Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, o būtent:

Kaltinamasis A. B. kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, pilnai prisipažino ir parodė, kad tikslios datos neatsimena, išvakarėse jis girtavo, gėrė degtinę. Norėdamas „ pataisyti “ sveikatą sekančią dieną jis buvo atėjęs pas V. S. į svečius, pas kurį gėrė alų iš plastikinių butelių. Kompanijoje dar buvo V. V. ir V. K.. Kadangi visi buvo neblaivūs, o buvo susiruošę važiuoti į Palangą, V. K. paskambino savo sugyventinei M. C., kad ši iki Palangos pavairuotų V. V. priklausantį automobilį, su kuriuo ruošėsi važiuoti. Jis buvo nuėjęs į namus persirengti. M. C. sėdo už vairo, o jis atsisėdo šalia keleivio sėdynėje, galinėje sėdynėje sėdėjo V. V., V. S. ir V. K.. M. C. pavairavo automobilį tik apie 9 kilometrus iki Kaltinėnų miestelio, kur buvo sustoję prie parduotuvės nusipirkti alkoholinių gėrimų. Kadangi M. C. sunkiai sekėsi perjunginėti pavaras, sėsdamas už vairo, toliau jis vairavo automobilį. Pakeliui link Vilniaus automobilio galinėje sėdynėje sėdėjusi kompanija gėrė alų iš skardinių. Vairuodamas, ir jis išgėrė alaus. Prie Vilniaus V. V. parduotuvėje dar pirko viskio, kurio apie 70 g išgėrė ir jis. N. K. pradėjo strigti bėgiai, nes veikė tik trečias ir ketvirtas bėgiai, todėl buvo nutarta grįžti atgal į namus. G. J. kryptimi. Pakeliui jie dar nusipirko alaus skardinėse. Jis ir toliau vairavo automobilį, o šalia jo sėdėjo M. C., su kuria buvo susitarta, kad prie Ukmergės jie apsikeis ir ji(M. C.) toliau vairuos automobilį. Automobilio galinėje sėdynėje sėdėjusi kompanija miegojo. Kadangi buvo vartojęs alkoholį ir buvo pavargęs, prie vairo ir jis ėmė snūduriuoti. Atsimena, kad jo vairuojamas automobilis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, pajuto smūgį, o po to atsipeikėjo, kai automobilis buvo apsivertęs ant stogo, o jis kabojo ant prisegto saugos diržo. V. V. ir V. K. jau buvo išlipę iš automobilio. Pats išlipęs iš automobilio, pamatė ant kelio gulinį V. S., kuris dar kvėpavo. Matė sustojusias kitas transporto priemones, ant kelio buvo ir daugiau žmonių, taičua jis į juos nekreipė dėmesio. Po to atvažiavo, greitoji medicinos pagalba, policija ir gaisrinė. Atvykę medikai konstatavo iš automobilio iškritusio V. S. mirtį. Teisės vairuoti tranmsporto priemones jis neturi, nes niekada neturėjo vairuotojo pažymėjimo.

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis A. B. prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 6d., jo kaltė yra pilnai įrodyta nukentėjusiųjų N. S., Ž. B., kaip atstovės pagal įstatymą(civilinės ieškovės)-motinos, atstovaujančios ir savo nepilnametės dukros R. S. interesuis, M. C., V. V., D. S., A. V. ir R. A., kaip atstovės pagal įstatymą(civilinės ieškovės)-motinos, atstovaujančios ir savo nepilnametės dukros K. S. interesus, ir liudytojų V. K. ir D. R. parodymais, Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo išrašu(b.l. 7-11, t. 1), kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu(b.l. 12-13, t. 1) ir schema bei fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 14-21, t. 1), transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolais(b.l. 22-23, 32-33, 43-44, t. 1) ir fotolentelėmis prie minėtų protokolų(b.l. 24-26, 34-37, 45-48, t. 1), neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenų kvitu(b.l. 23, t. 2), specialisto išvada etilo alkoholio kiekiui kraujyje nustatyti(b.l. 5, t. 2), teismo medicinos ekspertui pateiktų medicininių dokumentų su padarytais įrašais apie asmens sužalojimo faktą, kaip kitų objektų, apžiūros protokolu(b.l. 148-149, t. 1), mirties liudijimu(b.l. 109, t. 1), teismo medicinos specialisto išvada(b.l. 93-98, t. 1) ir priedais prie minėtos išvados(b.l. 99-102, t. 1) bei visa kita byloje esančia medžiaga.

Nukentėjusioji N. S. parodė, kad ji yra eismo įvykio metu žuvusio pil. V. S. motina. Prieš kelias dienas iki eismo įvykio, kurio metu žuvo jos sūnus, pas juos su automobiliu atvažiuodavo neblaivus V. V., atsiveždavo alkoholinių gėrimų, su juo prasidėjo ir žuvusiojo sūnaus V. gastrolės. Įvykio dieną pas juos į svečius atėjo kaimynas V. K., kuris atsinešė alaus, dar vėliau atėjo A. B. ir girtas atvažiavo V. V., kurie visi su žuvusiu sūnumu V. girtavo. Paskui pamatė, kad susirinkusi kompanija dėl kažko tariasi, ji savo žuvusiam sūmui sakiusi, kad šis nesugalvotų kur nors važiuoti, tačiau V. K. pasakęs, kad važiuoja prasiblaškyti. Su automobiliu atvažiavęs V. V. buvo akivaizdžiai girtas, vos pastovėjo ant kojų, todėl ji jam liepusi eiti atsigulti į vasaros virtuvę ir pamiegoti. Po to trumpam buvo užėjusi į namus, o grįžusi į kiemą, girtavusios kompanijos, kuruoje buvo ir jos žuvęs sūnus, jau nebebuvo. Atėjęs anūkas, pasakė, kad visi išvažiavo su automobiliu, kurį vairavo V. K. sugyventinė, nes šis pas ją(N. S.) buvo palikęs savo vaikus. Ji skambino V. K. telefonu, klausinėjo, kur jie randasi, o praėjus dviems valandoms, pas ją į namus atėjusi V. K. močiutė pranešė, kad automobilis papuolė į autoavariją, kurios metu žuvo jos sūnus V.

