- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-13
- Bylos Nr.
- 2A-1066-924/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13288-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas
- Ieškovas
- L. B.
- Atsakovas
- O. L.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. B. ieškinį atsakovei O. L. (J.) dėl skolos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas L. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės O. L. 1 480 Eur skolą, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 2 d. iki 2016 m. spalio 31 d. ieškovas atsakovės asmeniniams poreikiams tenkinti į jos sąskaitą 2016 m. kovo 29 d. pervedė 850,00 Eur; per AB Lietuvos paštą pervedė 130,00 Eurų (2016 m. spalio 17 d. – 50 Eurų; 2016 m. spalio 31 d. – 80 Eurų); 2016 m. balandžio 12 d. perdavė atsakovei grynais pinigais 400,00 Eur; 2016 m. kovo 5 d. sumokėjo 100,00 Eur už atsakovės pirkinį-batus. Visų dokumentais pagrįstų įsiskolinimų bendra suma sudaro 1 480 Eur. Paskolos grąžinimo terminas nebuvo nustatytas ir buvo siejamas su atsakovės finansinėmis galimybėmis bei bendravimo santykiais su ieškovu. Nuo 2017 metų atsakovė nebendrauja su ieškovu. Atsakovei 2019 m. birželio 4 d. laišku buvo pranešta apie susidariusį įsiskolinimą, nustatant papildomą vieno mėnesio terminą įvykdyti sutartį arba patvirtinti, kad ateityje sutartis bus įvykdyta. Atsakovė nepateikė jokios informacijos apie savo galimybes sugrąžinti skolą. Kadangi atsakovė nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų, atsakovė praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl ji privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas.
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovas neskolino jai ieškinyje nurodytų sumų, o ji nesiskolino, dėl ko tarp ieškovo ir atsakovės niekada nebuvo sudaryta nei rašytinė, nei žodinė paskolos sutartis. Atsakovė nesutinka, kad yra skolinga ieškovui į atsakovės banko sąskaitą 2016 m. kovo 29 d. pervestą 850,00 Eur sumą. Atsakovė atkreipia dėmesį, jog 2016 m. kovo 29 d. pavedimo paskirtyje nurodoma „Grynųjų įmokėjimas į sąskaitą Sąskaitos papildymas, L. B.“, kas įrodo, jog nebuvo jokios paskolos sutarties. Atsakovė nurodė, kad 2016 m. kovo 12 d. ieškovas susisiekė su atsakove ir papasakojo, jog turi didelių problemų dėl automobilio, šis yra sugedęs ir atiduotas taisymui į autoservisą. Kadangi ieškovui būtina susisiekimo priemonė, jis paprašė atsakovės padėti išsinuomoti laikiną automobilį, nes jo sąskaita tuo metu buvo areštuota ir jis neturėjo lėšų. Kadangi atsakovė laikė ieškovą savo draugu, kartu nuvyko į Kauno rajone, oro uosto teritorijoje esantį automobilių nuomos punktą – UAB „Aviaeuropa“, kur ieškovas išsirinko automobilį BMW5 ir savo vardu sudarė bei pasirašė nuomos sutartį. Pasirašant sutartį, UAB „Aviaeuropa“ pasidarė ieškovo asmens dokumentų kopijas bei užsirašė atsakovės banko kortelės duomenis, nes ieškovo banko kortelė, kaip jis tuo metu teigė, buvo užblokuota. 