Kauno apygardos teismo nutartis

2009-12-21 · Civilinė byla Nr. 2A-1654-485/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-12-21
Bylos Nr.
2A-1654-485/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algirdas Remeika (pirm.), Gintautas Koriaginas, Arūnas Rudzinskas
Ieškovas
B. R.
Atsakovas
Kauno apskrities viršininko administracijai, Prienų rajono savivaldybės administracijai, Birštono savivaldybės administracijai, J. B., G. A., R. M., A. R., J. J., V. R., P. J., V. Ž., J.
Trečiasis asmuo
VĮ „Registrų centras“
Advokatai
Dalius Mecelica
Civilinė byla Nr. 2A-1654-485/2009;
Pirmos instancijos teismo teisėjas Audrius Grauželis;
procesinio sprendimo kategorijos: 30.3; 30.4.1; 121.15.; 121.21.
(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gruodžio 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, kolegijos teisėjų Arūno Rudzinsko ir Gintauto Koriagino,

sekretoriaujant Editai Tamulaitienei,dalyvaujant ieškovei B. R., jos atstovui advokatui Daliui Mecelicai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės B. R. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4-644/2009 pagal ieškovės B. R. ieškinį atsakovams Kauno apskrities viršininko administracijai (toliau – KAVA), Prienų rajono savivaldybės administracijai, Birštono savivaldybės administracijai, J. B., G. A., R. M., A. R., J. J., V. R., P. J., V. Ž., J. K., J. Ž., A. P., O. R., M. K., R. Š., R. R., O. T. ir O. R. su trečiuoju asmeniu VĮ „Registrų centras“ Kauno filialu dėl sprendimų, įsakymų ir sutarties panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė B. R. patikslintu ieškiniu prašė (t. 4, b. l. 25-32):

1) pripažinti neteisėtu ir panaikinti I-o šaukimo 22 sesijos Birštono apylinkės rajono tarybos 1993-12-22 sprendimu patvirtintą sąrašą iš dalies, dalyje dėl M. A. paskyrimo 0,28 ha, J. B. - 0,19 ha, V. R. - 0,26 ha, A. P. – 0,23 ha, V. Ž. – 0,20 ha, J. Ž. - 0,25 ha, O. R. - 0,16 ha, A. R. - 0,31 ha, M. K. – 0,43 ha, P. J. – 0,03 ha, O. R. – 0,06 ha, R. Š. – 0,03 ha, J. K.- 0,23 ha, R. R. – 0,12 ha, J. J. – 0,10 ha, S. T. – 0,06 ha asmeninio ūkio žemės;

2) pripažinti neteisėtu ir panaikinti Kauno apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 02-07-12096 patvirtintą asmenų, kurių asmeninio ūkio žemės suteikimo dokumentai neišliko ir kuriems asmeninio ūkio žemės suteikimas apylinkės teritorijoje 1990 m. liepos 26 d.-1994 m. liepos 1 d. laikotarpiu Birštono apylinkės tarybos sprendimu buvo įformintas kaip žemės nuoma arba jeigu sprendime klaidingai nurodyta pavardė, vardas ar žemės plotas, sąrašo dalį, kuria nustatoma, kad dokumentai neišliko ir yra suteikta asmeninio ūkio žemė M. A., J. B., V. R., A. P., V. Ž., J. Ž., O. R., A. R., M. K., P. J., O. R., R. Š., J. K., R. R., J. J., S. T.;

3) panaikinti Kauno apskrities viršininko 2003 m. balandžio 1 d. įsakymo Nr. 02-07-2042 dalį dėl nuosavybės teisių J. B. atkūrimo į 0,19 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) grąžinimo ir perdavimo neatlygintinai jo nuosavybėn;

4) panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos 2003 m. balandžio 1 d. sprendimo Nr. 69/14230 dalį dėl nuosavybės teisių J. B. atkūrimo į 0,19 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini);

5) panaikinti Kauno apskrities viršininko 2003 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 02-07-167 dalį dėl nuosavybės teisių G. A. atkūrimo į 0,28 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), grąžinimo ir perdavimo neatlygintinai jos nuosavybėn.;

6) panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos 2003 m. sausio 13 d. sprendimo Nr. 69/13788 dalį dėl nuosavybės teisių G. A. atkūrimo į 0,28 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini);

7) panaikinti Kauno apskrities viršininko 2005 m. lapkričio 29 d. įsakymo Nr. 02-07-12116 dalį dėl nuosavybės teisių A. R. atkūrimo į 0,31 ha žemę, priklaususią J. S., ir perdavimo A. R. nuosavybėn 0,31 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini);

8) panaikinti Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. 69-5450 dalį, kuria J. J. grąžinta 0,1 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini);

9) panaikinti Kauno apskrities viršininko 2003 m. birželio 23 d. įsakymo Nr. 02-07-4368 dalį dėl nuosavybės teisių V. R. atkūrimo į 0,26 ha žemės sklypą, perduodant nuosavybėn asmeninio ūkio žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini);

10) panaikinti Kauno apskrities 2003 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. 69/1457 dalį dėl 0,26 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), perdavimo neatlygintinai V. R. nuosavybėn;

11) panaikinti Kauno rajono apskrities valdytojo 1995 m. liepos 26 d. įsakymo Nr. 546 dalį dėl 0,2 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pardavimo V. Ž.;

12) pripažinti 1996 m. spalio 4 d. valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį Nr. D-69/96-0506 priėmimo aktą negaliojančiais dalyje dėl 0,2 ha žemės sklypo, pažymėto indeksu Nr. 223-1, pardavimo ir perdavimo V. Ž. bei taikyti restituciją, įpareigojant KAVA grąžinti 540 Lt.;

13) panaikinti Kauno apskrities viršininko 2006 m. kovo 8 d. įsakymo Nr. 02-07-2858 dalį dėl nuosavybės teisių P. J. atkūrimo į 0,31 ha žemę, turėtą A. J. ir P. J., bei 0,03 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini); perdavimo nuosavybėn neatlygintinai;

14) panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos 2006 m. kovo 8 d. sprendimo Nr. 69-18096 dalį dėl nuosavybės teisių P. J. atkūrimo į 0,03 ha žemės sklypą, perduodant neatlygintinai nuosavybėn 0,03 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini);

15) panaikinti Kauno apskrities viršininko 2005 m. gruodžio 14 d. įsakymo Nr. 02-07-12806 dalį dėl 0,25 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo J. Ž.;

16) pripažinti 2005 m. gruodžio 29 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį tarp Lietuvos Respublikos valstybės ir J. Ž. ir perdavimo aktą negaliojančiais dalyje dėl 0,25 ha žemės sklypo, pažymėto indeksu Nr.42-4, pardavimo ir perdavimo J. Ž. bei taikyti restituciją, įpareigojant KAVA grąžinti 203 Lt.;

17) panaikinti Kauno apskrities viršininko 2002 m. gruodžio 3 d. įsakymo Nr. 02-07-6778 dalį dėl 0,23 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pardavimo J. K..;

18) pripažinti 2002 m. gruodžio 20 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį tarp Lietuvos Respublikos valstybės ir J. K. ir perdavimo aktą negaliojančiais dalyje dėl 0,23 ha žemės sklypo, pažymėto indeksu Nr. 127-2, pardavimo ir perdavimo J. K. bei taikyti restituciją, įpareigojant KAVA grąžinti 496,69 Lt.;

19) panaikinti Prienų rajono valdybos 1994 gruodžio 23 d. potvarkio Nr. 335v dalį dėl 0,23 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), suteikimo A. P.;

20) panaikinti Prienų rajono valdybos 1994 m. lapkričio 29 d. potvarkio Nr. 313v dalį, kuria buvo leista pirkti M. K. Birštono vienkiemyje 0,43 ha žemės sklypą.;

21) panaikinti Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996-10-10 įsakymo Nr. 07-47 dalį, kuria buvo leista M. K. pirkti Birštono vienkiemyje 0,43 ha žemės sklypą;

