- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-08-25
- Bylos Nr.
- 1-274-298/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-57-1-02392-2010-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaclavas Karšulis
- Nukentėjusysis
- I. Š., R. Š.
- Kaltinamasis
- J. B.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:
J. B. (J. B.), a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, našlys, pensininkas, neteistas, baustas administracine tvarka,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. (2nusikaltimai)
Aprašomoji dalis
nustatė:
1) jis 2010-11-19 apie 13.30 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, savo bute(duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, laikydamas rankoje daiktą, panašų į kirvį ar plaktuką, bėgo paskui anūką R. Š. ir grasino R. Š. sudaužyti galvą, o pastarajam užsirakinus kambaryje, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, trankydamas minėtu daiktu į kambario, kuriame tuo metu buvo R. Š., duris, toliau grasino R. Š. sudaužyti galvą, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas nužudyti bus įvykdytas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d.;
2) taip pat jis 2010-11-25 apie 20.30 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, savo bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, užsimojęs virtuviniu peiliu priėjo prie dukros I. Š. iš priekio ir nutaikęs peilio ašmenis I. Š. į kaklo sritį, grasino perpjauti gerklę, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas nužudyti bus įvykdytas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d.
Kaltinamasis J. B. neprisipažino padaręs šiuos nusikaltimus ir teisme paaiškino, kad adresu (duomenys neskelbtini)gyvena su dukra I. Š. ir anūku R. Š.. Tai, ką apie 2010 m. įvykusius įvykius papasakojo nukentėjusieji ir liudytojai, yra tik iš dalies tiesa. Apie tarp jo ir dukros bei anūko vykusius konfliktus 2010 metais, jis pats dabar nepamena. Tarp jo ir dukros kartais būna konfliktai dėl to, kad jis vartoja alkoholį. Tarp jo ir anūko konfliktų nebūna. Jis alkoholį vartoja ne kiekvieną dieną, savęs alkoholiku nelaiko, nuo alkoholizmo gydytis nesutinka.
Kaltinamojo parodymai nėra nuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu, apklausiamas įtariamuoju, jis nurodė, kad tą dieną jis buvo išgėręs alaus, barėsi su savo dukra. Su šeimos nariais jis konfliktavo dažnai. Anūkas, išgirdęs kad jis konfliktuoja su dukra, pribėgo prie jo ir sudavė kumščiu jam į veidą. Po to, tarp jo ir anūko vėl kilo konfliktas. Kas įvyko konflikto metu su anūku, jis neatsimena. Tokio įvykio, kad jis grasintų anūkui R. Š. kirviu ar peiliu, jis neatsimena. Taip pat tokio įvykio, kad jis kuo nors trankytų anūko kambario durys ir grasintų jam, kad jam praskels galvą, jis neatsimena. Dažniausiai po konfliktų, kurie kyla tarp jo ir dukros, kitą dieną jis tik atsimena, kad buvo konfliktas, bet kas vyko konflikto metu, neatsimena. Prieš tris metus jis gydėsi narkologiniame skyriuje, N. Vilnioje. Jis pažada daugiau su anūku ir dukra nekonfliktuoti, jiems daugiau negrasinti (b. l. 50 - 51). Papildomai apklaustas kaip įtariamasis J. B. kaltu prisipažino pilnai, parodė, kad prieš pusantrų metų nuo insulto mirė jo žmona. Tačiau jo dukra pastoviai jį kaltina dėl žmonos mirties. Dėl to jie su dukra pastoviai konfliktuoja. 2010 m. rudenį jis vėl pradėjo konfliktuoti su dukra. Atsimena, kad tą dieną dukra iškvietė policiją ir jį išvežė į blaivyklą. Kas tą dieną įvyko tarp jo ir dukros, neatsimena, nes buvo neblaivus. Atsimena, kai prasidėjo konfliktas, jis rankose laikė savo savadarbį peilį. Kodėl jis rankose laikė peilį, nežino. Valgyti jis pats sau negamina, pagamina dukra. Įvykio aplinkybių paaiškinti negali, nes nieko neatsimena, buvo girtas. Dabar santykiai su dukra geri. Pasižada su dukra nekonfliktuoti ( b. l. 92 ). Papildomai dar kartą apklaustas įtariamuoju J. B. savo kaltę pripažino dalinai, parodė, kad dėl konflikto su dukra jis pilnai pasilieka prie savo duotų parodymų pirmos apklausos metu. Jis neatsimena ar minėto konflikto metu jis turėjo rankoje peilį. Dėl konflikto su anūku jis nori parodyti, kad konfliktas buvo, bet anūkui jis negrasino. Buvo tik žodinis konfliktas. Šiuo metu su dukra ir anūku santykiai normalūs( b.l.101-102).