2016 m. kovo 17 d. nuo atsakovės sąskaitos UAB „Aviaeuropa“ nuskaitė 470,00 Eur sumą, o dar 400,00 Eur sumą, automobilio rezervacijai pratęsti bei asmeninėms reikmėms, ieškovas pasiskolino iš atsakovės grynais. Atsakovė ieškovo paprašė iki kovo mėnesio pabaigos grąžinti atsakovei pinigus, todėl ieškovas 2016 m. kovo 29 d. pervedė į atsakovės sąskaitą 850,00 Eur sumą. Atsakovė nesutinka, kad yra skolinga ieškovui į atsakovės banko sąskaitą per AB Lietuvos paštą pervestą 130,00 Eur sumą (2016 m. spalio 17 d. – 50,00 Eur; 2016 m. spalio 31d. – 80,00 Eur). Atsakovė nesiskolino iš ieškovo 130,00 Eur sumos, tarp ieškovo ir atsakovės niekada nebuvo sudaryta nei žodinė, nei tuo labiau rašytinė paskolos sutartis. 2016 m. spalio 17 d. – 50,00 Eur ir 2016 m. spalio 31 d. – 80,00 Eur pavedimų paskirtyje nurodoma „Papildymas“, „Sąskaitos papildymas“, kas įrodo, jog nebuvo jokios paskolos sutarties. Ieškovo į atsakovės banko sąskaitą 2016 m. spalio 17 d. pervestų 50,00 Eur. Nurodė, kad 2016 metų antroje pusėje santykiai su ieškovu pradėjo šlyti. Ieškovo elgesys jai pradėjo atrodyti keistas. 2016 m. spalio 17 d. ieškovas pakvietė atsakovę vakarienės į Kacės virtuvėlės užeigą Anykščių rajone. Ieškovas paaiškino, kad jis vaišina atsakovę vakariene, tačiau už ją turės apmokėti atsakovė, o jis į jos sąskaitą įneš 50,00 Eur. Atsakovė už ieškovo vakarienę Kacės virtuvėlės užeigoje Anykščių rajone sumokėjo 53,50 Eur. 2016 m. spalio 17 d. ieškovas minėtų 50,00 Eur neskolino atsakovei, o pervedė pinigus už vakarienę Kacės virtuvėlės užeigoje. Dėl ieškovo į atsakovės banko sąskaitą 2016 m. spalio 31 d. pervestų 80,00 Eur atsakovė nurodė, kad šią sumą ieškovas pervedė atsakovei, nes 2016 m. spalio 24 d. ieškovas pasikvietė atsakovę pavakarieniauti į Birštone esantį restoraną – viešbutį, kuriame tuo metu buvo apsistojęs ir išsinuomojęs apartamentus savo vardu. Atsakovei po darbo atvykus pavakarieniauti į viešbutį, ją viešbučio administratorė informavo, kad yra iškviesta policija ir rašomas pareiškimas, nes ieškovas mėginio pabėgti neatsiskaitęs už paslaugas ir vakarienę. Ieškovas paprašė, kad atsakovė sumokėtų jo sąskaitas, o šis jai skolą grąžinsiąs. Atsakovė ieškovo prašoma apmokėjo jo sąskaitą. Po šio įvykio atsakovė pareikalavo ieškovo jai grąžinti už jį sumokėtas sumas – 54,10 Eur už kambarį rezervuotą ieškovo vardu ir 18,50 Eur už maistą. Ieškovas tą patį mėnesį – 2016 m. spalio 31 d. į atsakovės sąskaitą per Lietuvos paštą pervedė 80,00 Eur. Atsakovė nurodė, kad nesiskolino iš ieškovo 400,00 Eur sumos, nes tam nebuvo poreikio. Atsakovė skolino ieškovui 400,00 Eur sumą automobilio BMW5 nuomos rezervacijos pratęsimui bei asmeninėms ieškovo reikmėms, o ne atvirkščiai. Atsakovė nesutinka, kad yra skolinga ieškovui 100,00 Eur sumą už pirkinį- batus, nes atsakovė nesiskolino iš ieškovo 100,00 Eur sumos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. vasario 26 d. sprendimu ieškinį atmetė – priteisė iš ieškovo L. B. atsakovės O. L. (J.) naudai 300,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
4. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad tariamos paskolos terminas jau suėjęs, nors pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui nustatytu laiku ir tvarka. Pažymėjo, jog šiuo atveju nėra numatyta konkreti pinigų grąžinimo data. Be to, paskolos sutartis yra realinė, t. y. kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą gavo.