22) panaikinti Prienų rajono valdybos 1994 m. rugpjūčio 23 d. potvarkio Nr. 228v dalį, kuria buvo leista O. R. pirkti 0,06 ha žemės sklypo plotą;

23) panaikinti Kauno apskrities viršininko 2006 m. gegužės 9 d. įsakymo Nr. 02-07-5382 dalį dėl 0,06 ha žemės sklypo, indeksu Nr. 84-3, pardavimo O. T.;

24) pripažinti 2006-06-05 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį ir 2006-09-09 priėmimo-perdavimo aktą Nr. 7ŽR-270 iš dalies negaliojančiais, dalyje dėl 0,06 ha žemės sklypo, pažymėto indeksu Nr. 84-3, pardavimo ir perdavimo O. T. bei taikyti restituciją;

25) panaikinti Kauno apskrities viršininko 1996 m. kovo 1 d. įsakymo Nr. 07-834 dalį dėl 0,15 ha žemės sklypo perdavimo R. R.;

26 ) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškovė nurodė, kad ji 1991 m. gegužės 29 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusių žemės savininkų I. B. ir J. B. 6,00 ha žemės plotą, esantį (duomenys neskelbtini) (pagal dabartinį administracinį skirstymą). Prienų rajono ekspertų komisija nustatė, kad kartografavimo medžiagos pakanka buvusio žemės savininko J. B. 3,50 ha bendro ploto žemės nuosavybės teisėms atkurti. Kauno apskrities viršininko administracija priskyrė J. B. žemės sklypą prie asmeniniam ūkiui suteikiamų žemės sklypų, kurie turi būti išpirkti. Iš 3,5 ha žemės sklypo ploto yra suteikta asmeniniams ūkiams – 3,28 ha žemės sklypo. 1996-05-13 teismo sprendimu buvo nustatytas juridinis faktas, kad ieškovė buvo įvaikinta J. B. ir I. B., todėl ji yra pretendentė į šių piliečių iki nacionalizacijos turėtas žemes. Nustačius žemės savininko J. B. buvusias žemės ribas ir jas pažymėjus orto foto plane nustatyta, kad ieškovei galima grąžinti natūra, 0,19 ha žemės sklypą, dėl ko ant J. B. buvusių žemės ribų nustatymo akto pasirašyti ieškovė atsisakė. Žemė yra paskirta asmenims, kurie įvardinti atsakovais, todėl naikintini dokumentai, kurių pagrindu atsakovams buvo suteikti žemės sklypai J. B. turėtame žemės plote.

Žemesnės instancijos teismas

Prienų rajono apylinkės teismas 2009 m. liepos 13 d. sprendimu (t.5, b. l. 6-16) ieškinį atmetė, iš priteisė ieškovės B. R. atsakovui J. B. 600 Lt, atsakovui V. R. 400 Lt bei valstybei 228 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Šalies argumentai

