Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

susipažinęs su Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1663-XX/2022,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Lietuvos apeliaciniam teismui perduotas spręsti klausimas dėl Vilniaus apygardos teisme pradėtos civilinės bylos Nr. e2-1663-XX/2022 perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui. Iš teismo nutartyje išdėstytų aplinkybių matyti, kad ieškovas A. D. šioje byloje pareiškė reikalavimus atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, prašydamas pripažinti neteisėtais teisėjų ir prokurorės veiksmus, atlyginti jo patirtą žalą ir įpareigoti pradėti ikiteisminį tyrimą. Teismo nutartyje nurodyta, kad prašomą priteisti žalą ieškovas, be kita ko, kildina iš Vilniaus apygardos teismo teisėjos veiksmų.

Byla perduodama nagrinėti kitam apygardos teismui.

2. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai prieš paskiriant teisėjui nagrinėti bylą paaiškėja, kad tame teisme nėra teisėjų, turinčių teisę ją nagrinėti, byla perduodama nagrinėti kitam teismui šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytą atvejį. CPK 34 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti iš vienos apylinkės teismo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, arba iš vienos apygardos teismo kitam apygardos teismui išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas.

3. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai byloje yra pareiškiamas reikalavimas, grindžiamas teismo, kuriam paduodamas ieškinys, ar jame dirbančių atskirų teisėjų neteisėtais (nors ir netyčiniais) veiksmais, šiame teisme dirbantys teisėjai paprastai negali priimti jokių procesinių sprendimų pagal pareikštą reikalavimą. Sprendžiant, ar tokie reikalavimai yra pagrįsti, turėtų būti tiriamos su šio teismo ar jame dirbančių teisėjų galimai neteisėtais veiksmais ar neveikimu susijusios aplinkybės, nustatomos civilinės atsakomybės sąlygos. Suteikus teismui teisę tokioje byloje įvertinti teisme dirbančių teisėjų veiksmų ar neveikimo teisėtumą, objektyviam stebėtojui galėtų išlikti pagrįsta abejonė dėl ginčą nagrinėjančio teismo nešališkumo (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. birželio 22 d. sprendimas byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimas byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01).

4. Nagrinėjamu atveju, įvertinus Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartyje išdėstytas aplinkybes, galima daryti išvadą, kad Vilniaus apygardos teisme nėra teisėjų, galinčių nagrinėti civilinę bylą Nr. e2-1663-XX/2022, nes šioje byloje yra keliamas klausimas dėl šio teismo teisėjos veiksmų teisėtumo ir dėl šiais veiksmais galimai sukeltos žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, siekiant išvengti bet kokių abejonių dėl bylą nagrinėjančio teismo nešališkumo, civilinė byla perduodama nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui – Panevėžio apygardos teismui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 3 ir 5 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Perduoti civilinę bylą Nr. e2-1663-XX2022 iš Vilniaus apygardos teismo nagrinėti Panevėžio apygardos teismui.