5. Teismas nustatė, jog nagrinėjamu atveju ieškovas ir atsakovė nebuvo sudarę rašytinės paskolos sutarties bendrąja paprastos rašytinės sutarties formos sampratos prasme. Ieškovas, reikšdamas ieškinį dėl paskolos grąžinimo, savo poziciją grindė kartu su ieškiniu pateiktais mokėjimo pavedimais, susirašinėjimais SMS žinutėmis, tačiau iš pateiktų priedų turinio teismas sprendė, kad visiškai neaišku, kokiam tikslui, kokiomis aplinkybėmis ir t. t. buvo pervedami pinigai.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju ieškovas, 2016 m. kovo 29 d. pervesdamas 850,00 Eur sumą atsakovei, mokėjimo pavedime nurodė konkrečią mokėjimo paskirtį – sąskaitos pildymas. Taip pat darydamas pinigų perlaidas – 2016 m. spalio 17 d. – 50,00 Eur sumai, ir 2021 m. spalio 31d. – 80,00 Eur sumai nurodė mokėjimo paskirtį – „pildymas“, sąskaitos pildymas“. Teismas sprendė, kad įvardijus šių pinigų sumų pervedimo paskirtį kaip sąskaitos pildymas, nėra faktas, kad buvo pervestas būtent paskolos sutarties dalykas, t. y. raštu išreikštas vienos sutarties šalies (paskolos davėjo) suderintos valios perduoti paskolos dalyką paskolos gavėjui egzistavimas.
7. Teismas vertino, jog nagrinėjamu atveju ginčo pinigų perdavimą patvirtinantys įrodymai, kuriuose aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta mokėjimo paskirtis – sąskaitos pildymas, kilus lėšas pervedusio ieškovo ir jas gavusios atsakovės ginčui, laikytini nepakankamais spręsti dėl šalis siejančių teisinių santykių, kaip paskolos, t. y. šalių paskolinių teisinių santykių. Taip pat vertino, kad ieškovas nurodė, jog skolino atsakovei 400,00 Eur sumą, kurią perdavė grynais pinigais, ir 100,00 Eur sumą sumokėjo už atsakovės pirkinį – batus, tačiau tam pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Atsakovė kategoriškai teigia, kad nesiskolino iš ieškovo pinigų, tai ji ieškovui skolino pinigus.
8. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų apie šalis siejančius teisinius santykius dėl 400,00 Eur ir 100,00 Eur paskolos, šalių sudarytus susitarimus pagal jų esmę ir siekiamus sukurti teisinius padarinius. Iš byloje esančių duomenų nėra galimybės nustatyti kada konkrečiai ir kokiomis aplinkybėmis buvo sudarytos žodinės paskolos sutartys. Teismas konstatavo, kad nepakanka įrodymų faktui nustatyti, jog paskolos sutarties dalykas pinigai buvo perduoti atsakovei, žodinės paskolos sutartys pripažįstamos nesudarytos.
9. Teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, aplinkybę, kad tarp šalių nėra sudaryta nei rašytinė nei žodinė paskolos sutartis, šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, sprendė, jog ieškovas neįrodė, kad tarp jo ir atsakovės buvo paskoliniai teisiniai santykiai dėl 1 480,00 Eur sumos atsakovei perdavimo. Esant minėtoms aplinkybėms, teismas ieškinį atmetė kaip nepagrįstą (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Ieškovas L. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2021 m. vasario 26 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – L. B. ieškinį tenkinti bei priteisti ieškovo naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas netinkamai įvertino byloje pateiktas ginčui aktualiu laikotarpiu atsakovės telefonu siųstas žinutes ieškovui. Ieškovas neatmeta galimybės, kad teismas galimai nesuprato jų turinio dėl jų pateikimo formos – žinutės buvo fotografuotos ir jų nuotraukos buvo pateiktos teismui. Dėl šios priežasties, šalia šių nuotraukų, ieškovas pateikia ir šių žinučių duomenų ir turinio suvestinę tekstiniame faile.
10.2. Pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas, nes remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013, atsakovės žinutę, kuria ji patvirtina įsiskolinimą, galimą prilyginti skolos rašteliui tik ne fizinėje, o elektroninėje formoje. Šis skolos raštelis patvirtina tarp šalių susiklosčiusius paskolinius santykius ir atsakovės pareigą grąžinti pasiskolintą sumą.