Nukentėjusioji M. C., duodamas parodymus byloje, tame tarpe ir bylos nagrinėjimo teisme metu, pilnai patvirtino kaltinamojo A. B. aiškinamas aplinkybes apie įvykius eismo įvykio dieną, pasak kurios, ji važiavusi kartu su išgėrusių vyrų kompanija į Palangą, kadangi pastarieji, jų žodžiais, norėjo nusišlapinti ant Palangos tilto. Papildomai nukentėjusioji M. C. nurodė, kad automobilį vairavo pakaitomis su A. B., su kuriuo bevažiuojant išgėrė vieną skardinę alaus. Važiuojant atgal į namus Ukmergės kryptimi, A. B. vairuojamą automobilį pradėjo keistai traukti link dešiniojo kelkraščio. Ji, sėdėdama šalia, pastebėjo, kad A. B. užmerkia akis, pradeda snausti, todėl kelis kartus jį pajudino, liesdama petį ar koją, kad šis nemiegotų. Po to ji pradėjo prašyti A. B., kad šis sustotų ir toliau nebevairuotų automobilio, tačiau A. B. jos neklausė, sakydamas, kad automobilį dar pavairuos iki Utenos. Ji saugos diržo prisisegusi nebuvo. Jau buvo netoli Ukmergės, kada prašė A. B. leisti jai toliau vairuoti automobilį, o po 10 minučių įvyko eismo įvykis. Prieš įvykį ji atsimena, kad prieš juos iš priekio važiavo vilkikas, o už jo matėsi daug automobilių šviesų. A. B. vairuojamas automobilis pradėjo važiuoti į priešpriešinę eismo juostą, dėl ko ji paėmė už vairo, kad automobilis neatsitrenktų į vilkiką, o po to buvo smūgis, pasipylė žiežirbos. Matė iš automobilio išlipinėjusį V. K., o ant prisegto saugos diržo kabojo A. B.. Iš apvirtusio automobilio jai padėjo išlipti V. V..

Nukentėjusioji Ž. B., kaip atstovė pagal įstatymą-motina, atstovaudama ir savo nepilnametės dukros R. S. interesus, parodė, kad nuo 2008m. pabaigos, kaip sugyventiniai, ji su pil. V. S. pradėjo gyventi kartu ir vesti bendrą ūkį, su kuriuo susilaukė nesantuokinės dukros-pil. R. S., gim. (duomenys neskelbtini). Gyvendamas pas ją Panevėžio m., žuvusysis sugyventinis V. S. dažnai lankydavosi savo tėviškėje, pas motiną N. S., gyvenančią Švenčionėlių miestelyje, kur privačiai uždarbiaudavo pas žmones, padėdamas motinai remontuoti ir jos butą. Ir prieš eismo įvykį žuvusysis sugyventinis V. S. buvo išvykęs pas savo motiną, su kuriuo bendravo išvakarėse, t.y. šeštadienį, prieš įvykį, sugyventiniui žadėjus atvykti eismo įvykio dieną. Įvykio dieną ji žuvusiam sugyventiniui skambino kelis kartus telefonu, tačiau jis neatsiliepė, o vakare jai pranešė, kad jos sugyventinis V. S. žuvo autoavarijoje.

Nukentėjusioji R. A., kaip atstovė pagal įstatymą-motina, atstovaudama ir savo nepilnametės dukros K. S. interesus, parodė, kad su 2016m. rugsėjo 18d. įvykusio eismo įvykio metu žuvusiu pil. V. S. susipažino 2004 metais, su kuriuo, kaip sugyventiniai, kartu pragyveno apie penkerius metus, susilaukdami nesantuokinės dukros-pil. K. S., gim. 2005m. 2011 metais ji su dukra išvyko į Jungtinę Karalystę, kur tebegyvena ir šiuo metu. Nežiūrint į tai, jos nepilnametės dukros K. ryšys su žuvusiuoju V. S., kaip tėvu, nutrūkęs niekada nebuvo, nes jie dažnai bendraudavo telefonu, o jiems grįždavus atostogų į Lietuvą, dukra K. visada susitikdavo su savo tėvu-žuvusiuoju V. S. jo motinos N. S. namuose, kuris(žuvusysis V. S.) vienais metais net buvo atvykęs į Jungtinę Karalystę prižiūrėti dukrą K. jos vasaros atostogų metu. Apie eismo įvykį, kurio metu žuvo jos buvęs sugyventinis, ji sužinojo tą pačią dieną, tačiau į laidotuves atvykusi nebuvo, nes nenorėjo traumuoti savo nepilnametės dukros K.

Nukentėjusysis V. V. parodė, kad tikslios datos neatsimena, įvykio dieną, ryte, jis telefonu susiskambino su V. S., susitardami susitikti ir išgerti alaus. Jis iš vakaro jau buvo vartojęs alkoholio. Kompanijoje pas V. S. namuose dar buvo atėję A. B. ir V. K.. Išgertuvių metu buvo sugalvota nuvažiuoti į Palangą. Kadangi jie visi buvo išgėrę, kažkas iš sugėrovų skambino M. C., kad ši pavairuotų jam priklausantį automobilį, su kuriuo ruošėsi važiuoti į Palangą. M. C. sėdus už vairo, šalia jos priekinėje sėdynėje sėdėjo A. B., o automobilio gale atsisėdo jis keleivio pusėje, per vidurį V. S., o už vairuotojo-V. K.. Po to M. C. apsikeitė su A. B., kuris vėliau vairavo jo automobilį. Pakeliui jie ne vieną kartą buvo sustoję, pirko alkoholinius gėrimus, kuriuos, važiuodami, gėrė automobilyje. Kartu su jais šiek tiek gėrė ir automobilį vairavę A. B.. Ar alkoholį vartojo M. C., jis nematė. Automobilyje jis sėdėjo neprisisegęs saugos diržo. Pakeliui į Kauną jį buvo suėmęs miegas, todėl jis užmigo. Atsibudo, kai automobilis jau buvo apvirtęs ant stogo. Jis su V. K. patys išlipo per langą, matė verkiančią M. C., kuri skundėsi kojos skausmais, ant kelio gulėjo V. S.. Girdėjo, kaip kažkas iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policiją.

Nukentėjusysis D. S. parodė, kad tikslios datos neatsimena, įvykio dieną jis su draugais D. G., K. B. ir M., kurio pavardės nežino, jo vairuojamu automobiliu „ VW Golf “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo pas draugą, ant kapų. Važiuojant nuo Ukmergės link Kauo, ties Laibiškių kaimu, pamatė, kaip priekyje, ta pačia kryptimi, apie 50 m atstumu važiavęs automobilis „ Audi A6 “ susidūrė su priešpriešinėje eismo juostoje važiavusiu automobiliu „ VW Passat “, kuris iš savo eismo juostos išvažiavo į jų eismo juostą. Automobilis „ VW Passat “ po susidūrimo su automobiliu „ Audi A 6 “, atsitrenkė į kelio atitvarą, apvirto ant stogo ir, slysdamas asfaltu į dešinę pusę, ėmė suktis. Bandydamas išvengti susidūrimo su link jo ant stogo čiuožiančiu ir besisukančiu automobiliu, jis staigiai suko vairą į kairę, tačiau išvengti susidūrimo nepavyko. Įvykio metu buvo apgadintas jo vairuojamo automobilio „ VW Golf “ dešinysis šonas.

Liudytojas V. K., duodamas parodymus byloje, tame tarpe ir bylos nagrinėjimo teisme metu, pilnai patvirtino kaltinamojo A. B. ir nukentėjusiųjų M. C. ir V. V. vienokias ar kitokias aiškinamas su 2016m. rugsėjo 18d. įvykiu susijusias aplinkybes.

