Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posedyje išnagrinejo itariamosios D. D. gynejo advokato Tomo Meidaus skunda del Vilniaus miesto treciojo apylinkes teismo 2011 m. sausio 17 d. nutarties, kuria atmestas itariamosios D. D. skundas del ikiteisminio tyrimo nutraukimo, ir

Itariamoji D. D. kreipesi i Vilniaus miesto treciaji apylinkes teisma su skundu del pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmes baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-70172-07 ir praše ikiteismini tyrima nutraukti. Tvirtino, jog ikiteisminis tyrimas vilkinamas, ilga laika nebuvo atliekami jokie proceso veiksmai.

Vilniaus miesto treciojo apylinkes teismas 2011 m. sausio 17 d. nutartimi itariamosios D. D. skunda del ikiteisminio tyrimo vilkinimo baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-70172-07 atmete kaip nepagrista. Konstatavo, jog ikiteisminis tyrimas nevilkinamas, jis negali buti užbaigtas del itariamosios ir jos gynejo ligu.

Itariamosios D. D. gynejas advokatas Tomas Meidus skunde prašo Vilniaus miesto treciojo apylinkes teismo 2011 m. sausio 17 d. nutarti panaikinti. Teigia, jog ikiteisminio tyrimo pareigunai pažeide istatyme itvirtintus ikiteisminio tyrimo terminus, tyrimas vykta nepateisinamai ilgai. Del to buvo pažeista itariamosios D. D. teise i imanomai trumpiausia procesa, kuri yra itvirtinta tiek Europos žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencijoje, tiek ir nacionaliniuose teises aktuose.

Tvirtina, kad ikiteisminio tyrimo teisejas, spresdamas del tolesnes ikiteisminio tyrimo eigos, nebuvo objektyvus ir nešališkas, ignoravo D. D. prašyme išdestytus motyvus, pagrindžiancius ikiteisminio tyrimo nutraukimo butinybe, vertino ne šio prašymo pagristuma bei su juo susijusias reikšmingas aplinkybes, o tik tai, ar prokurores prašymas paskirti ekspertize D. D. atžvilgiu yra pagristas. Kad nutarti priemes ikiteisminio tyrimo teisejas buvo šališkas, gynejo teigimu, rodo ne tik jo akivaizdžiai subjektyvi ir nutartyje atsispindinti D. D. itin nepalanki nuomone, bet ir 2011-01-12 vykusio teismo posedžio metu išsakytas teiginys, kad velesnio posedžio metu jis ir išnagrines abu skundus, t.y. tiek 2010-12-20 prašyma nutraukti ikiteismini tyrima, tiek prašyma neskirti ambulatorines teismo psichiatrines ekspertizes. Gynejas mano, jog tokiu savo pasisakymu teisejas akivaizdžiai leido suprasti, jog prašymo nutraukti ikiteismini tyrima jis netenkins. Kad teisejas net neketino vertinti, ar ikiteisminis tyrimas nevilkinamas, apelianto manymu, rodo tai, jog jis iš anksto žinojo, kad 2011-01-17 vyksiancio teismo posedžio metu bus sprendžiama del butinybes paskirti ekspertize D. D. atžvilgiu. Akivaizdu, kad šio prašymo nagrinejimas priklause butent nuo to, kaip bus išsprestas prašymas del ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Kadangi teisejas iš anksto žinojo, jog 2011-01-17 bus sprendžiama del ekspertize paskyrimo butinumo, akivaizdu, kad jis jau turejo aišku nusistatyma del D. D. pateikto prašymo nutraukti ikiteismini tyrima ir jame išdestytu argumentu. Kad teisejas buvo šališkais, gynejo manymu, patvirtina ir nutartyje aiškiai išsakytos abejones tiek del itariamosios, tiek del advokato ligu pagristumo bei teismui pateikiamos informacijos teisingumo prašant atideti teismo posedi.

Gynejas tvirtina, jog D. D. i 2010-12-01 teismo posedi del ekspertizes paskyrimo butinumo negalejo atvykti del savo ir mažamecio sunaus ligos, tai patvirtina dokumentai. Todel D. D. nedalyvavimas teismo posedyje del ligos negali buti panaudojamas kaip argumentas norint pateisinti ilgai, t.y. nuo 2007 metu, besitesianti ikiteismini tyrima. Teigia, jog 2011-01-17 teismo posedyje jis pats taip pat negalejo dalyvauti del ligos ir turi tai patvirtinancius dokumentus.