10.3. Teismas skundžiamoje nutartyje akcentavo, esą iš ieškovo pateiktų duomenų, nėra aišku kokiam terminui buvo paskolinti pinigai. Dėl šio teismo motyvo ieškovas pasisako, kad skolindamas pinigus atsakovei nesitarė dėl konkretaus jų grąžinimo termino. Tokiu atveju tampa aktuali CK 6.873 str. 2 d., kuris numato, kad jeigu paskolos sumos grąžinimo terminas sutartyje nenustatytas arba paskola turi būti grąžinta pagal pareikalavimą, tai paskolos sumą paskolos gavėjas privalo grąžinti per trisdešimt dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartį. Byloje yra pateikti įrodymai, kad atsakovei 2016 m. rugsėjo 4 d. buvo pateiktas pranešimas, kuriuo jos pareikalauta grąžinti 1 480 Eur skolą, todėl atsakovė yra praleidusi vykdyti paskolos grąžinimo prievolę.
10.4. Pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą sprendimą, nes šalių nesiejo tokie santykiai, kad ieškovas dovanotų atsakovei pinigus. Tą atskleidžia pateiktos atsakovės žinutės, kuriomis ji patvirtina savo įsiskolinimą ir prašo paskolinti naujas sumas. Atitinkamai, 2016 m. spalio 18 d. ir 2016 m. spalio 30 d. ieškovo atlikti pavedimai per paštą 130 Eur sumai buvo pervesti atsakovei prašant paskolinti pinigų. Ieškovui nebuvo žinoma, kad pinigų poreikis atsakovei kildavo dėl atsakovės išlaidavimo, leidžiant laisvalaikį Anykščiuose ir Birštone.
Atsiliepimas
11. Atsakovė O. L. (J.) atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti iš ieškovo atsakovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Ieškovas apeliaciniu skundu neįrodė, jog jį ir atsakovę sieja paskolos teisiniai santykiai bei egzistuoja atsakovės prievolė ieškovui. Taip pat ieškovas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai byloje įvertino pateiktas SMS žinutes, kadangi 2016 m. gegužės 21 d. 22:44 val. žinutė Nr. 5802 neįrodo, jog ieškovas paskolino atsakovei 1 380 Eur sumą. Šį ieškovo teiginį, dėl 1 380 Eur sumos skolinimo, atsakovė vertina kaip nepagrįstą ir neįrodytą.
11.2. Apeliacinis skundas atmestinas, nes ieškovas nepagrįstai teigia, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovas už atsakovės lėšas būtų nuomojęsis automobilį ir įsipareigojęs atsakovei šias lėšas grąžinti. Priešingai, atsakovė pažymi, jog teisme posėdžių metu, ieškovas pats pripažino ir dėstė automobilio nuomos aplinkybes, tame tarpe vykimą į Palangą. Be to į bylą atsakovė yra pateikusi banko išrašą įrodantį, kad 2016 m. kovo 17 d. UAB „Aviaeuropa“ iš atsakovės banko sąskaitos nuskaitė 470 Eur sumą, nors minėtu laikotarpiu atsakovė neturėjo vairuotojo pažymėjimo ir pati negalėjo sudaryti automobilio nuomos sutarties.
Šalies argumentai
11.3. Ieškovo deklaratyvūs teiginiai, jog ieškovo ir atsakovės nesiejo tokie santykiai, jog ieškovas dovanotų atsakovei pinigus, yra bandymas paneigti paties ieškovo paaiškinimus teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme.
11.4. Ieškovo teiginiai, kad jis nesutinka, jog 2016 m. spalio 17 d. atsakovė buvo kviečiama į Kacės virtuvėlės užeigą Anykščiuose ir į Birštono viešbutį – restoraną, bei atsakovės prašoma apmokėti sąskaitas, yra nepagrįsti ir paneigti ieškovo kviesto liudytojo A. Š.. Šis liudytojas paaiškino, kad ieškovas būdamas su atsakove Birštone neturėjo pinigų sumokėti už kambarį, todėl jis vežė ir skolino pinigus ieškovui. Taigi, šis ieškovo nesutikimas, kaip ir kiti nesutikimai bei neigimai, nurodyti apeliaciniame skunde, atsakovės nuomone, yra nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
13. Įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
14. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovo ieškinys dėl 1 480 Eur paskolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
15. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomus naujus įrodymus (mobiliuoju telefonu siųstų žinučių nuotraukas ir šių žinučių teksto suvestinę), kuriuos prašo priimti į bylą. Prašymą grindžia tuo, kad pirmos instancijos teisme ieškovas buvo pateikęs tik 2016 m. balandžio 21 d. ir 2016 m. gegužės 21 d. atsakovės rašytas žinutes, tačiau su apeliaciniu skundu, be jau pateiktų, teikia ir kelias naujas žinutes, kurios geriau atskleidžia šalių santykius, o ypač vertinant, ieškinio reikalavimą priteisti 2016 m. spalio mėn. paskolintus 130 Eur. Šalia šių fotofiksacijų, ieškovas dėl didesnio aiškumo pateikia ir šių žinučių duomenų ir turinio suvestinę tekstiniame dokumente.
16. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti, ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
17. Teismo vertinimu, ieškovas piktnaudžiauja vėlesne įrodymų pateikimo teise, nes nėra jokio pagrindo spręsti, kad jis objektyviai neturėjo galimybių pateikti šių įrodymų pirmosios instancijos teisme, kuriame dalį žinučių buvo pateikęs bei kurias pirmosios instancijos teismas įvertino visų įrodymų kontekste. Apeliantas nenurodė svarbių aplinkybių, jog tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, ieškovo kartu su apeliaciniu skundu pateiktų naujų įrodymų priėmimas užvilkintų bylos nagrinėjimą. Atsakovė nesutinka su šių įrodymų priėmimu, o pačios žinutės nėra pakankamai informatyvios, kad vien iš jų turinio būtų galima spręsti dėl bylai reikšmingų aplinkybių nustatymo. Taigi apeliacinės instancijos teisme reikėtų tirti bei vertinti šiuos naujai ieškovės pateiktus įrodymus, aiškinantis jų rašymo aplinkybes (kontekstą). Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ieškovo naujai pateiktus įrodymus.
Dėl paskolos santykių egzistavimo
18. Byloje nustatyta, kad 2016 m. kovo 29 d. ieškovas į atsakovės banko sąskaitą įmokėjo 850,00 Eur sumą, nurodė mokėjimo paskirtį – sąskaitos pildymas. Iš pateiktos akcinės bendrovės „Lietuvos paštas“ pažymos apie išsiųstas pinigų perlaidas matyti, kad ieškovas į atsakovės banko sąskaitą 2016 m. spalio 17 d. išsiuntė 50,00 Eur, 2016 m. spalio 31 d. – 80,00 Eur, nurodė mokėjimo paskirtį – pildymas, sąskaitos pildymas. Taip pat ieškovo teigimu, jis 2016 m. kovo 5 d. paskolino atsakovei 100 Eur apmokėdamas už atsakovės batus, o 400 Eur 2016 m. balandžio 12 d. perdavė atsakovei grynais pinigais. 2019 m. birželio 4 d. ieškovas siuntė atsakovei pranešimą dėl skolos grąžinimo.
19. Ieškovas įrodinėjo aplinkybę, kad iš viso atsakovei paskolino 1480 Eur ir, kad tarp šalių susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai. Tuo tarpu atsakovė bylos nagrinėjimo metu teigė, kad paskoliniai santykiai tarp šalių nesusiklostė, kadangi nurodytas sumas (980 Eur) ieškovas pervedė į atsakovės sąskaitą grąžindamas skolą.
20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą patvirtinantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes ir t. t. Dėl to kvalifikuojant šalių teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises ir pareigas, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie šalių santykių pobūdį, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-235/2009). Kartu pažymėta, kad, sprendžiant šalių ginčą dėl teisinių santykių, atsiradusių pervedus pinigus, kvalifikavimo, nepakanka remtis vien pažodiniu (gramatiniu) banko dokumentuose, patvirtinančiuose pinigų perdavimą, atliktų įrašų aiškinimu. Būtina analizuoti ir vertinti visų byloje pateiktų įrodymų, surinktų duomenų visumą ir iš šios daryti išvadą, kokie teisiniai santykiai susiklostė dėl šalių atliktų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3368/2011).
21. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad vien pinigų pervedimas ir gavimas, nesant kitų įrodymų, išreiškiančių šalių valią sudaryti paskolos sutartį, neleidžia vienareikšmiškai pripažinti tokių santykių buvimą, todėl nėra pagrindo pervestus atsakovei pinigus laikyti paskolos suteikimu. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, kad tokia išvada nepagrįsta, nes teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei nenustatė bylai reikšmingų byli aplinkybių, kad šalis siejo paskolos teisiniai santykiai. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais.
