Šiaulių apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui D. J., dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškovė J. M. ir atsakovas D. J. pateikė teismui 2020 m. rugpjūčio 3 d. sudarytą taikos sutartį.

3. Išvadą byloje teikiančios institucijos - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, pateikė išvadą, kad patvirtinus šalių pasirašytą taikos sutartį nepilnamečio vaiko interesai nebus pažeisti.

Motyvuojamoji dalis

Taikos sutartis tvirtina, civilinė byla nutrauktina.

4. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 2 dalį teismas nepriima ieškovo ieškinio atsisakymo, atsakovo pripažinimo ieškinio ir netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui.

5. Teisme priimtas ieškovės J. M. ieškinys atsakovui D. J. dėl nepilnamečio vaiko V. J. gyvenamosios vietos ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo bei išlaikymo nepilnamečiam vaikui V. J. po 300,00 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės priteisimo iš atsakovo D. J.. Nagrinėjamu atveju šalys susitarė bylą baigti taikiai ir taikos sutartyje aptarė sąlygas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kad patvirtinus taikos sutartį nepilnamečio vaiko interesai nebus pažeisti. Teismo vertinimu, šalių sudaryta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir viešajam interesui, atitinka kitas taikos sutarčių galiojimo sąlygas ir nėra abejonių, kad taikos sutartis atitinka tikrąją šalių valią. Todėl ieškovės ir atsakovo prašymas tenkintinas ir taikos sutartis tvirtintina (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.983, 6.984, 6.986 straipsniai).

6. Teismui nekyla abejonių, kad šalims yra žinomos ir suprantamos nuostatos, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio sprendimo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas.

7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 5 punktą teismas nutraukia bylą, jeigu šalys sudarė taikos sutartį ir teismas ją patvirtino. Todėl civilinė byla Nr. e2-5615-776/2020 nutrauktina.

8. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2020 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. (8.4)TP-20-T-741-3245 ieškovei suteikta antrinė teisinė pagalba ir ji 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2020 m. rugpjūčio 20 d. pažymą Nr. (12.36)PT-3115 valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos ieškovei sudaro 258,20 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 2 ir 16 punktus ieškovė šioje byloje buvo atleista nuo žyminio mokesčio, kuris nagrinėjamu atveju sudarė 231,00 Eur, už ieškinį mokėjimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 2 dalį, jeigu šalys sudaro taikos sutartį, šalims grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra 4,98 Eur, jas padalinus abiems šalims, kiekvienai šaliai tenkanti dalis yra mažesnė už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą.

9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ir atsakovas taikos sutartį sudarė pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje, šalių elgesys pripažintinas tinkamu. Todėl teismas daro išvadą, kad yra pagrindas šioje byloje nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių ir bylinėjimosi išlaidų valstybei iš atsakovo nepriteisti.

10. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. balandžio 27 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos nuo šios nutarties priėmimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalimi, 150 straipsnio 2 dalimi, 293 straipsnio 5 punktu, teismas

nutaria:

prašymą tenkinti.

Patvirtinti ieškovės J. M., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo D. J., a. k. (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugpjūčio 3 d. sudarytą taikos sutartį tokiomis sąlygomis:

1. „V. J., a. k.(duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta yra su motina J. M., a. k. (duomenys neskelbtini).

2. D. J. vaiko V. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui teiks po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją ir pervedant vaiko išlaikymui skirtas lėšas į motinos banko sąskaitą, esančią „Swedbank“, AB, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kiekvieno mėnesio 1 d.

3. Vaiko išlaikymui skirtas lėšas J. M., a. k. (duomenys neskelbtini), valdys uzufrukto teise.

4. D. J. bendraus su vaiku V. J., pagal tokią tėvo ir vaiko bendravimo tvarką:

4.1 Tėvas gali pasiimti vaiką iš motinos gyvenamosios vietos į savo gyvenamąją vietą pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitgalį nuo šeštadienio 10 valandos ir grąžinti jį motinai sekmadienį iki 17 valandos į motinos gyvenamąją vietą.

4.2 Per didžiąsias šventes, t. y. Kūčias, Šv. Kalėdas ir Naujuosius metus ir Velykas nustatyti tokią bendravimo su vaiku tvarką:

4.3 Poriniais metais, t. y. 2020, 2022, 2024 ir t. t., Kūčias bei Kalėdas vaikas praleistų motinos namuose.

4.4 Neporiniais metais, t. y. 2019, 2021, 2023 ir t.y., tėvas vaiką į savo gyvenamąją vietą pasiimtų iš motinos gyvenamosios vietos gruodžio mėnesio 23 dieną nuo 18 valandos, o vaiką gražintų gruodžio mėnesio 26 dieną iki 18 valandos.