Liudytojas D. R. parodė, kad tikslios datos neatsimena, įvykio dieną jis su sutuoktine ir mažamečiu sūnumi jo vairuojamu automobiliu „ Škoda Octavia “ iš Utenos grįžinėjo į Kauną. Pravažiavus Laibiškių kaimą, pastebėjo, kad priekyje jo važiavęs automobilis pradėjo stabdyti ir trauktis į dešinę kelio pusę. Tada pamatė, kad priešpriešais atvažiuojantis automobilis pradėjo mėtytis po kelią, kuris, kaip matė pro galinį vaizdo veidrodėlį, pravažiavęs pro jo vairuojamą automobilį, trenkėsi į kitą, jam iš galo važiavusį automobilį. Apsisukęs, grįžo į įvykio vietą, kur pamatė sudaužytus automobilius „ VW Golf “, „ Audi A 6 “ ir „ VW Passat “, kuris buvo apvirtęs ant stogo, ir ant kelio gulintį vyrą. Iš automobilio iškritęs vyriškis dar rodo gyvybės ženklus, todėl jis iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Jis per galines dureles ištraukė apvirtusio automobilio „ VW Passat “ vairuotoją, kuris buvo pasikabinęs ant prisegto saugos diržo. Automobilio „ VW Passat “ vairuotojas buvo sąmoningas, tačiau nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, kurio eisena buvo nekoordinuota.

Iš byloje esančio kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad autoįvykio vieta yra kelio Kaunas-Zarasai-Daugpilis, esančio Laibiškių kaimo, Deltuvos seniūnijoje, Ukmergės rajone teritorijoje, 63,00 kilometro atkarpa. Įvykio vietos, kuri buvo fotografuojama, apžiūros metu pildytame apžiūros protokole ir braižytoje schemoje yra nurodyta oro sąlygos, kelio dangos būklė, kelio aplinka, kelio ruožo matavimo matmenys, autoįvykyje dalyvavusių transporto priemonių, t.y. lengvųjų automobilių „ VW Golf “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „ Audi A 6 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „ VW Passat “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitų apžiūros metu rastų pėdsakų(eismo įvykio metu žuvusio pil. V. S. ir pastarojo su savimi turėto mobilaus ryšio telefono ir eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių išsimėčiusių detalių) išsidėstymo vietos kelio važiuojamojoje dalyje, užfiksuotos po susidūrimo eismo įvykio vietoje(b.l. 12-21, t. 1).

Iš byloje esančių transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolų matyti, kad eismo įvykio vietoje buvo atlikta jame dalyvavusių kelių transporto priemonių, t.y. lengvųjų automobilių „ VW Golf “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „ Audi A 6 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „ VW Passat “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra. Apžiūros metu buvo nustatyti visų trijų automobilių išoriniai sugadinimai, vienai iš kurių, t.y. „ Audi A 6 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl padarytų apgadinimų uždrausta dalyvauti viešajame eisme(b.l. 22-26, 32-37, 42-48, t. 1). Po transporto priemonių apžiūros jos pagal pakvitavimus laikinam saugojimui buvo grąžintos jų teisėtiems valdytojams(savininkams)(b.l. 31, 41, 55-56, t. 1).

Po įvykusios autoavarijos patikrinus kaltinamojo A. B. fiziologinę būseną alkoholio matavimo prietaisu neblaivumui(girtumui) nustatyti, buvo nustatyta, kad kelių transporto priemonę vairavęs asmuo yra neblaivus, jam nustačius 2,84 promilės girtumą(b.l. 23, t. 1). Kaltinamojo neblaivumą patvirtino ir iš jo paimto kraujo mėginys, kurį ištyrus, buvo nustatyta, kad kaltinamojo A. B. kraujyje rasta 2,39 promilės etilo alkoholio(b.l. 1-5, t. 2).

Iš byloje esančio kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad 2017m. sausio 20d. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK tarnybinėse patalpose, dalyvaujant teismo medicinos ekspertui, pastarasis, kaip specialistas, susipažinęs su nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis ir atlikęs pateiktuose medicininiuose dokumentuose esančių įrašų apie buvusios sužalotos nukentėjusiosios M. C. asmens apžiūrą tyrimą, davė išvadą apie tai, kad nukentėjusiajai M. C. konstatuoti sužalojimai, t.y. nubrozdinimas dešiniame kelyje, dešinės vidinės kulkšnies skeveldrinio lūžimas, dešiniojo blauzdikaulio užpakalinio krašto lūžimas su poslinkiu ir dešinės pėdos panirimas, galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu, t.y. 2016m. rugsėjo 18d. Nukentėjusiajai M. C. buvo konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešiniojo blauzdikaulio lūžimų sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui(b.l. 144-149, t. 1).

Nukentėjusiosios N. S. pareikštame patikslintame civiliniame ieškinyje turtinių reikalavimų dalį sudaro likusi neatlyginta 383,20 Eur.(trijų šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų ir 20 eur/ct.) suma dėl eismo įvykio metu žuvusio jos sūnaus-pil. V. S. patirtų laidojimo išlaiidų kompensavimo(b.l. 83-93, t. 2). Tuo tarpu kita nukentėjusioji M. C. prašo jai atlyginti dėl eismo įvykio patirtų sužalojimų gydymosi metu turėtas išlaidas bendroje 100,- Eur.(vieno šimto eurų ir 00 ct.) sumoje.

Sutinkamai su LR Vyriausybės 2004m. birželio 23d. nutarimu Nr. 795 patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių nuostatomis, nukentėjusio trečiojo asmens sveikatai padarytos žalos dydį dėl išlaidų, susijusių su sveikatos grąžinimu, ir žalos, atsiradusios dėl nukentėjusio trečiojo asmens gyvybės atėmimo, dydį nustato atsakingas draudikas ar Biuras, atsižvelgdami į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumkentus ar į mirusįjį laidojusių asmenų pateiktus dokumentus, įrodančius protingas ir pagrįstas laidojimo ir su tuo susijusias išlaidas(atskaičius laidojimo pašalpas, gautas pagal teisės aktus), ir vadovaujantis kitais gautais dokumentais apie žalą(LR Vyriausybės 2008m. vasario 13d. nutarimu Nr. 122 patvirtintų naujų taisyklių 7, 11p.p. redakcija)