22. Sandoriai, taigi ir sutartys, sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). Sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu (CK 1.72 straipsnio 1 dalis). Kai pagal įstatymus ar šalių susitarimą sutartis turi būti paprastos rašytinės formos, ji gali būti sudaroma tiek surašant vieną šalių pasirašomą dokumentą, tiek ir apsikeičiant raštais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti jį siuntusios šalies parašą (CK 1.73 straipsnio 2 dalis, 6.192 straipsnio 2 dalis). CK 1.73 straipsnyje išvardyti sandoriai, kurie turi būti sudaryti paprasta rašytine forma, taip pat nurodyta, kad tokia forma turi būti sudaromi ir kiti sandoriai, kuriems CK ar kiti įstatymai nustato privalomą paprastą rašytinę formą.
23. Paskolos sutarties samprata pateikiama CK 6.870 straipsnyje, kurio 1 ir 2 dalys paskolos sutartį apibrėžia kaip realinę sutartį, kurios viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Esminės paskolos sutarties sąlygos yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Taigi, tik esant šioms sąlygoms pripažįstami šalių paskolos teisiniai santykiai.
24. Šiuo atveju paskolos sutarties esminių sąlygų egzistavimą turėjo įrodyti ieškovas (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Apeliantas savo argumentus dėl paskolos suteikimo grindžia šalių susirašinėjimu, pavedimais, kuriais į atsakovės sąskaitą ieškovas pervedė 980 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant, kad tai sąskaitos pildymas, liudytojų parodymais. Apelianto nuomone, šie įrodymai patvirtina, kad egzistuoja faktas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą atsakovei ir jos įsipareigojimas grąžinti paskolos dalyką.
25. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys nėra sudariusios rašytinės paskolos sutarties, apsikeitusios raštais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija, t. y. raštu neišreiškė savo valios dėl paskolos suteikimo bei paskolos gavėjo įsipareigojimo ją grąžinti. Byloje nėra pateikta pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų 500 Eur (1480 Eur - 980 Eur) perdavimo atsakovei faktą, ir atsakovės įsipareigojimą grąžinti skolą (1480 Eur) paskolos davėjui, kas leistų pripažinti paskolos sutarties sudarymą CK 6.871 straipsnio 3 dalies prasme, todėl pritartina pirmosios instancijos teismui, kad ieškovo atlikti mokėjimo pavedimai atsakovei pagrindžia patį pinigų perdavimo faktą, bet ne paskolos sutarties sudarymą, kurioje būtų išreikšta tiek abiejų šalių valia, tiek atsakovės įsipareigojimas grąžinti paskolos dalyką (pinigus) paskolos davėjo nuosavybėn.
26. Vertinant fakto dėl paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui (atsakovei) egzistavimą reikšminga tai, kad atsakovė nuosekliai bylos nagrinėjimo metu tvirtino, jog šalis siejo artimi draugiški santykiai, kurių metu atsakovė iš savo sąskaitos apmokėjo už ieškovo išsinuomotą automobilį (2016 m. kovo 17 d. - 470,00 Eur), o dar 400,00 Eur sumą perdavė ieškovui automobilio rezervacijai pratęsti bei asmeninėms reikmėms. Todėl, atsakovės teigimu, ieškovas 2016 m. kovo 29 d. pervedė į atsakovės sąskaitą 850,00 Eur sumą. Be to, atsakovės teigimu, 2016 m. spalio 17 d. ji 53,50 Eur sumokėjo už jų bendrą vakarienę, 2016 m. spalio 24 d. – 72,60 Eur už jų vakarine Birštono restorane, kuriuos atsakovas po to grąžino 2016 m. spalio 17 d. ir 2016 m. spalio 31 d. pervesdamas 130 Eur. Kaip nurodė atsakovė, nei batams nei kitiems poreikiams tenkinti ji iš atsakovo pinigų niekada nesiskolino. Atsakovės nurodytas aplinkybes dėl šalis siejusių artimų draugystės santykių ir kartu leisto laiko bei to pagrindu atsiradusių piniginių išlaidų taip pat patvirtina su atsiliepimu pateiktas liudytojo apklausos protokolas, nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, sąskaitos išrašas, mokėjimai, bei paties ieškovo pateiktos SMS žinutės (dėl išlaidų automobilio nuomai). Liudytojai A. Š. ir A. L. B. taip pat patvirtino apie šalis siejusius draugiškus santykius, kaip nurodė liudytojas A. L. B. ieškovas buvo atsakovę įsimylėjęs. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šie liudytojai yra ieškovo giminaičiai bei gali būti suinteresuoti bylos baigtimi, todėl jų paaiškinimai, kuriais ieškovas įrodinėjo paskolinių santykių egzistavimą, yra abejotinos reikšmės. Kita vertus, liudytojų parodymai nepagrindžia atsakovės įsipareigojimo grąžinti jai ieškovo perduotus pinigus, nes jie iš pačios atsakovės apie tai nėra girdėję ir tokių aplinkybių negalėjo patvirtinti.
