, tačiau sūnus nepaklausė ir nuėjo į antrą aukštą. Jam užlipus į antrą aukštą vėl išgirdo barnius, rėkimus, girdėjo kaip sūnaus sugyventinė šaukė, kad sudegins namą. Maždaug po poros minučių jos sūnus nusileido ir su savimi atsinešė peilį ir mėsos plaktuką, kuriuos jai padavė ir prašė paslėpti, o jis pats išėjo iš namų. Išėjus sūnui, jo sugyventinė M. D. nusileido į pirmą aukštą ir parodė jai suplėšytą savo striukę bei pasakė, kad ją suplėšė J. S. Pastebėjusi pro namo langą, kad atvažiavo policijos pareigūnai, M. D. nuėjo į antrą aukštą
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – namas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūros protokole, be kita ko, nurodyta, kad namo patalpoje, šalia krosnies, ant grindų matosi sudužę stiklai, aplinka yra netvarkinga.
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų (ROIK Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad užfiksuota informacija apie tai, kad 2023 m. vasario 21 d., 15.53 val., į Bendrąjį pagalbos centrą iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino pranešėja L. S. ir nurodė, kad jos sūnaus sugyventinė atsuktuvu subraižė veidą; telefoninio pokalbio metu sūnus vaikščiojo su peiliu; GMP nereikia; 2023 m. vasario 21 d., 16.29 val., policijos pareigūnams atvykus nurodytu adresu juos pasitiko pranešėja ir nurodė, kad sūnaus draugė antrajame aukšte; užlipus į antrą aukštą rasta M. D., kuri paaiškino, kad J. S. pasišalino, o pati teigė, kad gindamasi sudraskė J. S. veidą; dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-06624-23 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų (ROIK Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad 2023 m. vasario 21 d., apie 15.55 val. buvo gautas R. S. pranešimas (ROIK Nr. (duomenys neskelbtini)), kad (duomenys neskelbtini) jos sūnaus sugyventinė M. D. atsuktuvu subraižė J. S. veidą; nuvykus į įvykio vietą ir aiškinantis įvykio aplinkybes M. D. paaiškino, kad šiandien yra trečia diena, kai sugyventinis J. S. ją muša: 2023 m. vasario 19 d. namuose paėmęs pagalį trenkė jai per galvą, nugarą, rankas, kojas, 2023 m. vasario 20 d. J. S. smaugė ją, peiliu supjaustė rūbus, šiandien su mėsai gaminti skirtu plaktuku trenkė per kairės rankos riešą ir dešinės kojos kelį; dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų BODY vaizdo kameromis užfiksuoti vaizdo įrašai.
Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo aprašytas Bendrajame pagalbos centre užfiksuotas 2023 m. vasario 21 d. 15.53 val. R. S., skambinusios iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), telefoninio skambučio garso įrašas pavadinimu ,,BPC skambučio įrašas (ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia 2023 m. vasario 21 d. 15 53 02)“.
Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad nukentėjusysis J. S. savanoriškai prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pateikė 2 fotonuotraukas, kuriose užfiksuotas nukentėjusiojo veidas, ant kurio matosi sužalojimas (įbrėžimo žymė ant kairiojo skruosto).
Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad nukentėjusysis J. S. savanoriškai prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pateikė metalinį buitinį atsuktuvą, kuriuo įvykio metu jį sužalojo įtariamoji M. D.
Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas nukentėjusiojo pateiktas metalinis buitinis atsuktuvas apžiūrėtas, ant apžiūrimo objekto nusikalstamos veikos pėdsakų (galimų kraujo pėdsakų ir pan.) neaptikta.
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad byloje įrodyta, jog M. D. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), miegamajame paėmusi ant staliuko šalia televizoriaus gulėjusį buitinį atsuktuvą juo perrėžė nukentėjusiajam J. S. per kairįjį skruostą, t. y. sukėlė šeimos nariui – sugyventiniui J. S. fizinį skausmą. Tai patvirtina pačios kaltinamosios parodymai, nukentėjusiojo J. S. parodymai, liudytojos R. S. parodymai, kitų objektų apžiūros protokolai, kiti byloje esantys rašytiniai dokumentai. Teismas neturi pagrindo netikėti iš esmės nuosekliais ir detaliais nukentėjusiojo paaiškinimais, kuriuos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai.
Kaltinamoji M. D. nurodė, kad įvykio dieną jos sugyventinis grįžęs iš parduotuvės pradėjo gerti nusipirktą alų ir tuomet tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas; vėliau jai būnant virtuvėje ant kėdės, jos sugyventinis paėmė ant spintelės buvusį mėsos plaktuką ir juo jai sudavė kelis kartus į įvairias kūno vietas, ji bandė jį nuo savęs atstumti ir jam sugriebė dešinės rankos rodomuoju pirštu, nubrozdino J. S. veidą. Vėlesnės apklausos metu M. D. patikslino, kad po įvykio buvo streso būsenoje ir galėjo netiksliai nurodyti įvykio aplinkybes; įvykio metu tiek ji, tiek jos sugyventinis smurtavo ir galėjo taip būti, kad ji sugyventinio veidą sužalojo buitiniu atsuktuvu. Nors kaltinamoji M. D. keitė savo poziciją nurodydama kuo sukėlė nukentėjusiajam skruosto nubrozdinimą, tačiau atsižvelgiant į surinktų įrodymų visumą, konstatuotina, kad kaltinamosios veiksmai, kuomet ji pasiėmusi buitinį atsuktuvą juo sužalojo nukentėjusiojo veidą yra įrodyti. M. D. padarytų veiksmų pobūdis ir lokalizacija neleidžia abejoti, kad kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajam sugyventiniui gali būti sukeltas fizinis skausmas, ir to norėjo.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad M. D. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. M. D. padaryta veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį, o jos kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, yra įrodyta.
Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Kaltinamoji M. D. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininkės kaltės formą – M. D. padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą šeimos nario sveikatai (BK 140 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad M. D. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamosios asmenybę – M. D. yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, VSDFV duomenimis šiuo metu nedirba, Užimtumo tarnyboje nėra registruota, (duomenys neskelbtini), turi sugyventinį, praeityje yra kelis kartus teista – pagrinde už smurtą aplinkoje artimoje prieš savo sugyventinį J. S., jai buvo ne kartą paskirta laisvės apribojimo bausmė, kuri buvo pakeista į arešto bausmę, tačiau kaltinamoji teigiamų išvadų nepadarė ir savo elgesio nepakeitė; per pastaruosius trejus metus bausta administracine tvarka, nuobaudos galiojančios, paskirtų baudų nelinkusi atlyginti, paskutinį kartą administracine tvarka bausta dėl buvimo neblaivia gyvenamojoje vietoje nakties metu sukelto triukšmo; duomenų apie kaltinamosios psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra.
Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą ir prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį – areštą. Prokurorės siūlomas bausmės dydis – 60 paros arešto, šiuo konkrečiu atveju yra protingas ir proporcingas, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamoji savo kaltę pripažino visiškai, M. D. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 40 parų arešto bausmė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas M. D. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. vasario 21 d., 16.40 val. iki 2023 m. vasario 23 d., 15.02 val., iš viso dvi dienos, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai. Nustatytina, kad kaltinamajai paskirtina galutinė – 38 parų arešto bausmė.
V. Kiti klausimai
Kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusiojo su paskirtais įpareigojimais – paliktina nepakeista iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios. Pradėjus vykdyti baudžiamąjį įsakymą kardomoji priemonė panaikintina.
Byloje nukentėjusysis J. S. civilinio ieškinio nepareiškė.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti:
1) DVD laikmenos, kuriose įrašyta 2023 m. vasario 21 d. į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų vaizdo kameromis BODY užfiksuoti vaizdo įrašai pavadinimais ,,PSS-20230221-160134UTC+0200“; ,,PSS-20230221-160143UTC+0200“; ,,PSS-20230221-160329UTC+0200“, Bendrajame pagalbos centre 2022 m. vasario 21 d., 15.53 val. užfiksuotas R. S. telefoninio skambučio garso įrašas pavadinimu ,,BPC skambučio įrašas (ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia 2023 m. vasario 21 d., 15 53 02)“, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu paliktinos saugoti prie baudžiamosios bylos;
2) Metalinis buitinis atsuktuvas, pagal 2023 m. vasario 23 d. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolą pateiktas nukentėjusiojo J. S. ir perduotas saugoti pagal 2023 m. kovo 16 d. nutarimu į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrį, esantį Vilniuje, Buivydiškių g. 20, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu pripažintinas nusikaltimo padarymo įrankiu, todėl konfiskuotinas ir sunaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir M. D. paskirti 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti M. D. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. vasario 21 d., 16.40 val. iki 2023 m. vasario 23 d., 15.02 val., iš viso dvi dienas, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai, ir M. D. skirti galutinę bausmę – 38 (trisdešimt aštuonias) paras arešto.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio M. D. atvykimo ar pristatymo į pataisos įstaigą arešto bausmei atlikti, vykdant šį įsiteisėjusį baudžiamąjį įsakymą, dienos.
M. D. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiojo J. S. ir nesiartinti prie jo arčiau nei 50 metrų atstumu, taip pat nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju J. S. ir kartu su juo gyvenančiais asmenimis, nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini) ir vietose kur lankosi nukentėjusysis, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.
Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
1) DVD laikmenas, kuriose įrašyta 2023 m. vasario 21 d. į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų vaizdo kameromis BODY užfiksuoti vaizdo įrašai ir Bendrajame pagalbos centre 2022 m. vasario 21 d., 15.53 val. užfiksuotas R. S. telefoninio skambučio garso įrašas, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu palikti saugoti prie baudžiamosios bylos;
2) Metalinį buitinį atsuktuvą, pagal 2023 m. vasario 23 d. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolą pateiktą nukentėjusiojo J. S. ir perduotą saugoti pagal 2023 m. kovo 16 d. nutarimu į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrį, esantį Vilniuje, Buivydiškių g. 20, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, konfiskuoti ir sunaikinti.
1. arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23-29 straipsniai. Konkrečią arešto bausmės atlikimo vietą nuteistajam, atsižvelgdama į šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, parenka laisvės atėmimo vietų įstaiga.
2. nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, teisingumo ministro nustatyta tvarka ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo atvykti atlikti arešto bausmės į jiems parinktą šios bausmės atlikimo vietą. M. D. privalo atvykti į Lietuvos Kalėjimų tarnybos Panevėžio kalėjimą (buvę Panevėžio pataisos namai), adresu Panevėžys, P. Puzino g. 12, LT-35169, atlikti arešto bausmės. Nuteistieji areštu į bausmės atlikimo vietą atvyksta darbo dienomis, įkalinimo įstaigos administracijos darbo metu (nuo 8 val. iki 16 val.), planuojamą atvykimą iš anksto suderinę telefonu Nr. +370 45 461431.
3. nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės datą.
4. nuteistajam per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus kalėjimo administracijai apie neatvykimo priežastis, kalėjimas per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.
1. nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2. padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3. išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4. nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5. įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.