Teismas nustatė, kad ieškovė dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J.ir I. B. valdytą žemę prašymu kreipėsi 1992-05-29. Ieškovė turi teisę atkurti nuosavybės teisę į buvusio savininko J. B. 3,50 ha žemę. Iki nacionalizacijos naudotos buvusio savininko J. B. 3,50 ha žemės sklypo ribose yra Birštono vienkiemio gyvenvietės gyventojų asmeninio ūkio žemės sklypai, t.y. 19 sklypų patenka į buvusio savininko J. B. žemę, 0,10 ha sklypo ploto yra neužimta asmeninio ūkio žeme, kurią būtų galima grąžinti natūra. Teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika ir nurodė, jog asmenų, kuriems žemė buvo suteikta asmeniniam ūkiui, interesai prioritetiškai ginami tik tuo atveju, kai ši žemė jiems buvo suteikta teisėtai, t.y. nepažeidžiant žemės suteikimo metu galiojusių teisės aktų. Teismas sprendė, kad byloje svarbiausia yra nustatyti ar ieškovė gali būti pretendente atkurti nuosavybės teises į J. B. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę. Teismas nustatė, kad 1995-11-10 Kauno apskrities valdytojo administracijos įsakymu bei sprendimu ieškovei buvo atstatytos nuosavybės teisės į jos tėvui J. B. priklausiusią 1,50 ha žemę, (duomenys neskelbtini), grąžinant ją natūra. 1996-05-13 Prienų rajono apylinkės teismas nustatė juridinį faktą, kad ieškovė nuo 9 metų buvo įvaikinta J. B. ir I. B.. Teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika (LAT 2000-01-11 nutartis, c.b. Nr. 3K-7-783/2000) laikosi nuostatos, jog jeigu asmuo paveldėjo žemę ar mišką faktinio įvaikinimo nustatymo atveju, jis negali pretenduoti paveldėti tikrųjų tėvų žemės ar miško, t.y., asmuo vienu metu negali pretenduoti atstatyti nuosavybės teises ir į faktinių įtėvių ir į tėvų pagal kilmę, žemę ar mišką. Teismas konstatavo, kad kadangi ieškovė kreipėsi į teismą, jau po to, kai jai buvo atkurtos nuosavybės teisės į jos tėvui J. B. priklausiusią žemę, todėl ji negali pretenduoti į J. B. iki nacionalizacijos valdytą žemę, nes jai jau yra atkurtos nuosavybės teisės į jos tėvo J. B. iki nacionalizacijos valdytą žemę. Ieškovės reikalavimus panaikinti įsakymus, sprendimus, sutartis dėl žemės suteikimo atsakovams asmeniniam ūkiui, iki nacionalizacijos naudotos buvusio žemės savininko J. B. žemės sklypo ribose teismas atmetė.

Ieškovė apeliaciniu skundu (t. 5, b .l. 20-22) prašo Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė su teismo sprendimu nesutinka dėl šių motyvų:

1) teismas pažeidė LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (1997 m. liepos 1 d. Nr. VIII-359) 2 str. 2 d. nuostatas. Nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą turi būti atkuriamos ir tiems, kurie pavelėjo turtą pagal testamentą, bet nėra susiję giminystės ryšiais. LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 str. apibrėžia asmenų ratą, kuris turi teises į nuosavybės teisių atkūrimą. Šio straipsnio 2 d. nustatyta, kad nuosavybės teisės į šio įstatymo 3 str. nurodytą nekilnojamąjį turtą atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą. Tai reiškia, kad įstatymas nustato, kad asmenys, kurie pagal testamentą paveldėjo tam tikrų asmenų turtą, turi teisę ir į atkuriamas nuosavybės teises tų asmenų, kuriems priklausė nuosavybės teisės į žemės sklypus. Įstatymas nenustato jokių papildomų reikalavimų Lietuvos piliečiams, kuriems surašytas testamentas. Teismas netaikė šios įstatymo normos ir nepasisakė kodėl ji netaikytina nagrinėjant šį ginčą;

2) teismas netinkamai išaiškino Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės kolegijos 2000 m. sausio 11 d. nutartį, tokiu būdu netinkamai taikė ir aiškino LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatas. Šiuo atveju ginčas yra sprendžiamas dėl ieškovės pretendavimo į įtėviui priklaususią žemę. Teismo paminėtoje Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės kolegijos 2000 m. sausio 11 d. nutartyje aiškiai yra nurodyta, kad jei asmuo paveldėjo žemę ar mišką faktinio įvaikinimo nustatymo atveju (CPK 272 str. 11 p.), jis negali pretenduoti paveldėti tikrųjų tėvų žemės ar miško, t.y. faktinio įvaikinimo atveju, asmuo įgyja teises atkurti nuosavybės teises į išlikusį įtėvių nekilnojamąjį turtą, o ne tėvų turtą. Šioje civilinėje byloje nėra sprendžiamas ginčas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į įtėvio turėtas nuosavybės teises į žemę;

3) teismas neįvertino visų įrodymų, t.y. ieškovė pateikė paveldėjimo pagal testamentą liudijimą bei nurodė aplinkybę, kad į J. B. priklausančią žemę ieškovė pretenduoja dviem įstatymo nustatytais pagrindais, t.y., pagal įvaikinimo faktą bei pagal surašytą testamentą, tačiau teismas nepasisakė dėl paveldėjimo pagal testamentą teisinės reikšmės ir dėl to, kad ieškovė turi įstatyme numatytą pagrindą pretenduoti į J. B. priklaususią žemę;