27. Įvertinusi šias aplinkybes, o taip pat byloje surinktų įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, jog mokėjimo pavedimai, kuriais į atsakovės sąskaitą buvo pervesta 980 Eur dydžio suma, ieškovui neįrodžius nei 500 Eur grynųjų pinigų atsakovei perdavimo, nei atsakovės įsipareigojimo perduotas lėšas grąžinti, t. y. nesant juridinę reikšmę turinčio fakto – paskolos gavėjo įsipareigojimo tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui, nepatvirtina buvus tarp ieškovo ir atsakovės paskolos teisiniams santykiams. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog byloje nustatytų aplinkybių visetas, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad šalis siejo ne paskolos, o draugystės/partnerystės santykiai, kuriems nutrūkus bei pasidarius konfliktiškiems, ieškovas nepagrįstai pradėjo reikalauti iš atsakovės pinigų, kaip suteiktos paskolos grąžinimo.
28. Taigi apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje byloje ieškovas neįrodė, kad suteikė atsakovei paskolą, t. y. nepateikė pakankamai duomenų, kurie patvirtintų, kad pinigai atsakovei buvo perduoti kaip paskola, bei atsakovės įsipareigojimo ją grąžinti. Mokėjimo pavedimai nėra dokumentai, patvirtinantys paskolos sutarties sudarymo faktą, nes vien tik pinigų pervedimas ir gavimas, nesant kitų įrodymų, išreiškiančių šalių valią sudaryti paskolos sutartį, neleidžia vienareikšmiškai pripažinti tokių santykių buvimą. Ieškovo pateiktos 2016 m. balandžio 21 d. ir 2016 m. gegužės 21 d. atsakovės jam rašytos žinutės nelaikytinos patikimu įrodymu, įrodančiu, kad apeliantas paskolino atsakovei ieškinyje nurodytą sumą (ar jos dalį), nes į bylą pateiktas ne visas šalių susirašinėjimas, o tik fragmentiniai duomenys (tik atsakovės rašytos), kurie nepatvirtina paskolinių santykių egzistavimo. Juo labiau, kaip jau buvo minėta, kai byloje nustatytų aplinkybių visetas, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad šalis siejo ne paskolos, o draugystės/partnerystės santykiai, kurių metu šalys kartu leido laiką bei apmokėdavo vienas kito (ar bendras) sąskaitas ir pan., o po 2016 m. gegužės 21 d. rašytos žinutės, kurioje pripažįstama 670 Eur skola, šalių artimas bendravimas vis dar tęsėsi beveik metus laiko bei faktinė situacija dėl buvusios skolos tikėtina keitėsi. Kadangi apeliantas neįrodė esminių paskolos sutarties su atsakove sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovo ir atsakovės nesiejo paskolos teisiniai santykiai bei ieškinį atmetė.
29. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
30. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatyto pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
31. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, ieškovo apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantas iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
32. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo apeliacinis skundas atmestas, jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
33. Atsakovė pateikė duomenis dėl patirtų 200 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Atsakovės prašomos priteisti išlaidos yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus tokių išlaidų dydžio, todėl jos priteistinos iš apelianto.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei O. L. iš ieškovo L. B. 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.