Apeliantas teigia, jog nuo 2007 metu, kai buvo pradetas ikiteisminis tyrimas, D. D. buvo apklausta tik du kartus, su ja nebuvo atliekami jokie kiti ikiteisminio tyrimo veiksmai. Abieju apklausu metu pastaroji dave analogiškus parodymus, o tai leidžia teigti, kad bet kokie jos parodymus patvirtinantys ar paneigiantys veiksmai jau seniai (iš karto po pirmosios apklausos) turejo buti atlikti. Todel, gynejo manymu, nera pagrindo teigti, jog ilgai besitesiant ikiteisminio tyrimo trukme yra salygota to, kad pareigunai turi atlikti butinus ikiteisminio tyrimo veiksmus, kuriu dar nesuspejo atlikti del objektyviu ir nuo ju nepriklausanciu priežasciu. Šios aplinkybes ir tai, kad tarp pirmosios ir antrosios D. D. apklausu yra praeje daugiau kaip du metai, per kuriuos jos atžvilgiu nebuvo atliekami jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai, gynejo manymu, patvirtina, jog ikiteisminis tyrimas yra vilkinamas. Nors šiuo metu ikiteisminio tyrimo pareigunai po ilgo laiko tarpo siekia atlikti teismo psichiatrine ekspertize, taciau tai nepaneigia fakto, kad visa ta laika (dvejus-trejus metus) ikiteisminis tyrimas buvo vilkinamas.

D. D. gynejas teigia, jog ambulatorine teismo psichiatrine ekspertize galejo ir turejo buti atlikta dar ikiteisminio tyrimo pradžioje. Tai, jog pareigunai tik dabar nusprende atlikti ekspertize, gynejo manymu, rodo tai, kad visa laika nuo tyrimo pradžios D. D. elgesys nekele jiems jokiu itarimu, ji elgesi normaliai ir adekvaciai, o tai leidžia teigti, kad ir šiuo metu ekspertize nera butina, o pareigunu veiksmai rodo tik ju sieki ir toliau vilkinti procesa, pasiteisinant tuo, jog tariamai butina atlikti dar neatliktus ikiteisminio tyrimo veiksmus. Apeliantas tvirtina, jog tokios ekspertizes paprastai atliekamos padarius itin sunkius nusikaltimus arba tuomet, kai itariamojo veiksmai rodo jo galima nepakaltinamuma. Kadangi per ketveriu metu laikotarpi, kol vyko ikiteisminis tyrimas D. D. veiksmai ne karto nebuvo sukele pareigunams abejoniu del pakaltinamumo, o ji yra itariama nesunkaus nusikaltimo padarymu, gynejas daro išvada, jog pareigunai iš teisu yra suinteresuoti bet kokiais budais kuo ilgiau testi tyrima, tokiu butu pažeidžiant jo ginamosios teises bei teisetus interesus.

Gynejas tvirtina, jog ikiteisminis tyrimas buvo pradetas ir tesiamas pažeidžiant istatymu reikalavimus bei ignoruojant D. D. nekaltuma rodancius duomenis. Mano, jog ikiteisminio tyrimo pareigunai yra suinteresuoti ir šališki, ikiteismini tyrima atlieka itin tendencingai, siekiant bet kokiais budais surinkti tariama jos kalte neva irodancius duomenis. Byla tirianti tyreja akivaizdžiai demonstruoja savo neigiama nusistatyma D. D. atžvilgiu ir isitikinima, kad pastaroji padare BK 300 str. numatyta veika.

Itariamosios gynejas teigia, jog asmenys, kuriu pareiškimo pagrindu pradetas ikiteisminis tyrimas, nieko neslepdami D. D. ir jos sutuoktiniui yra pareiške, kad turi daug pažinciu teisesaugos institucijose, iskaitant generaline prokuratura ir teisma. Tiketi, kad tai yra tiesa, gynejo manymu leidžia faktas, kad tiek D. D., tiek jos sutuoktinio atžvilgiu 2009-03-10 nutrauktas ikiteisminis tyrimas 2009-07-28 buvo atnaujintas Generalines prokuraturos pareigunu, nors faktines aplinkybes nepasikeite, jokiu nauju faktu nepaaiškejo ir neatsirado. Mano, jog nutrauktas ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas tik todel, kad to praše suinteresuoti asmenys, civilinius teisinius santykius siekiantys perkelti i baudžiamosios teises lygmeni.

