- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2024-11-04
- Bylos Nr.
- II-1035-1223/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01159-2024-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vitalijus Melnikovas
- Pažeidėjas
- S. M.
- Advokatai
- Augustinas Vaičiūnas
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 1.5.4Atsakomybę lengvinančios aplinkybės (ANK 35 str.)
- 16.11.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 16.9.4.1Pavojingas vairavimas (ANK 420 str. 1 d.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktai S. M., jos atstovui advokatui Augustinui Vaičiūnui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos S. M. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. birželio 12 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-16083-2024.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. birželio 12 d. nutarimu S. M. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2024 m. balandžio 8 d. 17.28 val. Vilniuje, V. A. Graičiūno g. 4, vairuodama automobilį „Volvo XC90“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kirto siaurą ištisinę liniją (Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Kelių eismo taisyklės), 3 priedo 1.1 papunktis), išvažiavo į priešpriešiniam eismui skirtą eismo juostą ir lenkė automobilius, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 140.7 papunktį; už šio administracinio nusižengimo padarymą S. M. buvo paskirta 170 Eur dydžio bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trims mėnesiams.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patraukta S. M. skundu prašo pakeisti nutarimą ir, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Skundas grindžiamas tuo, kad sankryžoje sukdama iš Fermentų gatvės į V. A. Graičiūno gatvę dėl neatsargumo įvažiavo į antrą (priešpriešinio) eismo juostą, nes eismo juostos nebuvo atskirtos siaura ištisine linija; siauros ištisinės linijos nekirto, nes jos nebuvo. Nuoširdžiai gailisi. Charakterizuojama išimtinai teigiamai. Teisė vairuoti transporto priemones reikalinga vykti į darbovietes ir vežti vaikus į ugdymo įstaigas.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu prašo palikti nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad S. M. kaltė padarius administracinį nusižengimą yra įrodyta bylos duomenimis. S. M. paskirtos administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė yra individualizuotos tinkamai. Skunde nurodytos aplinkybės pagrindo jas švelninti nesudaro.
Administracinėn atsakomybėn patraukta S. M. ir jos atstovas advokatas Augustinas Vaičiūnas teismo posėdžio metu palaikė skundo reikalavimą jame išdėstytais argumentais. Be to, S. M. prisipažino padariusi administracinį nusižengimą pagal pakeistą kaltinimą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti.
Kelių eismo taisyklių 3.9 papunkčio pagrindu lenkimas – vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių apvažiavimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą. Pagal Kelių eismo taisyklių 140.7 papunktį lenkti draudžiama kelių ruožuose, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria šių taisyklių 3 priedo 1.1 papunktyje nustatytas horizontalusis ženklinimas. Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.1 papunktyje numatyta, kad siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą.
Nagrinėjamu atveju S. M. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį patraukta už tai, kad lenkė kelio ruože, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria siaura ištisinė linija, ją kirsdama. Tuo tarpu S. M. visos administracinio nusižengimo teisenos metu vienodai nurodė, kad į priešpriešinio eismo juostą ji įvažiavo ne kirsdama siaurą ištisinę liniją, o sankryžoje sukdama iš Fermentų gatvės į V. A. Graičiūno gatvę, kur siauros ištisinės linijos nebuvo. Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai S. M. pozicijos nepaneigia.
Pirmiausia ir svarbiausia, byloje nėra nei vieno įrodymo, patikimai pagrindžiančio, kad administracinėn atsakomybėn patraukta S. M. kirto siaurą ištisinę liniją. S. M. patraukimas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį nulemtas iš esmės to, kad ji važiavo priešpriešinio eismo juosta. Tai užfiksuota policijos tarnybinio automobilio vaizdo kameros įraše. Remiantis tuo, padaryta išvada, kad į priešpriešinio eismo juostą S. M. įvažiavo kirsdama siaurą ištisinę liniją, tačiau tai tėra prielaida. Nors policijos pareigūno N. P. tarnybiniame pranešime nurodyta (ir pakartota administracinio nusižengimo protokole), kad siaurą ištisinę liniją S. M. kirto, tačiau policijos tarnybinio automobilio vaizdo kameros įraše matoma priešingai, jog S. M. visą laiką važiavo ta pačia, priešpriešinio eismo juosta. Vertinant policijos pareigūnų galimybę pastebėti tai, S. M. kirto siaurą ištisinę liniją ar ne, omenyje būtina turėti ir tai, kad policijos tarnybinis automobilis, kaip matyti iš jo kameros įrašo, stovėjo atokiau nuo kelio, pastato, esančio V. A. Graičiūno g. 6, kieme, už priparkuotų automobilių ir tvoros, kurie užstojo, kaip tik, tą vietą, kurioje S. M. tariamai kirto siaurą ištisinę liniją.