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktų rašytinių dokumentų, draudimo bendrovė dar pagal pirminį civilinį ieškinį nukentėjusiajai N. S. gera valia atlygino dėl nusikaltimo jai padarytos turtinės žalos dalį, t.y. patirtas išlaidas 516,80 Eur. sumoje už suruoštus gedulingus pietus žuvusiam jos sūnui V. S. paminėti(b.l. 82, 85-86, 109-110, t. 1, b.l. 66-67, 71, t. 2). Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad kitai turtinius reikalavimus byloje pareiškusiai nukentėjusiajai Ž. B., atstovaujančiai ir savo nepilnametės dukros R. S., kurios tėvas, o jos(nukentėjusiosios Ž. B.) sugyventinis, buvo eismo įvykio metu žuvęs pil. V. S.(b.l. 123, t. 1), interesus byloje, pagal galiojančius teisės aktus buvo išmokėta vienkartinė 304,- Eur. dydžio laidojimo pašalpa, kuria faktiškai buvo padengtos visos nukentėjusiosios Ž. B. turėtos su žuvusiojo laidojimu susijusios išlaidos(mirusiojo pervežimo iš Ukmergės į Vilnių atlikti skrodimą, karsto pirkimo ir velionio aprengimo išlaidos), ką pastaroji patvirtino ir bylos nagrinėjimo teisme (b.l. 121-122, 124, t. 1, b.l. 160-161, t. 2). bylos duomenimis nustatyta, kad kitai turtinius reikalavimus byloje pareiškusiai nukentėjusiajai Ž. B., atstovaujančiai ir savo nepilnametės dukros R. S., kurios tėvas, o jos(nukentėjusiosios Ž. B.) sugyventinis, buvo eismo įvykio metu žuvęs pil. V. S.(b.l. 123, t. 1), interesus byloje, pagal galiojančius teisės aktus buvo išmokėta vienkartinė 304,- Eur. dydžio laidojimo pašalpa, kuria faktiškai buvo padengtos visos nukentėjusiosios Ž. B. turėtos su žuvusiojo laidojimu susijusios išlaidos(mirusiojo pervežimo iš Ukmergės į Vilnių atlikti skrodimą, karsto pirkimo ir velionio aprengimo išlaidos), ką pastaroji patvirtino ir bylos nagrinėjimo teisme (b.l. 121-122, 124, t. 1, b.l. 160-161, t. 2). Tuo tarpu dokumentų, įrodančių su žuvusiojo-pil. V. S. laidojimu susijusias kitas prašomas priteisti išlaidas 383,20 Eur.(trijų šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų ir 20 eur/ct.) sumoje, kurių draudimo bendrovė nukentėjusiajai N. S. nepadengė, byloje nėra, šių dokumentų nukentėjusioji N. S., tikslindama savo ieškininius reikalavimus, nepateikė ir bylos nagerinėjimo teisme metu. Prašomai turtinei žalai atlyginti jokių žalą pagrindžiančių dokumentų teismui nepateikė ir kita nukentėjusioji M. C.. Esant tokioms aplinkybėms, laikytina, kad draudimo įmonė pagal LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatas pilnai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus dėl eismo įvykio atsiradusiai ir dokumentais pagrįstai turtinei žalai atlyginti, todėl baudžiamojoje byloje tiek nukentėjusiosios N. S. civilinis ieškinys dalyje dėl likusios neatlygintos turtinės žalos atlyginimo, tiek ir kitos nukentėjusiosios M. C. civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo draudimo bendrovės-„ S. I. AS “ Lietuvos filialas, kaip civilinio bendraatsakovo, atžvilgiu yra atmestini(LR BPK 115 str. 1d.).

Likusią nukentėjusiajai N. S., kaip eismo įvykio metu žuvusio pil. V. S. motinai, neatlygintos turtinės žalos dalį 383,20 Eur.(trijų šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų ir 20 eur/ct.) sumoje, pasak nukentėjusiosios, sudaro kitos su laidojimu susijusios išlaidos, t.y. laidotuvių organizavimas, rūpinimasis bažnytinėmis apeigomis, salės nuoma, leidimas laidoti, gėlės, vainikai ir kt.), o nukentėjusiosios M. C. prašomas atlyginti dėl eismo įvykio patirtų sužalojimų gydymosi metu turėtas išlaidas 100,- Eur.(vieno šimto eurų ir 00 eur/ct.) sumoje, pasak nukentėjusiosios, sudaro pirkti vaistai, bintai, pleistrai ir kitos sužalojimų gydymui reikalingos priemonės. Nors nukentėjusioji N. S. patirtų laidojimo išlaidų dalies, o nukentėjusioji M. C. dėl eismo įvykio patirtų sužalojimų gydymosi metu turėtų išlaidų ir negalėjo pagrįsti jokiais rašytiniai dokumentais, tačiau, atsižvelgiant į abiejų nukentėjusiųjų aiškinamas aplinkybes apie turėtų išlaidų pobūdį, laikytina, kad dokumentais nepagrįsta žala tiek dėl dalies nukentėjusiosios N. S. turėtų laidojimo išlaidų, tiek ir dėl nukentėjusiosios M. C. eismo įvykio metu patirtų sužalojimų gydymo išlaidų buvo realiai patirta, juolab, kad prašomos priteisti sumos yra minimalios ir pilnai atitinka protingumo kriterijus. Esant tokioms aplinkybėms ir įvertinus tai, kad pats kaltinamasis A. B. teismo posėdžio metu pripažino nukentėjusiųjų N. S. ir M. C. dėl nusikaltimo patirtų, tačiau draudiko neatlygintų, išlaidų pagrįstumą, sutikdamas jas atlyginti, nukentėjusiosios N. S. patirtos ir neatlygintos kitos su žuvusio jos sūnaus V. S. laidojimu susijusios išlaidos ir nukentėjusiosios M. C. eismo įvykio metu patirtų sužalojimų gydymo išlaidos visa apimtimi yra priteistinos iš paties kaltinamojo A. B., kaip dėl eismo įvykio kalto asmens, LR CK 6.263 str. 2d. ir 6.283 str. 1d. pagrindu.

Tuo tarpu nukentėjusioji Ž. B., atstovaujanti savo nepilnametės dukros R. S. interesus, byloje reikšdama civilinį ieškinį dalyje dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo bendroje 348,31 Eur.(trijų šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų ir 31 eur/ct.) sumoje, reikalavo atlyginti turėtas eismo įvykio metu su žuvusio jos dukros-pil. R. S., gim. (duomenys neskelbtin), tėvo-pil. V. S.(b.l. 123, t. 1), kuris buvo jos(nukentėjusiosios Ž. B.) sugyventinis, laidojimu susjusias išlaidas, t.y. mirusiojo pervežimo iš Ukmergės į Vilnių atlikti skrodimą, karsto pirkimo ir velionio aprengimo išlaidas, ką patvirtina byloje esantys rašytiniai dokumentai(b.l. 121-122, 124, t. 1).

