- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-04-28
- Bylos Nr.
- 1-1362-990/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Ražanskas
- Kaltinamasis
- S. B.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, nesusituokusi, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. B. vairavo kelių transporto priemonę būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio:
ji 2017 m. kovo 2 d. apie 20.06 val. ties Talino- Helsinkio gatvių sankryža, Vilniuje, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,71 promilės etilo alkoholio).
Teisiamojo posėdžio metu S. B. parodė, kad kaltinimo esmę ji supranta, dėl jai inkriminuojamo nusikaltimo kaltę pripažįsta pilnai. 2017 m. kovo 2 d. ji, vairuodama automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo į Lazdynų ligoninę, Vilniuje, iš ligoninės išėjo apie 18.30 val. Išėjusi iš Lazdynų ligoninės ji įsėdo į minėtą automobilį „Toyota Yaris“. Kadangi jai labai skaudėjo galvą, ji nutarė išgerti degtinės, kurios butelis buvo automobilio bagažinėje. Į vienkartinę stiklinaitę ji įsipylė apie 150 g degtinės ir šią išgėrė, po ko minėtu automobiliu pradėjo važiuoti namų link. Važiuodama ji nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies ir įvažiavo į griovį. Ji gailisi padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką.
S. B. ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 53) ir prokurorė teisiamojo posėdžio metu sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 290 straipsnyje nustatyta tvarka buvo paskelbti liudytojų protokolai, surašyti ikiteisminio tyrimo metu, ir byloje esantys dokumentai.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas L. Ž. parodė, kad 2017 m. kovo 2 d. apie 20.05 val. jis, vairuodamas automobilį, važiavo Rygos gatve, Vilniuje, ir pravažiuodamas pro Talino- Helsinkio gatvių sankryžą ties kapinėmis pamatė nuo kelio važiuojamosios dalies nuvažiavusį automobilį „Toyota Yaris“ ir apie 20 metrų atstumu nuo šio automobilio prie kelio važiuojamosios dalies stovinčią merginą. Jis pamanė, jog merginai reikalinga pagalba ištraukti automobilį, todėl apsuko vairuojamą automobilį ir sugrįžo prie minėto nuvažiavusio nuo kelio važiuojamosios dalies automobilio „Toyota Yaris“. Prie pastarojo automobilio kitų asmenų nebuvo. Išlipęs iš savo automobilio jis priėjo prie merginos ir pasiteiravo, kas nutiko ir ar jai reikalinga pagalba, į ką mergina nerišliai pradėjo sakyti, jog ji važiavo iš ligoninės į namus ir kad navigacija blogai nurodė kelią. Mergina kalbėjo nerišliai, neužbaigdama sakinių, todėl jos būklė jam sukėlė įtarimų. Nuo merginos nesijautė alkoholio kvapo, bet jos elgesys kėlė įtarimų. Pasiūlius nueiti atsisėsti į automobilį minėta mergina sutiko, eidama ji svirduliavo, reikėjo ją prilaikyti, jis padėjo merginai atsisėsti į automobilį. Mergina sakė, kad jai ligoninėje suleido kažkokių vaistų ir jai sukasi galva, ji negali eiti. Jis įtarė, jog mergina neblaivi, todėl apie įvykį jis telefonu pranešė policijai. Mergina, supratusi, jog jis į įvykio vietą iškvietė policiją, pasakė, kad bus blogai, jeigu atvažiuos pareigūnai (b. l. 23).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas Ž. A. parodė, jog jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės būrio vadu. 2017 m. kovo 2 d. apie 20.07 val. patruliuojant su būrio vadu V. Š. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus jie gavo pranešimą, kad Helsinkio- Talino gatvių sankryžoje, Vilniuje, ties kapinėmis automobilis „Toyota“ nuvažiavo nuo kelio. Apie 20.12 val. atvykus į įvykio vietą jis pamatė automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris, nuvažiavęs nuo kelio važiuojamosios dalies, stovėjo užklimpęs purve. Automobilio priekinėje keleivio vietoje sėdėjo S. B. (asmenybė nustatyta iš vairuotojo pažymėjimo Nr. R0219332), kuri nurodė, kad vairuodama automobilį „Toyota“ nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies, nes navigacija nurodė pasukti