Minėta, S. M. visos administracinio nusižengimo teisenos metu vienodai nurodė, kad į priešpriešinio eismo juostą ji įvažiavo sankryžoje sukdama iš Fermentų gatvės į V. A. Graičiūno gatvę. Iš policijos pareigūno N. P. kūno kameros vaizdo įrašų matyti, kad iš karto po įvykio S. M. jam paaiškino: vaizdo įrašas, pavadinimu PSS-20240408-172830UTC+0300 – „žinau, žinokit, aš nemačiau, aš išvažiavau, aš galvojau, kad dvi juostos ir pamačiau, ir tada, aš, tikrai, labai atsiprašau <...>“ (0.27–0.32 min.); „aš po to, kai pamačiau, kad antroj juostoj, išsigandau ir grįžau, aš taip ir pagalvojau, kad... Žinau dėl ko, nes, tikrai, pamačiau, kad dvi juostos...“ (0.40–0.48 min.); vaizdo įrašas, pavadinimu PSS-20240408-173921UTC+0300 – „bet aš, tikrai, bet aš tiesiog nemačiau tų linijų, tikrai, aš, aš pirmąkart, aš įvažiavau, pamačiau, kad antra ir aš grįžau, aš nei lenkt bandžiau...“ (0.37–0.45 min.); „bet žinokit, aš nelenkiau, aš dėl to, kad važiavau antra linija, matot, va taip... Aš, iš tikrųjų, tai, nelenkiau, aš ne chuliganas...“ (0.47–0.52 min.); „aš tikrai nemačiau... Išvažiuoju, žiūriu, antra linija...“ (2.38–2.44 min.); „bet ar čia tikrai chuliganiškas? Negali būt, tikrai, netyčinis? Nes aš, žinokit, tikrai, aš net neskubėjau, aš tiesiog įvažiavau ir pati pamačiau, sakau, oj, antra eilė ir galvojau, kad priešprieša, nes man ten taip neaiškiai...“ (3.10–3.21 min.); „ne, tai, aš buvau išvažiavus, aš galvojau... O aš drąsiai važiavau, kaip dvi juostos...“ (3.22–3.25 min.); „nes aš net nelenkiau, aš tiesiog važiavau, aš galvojau juosta važiuoju ir po to pamačiau...“ (3.30–3.34 min.). Taigi jau iš karto po įvykio S. M. neigė lenkusi, kertant siaurą ištisinę liniją. Be to, bylos medžiagoje esantys S. M. prašymas dėl švelnesnės, nei įstatymo numatyta, nuobaudos paskyrimo, nutarime užfiksuoti S. M. ir jos atstovo paaiškinimai, S. M. skundas ir jos kartu su atstovu teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai pagrindžia, kad ir tolimesnės administracinio nusižengimo teisenos metu S. M. laikėsi tos pačios pozicijos. Teismo vertinimu, S. M. pozicijos patikimumą sustiprina jos sutapimas su įrodymais apie blogą horizontaliojo kelio ženklinimo kokybę aktualioje važiuojamosios kelio dalies atkarpoje.
Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Infrastruktūros grupės vadovo rašto ir prie jo pridėtų žemėlapio Google Maps nuotraukų, padarytų 2024 m. gegužės mėnesį (tą patį galima stebėti ir internete adresu https://maps.app.goo.gl/rgvoyMGjs7vA7BG26, pasirinkus 2024 m. gegužės mėnesio žemėlapį), taip pat iš administracinėn atsakomybėn patrauktos S. M. atstovo pateiktos nuotraukos matyti, kad nuo Fermentų ir Graičiūno gatvių sankryžos iki pirmo įvažiavimo į pastato, esančio V. A. Graičiūno g. 6, kiemą apie 30 m siauros ištisinės linijos nebuvo, – ji buvo nusitrynusi nuo važiuojamosios kelio dalies paviršiaus. Pastebėtina, kad nuotraukose matoma bloga horizontalaus kelio ženklinimo kokybė leidžia spręsti, jog šis užfiksuotas iki atnaujinimo, t. y. toks, koks buvo nagrinėjamo įvykio metu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad sukdama sankryžoje, išvažiuodama iš važiuojamųjų kelio dalių sankirtos S. M., iš tikrųjų, dėl neatsargumo (nerūpestingumo) galėjo atsidurti priešpriešinio eismo juostoje ir toliau ja važiuoti, – kas ir buvo užfiksuota policijos tarnybinio automobilio vaizdo kameros įraše. Tai patvirtina S. M. poziciją.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad galimybės pašalinti administracinėn atsakomybėn patrauktos S. M. ir policijos pareigūnų pozicijų dėl to, ji kirto siaurą ištisinę liniją ar ne, prieštaravimą nėra, nes S. M. pozicija yra tiek pat logiška, nuosekli ir patvirtinta byloje esančiais įrodymais, o kitų duomenų, kurie galėtų patvirtinti priešingą policijos pareigūnų poziciją, nėra. Tai sudaro pagrindą abejones aiškinti S. M., kaip administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, naudai ir konstatuoti, kad S. M. 2024 m. balandžio 8 d., apie 17.27 val., Vilniuje, Fermentų ir V. A. Graičiūno gatvių sankryžoje, vairuojamu automobiliu „Volvo XC90“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sukdama į dešinę iš Fermentų gatvės į V. A. Graičiūno gatvę, išvažiuodama iš važiuojamųjų kelio dalių sankirtos atsidūrė priešpriešinio eismo juostoje ir siaura ištisine linija paženklintame kelio ruože važiavo priešpriešinio eismo juosta. Tai savo ruožtu paneigia lenkimą, kaip važiuojančių transporto priemonių apvažiavimą, sąmoningai įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą, kelio ruože, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria siaura ištisinė linija, specialiai ją kertant ir S. M. tiesioginę tyčią taip veikti, t. y. paneigia S. M. kaltę padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje.
ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą, o šio straipsnio 3 dalyje – už įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus.
Kelių eismo taisyklių 108 punkto pagrindu reikia sukti taip, kad įvažiuodama į važiuojamųjų dalių sankirtą ir išvažiuodama iš jos transporto priemonė neatsidurtų priešpriešinio eismo juostoje. Pagal Kelių eismo taisyklių 1 priedo 8 punktą, kelio ženklas Nr. 517 „Eismo kryptys eismo juostose“ nurodo eismo kryptis eismo juostose. Minėta, Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.1 papunktyje numatyta, kad siaura ištisinė linija draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta.
Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Infrastruktūros grupės vadovo rašto ir prie jo pridėtų nuotraukų, taip pat iš administracinėn atsakomybėn patrauktos S. M. atstovo pateiktos nuotraukos matyti, kad V. A. Graičiūno gatvėje iš karto už sankryžos su Fermentų gatve (link Abiejų Tautų Respublikos plento) (baigiantis posūkiui) yra įrengtas kelio ženklas Nr. 517 „Eismo kryptys eismo juostose“, nurodantis, kad važiavimo kryptimi eismas vyksta viena juosta, o kitomis dvejomis juostomis vyksta priešpriešinis eismas. Pabrėžtina, šis ženklas yra nurodomasis, o ne draudžiamasis, todėl lenkti nedraudžia, tuo labiau nenustato horizontaliojo kelio ženklinimo. Atsižvelgiant į tai, S. M., vadovaudamasi kelio ženklu Nr. 517, galėjo ir turėjo suvokti, kad, iš važiuojamųjų kelio dalių sankirtos išvažiuodama į antrą eismo juostą, atsidurs priešpriešinio eismo juostoje, nežiūrint to, jog, minėta, siauros ištisinės linijos aptariamoje važiuojamosios kelio dalies atkarpoje nebuvo, tačiau, kaip pati nurodė, šio kelio ženklo nepastebėjo. Tai sudaro pagrindą išvadai, kad S. M. dėl neatsargumo (nerūpestingumo) įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje.