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis neprisipažino padaręs nusikaltimus, jo kaltė įrodyta šiais įrodymais:
-nukentėjusiojo R. Š. parodymais, kad gyvena su seneliu J. B., mama I. Š., seserimi A. Š.. 2010-11-19 apie 13.30 val. buvo su savo mergina E. V. pas jį namuose, jo kambaryje. Namuose buvo ir senelis, kuris buvo išgėręs, kaip visada keikėsi, rėkė. Jis norėjo nueiti padaryti merginai arbatos, eidamas į kitą kambarį pamatė, kad link jo bėga senelis, kuris buvo supykęs. Jie užsidarė kambaryje. Senelis rėkė, kad išeitų, kad praskels galvą, pradėjo daužyti duris su kažkokiu įrankiu. Daužė penkias minutes, gal ilgiau. Grasino sudaužyti galvą, sakė, kad pasmaugs, sutryps. Tą daug kartų kartojo. Vėliau jis iškvietė policiją ir su mergina iššoko pro langą ir pasitiko policiją prie namo laiptinės. Policija atvažiavo po dvidešimties minučių. Jis mano, kad senelis galėjo daužyti duris ir su kirviu. Po kelių dienų mama surado po vonia plaktuką, kuris paprastai būna balkone. Tai jiems pasirodė keista. Dar prieš jam užsidarant kambaryje, matė įrankio tik medinę rankeną, bet tiksliai ką turėjo rankoje senelis nepastebėjo. Tai buvo ne pirmas atvejis kai senelis konfliktuoja, tačiau jį senelis užsipuolė pirmą kartą. Kiek prisimena senelis konfliktuodavo su senele. Po senelės mirties pradėjo konfliktuoti su jo mama. Senelis piktnaudžiauja alkoholiu. Vartoja dažnai, kiekvieną dieną, išgėręs būna agresyvus. Dėl 2010-11-25, apie 20.30 vakare, įvykusio įvykio R. Š. parodė, kad tuo metu jis nebuvo namuose. Atėjo po įvykio. Kai užėjo į butą, mama buvo supanikavusi, jos ranka buvo supjaustyta. Mama papasakojo, kad senelis ją užpuolė su peiliu. Ji tą peilį atėmė, ir taip susižalojo ranką. Nukentėjusysis parodė, kad gyventi tokioje aplinkoje labai sunku, trukdo senelis. Miegoti neramu, baisu, kad senelis nenubėgtų į mamos kambarį, nes nėra spynos. Spyną ten išdaužė senelis. Atleisti už tokius veiksmus seneliui galėtų, jei jis daugiau to nedarytų, tačiau tuo abejoja. Todėl prašo teismo tęsti procesą ir nuteisti senelį pagal įstatymą.
-nukentėjusiosios I. Š. parodymais, kad gyvena su tėvu J. B., ir su vaikais. Prieš dvejus metus numirė jos mama. Jos santykiai su tėvu normalūs, kai jis negeria. O kai išgeria, tai neįmanoma susikalbėti, tėvas geria kiekvieną dieną. Tėvas gyvena virtuvėje, todėl kai jis girtas, ji net neužeina į virtuvę, negamina maisto. 2010-11-25 namuose buvo ji ir tėvas, viskas įvyko maždaug 20.30 val. Tėvas buvo girtas, rėkavo. Kai ji ėjo koridoriumi į tualetą, tėvas su peiliu iššoko, sakė, kad nužudys, jai prie gerklės laikė peilį, grasino, kad papjaustys. Jai pavyko tėvą atstumti, bet peilio atimti nepavyko. Atstumdama jį nuo savęs, supjaustė ranką. Mano, kad jos tėvą reikia gydyti, nes jis alkoholikas. Taikytis su tėvu nenori, prašo iki galo išnagrinėti bylą.
Savo parodymus ikiteisminio tyrimo metu I. Š. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l. 77-80 ).