į dešinę, o ji pasuko į kairę ir nuvažiavo nuo kelio. S. B. bendravimo maniera, jos nerišli kalba, sutrikusi koordinacija jam sukėlė įtarimą, kad ji gali būti apsvaigusi nuo alkoholio ar kitų svaigiųjų medžiagų. Pasiteiravus, ar yra blaivi, S. B. paaiškino, kad vairuojamu automobiliu važiavo iš ligoninės, kur jai buvo suleisti vaistai „Diazepam“, ir neigė vartojusi alkoholį. Prie automobilio stovėjo L. Ž., kuris ir pranešė apie įvykį Bendrajam pagalbos centrui. Jam L. Ž. parodė, kad važiuodamas pastebėjo jau nuo kelio važiuojamosios dalies nuvažiavusį automobilį „Toyota Yaris“, dėl to sustabdęs automobilį priėjo prie automobilio vairuotojos ir pasiūlė pagalbą, tačiau moters elgesys L. Ž. sukėlė įtarimą, kad ji gali būti neblaivi, todėl į įvykio vietą iškvietė policijos pareigūnus. S. B. teigė, jog nei prieš važiuodama automobiliu „Toyota Yaris“, nei automobiliu nuvažiavusi nuo kelio važiuojamosios dalies ir užklimpusi, ji alkoholio nevartojo. S. B. įvykio vietoje savo ranka parašė paaiškinimą apie įvykio aplinkybes, bet dėl galimo apsvaigimo jos raštas buvo praktiškai neįskaitomas. Į įvykio vietą buvo iškviesti greitosios pagalbos darbuotojai, kurie apžiūrėjo S. B.. Pavojingų sužalojimų medikai S. B. nenustatė, galvos srityje aptiko hematomą. S. B. paaiškino, kad hematoma galvoje atsirado prieš įvykį ir su nuvažiavimu nuo kelio nesusijusi, į ligoninę vykti atsisakė. Atvykus į įvykio vietą ekipažui V1743, alkotesterio pagalba S. B. buvo nustatytas 1,84 promilių girtumas, ir tuomet S. B. prisipažino vartojusi alkoholį ir vairavusi automobilį „Toyota Yaris“ būdama neblaivi. Po to S. B. buvo nuvežta į Vilniaus priklausomybės ligų centrą, kur buvo paimtas jos kraujas girtumo nustatymui (b. l. 26).
Specialisto išvadoje Nr. T-N 663/2017(01) nurodyta, jog S. B. kraujyje, paimtame 2017 m. kovo 2 d. 21.00 val., nustatyta mažiausia koncentracija 1,71 promilės etilo alkoholio (b. l. 40).
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole su priedais nurodyta, kad 2017 m. kovo 2 d. nuo 20.30 val. iki 20.45 val. buvo apžiūrėtas S. B. nuosavybės teise priklausantis automobilis „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. VNKKC98360A077041. Iš minėto protokolo matyti, kad automobilis „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavęs nuo kelio važiuojamosios dalies ties Talino- Helsinkio gatvių sankryža, Vilniuje, stovi įklimpęs purve (b. l. 8-12).
Motyvuojamoji dalis
Teismas pažymi, kad S. B. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje išnagrinėti duomenys- liudytojų L. Ž., Ž. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, transporto priemonės apžiūros protokolas, specialisto išvada- kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Šie įrodymai yra neprieštaringi, papildo vieni kitus bei patvirtina, kad S. B. 2017 m. kovo 2 d. vairavo automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo 1,71 promilės alkoholio.
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
S. B. vairavo automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio: po eismo įvykio, kurio metu ji, vairuodama minėtą automobilį, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies, jos kraujyje buvo rasta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,71 promilės etilo alkoholio), taigi S. B. veika teisingai kvalifikuota kaip atitinkanti nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, sudėtį.
Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir motyvai
Teisiamojo posėdžio metu S. B. paprašė būti atleidžiama nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant ją mamos A. B. atsakomybei pagal laidavimą. Teisiamojo posėdžio metu A. B. paprašė perduoti dukrą S. B. jos atsakomybei pagal laidavimą.
BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu:
2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir
3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir
4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.