Bylos duomenimis nustatyta, kad turtinius reikalavimus byloje pareiškusiai nukentėjusiajai Ž. B. pagal galiojančius teisės aktus buvo išmokėta vienkartinė 304,- Eur. dydžio laidojimo pašalpa, kuria faktiškai buvo padengtos visos pastarosios turėtos su žuvusiojo laidojimu susijusios išlaidos, ką nukentėjusioji Ž. B. patvirtino ir bylos nagrinėjimo teisme. Likusi nekompensuota su žuvusiojo laidojimu susijusių išlaidų dalis sudaro 44,31 Eur. sumą, kurią draudimo bendrovė sutinka sumokėti(b.l. 160-161, t. 2). Esant tokioms aplinkybėms, nukentėjusiosios Ž. B., atstovaujančios savo nepilnametės dukros R. S. interesus, byloje pareikštas civilinis ieškinys dalyje dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo yra tenkintinas dalinai, iš draudimo bendrovės-„ S. I. AS “ Lietuvos filialas, kaip civilinio bendraatsakovo, priteisiant su žuvusio pil. V. S. laidojimu susijusių išlaidų, kurių nepadengė gauta vienkartinė laidojimo pašalpa, dalį 44,31 Eur. sumoje LR CK 6.263 str. 2d., 6.987 str., 6.997 str. pagrindu, o nukentėjusiosios Ž. B. keliami ieškininiai reikalavimai dalyje dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo paties kaltinamojo A. B. atžvilgiu yra atmestini(LR BPK 115 str. 1d.).

Savo ruožtu dar viena nukentėjusioji R. A., atstovaujanti savo nepilnametės dukros K. S. interesus, reikšdama civilinį ieškinį byloje dalyje dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos alyginimo, reikalauja žalos atlyginimo 10.044,20 Eur.(dešimties tūkstančių keturiasdešimt keturių eurų ir 20 eur/ct.) sumoje, netekus vieno iš maitintojų išlaikymo(b.l. 83-93, t. 2).

Iš baudžiamojoje byloje esančio gmimo liudijimo matyti, kad nepilnametė-pil. K. S., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), yra turtinius reikalvuimus byloje pareiškusios jos motinos-nukentėjusiosios R. A. ir eismo įvykio metu žuvusio tėvo-pil. V. S. nesantuokinė dukra(b.l. 94, t. 2).

LR CK 6.284 str. 1d. nustatyta, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą(nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Tai-asmenys, kurie dėl asmens žūties patyrė nuostolių-neteko dalies teikto išlaikymo arba galimybės įgyvendinti teisę į išlaikymą. Teisė gauti iš mirusio asmens išlaikymą jo mirties dieną yra siejama su teisine išlaikymo pareiga, kuri atsiranda tuo atveju, jeigu reikalavimą atlyginti žalą, remiantis LR CK 6.284 straipsniu, reiškiantis asmuo turėjo teisę reikalauti teikti jam išlaikymą. Tėvų ir vaikų bei sutuoktinių tarpusavio išlaikymo santykius reglamentuoja LR CK 3 knygoje „ Šeimos teisė “ įtvirtintos normos. Nepilnamečiai vaikai visais atvejais, t.y. nepriklausomai nuo jų turtinės padėties ir kitų sąlygų, turi teisę gauti iš tėvų išlaikymą(LR CK 3.192 str. 1d.), todėl atitinkamai vieno iš tėvų mirties atveju turi teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo.

Iš baudžiamojoje byloje esančių dokumentų matyti, kad antstolės S. K. kontora pagal Švenčionių raj. apyl. teismo 2008m. lapkričio 13d. teismo įsakymą Nr. L2-1191-665/2008 vykdė išieškojimą iš pil. V. S., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išieškotojos pil. R. A., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), naudai dėl jų nepilnametės dukros-pil. K. S., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo. Nors nepilnametė K. S. nuo išlaikymo priteisimo dienos iki 2016m. rugsėjo 18d., t.y. savo tėvo V. S., kaip skoliniiko, žūties dienos faktiškai jokio išlaikymo negavo, dėl ko žuvusiojo mirties dienai buvo susidaręs 11.151,22 Eur.(vienuolikos tūkstančių vieno šimto penkiasdešimt vieno euro ir 22 eur/ctt) išlaikymo įsiskolinimas(b.l. 99, t. 2), šiuo konkrečiu atveju laikytina, kad nukentėjusioji R. A., atstovaujanti savo nepilnametės dukros K. S. interesus, turėjusi teisę reikalauti teikti jai lėšas nepilnametės dukros K. išlaikymui, dėl dukros tėvo-pil. V. S. žūties patyrė nuostolių-neteko galimybės įgyvendinti teisę į išlaikymą, todėl nukentėjusioji R. A. jos buvusio sugyventinio-pil. V. S., kaip vieno iš jų dukros K. tėvų, mirties atveju turi teisę ir į žalos atlyginimą netekus maitintojo, t.y. nukentėjusiajai R. A., atstovaujančiai savo nepilnametės dukros K. S. interesus, teisę į žalos atlyginimą pagal LR CK 6.284 straipsnį sukuria teisės gauti išlaikymą iš žuvusiojo turėjimo faktas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnametei K. S. po jos tėvo mirties Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2017m. rugsėjo 12d. sprendimu Nr. (10.101) PE-SPI-5497 yra paskirta mokėti kasmėnesinė valstybinė socialinio draudimo našlaičių pensija nuo 2016m. rugsėjo 18d. iki 2023m. lapkričio 30d.(b.l. 162, t. 2), kuri visais atvejais yra įskaitoma į mokėtinas draudimo išmokas, nes toks teisinis reguliavimas yra įtvirtintas LR Vyriausybės 2004m. birželio 23d. nutarimu Nr. 795 patvirtintose Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklėse(LR Vyriausybės 2008m. vasario 13d. nutarimu Nr. 122 patvirtintų naujų taisyklių 8p. redakcija). Kadangi nuo 2011m. balandžio 01d. nukentėjusiajai R. A. jos pačios prašymu buvo sustabdytas išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimas jos nepilnametei dukrai K. S., o pagal baudžiamojoje byloje turimus duomenis nepilnametei K. S. nuo 2016m. rugsėjo 18d. iki 2017m. rugsėjo 30d. mokėtos valstybinės socialinio draudimo našlaičių pensijos suma buvo mažesnė nei pastarajai teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydis, nes pil. V. S., kaip skolininko, jo nepilnametės dukros K. išlaikymui mokėtino išlaikymo dydis sudaro 115,85 Eur. sumą(b.l. 162, t. 2, b.l. 50-54, 74-75, t. 3), už minėtą laikotarpį yra priteistinas negautų pajamų skirtumas, o nuo 2017m. spalio 01d. iki pil. K. S. pilnametystės yra priteistinas mokėti negautų pajamų skirtumas iki kol gaunama našlaičių pensija neviršys teismo sprendimu nepilnametei K. S. priteisto išlaikymo dydžio sumos, atsižvelgiant į besikeičiantį našlaičių pensijos dydį, kiekvieną kartą Vyriausybei patvirtinus naują valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydį ir/ar naujas einamųjų metų draudžiamąsias pajamas. Tokiu būdu nukentėjusiosios R. A., atstovaujančios savo nepilnametės dukros K. S. interesus, byloje pareikštas civilinis ieškinys dalyje dėl žalos atlyginimo, netekus vieno iš maitintojų išlaikymo, yra tenkintinas dalinai, priteistų mokėti negautų pajamų skirtumą priteisiant iš draudimo bendrovės-„ S. I. AS “ Lietuvos filialas, kaip civilinio bendraatsakovo, LR CK 6.249 str. 1d., 6.263 str. 2d., 6.987 str., 6.997 str. pagrindu iš draudimo bendrovės-„ S. I. AS “ Lietuvos filialas, kaip civilinio bendraatsakovo, LR CK 6.249 str. 1d., 6.263 str. 2d., 6.987 str., 6.997 str. pagrindu, o nukentėjusiosios R. A. keliami ieškininiai reikalavimai dalyje dėl žalos atlyginimo, netekus vieno iš maitintojų išlaikymo, paties kaltinamojo A. B. atžvilgiu yra atmestini(LR BPK 115 str. 1d.).