4) teismas pažeidė LR CPK 18 str. nuostatas, nustatančias teismo sprendimo privalomumą. Teismas prijungė prie šios civilinės bylos civilinę bylą Nr. 2-280/1996, kurioje nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog ieškovė buvo įvaikinta J. B.. Paminėtoje civilinėje byloje Prienų rajono apylinkės teismas yra priėmęs sprendimą, kuris yra įsiteisėjęs. Skundžiamu teismo sprendimu, iš esmės revizuojamas ankstesnis teismo sprendimas ir nurodoma, kad ankstesnis teismo sprendimas jau nėra privalomas ir nebesukuria ieškovei jokių teisinių pasekmių.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Kauno apskrities viršininko administracija (t. 5, b. l. 31-33) prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovė nesutinka su apeliaciniu skundu dėl šių motyvų:

1) atsižvelgdama į nuosavybės teises ir giminystės ryšį įrodančius dokumentus, 1994 m. balandžio 18 d. pretendentų į buvusio savininko J. B. žemę susitarimą ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu, Kauno apskrities valdytojo administracija 1995 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 1514 „Dėl nuosavybės teisių į žemę ir mišką atstatymo ir suteikimo naudotis piliečiams, susigrąžinantiems žemę ir mišką žemės ūkio ir miškų ūkio veiklai Prienų rajone" ir Kauno apskrities valdytojas 1995 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. 69-2867 atkūrė ieškovei nuosavybės teises į jos tėvo J. B. valdytą žemę, grąžinant natūra 1,50 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini). Todėl ieškovė negali pretenduoti į J. B. iki nacionalizacijos valdytą žemę, kadangi jai jau yra atkurtos nuosavybės teisės į jos tėvo J. B. iki nacionalizacijos valdytą žemę;

2) įvaikinimo juridinio fakto nustatymas, kai faktiškai įtėviai įvaikinimo nebuvo juridiškai įforminę, suteikia galimybę asmeniui atkurti nuosavybės teises į žemę po faktinio įtėvio mirties, tačiau toks asmuo negali pretenduoti paveldėti tikrųjų tėvų žemės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2000 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-16/2000). Ir atvirkščiai, jeigu asmeniui atkurtos nuosavybės teisės į tėvų žemę, jis negali pretenduoti atkurti nuosavybės teisių į įtėvių valdytą žemę;

Šalies argumentai

3) ieškovė nepagrindė jokiais įrodymais savo teiginio, kad teismas pažeidė LR CPK 18 straipsnį, prijungdamas civilinę bylą Nr. 2-280/1996 prie nagrinėjamos bylos. 2009 m. liepos 13 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-4-644/2009 nepanaikino kito teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-280/1996, kaip teigia pareiškėja.

Atsiliepimas

Atsakovės Birštono savivaldybė ir Prienų rajono savivaldybė atsiliepimais į apeliacinį skundą (t. 5, b. l. 36-38, 40-43) prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovės nesutinka su apeliaciniu skundu tais pačiais motyvais kaip ir atsakovė Kauno apskrities viršininko administracija.

Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų LR CPK 329 str. patikrinimas ( LR CPK 320 str. ). Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nustatyta, kad 2009-07-13 Prienų rajono apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovės B. R. ieškinį atsakovams Kauno apskrities viršininko administracijai, Prienų rajono savivaldybės administracijai, Birštono savivaldybės administracijai, J. B., G. A., R. M., A. R., J. J., V. R., P. J., V. Ž., J. K., J. Ž., A. P., O. R., M. K., R. Š., R. R., O. T. ir O. L. su trečiuoju asmeniu VĮ „ Registrų centras“ Kauno filialui dėl sprendimų, įsakymų ir sutarties panaikinimo. Minėtos dienos sprendimu ieškovės ieškinys buvo atmestas ( t. 5, b. l. 6-16 ).