- liudytojos A. Š. parodymais, kuri patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Kartu su ja, jos motina ir broliu gyvena motinos tėvas J. B.. Senelis dažnai vartoja alkoholinius gėrimus. Kai senelis prisigeria, jis tampa agresyvus, rėkia ant mamos ir ant brolio necenzūriniais žodžiais, keikiasi, grasina žodžiais, kad užmuš. Prie jos senelis nesikabinėja. 2010-11-19 apie pietus jai brolis R. Š. parašė žinutę, kad ji neitų namo, nes namuose girtas senelis. Tuomet ji kartu su motina susitiko su broliu prie namų ir brolis papasakojo, kad jis buvo kambaryje su savo drauge, o senelis pradėjo daužyti kambario durys. Dėl to įvykio brolis iškvietė policiją. Po to, kai viskas nurimo, kai ji įėjo į butą, pamatė, kad brolio kambario durys buvo su laužymo žymėmis, buvo panašu, kad nuo kirvio. Kodėl jos senelis kai prisigeria puola motiną ir brolį, ji nežino. Kai senelis blaivus, tuomet jis būna ramus ir nieko neliečia. Kodėl senelis tą dieną pradėjo daužyti brolio kambario duris, ji nežino, mano, kad dėl to, kad buvo girtas. 2010-11-25 vakare, tikslaus laiko neatsimena, ji parėjo namo ir pamatė apsiverkusią mamą. Senelis sėdėjo virtuvėje girtas. Ji paklausė motinos kas nutiko. Motina jai papasakojo, kad senelis ją užpuolė su peiliu, sakė kad jis norėjo ją nužudyti. Ant vienos motinos rankos, rodos ant kairės, pirštų, matė kraują. Ji paklausė, kas nutiko, tuomet motina pasakė, kad ji atėminėjo iš senelio peilį ir tuomet nežymiai susipjaustė rankos pirštus. Bet ji pati kaip viskas vyko nematė. Po to motina iškvietė policiją ir parašė pareiškimą. Ji seneliui jokių pretenzijų neturi, nes jis prie jos nesikabinėja. Dėl to, kad jis būdamas girtas nuolat triukšmauja, tai ji dėl tokio elgesio negali ramiai ruošti pamokas, kartais naktimis neįmanoma dėl senelio sukelto triukšmo išsimiegoti.
- liudytojos E. V. parodymais, kuri patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad ji draugauja su R. Š.. 2010 m. lapkričio 19 d., apie 14.00 val., ji buvo pas R. Š. namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Kai ji atėjo pas Robertą, tuo metu jo senelis J. B. buvo namuose, kaip tik jis ruošėsi eiti į parduotuvę. Po pusvalandžio J. B. sugrįžo iš parduotuvės ir pradėjo triukšmauti, jis sėdėjo virtuvėje. Po to, praėjus kažkiek laiko, Robertas jai pasiūlė kavos ir nuėjo į virtuvę paruošti kavą. Bet Robertas grįžo atgal į kambarį gana greitai, jis buvo išsigandęs ir įėjęs į kambarį pradėjo rakinti kambario duris. Ji paklausė, kas atsitiko. Robertas pasakė, kad senelis grasina jį sumušti, kad jis turi kirvį ar statybinį plaktuką. Iš kitos durų pusės pasigirdo daužymas į Roberto kambario duris. Už durų stovėjo Roberto senelis, kažkuo daužė į duris ir šaukė, kad užmuš Robertą, praskels jam galvą. T. R. iškvietė policiją. Kad išvengti konflikto su seneliu, jie su Robertu išlipo iš kambario pro langą ir prie laiptinės laukė policijos. Kiek jai teko būti pas R. Š. namuose, ir kai jo senelis neblaivus, tai jis pastoviai puldinėja Robertą ir jo motiną, grasina užmušti. Tačiau kad jis imtųsi kokių nors veiksmų, ji iki to įvykio, kol jis nepradėjo daužyti durų, nematė. Kodėl Roberto senelis puola Robertą ir jo motiną, ji nežino. Kai Roberto senelis blaivus, jis ramus, prie nieko nesikabinėja. 2010 m. lapkričio mėnesį, apie 21.00 val., ji su R. Š. nuėjo pas jį namo. Namuose buvo Roberto mama, ji buvo apsiverkusi. Kai Robertas paklausė, kas jai nutiko, ji pasakė, kad senelis ją užpuolė su peiliu, kad supjaustė jai ranką. Iš tikrųjų ant Roberto mamos rankos pirštų, ant kurios, nepamena, matėsi kraujas. Taip pat ji pasakė, kad iškvietė policiją. Senelis tuo metu taip pat buvo namuose, kaip įprasta, jis sėdėjo virtuvėje, buvo neblaivus ir vis kartojo: „kviesk policiją“. To momento, kai Roberto senelis užpuolė Roberto motiną ji nematė.