Nukentėjusiosios N. S., M. C., Ž. B., atstovaujanti savo nepilnametės dukros R. S. interesus, ir R. A., atstovaujanti savo nepilnametės dukros K. S. interesus, reikšdamos civilinius ieškinius, kartu reikalauja ir neturtinės(moralinės) žalos, kurią jos ir nukentėjusiųjų Ž. B. ir R. A. nepilnametės dukros patyrė, atlyginimo, nukentėjusiajai N. S. prašant priteisti 20.000,- Eur.(dvidešimties tūkstančių trijų eurų ir 00 eur/ct.), nukentėjusiajai M. C.-5.000,- Eur.(penkių tūkstančių eurų ir 00 eur/ct.) sumą, nepilnametės nukentėjusiosios R. S. interesais jos atstovė pagal įstatymą-motina Ž. B.-40.000,- Eur.(keturiasdešimties tūkstančių eurų ir 00 eur/ct.) sumą ir nepilnametės nukentėjusiosios K. S. interesais jos atstovė pagal įstatymą-motina R. A.-20.000,- Eur.(dvidešimties tūkstančių eurų ir 00 eur/ct.) sumą.

Kadangi draudiminis eismo įvykis įvyko 2016m. rugsėjo 18d., įstatyme numatant, kad iš transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumos dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, mokėtinos neturtinės žalos dydis nuo 2012m. birželio 11d. negali viršyti 5.000,- Eur.(penkių tūkstančių eurų ir 00 eur/ct.) sumos(LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo, įsigaliojusio 2007m. birželio 11d., 11 str. 1d. 3p.), atsižvelgiant į tai, kad neturtinę žalą nukentėję asmenys patyrė skirtingais pagrindais, t.y. nukentėjusioji M. C. eismo įvykio metu patyrė tik kūno sužalojimus, dėl ko jai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, nukentėjusioji N. S. neteko autoavarijoje žuvusio sūnaus, o nukentėjusiųjų Ž. B. ir R. A. nepilnametės dukros-tėvo(b.l. 93-109, 123, t. 1, b.l. 94, t. 2)(nuo 2008m. vasario 23d. įsigaliojusios naujos LR Vyriausybės 2004m. birželio 23d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių redakcijos 12p.), pagal kiekvienai iš nukentėjusiųjų sukeltų pasekmių pobūdį draudimo įstatymo numatytos mokėti maksimalios neturtinės žalos sumos ribose nukentėjusiosioms N. S., R. B., kaip atstovei pagal įstatymą-motinai, atstovaujančiai savo nepilnametės dukros R. S. interesus, ir R. A., kaip atstovei pagal įstatymą-motinai, atstovaujančiai savo nepilnametės dukros K. S. interesus, yra priteistinos vienodos sumos po 1.550,- Eur.(vieną tūkstantį penkis šimtus penkiasdešimt eurų ir 00 eur/ct.), o nukentėjusiajai M. C.-350,- Eur.(trijų šimtų penkiasdešimties eurų ir 00 eur/ct.) dydžio suma, šias pinigines lėšas priteisiant iš draudimo bendrovės-„ S. I. AS “ Lietuvos filialas, kaip civilinio bendraatsakovo, LR CK 6.263 str. 2d., 6.283 str. 1d., 6.284 str. 1d., 6.987 str., 6.997 str. pagrindu.

Kadangi draudikui visiškas nuostolių atlyginimo principas yra netaikytinas, visoms civilinius ieškinius byloje pareiškusioms nukentėjusiosioms likusi neatlyginta jų įvertinta neturtinės žalos dalis turi būti priteistina tik iš paties kaltinamojo E. B., kaip dėl autoįvykio kalto asmens, LR CK 6.263 str. 2d., 6.283 str. 1d. pagrindu.

Įstatymas numato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais(LR CK 6.250 str. 2d.). Kartu ši komentuojama norma numato, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. LR CK 6.283 str. 1d., numatančioje turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo privalomumą, yra įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas(restitutio ir integrum), tačiau neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikytinas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais yra neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingai kompensuoti nukentėjusio asmens patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais(LR CK 6.250 str. 1d.). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai-asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas. Tai gali būti fizinis skausmas, kūno žalojimas, organizmo vientisumo pažeidimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai, nes asmuo apmąsto įvykusias pasekmes. Fizinio poveikio atveju fizines pasekmes asmuo vertina ne vien dėl jau įvykusio fakto, bet ir dėl ateities-kaip skausmo sukėlimas ar kūno sužalojimas paveiks tolimesnę jo sveikatą, nes fizinis asmuo nuolat susirūpinęs savo ateitimi ir išlikimu, t.y. savo fiziniu ir dvasiniu saugumu. Be to, vadovaujantis LR CK 6.250 str. 2d. nuostatomis teismų praktikoje kompensacija už dvasines kančias, kurias sukėlė artimo žmogaus staigi netektis, priteisiama ne tik LR CK 6.284 straipsnyje nurodytiems asmenims, bet ir kitiems artimiesiems, kurie buvo susiję su nužudytuoju glaudžiais ryšiais. Aasmens mirties atveju sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo, nepakanka formalaus giminystės fakto konstatavimo, bet būtina nustatyti, kad ieškovą su nukentėjusiu iki jo mirties siejo itin artimi santykiai, glaudūs dvasiniai, emociniai ryšiai.

