Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Algirdas Gaputis Baudžiamoji byla Nr. 1A – 656– 350 / 2008

Teisėja Vida Agurkienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2., 2.4.6.

2008 m. lapkričio 28d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Bronės Vidzėnienės, Sigito Bagdonavičiaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. A. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžio, kuriuo R. A. pripažintas kaltu padaręs tris analogiškus baudžiamuosius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 245 str. ir už kiekvieną iš šių nusikalstamų veikų nubaustas po 3 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant bausmės laikotarpiu nuo 22 iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), Biržų m., pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 4 mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22 iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), Biržų m., pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. A. nuteistas už tai, kad būdamas įpareigotas 2007 m. vasario 20 d. Biržų rajono apylinkės teismo nutartimi pagal Lietuvos Respublikos Organizuoto nusikalstamumo užkardimo įstatymo 7-8 str., būti gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val. ryto adresu (duomenys neskelbtini), Biržų m., 2007 m. birželio 7 d. 23 val. 50 min., taip pat pakartotinai 2007 m. birželio 17 d. 3 val. 15 min. ir 5 val. 45 min. bei 2007 m. birželio 18 d. 22 val. 46 min. nebuvo savo gyvenamojoje vietoje t.y. nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašo skundą tenkinti, prokurorė - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantas savo kaltės padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas neginčija.

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Bausme siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Tai reiškia, kad teismas, skirdamas bausmę, privalo parinkti tokią jos rūšį bei nustatyti tokią bausmės trukmę, kad ja būtų galima maksimaliai pasiekti nurodytus tikslus. Įstatymas nenumato teisiamo asmens teisės pasirinkti nei bausmės rūšies, nei jos dydžio.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai numatyti BK 54 str. Pagal šiame straipsnyje suformuluotą principą, nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui skiriama įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatyta bausmė atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad R. A. 2007 m. balandžio 18 d. ir gegužės 8 d. baudžiamaisiais įsakymais buvo nubaustas pagal BK 245 str. 1 d. baudomis už analogiškas nusikalstamas veikas, t.y. už 2007 m. vasario 20 d. Biržų rajono apylinkės teismo nutartimi pagal Lietuvos Respublikos Organizuoto nusikalstamumo užkardimo įstatymo 7-8 str. paskirtų teismo įpareigojimų nevykdymą.

Nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, R. A. padarė po šių baudžiamųjų įsakymų priėmimo. Šios veikos yra padarytos esant tiesioginei tyčiai, t.y. R. A. suprato, kad nustatytu laiku nebūdamas namuose, pažeidžia jam skirtus įpareigojimus ir savo veiksmais to siekė. Nusikalstamos veikos yra baigtos.

Visa tai akivaizdžiai rodo, kad bausmės tikslai ankstesniais teismo sprendimais parinkus R. A. įstatymo sankcijoje numatytą vieną iš švelniausių bausmės rūšių - baudą, pasiekti nebuvo. Po baudos paskyrimo jis ir toliau piktybiškai nesilaikė jam skirtų įpareigojimų. Tai rodo, kad anksčiau paskirtąja bausme – bauda - nebuvo atimta ar apribota galimybė R. A. daryti naujas nusikalstamas veikas, ši bausmė nesulaikė jo nuo nusikalstamų veikų darymo, todėl apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu visiškai pagrįstai R. A. paskyrė įstatymo sankcijoje numatytą griežtesnę bausmės rūšį - laisvės apribojimą. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad jis gali susimokėti baudą, kad paskirtoji bausmės rūšis trukdo tinkamai realizuoti jo socialinius poreikius, yra visiškai nepagrįsti, kadangi, kaip minėta, bausmė yra prievartos priemonė, kuria siekiama BK 41 str. numatytų tikslų, todėl tik nusikalstamą veiką padariusio asmens teisių tam tikri suvaržymai ir leidžia šiuos tikslus pasiekti, nes priešingu atveju asmuo pasijustų nebaudžiamas.

R. A. už kiekvieną atskirą nusikalstamą veiką paskirta minimali galima laisvės apribojimo bausmė, skiriant galutinę subendrintą bausmę prie vienos iš paskirtų bausmių esant realiajai nusikalstamų veikų sutapčiai buvo pridėta tik labai nežymi dalis kitų dviejų bausmių, todėl tiek paskirtos už atskiras nusikalstamas veikas, tiek subendrintos bausmės laikyti aiškiai per griežta nėra visiškai jokio pagrindo.

Tokiu būdu, apylinkės teismo nuosprendžiu R. A. paskirta bausmė yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

N. R. Audicko apeliacinį skundą atmesti.