4.5 Poriniais metais, t. y. 2020, 2022, 2024 ir t. t., vaikas praleis Naujųjų metų šventę ir Velykas tėvo namuose. Vaiką iš motinos gyvenamosios vietos tėvas pasiims 18 valandą gruodžio mėnesio 31 dieną, o gražins tėvui kitų metų sausio 1 dieną iki 18 valandos. Per Velykas tėvas vaiką pasiima Velykų pirmos dienos ryte nuo 10 valandos ir grąžina vaiką į motinos gyvenamąją vietą antrąją Velykų dieną iki 18 valandos.

4.6 Neporiniais metais, t. y. 2019, 2021, 2023 ir t. t., vaikas praleis Naujųjų metų šventę ir Velykas motinos namuose.

4.7 Nustatyti, kad tėvas gali nevaržomai bendrauti telefonu, paštu ar kitomis elektroninėmis susisiekimo ir ryšio priemonėmis tiek, kiek neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams.

4.8 Motinos diena ir Tėvo diena, nepriklausomai nuo to, kaip pasiskirstys bendravimo grafikas, priklausys tėvui, kurio tėvo ar motinos diena yra švenčiama.

4.9 Tėvas bendrauja su vaiku pusę vaiko atostogų. Jei šalys nesusitaria dėl bendravimo laiko per vaiko atostogas, tai tėvui priklauso pirmoji pusė vaiko atostogų.

4.10 Nustatyti, kad bendru sutarimu vaiko lankymo grafike nurodytas laikas gali būti trumpesnis arba ilgesnis (pagal susitarimą raštu (pvz. SMS žinute ar kt.)).

4.11 Vaiko ligos metu vaikas būna motinos gyvenamojoje vietoje. Motina privalo informuoti tėvą apie vaiko ligas ar kitą įvykį, susijusį su vaiko sveikata.

4.12 Tėvas įsipareigoja bendraudamas su vaiku asmeniškai užtikrinti jo saugumą ir priežiūrą.

4.13 Nustatyti, kad tėvas turi teisę nevaržomai domėtis vaiko pasiekimais visose jo lankomose ugdymo įstaigose;

4.14 Jei kuris nors iš tėvų dėl svarbių priežasčių (darbinės veiklos ir pan.) negali įgyvendinti bendravimo su vaiku tvarkos suteikiamų teisių, tai šalys privalo apie tai pranešti kitam vaiko tėvui iš anksto per protingą laiko tarpą ir artimiausiu metu informuoti ir suderinti, kuriuo metu siekia įgyvendinti bendravimo tvarkoje numatytą ir neišnaudotą laiką.

4.15 Jei vaiko ir tėvo gyvenamosios vietos valstybės nesutampa (faktiškai gyvena skirtingose valstybėse), tai tėvas praneša apie bendravimą su vaiku prieš 7 dienas raštu. Tinkamas pranešimas laikomas laišku, SMS žinute ar kitos susisiekimo priemonės. Tėvas iš anksto prieš 7 dienas suderina bendravimo grafiką su vaiku. Jei tėvai nesusitaria dėl bendravimo grafiko su vaiku atvykus tėvui į vaiko gyvenamosios vietos valstybę, tėvas bendrauja su vaiku nuo kiekvieno mėnesio šeštadienio 10 valandos iki sekmadienio 19 valandos. Šiame tvarkos punkte yra nustatoma tėvo bendravimo tvarka su vaiku, kai tėvas atvyksta į vaiko gyvenamosios vietos valstybę laikinai, t. y. trumpam laiko tarpui. Tėvai dėl tėvo bendravimo grafiko su vaiku, kai vaiko ir tėvo gyvenamosios vietos valstybės nesutampa, gali susitarti dėl ilgesnio ar trumpesnio bendravimo su vaiku grafiko raštu.

5. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybės naudai sumoka šalys lygiomis dalimis.

6. Pasirašydamos šią taikos sutartį, šalys patvirtina, kad ši sutartis kiekvienos šalies yra perskaityta ir šalys pareiškė, kad ši sutartis surašyta teisingai, kad šalys yra atidžiai susipažinusios su jos sąlygomis ir reikalavimais ir pilnai bei visiškai supranta taikos sutarties turinį, kuris šalims yra suprantamas ir visiškai aiškus, kad ši sutartis atitinka kiekvienos šalies tikrąją valią ir tai šalys patvirtina žemiau pasirašydamos šią sutartį. Šalys taikos sutarties sąlygas suderino abipusiu derybų, nuolaidų būdu pačios. Šalys, taip pat, įsipareigoja ir pasižada taikos sutartimi nustatytas ir prisiimtas prievoles (įsipareigojimus) vykdyti sąžiningai ir tinkamai, siekiant sutarties išsaugojimo.“

Civilinę bylą Nr. e2-5615-776/2020 nutraukti.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. balandžio 27 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti nuo šios nutarties priėmimo dienos.

Nutartis per 7 dienas nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.