Išaiškinus visas bylos aplinkybes, matyti, kad 2016m. rugsėjo 18d. įvykusio eismo įvykio metu žuvęs pil. V. S., gim. (duomenys neskelbtini), neįregistravęs santuokos, nuo susipažinimo 2004 metais iš pradžių apie penkerius metus gyveno kartu su nukentėjusiąja R. A., su kuria susilaukė nesantuokinės dukros-pil. K. S., gim. (duomenys neskelbtini), o nuo 2008m. pabaigos, kaip sugyventiniai, pradėjo gyventi kartu ir vesti bendrą ūkį su kita nukentėjusiąja Ž. B., su kuria susilaukė kitos nesantuokinės dukros-pil. R. S., gim. (duomenys neskelbtini). Gyvendamas pas sugyventinę-nukentėjusiąją Ž. B., pastarosios žodžiais, žuvusysis V. S. dažnai lankydavosi savo tėviškėje, pas motiną N. S., gyvenančią Švenčionėlių miestelyje, kur privačiai uždarbiaudavo pas žmones, padėdamas motinai remontuoti ir jos butą. Pasak nukentėjusiosios N. S., tarp jos ir žuvusio sūnaus buvo glaudūs dvasiniai, emociniai ryšiai, juos siejo itin artimi santykiai, todėl ji, sužinojusi apie sūnaus mirtį, patyrė stiprių emocinių ir dvasinių išgyvenimų, potrauminį stresą ir įtampą, ją ilga laiką kamavo depresija. Nukentėjusiosios N. S. žodžiais, po sūnaus žūties ji niekaip negalėjo susitaikyti su įvykio pasekmėmis, matyti žuvusio sūnaus vaizdai nuolat kartodavosi mintyse ir sapnuose, dėl ko pasireiškusi sunki emocinė būsena, prasidėjęs ikiteisminis tyrimas dėl eismo įvykio ir artėjančio teismo proceso laukimas jai sukėlė ir kitų sveikatos problemų: nemiga, nuolatinis nuovargis, išsekimas, drebulys, smarkus širdies plakimas, spaudimas krūtinėje, ko pasekoje ji turėjo kreiptis pagalbos pas gydytojus ir vartoti prirašytus vaistus (duomenys neskelbtini), ką patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai(b.l. 95, 98, t. 2). Po sugyventinio V. S. mirties stiprius emocinius ir dvasinius išgyvenimus patyrė ir nukentėjusioji Ž. B., pasak kurios, žuvusysis iki savo mirties faktiškai su ja ir jų mažamete dukra gyveno kartu Panevėžio mieste ir vedė bendrą ūkį. Tarp jos ir žuvusiojo V. S. buvo puikūs santykiai, jie tarpusavyje gerai sutarė, sugyventinis, kaip tėvas, labai mylėjo savo dukrą R., nors oficialiai niekur ir nedirbo, tačiau, uždarbiaudamas pas žmones, pagal galimybes padėdavo jai finansiškai, todėl po sugyventinio mirties jai, kaip šiuo metu vienai auginančiai ir išlaikančiai du nepilnamečius vaikus, yra labai sunku pragyventi, nes pirmas vyras jai neteikia jokio išlaikymo, Vaikų išlaikymo fondui mokant tik po 50,- Eur. per mėnesį, o be jos gaunamo nedidelio darbo užmokesčio mažametei dukrai R. yra mokama 91,- Eur. dyžio našlaičių pensija, tačiau iš gaunamų pajamų dar reikia mokėti lėšas paimtai paskolai padengti. Savo ruožtu nukentėjusioji R. A. nurodė, kad po jos išvykimo su nepilnamete dukra K. gyventi į Jungtinę Karalystę (duomenys neskelbtini), ryšys tarp dukros ir žuvusiojo V. S., kaip tėvo, nutrūkęs niekada nebuvo, nes jie dažnai bendraudavo telefonu, o jiems grįžus atostogų į Lietuvą, dukra K. visada susitikdavo su savo tėvu-žuvusiuoju V. S. jo motinos N. S. namuose, kuris(žuvusysis V. S.) vienais metais net buvo atvykęs į Jungtinę Karalystę prižiūrėti dukrą K. jos vasaros atostogų metu. D. K. po savo tėvo mirties, pasak nukentėjusiosios R. A., patyrė didelę psichologinę traumą, stiprų dvasinį sukrėtimą, nerimą ir stresą, emocinius ir dvasinius išgyvenimus mergaitė patiria ir iki šio laiko, nes ją kankina nemiga, vaikas dažnai verkia, užsidarė savyje, nebenori niekur eiti, bendrauti su kitais bendraamžiais, kas anksčiau jai keldavo džiaugsmą, o dabar tai visiškai jos nedomina. Dėl esamos psichologinės būsenos dukra tapo emociškai palaužta, dėl ko buvo priversta lankytis pas psichologus, pas kuriuos vizitai tęsiasi ir šiuo metu, vartoja paskirtus vaistus. Sunkią mergaitės psichologinėę būseną, atsiradusią dėl tėvo žūties, patvirtina ir byloje esantis 2017m. rugpjūčio 23d. VšĮ „ Švenčionių janojo pirminės sveikatos priežiūros centras “ psichologės išduotas medicinos dokumentų išrašas(b.l. 96-97, t. 2). Be to, nukentėjusiosios R. A. teigimu, jai yra sunku atstoti vaikui tėvo šilumą ir meilę, nes šiuo metu ji viena pati turi prižiūrėti, auklėti ir išlaikyti ne tik dukrą K., bet ir nuo kito vyro auginamą dar vieną dukrą, rūpintis jų gerove, o pragyvenimui neturint pakankamai lėšų, tenka daug dirbti, kad išlaikyti du nepilnamečius vaikus, juolab, kad žuvusysis dukros K. tėvas iki savo mirties pagal teismo sprendimą faktiškai neteikė lėšų vaiko išlaikymui.

Tuo tarpu nukentėjusioji M. C. nurodė, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų jai tik buvo sukeltas didelis fizinis skausmas, bet ji patyrė ir dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, vidinę depresiją ir nerimą, nes ilgą laiką buvo nedarbinga, jai buvo mokama ligos pašalpa, kadangi pusę metų praleido ligoninėje, gulėdama ant patalpo, o dėl buvusios sulaužytos dešinės kojos pasekmes jaučia ir šiuo metu, nes, vaikščiodama, šlubuoja, laukia kelio sąnaraio, kuriam bus reikalingas protezas, operacijos. Nežiūrint į tai, teismas, spręsdamas klausimą dėl nukentėjusiosios M. C. prašomo likusios neturtinės žalos, kurios nekompensuoja draudimo bendrovės mokėtina suma, dydžio atlyginimo, kartu atsižvelgia ir į pačios šios nukentėjusiosios didelį neatsargumą kilusio eismo įvykio metu, padėjusį žalai atsirasti ir jai padidėti. Įstatymas numato, kad, esant paties nukentėjusio asmens dideliam neatsargumui, žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas(LR CK 6.282 str. 1d.). Ar neatsargumas gali būti kvalifikuojamas kaip didelis, priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, juolab, kad komentuojama norma įtvirtina teismo teisę, o ne pareigą mažinti žalos atlyginimą ar apskritai atsisakyti ją atlyginti, kurią būtina aiškinti ir taikyti kartu su LR CK 1.5 straipsniu. Išaiškinus visas bylos aplinkybes, matyti, kad iki kilusio eismo įvykio nukentėjusioji M. C. su kaltinamuoju A. B. pakaitomis vairavo automobilį, buvo neprisisegusi saugos diržo, matydama, kad tiek kaltinamasis, tiek ir kiti kartu važiavę keleivai kelionės metu gėrė alkoholinius gėrimus, nukentėjusioji ir pati vartojo alkoholį, kartu su kaltinamuoju A. B. išgerdama vieną skardinę alaus. Be to, nukentėjusioji M. C. prieš įvykį, matydama, kad kaltinamasis A. B. ėmė snausti prie vairo, kurio vairuojamas automobilis pradėjo vinguriuoti po kelią, sėdėdama šalia, nesiėmė jokių ryžtingų veiksmų, kad kaltinamasis sustotų, dėl kitų eismo dalyvių saugumo pastarajam neleidžiant toliau vairuoti automobilio.