- nukentėjusiojo R. Š. protokolu-pareiškimu, kuriuo jis prašo patraukti J. B. baudžiamojon atsakomybėn už grasinimą nužudyti (b. l. 12);
- nukentėjusiosios I. Š. protokolu-pareiškimu, kuriame nurodo, kad jos tėvas J. B. jai garsino peiliu, jog užmuš, kad ji jo bijanti ir mananti, kad grasinimai yra realūs ir kelia pavojų jai ir jos šeimai (b. l. 54);
- įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame matomos subadytos ir apdaužytos kirtimų žymėmis medinės durys, vedančios į kambarį (b. l. 17-20, 59-61);
- daiktų, dokumentų pateikimo, apžiūros protokolais, pakvitavimu, kuriais iš R. Š. buvo paimtas ir apžiūrėtas statybinis plaktukas. Plaktukas po apžiūros grąžintas R. Š. (b.l. 35-39 );
- daiktų, dokumentų pateikimo, apžiūros protokolais, nutarimu dėl daiktų perdavimo į saugojimo kamerą, kuriais iš I. Š. buvo paimtas ir apžiūrėtas peilis. Peilis atiduotas saugoti į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK daiktų saugyklą (b. l. 66-73);
- akistatos tarp nukentėjusiojo R. Š. ir kaltinamojo J. B. protokolu, kuriame nukentėjusysis liko prie savo parodymų, duotų apklausos metu ( b. l.29-32 ).
Kaip matyti iš kaltinamojo J. B. parodymų ikiteisminio tyrimo metu bei jo parodymų teisme, kaltinamasis nelabai atsimena įvykio aplinkybes, kadangi buvo neblaivus. Jis pripažįsta, kad dažnai vartoja alkoholį, išgėręs konfliktuoja su dukra, anūku. Vienoje iš apklausų ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad 2010 m. rudenį, konflikto su dukra metu, laikė rankose peilį, tačiau tvirtina, kad anūko durų kirviu netrankė, jam negrasino. Tačiau teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, kurie visi patvirtino, kad J. B. dažnai vartoja alkoholį, o kai būna išgėręs, tampa agresyvus, nuolat kabinėjasi prie dukros ir anūko. Tą aplinkybę, kad J. B. 2010-11-19 apie 13.30 val. konflikto metu grasino anūkui R. Š., kad sudaužys jam galvą, kažkokiu įrankiu daužė duris, nurodė ne tik pats nukentėjusysis, bet ir liudytoja E. V.. Kaip matyti iš nukentėjusiųjų R. Š., I. Š. parodymų, aplinkybės, kurioms esant visa tai nutiko, grasinimo išraiška – J. B. pasiėmęs įrankį, panašų į kirvį, kitu atveju – peilį, būdamas agresyvus, įpykęs, davė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti realiai įvykdytas. Tai yra nukentėjusiesiems buvo pakankamas pagrindas tikėti, jog J. B. gali nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jų sveikatą. Vertinant grasinimo realumą, reikia atsižvelgti į tai, kaip jį suprato nukentėjusieji. O kaip matyti iš pačių nukentėjusiųjų parodymų, po šių įvykių jie buvo labai išsigandę, nurodė, kad jiems nesaugu gyventi savo namuose, nerimą dėl savęs ir artimųjų jaučia pastoviai. Teismo manymu, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, tai yra jis suprato, kad tokiu savo elgesiu kelia mirties arba sunkaus sveikatos sutrikdymo baimę, ir norėjo taip elgtis. Taigi jo padarytos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.
Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta neginčijamai įrodyta, kad kaltinamasis padarė du nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Skiriant kaltinamajam bausmę atsižvelgta į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kurie priskiriami prie nesunkių (BK 11 str. 3 d.), į jų padarymo aplinkybes, pavojingumą visuomenei ir kaltinamojo kaltės formą - tyčią, į kaltinamojo asmenybę, kuris yra pensininkas, anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir tai, kad nėra lengvinančių,- todėl jam skirtina sankcijoje už padarytus nusikaltimus numatyta bausmė - areštas.
Daiktinis įrodymas – peilis, saugomas Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK daiktų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301-302, 304-305, 307-308 str.
nusprendė:
J. B. (J. B.) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. (2 nusikaltimai) ir nuteisti:
- pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. – (dėl 2010-11-19 grasinimo R. Š.) – 50 (penkiasdešimties) parų areštu;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. – (dėl 2010-11-25 grasinimo I. Š.) – 70 (septyniasdešimties) parų areštu;
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., subendrinti paskirtas bausmes iš dalies sudedant ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 90 (devyniasdešimties) parų areštą, bausmę atliekant areštinėje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Daiktinį įrodymą – peilį, saugomą Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK daiktų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.