Nors toliau siaura ištisine linija paženklintame kelio ruože, kuri už 30 m aiškiai matoma, administracinėn atsakomybėn patraukta S. M. važiavo priešpriešinio eismo juosta, kai pagal Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.1 papunktį tai daryti draudžiama, teismo vertinimu, tai yra neišvengiama administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, pasekmė, o ne savarankiškas administracinis nusižengimas, todėl papildomai pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį nekvalifikuotina.
ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas priima sprendimą panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą; šis sprendimas priimamas tais atvejais, kai administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių, veika įrodyta, tačiau teismas nustato, kad buvo netinkamai pritaikytas įstatymas; apylinkės teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, turi teisę pakeisti administracinio nusižengimo kvalifikavimą ir paskirti nuobaudą, atitinkančią administracinio nusižengimo kvalifikavimą. Kita vertus, teismų praktikoje galima rasti pavyzdžių, kai nurodytu pagrindu iš esmės buvo pakeisti tiek administracinio nusižengimo protokole nurodytos veikos faktinės aplinkybės, tiek ir jos kvalifikavimas, nes šie yra neatskiriamai susiję tarpusavyje. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 28 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-942/2023 kasacinės instancijos teismas pritarė žemesnės instancijos teismų sprendimui perkvalifikuoti administracinį nusižengimą iš ANK 420 straipsnio 1 dalies į ANK 431 straipsnio 1 dalį, nors akivaizdu, kad lenkimo vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, ir transporto priemonės savininkui (valdytojui) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymo faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi.
Minėta, S. M. visos administracinio nusižengimo teisenos metu teigė, kad į priešpriešinio eismo juostą įvažiavo sankryžoje sukdama iš Fermentų gatvės į V. A. Graičiūno gatvę, tai nurodė ir savo skunde. Be to, apie veikos perkvalifikavimo pagal ANK 417 straipsnio 3 dalyje galimybę tiek S. M. ir jos atstovas, tiek ir nutarimą priėmusi institucija buvo informuoti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 14 d. nutartimi. S. M. ir jos atstovui buvo sudaryta galimybė prašyti pertraukos pasirengti gynybai, tačiau ji iš karto (kaip ir anksčiau) prisipažino padariusi administracinį nusižengimą pagal pakeistą kaltinimą.
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas keičia administracinėn atsakomybėn patrauktos S. M. administracinio nusižengimo kvalifikavimą iš ANK 420 straipsnio 1 dalies į ANK 417 straipsnio 3 dalį.
ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų. Be to, pagal šio straipsnio 8 dalį už šio straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vieno iki trijų mėnesių.
S. M. padarė vieną baigtą administracinį nusižengimą, susijusį su transportu, kurio pavojingumo laipsnis atitinka rūšinį, dėl neatsargumo (nerūpestingumo) įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Byloje yra nemažai S. M. asmenybę teigiamai charakterizuojančių duomenų: teigiamos darbdavių charakteristikos, padėkos raštai ir kt. Administracinių nusižengimų registro duomenimis per pastaruosius penkerius metus S. M. padarė vieną administracinį nusižengimą, susijusį su transportu. Tai S. M. asmenybę visumoje apibūdina teigiamai. S. M. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos paskirtį užtikrins minimalaus dydžio sankcijoje numatytos baudos paskyrimas S. M.. Atsižvelgiant į įprastą padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą ir visumoje teigiamą S. M. asmenybės vertinimą, administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, teismo vertinimu, nereikalingas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. birželio 12 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-16083-2024 ir S. M. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalyje, padarymą skiri 60 Eur dydžio baudą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.