Tokiu būdu, įvertinus visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, teismas, nustatydamas nukentėjusiesiems prašomos atlyginti neturtinės žalos, kurios nepadengia draudimo bendrovės mokėtinos išmokos, šioje baudžiamojoje byloje dydį, atsižvelgia ne tik į eismo įvykio metu sukeltas pasekmes(žuvo žmogus, o viena nukentėjusioji buvo nesunkia sužalota), dėl ko neturtinę žalą nukentėję asmenys patyrė skirtingais pagrindais, paties žalą padariusio kaltinamojo A. B. kaltės formą-neatsargumą, jo turtinę padėtį(kaltinamasis niekur oficialiai nedirba ir registruojasi darbo biržoje kaip asmuo, ieškantis carbo), bet ir į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes(nusikaltimu padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiosios N. S. giminystės ryšį su žuvusiuoju-pil. V. S., nukentėjusiųjų Ž. B. ir R. A. bendro gyvenimo su žuvusiuoju-pil. V. S. laikotarpį iki pastarojo mirties, jų buvusius santykius, be tėvo likusių dviejų nepilnamečių dukrų amžių ir aukščiau minėtas aplinkybes dėl vienos iš nukentėjusiųjų M. C. didelio neatsargumo kilusio eismo įvykio metu, padėjusio ne tik žalai atsirasti, bet ir jai padidėti(LR CK 6.282 str. 1d.)), formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką baudžiamosiose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, o taip pat vadovaujasi ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais(LR CK 1.5 str.), todėl nukentėjusiosioms N. S. ir R. A., kaip atstovei pagal įstatymą-motinai, atstovaujančiai savo nepilnametės dukros K. S. interesus, visa apimtimi yra priteistinos likusios prašomos neturtinės žalos dalys po 18.450,- Eur.(aštuoniolika tūkstančių keturis šimtus penkiasdešimt eurų ir 00 eur/ct.), o nukentėjusiosioms M. C. ir Ž. B., kaip atstovei pagal įstatymą-motinai, atstovaujančiai savo nepilnametės dukros R. S. interesus, prašomos likusios neturtinės žalos dalys yra mažintinos, nukentėjusiajai M. C. papildomai priteisiant 1.650,- Eur.(vieno tūkstančio šešių šimtų penkiasdešimties eurų ir 00 eur/ct.) sumą, o nukentėjusiajai Ž. B.-23.450,- Eur.(dvidešimt trijų tūkstančių keturių šimtų penkiasdešimties eurų ir 00 eur/ct.) sumą.

Be to, nukentėjusiųjų N. S. ir R. A. interesus byloje atstovavęs advokatas A. B., baudžiamojoje byloje reikšdamas civilinį ieškinį, šalia kitų dokumentų pridėjo ir pinigų priėmimo kvitus, patvirtinančius jo, kaip advokato, dalyvavusio šių nukentėjusiųjų atstovu byloje, paslaugoms apmokėti turėtas atstovavimo išlaidas bendroje 2.150,- Eur.(dviejų tūkstančių vieno šimto penkiasdešimties eurų ir 00 eur/ct.) sumoje, sumokėtas vienos iš nukentėjusiųjų R. A., kurias prašo priteisti(b.l. 105-110, 164-170, t. 2, b.l. 4-12, t. 3). LR BPK 106 str. 2d. yra numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo taip pat išieškoti ir nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos Nr. 1-56-517/2018m. medžiagos, advokatas A. B., 2017m. rugpjūčio 25d. elektroniniu paštu pateikdamas rašytinį prašymą susipažinti su bylos medžiaga, pagal susitarimą pradėjo atstovauti dvi iš nukentėjusiųjų N. S. ir R. A., kaip atstovę pagal įstatymą-motiną, atstovaujančią savo nepilnametės dukros K. S. interesus, pateikdamas šia data išrašytus advokato opderius, kurias pagal atstovavimo sutartis atstovavo viso bylos nagrinėjimo teisme metu(b.l. 76-79, 101-103, 112-113, t. 2). Kadangi suteiktų paslaugų kiekis ir atliktų darbų įkainiai yra pateikti advokato, atstovavusio nukentėjusiųjų N. S. ir R. A. interesus byloje, išrašytose sąskaitose už teisines paslaugas(b.l. 107-109, 166-167, t. 2, b.l. 6-7, t. 3), todėl, atsižvelgiant tiek į baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme, kuriame įvyko penki teismo posėdžiai, trukmę, tiek ir į padarytos veikos pobūdį ir sukeltus padarinius bei į paties kaltinamojo A. B., kaip bedarbio, dirbančio padienius darbus pas žmones, turtinę padėtį, laikytina, kad vienos iš nukentėjusiųjų R. A. sumokėtos prašomos priteisti byloje patirtos išlaidos advokato, dalyvavusio jos ir kitos nukentėjusiosios N. S. atstovu byloje, paslaugoms apmokėti nėra aiškiai per didelės ir atitinka protingumo kriterijus, todėl šios išlaidos, jas pripažinus proceso išlaidomis, visa apimtimi yra priteisinos iš kaltinamojo A. B.(LR BPK 103 str. 6p., 106 str. 2d.).

Kaltinamojo A. B. padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie neatsargių nusikaltimų(LR BK 16 str. 4d., 281 str. 7d.). Taikant baudžiamosios atsakomybės nuostatas kaltinamojo A. B. atžvilgiu, yra atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis nusikalsta jau nebe pirmą kartą, praeityje yra buvęs teistas vieną kartą už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis, tačiau kaltinamasis iš to jokių pozityvių išvadų nepadarė, visiškai nepasimokė iš savo ankstesnių gyvenimo klaidų ir vėl nusikalto, padarydamas naują neatsargų nusikaltimą transporto eismo saugumui(b.l. 29, t. 2). Visa tai rodo kaltinamojo A. B. didesnį pavojingumą visuomenei, nenorą paklusti įstatymų reikalavimams, nesistengimą pasitaisyti, nes valstybinės prievartos priemonės jam nedaro jokio poveikio. Nežiūrint į tai, kaltinamasis A. B. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą veiką, nuoširdžiai gailisi ir prašo teismą skirti jam kuo švelnesnę sankcijoje už padarytą veiką numatytą bausmę, kas lengvina kaltinamojo atsakomybę. Sunkinančių aplinkybių kaltinamojo A. B. atžvilgiu byloje nėra.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis A. B. 2016m. rugsėjo 18d. kelių transporto priemonę, t.y. lengvąjį automobilį, vairavo, neturėdamnas teisės vairuoti transporto priemones, nes, pasak paties kaltinamojo, jis niekada neturėjo vairuotojo pažymėjimo.