Apeliantė ( ieškovė ) nesutinka su tokiu. teismo sprendimu. Savo apeliaciniame skunde ji nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų įrodymų, t. y. ieškovė pateikė paveldėjimo pagal testamentą liudijimą bei nurodė aplinkybes, kad į J. B. priklausančią žemę ieškovė pretenduoja dviem įstatymo numatytais pagrindais, t. y. pagal įvaikinimo faktą bei pagal surašytą testamentą, tačiau teismas nepasisakė dėl paveldėjimo pagal testamentą teisinės reikšmės ir dėl to, kad ieškovė turi įstatyme numatytą pagrindą pretenduoti į J. B. priklausančią žemę. Su šiuo apeliacinio skundo argumentu teisėjų kolegija sutinka.

Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas nustatė, kad 1995–11 – 10 Kauno apskrities valdytojo administracijos įsakymu bei sprendimu ieškovei B. R. buvo atstatytos nuosavybės teisės į jos tėvui J. B. priklausiusią 1,50 ha žemę (duomenys neskelbtini), grąžinant ją natūra ( t. 2, b. l. 174-180 ). 1996-05-03 ieškovė kreipėsi į Prienų rajono apylinkės teismą , prašydama nustatyti juridinį faktą, kad ji buvo įvaikinta J. B. ir I. B., nurodydama, klad šis faktas reikalingas nuosavybės teisėms į žemę atstatyti. 1996-05-13 Prienų rajono apylinkės teismas patenkino ieškovės pareiškimą ir nustatė juridinį faktą, kad ji nuo 9 metų buvo įvaikinta J. B. ir I. B.. Tokiu būdu ieškovė kreipėsi į teismą jau po to, kai buvo atkurtos nuosavybės teisės į jos tėvui J. B. priklausiusią žemę. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės ieškinį rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2000-01-11 nutartimi, kur konstatuota, kad jeigu asmuo paveldėjo žemę ar mišką faktinio įvaikinimo nustatymo atveju, jis negali pretenduoti paveldėti tikrųjų tėvų žemės ar miško ( civ. byla Nr. 3K-7—783/2000 ). Kitaip sakant asmuo vienu metu negali pretenduoti atstatyti nuosavybės teises ir į faktinių įtėvių ir į tėvų pagal kilmę , žemę ar mišką. Atsižvelgiant į tai, teismas vertino, kad ieškovė B. R. negali pretenduoti į J. B. iki nacionalizacijos valdytą žemę, kadangi jai jau yra atkurtos nuosavybės teisės į jos tėvo J. B. iki nacionalizacijos valdytą žemę. Tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos , ieškovė tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinėje instancijoje nurodė, kad ji į įtėvių žemę pretenduoja dviem pagrindais, t. y. pagal įvaikinimo faktą ir pagal testamentą. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovė buvo pateikusi patvirtintą paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą ( nors pats testamentas teismui visai nebuvo pateiktas ) ( t. 2, b. l. 169 ). Nežiūrint to, pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė šių pateiktų įrodymų ir dėl jų nepasisakė.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas šią bylą neatskleidė jos esmės, o pagal byloje surinktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme ( LR CPK 327 str. 1 d, 2 p. ).

Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo pripažinti teisėtu ir pagrįstu nėra jokio pagrindo. Todėl apeliantės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Nagrinėjant šią bylą iš naujo, būtina įvertinti ieškovės pateiktus įrodymus, t. y. jos įtėvių testamentą ( jį išreikalaujant ir prijungiant prie bylos ) bei paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą, taip pat įvertinti ir LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo ( 1997-07-01 Nr. VIII- 359 ) 2 str. 2 d. nuostatas.

Teisėjų kolegija vadovaudamasi LR CPK 326 str.1 d, 4 p.,

Rezoliucinė dalis

nutari a:

Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies .

2009-07-13 Prienų rajono apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Kolegijos pirmininkas Algirdas RemeikaTeisėjai Arūnas RudzinskasGintautas Koriaginas