Gynejas pažymi, jog Europos Žmogaus Teisiu Teismas, akcentuodamas proceso greitumo principo svarba, pabreže, kad sprendžiant, ar tyrimas vilkinamas, turi buti atsižvelgiama i pareigunu veiksmus bei priimamus sprendimus, konkrecios bylos sudetinguma, pareiškejo elgesi, valdžios instituciju elgesi organizuojant bylos procesa ir kitas aplinkybes. Tvirtina, jog ši byla nera sudetinga, tiriamo nusikaltimo pavojingumas, lyginant su kitomis veikomis, yra gerokai mažesnis, yra aiškios faktines aplinkybes, nedidelis itariamuju skaicius. Taciau del pareigunu veiksmu netinkamai organizuojant ikiteismini tyrima, laiku ir tinkamai neatliekant proceso veiksmu, šis ikiteisminis tyrimas iki šiol tebevyksta, nors laiko surinkti visiems reikšmingiems duomenims buvo daugiau negu pakankamai. Kadangi ikiteisminis tyrimas tesiasi gerokai ilgesni laiko tarpa negu nustatyta Lietuvos Respublikos BPK 176 str., šis ikiteisminis tyrimas, gynejo manymu, turi buti nutrauktas ne tik del pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmes, bet ir nesant pakankamai duomenu, rodanciu D. D. kaltuma, padarius Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. numatyta veika.

Itariamosios gynejas tvirtina, jog šio ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeistos ne tik jo ginamosios D. D., bet ir jos sutuoktinio S. D. teises, nes šiuo metu jau nutrauktas ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo tesiamas daugiau kaip trejus metus, jam buvo taikytos kardomosios priemones, tokiu budu ribojant teises bei laisves, nors galiausiai paaiškejo, kad S. D. nepadare jam tiek laiko inkriminuotos nusikalstamos veikos. Tokia pati situacija, gynejo manymu, susidariusi ir D. D. atveju, t.y. pradetas ir jau karta nutrauktas ikiteisminis tyrimas tebetesiamas, nors yra akivaizdu, kad inkriminuojamos nusikalstamos veikos D. D. nepadare, o duomenu, galinciu patvirtinti tariama kaltuma nera ir buti negali. Per tiek laiko trunkanti ikiteismini tyrima nesurinkus pakankamai duomenu tam, kad procesas butu užbaigtas kaltinamojo akto surašymu, ikiteisminis tyrimas, gynejo teigimu, turi buti nutrauktas. Juo labiau, kad už D. D. inkriminuojamos veikos padaryma atsakingi asmenys šioje baudžiamojoje byloje yra nustatyti ir nuteisti baudžiamuoju teismo isakymu. Atsižvelgiant i tai, tolesnis ikiteisminio tyrimo vykdymas, gynejo manymu, yra beprasmis ir atliekamas tik tam, kad suinteresuoti asmenys pasiektu savo tikslus ir gautu neteisetos turtines naudos.

Apeliantas pažymi, jog tiek laiko trunkantis ikiteisminis tyrimas padare žalos D. D. sveikatai, nes pastaroji, tiek laiko nebudama tikra del savo ateities, patirdama didele psichologine itampa, buvo priversta gydytis nuo paumejusios depresijos, jai buvo konstatuotas pasikartojantis depresinis sutrikimas. Be to ilga laika atliekamas ikiteisminis tyrimas ir pareigunu veiksmai sukelia neigiamus padarinius ne tik D. D., bet ir jos šeimos nariams.

Visu šiu aplinkybiu, gynejo manymu, ikiteisminio tyrimo teisejas neivertino, todel nepagristai D. D. prašyma nutraukti ikiteismini tyrima, atmete.

Teismo posedyje prokurore praše itariamosios D. D. gynejo advokato Tomo Meidaus skunda atmesti.

Itariamosios D. D. gynejo advokato Tomo Meidaus skundas nepagristas, todel atmestinas.

Lietuvos Respublikos BPK 215 str. 1 d. numato, kad, jeigu per šešis menesius po pirmosios itariamojo apklausos ikiteisminis tyrimas nebaigiamas, itariamasis, jo atstovas ar gynejas gali paduoti skunda ikiteisminio tyrimo teisejui del ikiteisminio tyrimo vilkinimo. Taciau aplinkybe, jog ikiteisminis tyrimas užsitese, pati savaime nereiškia, jog procesas yra vilkinamas, o tarptautiniuose bei nacionaliniuose teises aktuose itvirtintas proceso greitumo principas nepaneigia ikiteisminio tyrimo pareigunu pareigos išaiškinti visas reikšmingas bylos aplinkybes. Todel kiekvienu konkreciu atveju reikia vertinti, ar ilgesne ikiteisminio tyrimo trukme leme objektyvios priežastys, ar pareigunu neveiklumas.

Šiuo konkreciu atveju ikiteisminio tyrimo teisejas padare pagrista išvada, jog ikiteisminis tyrimas D. D. atžvilgiu nera vilkinamas.