S. B. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, ji visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką, prisiskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Šia nusikalstama veika žala niekam nebuvo padaryta. S. B. nėra teista, administracine tvarka už administracinį teisės pažeidimą, nesusijusį su transporto priemonės vairavimu, buvo bausta 2013 metais, skirtą baudą sumokėjo. Pažymėtina ir tai, kad S. B. vairuotojo pažymėjimas išduotas 2007 metais, ir per visą šį laiką ji nebuvo bausta administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, taigi teismas mano, kad yra pagrindas manyti, kad S. B. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Laiduotoja sutinka būti S. B. mama A. B., kuri nėra teista, administracine tvarka bausta vieną kartą. Kaip matyti iš (duomenys neskelbtini), kurioje dirba A. B., charakteristikos, A. B. charakterizuojama teigiamai, ji turi pedagoginį išsilavinimą. Be to, kaip teisiamojo posėdžio metu parodė pati S. B., mama A. B. jai yra autoritetas, visi mamos klauso. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad A. B. yra verta teismo pasitikėjimo, artimai bendrauja su S. B., taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką S. B., kad ši laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.
Atsižvelgus į tai, kad vairavimas esant apsvaigusiam nuo alkoholio yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, nustatytinas trejų metų laidavimo terminas be užstato.
BK 67 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės- teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį, taigi svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo klausimą teismas turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nurodytas BK 54 straipsnyje.
Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių- uždraudimas naudotis specialia teise- numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.
Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad S. B. nusikaltimą padarė naudodamasi jai suteikta teise vairuoti kelių transporto priemones- transporto priemonę vairavo būdama apsvaigusi nuo alkoholio. Teismas pakartoja, kad vairavimas esant apsvaigusiam nuo alkoholio yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms- žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano esant tikslinga nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinai S. B. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę- uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.
Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas atsižvelgia į tai, kad vairavimas esant apsvaigusiam nuo alkoholio yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų. Kita vertus minėta, kad svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo klausimą teismas turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, taigi ir į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas pažymi, kad S. B. prisipažino padariusi nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir nuoširdžiai gailisi, kas yra jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė. S. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taigi nustatytinas trumpesnis nei įstatyme nustatytas maksimalus S. B. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės- uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas- dveji metai.
Teismas taip pat pažymi, kad S. B. nusikaltimą padarė naudodamasi jai nuosavybės teise priklausančia kelių transporto priemone- automobiliu „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo (duomenys neskelbtini), taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurio S. B. nebūtų turėjusi galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikaltimo priemonė laikoma konfiskuotinu turtu, o to paties straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, dėl ko S. B. nuosavybės teise priklausantis automobilis „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas.
Ikiteisminio tyrimo metu S. B. skirta kardomoji priemonė- dokumento- vairuotojo pažymėjimo (duomenys neskelbtini)paėmimas (b. 1. 47), kuri nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.
Atsižvelgiant į tai, kad S. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė- uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones, iš S. B. paimtas vairuotojo pažymėjimas (duomenys neskelbtini)nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.
Ikiteisminio tyrimo metu laikinai apribotos S. B. nuosavybės teisės į jai nuosavybės teise priklausantį automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 18). Atsižvelgiant į tai, kad S. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė- automobilio „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, laikino S. B. nuosavybės teisių į jai nuosavybės teise priklausantį automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimas paliktinas galioti iki nuosprendžio įvykdymo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40, 67, 68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsniu, 254 straipsnio 5 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 4-6 dalimis, 307 straipsnio 5-7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,
nusprendžia:
S. B., padariusią nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją laiduotojos A. B. atsakomybei pagal laidavimą trejiems metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Skirti S. B. baudžiamojo poveikio priemones- uždrausti vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus bei konfiskuoti S. B. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo (duomenys neskelbtini).
Išaiškinti S. B. ir A. B., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Išaiškinti S. B., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
S. B. skirtą kardomąją priemonę- dokumento- vairuotojo pažymėjimo (duomenys neskelbtini)paėmimą nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Vairuotojo pažymėjimą (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.
Laikino S. B. nuosavybės teisių į jai nuosavybės teise priklausantį automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo (duomenys neskelbtini), apribojimą palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.