Iš skunda nagrinejanciam teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog ikiteisminis tyrimas šioje byloje atliekamas del dokumentu klastojimo ir del tarnybos pareigu neatlikimo. Itarimai del šiu nusikalstamu veiku padarymo buvo pareikšti keturiems asmenims. Vieno iš ju atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, kitas 2010 m. spalio 7 d. teismo baudžiamuoju isakymu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausiami liudytojai, itariamieji, pasitelkti specialistai, reikalaujama informacija bei dokumentai iš ivairiu instituciju, jie analizuojami. Nors ne visa ikiteisminio tyrimo laikotarpi tyrimo veiksmai buvo atliekami intensyviai, taciau, vertinant byloje atliktus veiksmus ir surinkta medžiaga, o taip pat ir pacios itariamosios D. D. pozicija atsisakant duoti parodymus, konstatuoti, jog tyrimas buvo vilkinamas, nera pagrindo.

Faktiniai bylos duomenys tvirtina, jog po to, kai Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos prokurore, susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, padare išvada, jog surinkta pakankamai duomenu, pagrindžianciu itariamuju A. B. ir D. D. kalte, ir ikiteismini tyrima atlikusiam pareigunui pavede atlikti BPK 218 str. 1 ir 2 d.d. numatytus veiksmus, buvo gauti duomenys apie tai, jog itariamoji D. D. gydesi Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre del pasikartojancio depresinio sutrikimo bei likusiu reiškiniu po galvos smegenu traumos su hemisindromu. Atlikusi medicininiu dokumentu tyrima specialiste – Vilniaus 1-ojo teismo psichiatrijos skyriaus Nr. 1 viršininke V. M. – konstatavo, jog tikslinga D. D. paskirti ambulatorine teismo psichiatrine ekspertize. Todel Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos skyriaus prokurore kreipesi i Vilniaus miesto treciojo apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teiseja su prašymu paskirti D. D. ambulatorine psichiatrine ekspertize, o Vilniaus miesto treciojo apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teisejas 2011 m. sausio 17 d. nutartimi ši prokurores prašyma tenkino ir paskyre itariamajai D. D. ambulatorine teismo psichiatrijos ekspertize. Visos šios aplinkybes rodo, jog šiuo metu ikiteisminis tyrimas D. D. atžvilgiu nera užbaigtas del objektyviu priežasciu.

Skunda del ikiteisminio tyrimo teisejo nutarties, kuria atsisakyta nutraukti ikiteismini tyrima del pernelyg ilgos trukmes, nagrinejantis teismas nevertina ambulatorine teismo psichiatrijos ekspertizes D. D. skyrimo pagristumo. Kita vertus, ikiteisminio tyrimo pareigunu veiksmus, siekiant išsiaiškinti visas bylos aplinkybes ir todel kreipiantis i teisma del ekspertizes paskyrimo, vertinti kaip siekima vilkinti ikiteismini tyrima, taip pat neturi jokio pagrindo.

Gynejas tvirtina, jog ikiteisminis tyrimas turi buti nutrauktas ne tik del to, kad jis buvo vilkinamas, bet ir del to, kad byloje nera D. D. kalte patvirtinanciu faktiniu duomenu. Taciau sprendima, ar ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenu, pagrindžianciu itariamojo kalte del nusikalstamos veikos padarymo, ar ne, priima byla tiriantis ar tyrima kontroliuojantis prokuroras ir atitinkamai surašo kaltinamaji akta ir byla perduoda i teisma arba priima sprendima ikiteismini tyrima nutraukti. Tuo tarpu teismas šioje tyrimo stadijoje itariamojo kaltes klausimo nesprendžia, o tik tiria, ar nera pagrindo nutraukti ikiteismini tyrima del to, kad jis yra vilkinamas. Kaip jau mineta, šioje byloje tokio pagrindo nera.

Apeliantas teigia, jog nutarti atsisakyti nutraukti ikiteismini tyrima priemes ikiteisminio tyrimo teisejas buvo neobjektyvus ir šališkas jo ginamosios atžvilgiu, taciau nepateike jokiu tai patvirtinanciu objektyviu faktiniu duomenu. Vien ta aplinkybe, jog šis teisejas prieme itariamajai nepalanku sprendima, nesudaro pagrindo abejoti jo nešališkumu.

Esant šioms aplinkybems, naikinti ar keisti apylinkes teismo nutarti del itariamosios D. D. gynejo skunde išdestytu argumentu nera istatyminio pagrindo.

itariamosios D. D. gynejo advokato Tomo Meidaus skunda atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto treciojo apylinkes teismo 2011 m. sausio 17 d. nutarti.

Nutartis isigalioja nuo jos priemimo dienos ir yra neskundžiama.