Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

2015-04-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-86-150/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-04-30
Bylos Nr.
1A-86-150/2015
Teisminio proceso Nr.
1-52-1-00098-2011-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Rezultatas
Nuosprendis: pakeisti nuosprendį BPK 328 str. 1 ir 2 punktuose numatytais pagrindais.
Teisėjai
Regina Gaudutienė, Rūta Mickevičienė (pran.), Kęstutis Jucys
Nuteistasis
A. C., S. O., V. V.
Advokatai
Saulius Juzukonis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-86-150/2015Proceso Nr. 1-52-1-00098-2011-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.22.1; 1.2.23.1; 1.2.23.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 30 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Mickevičienės,

teisėjų Reginos Gaudutienės ir Kęstučio Jucio,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, Martynai Paušaitei,dalyvaujant prokurorei Nijolei Frolovai,nuteistiesiems A. C., S. O. ir V. V.,

gynėjams advokatams Sauliui Juzukoniui, Vidutei Tiškuvienei, Daivai Dereškevičienei ir Kristinai Sandaraitei-Butvilienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro, nuteistojo S. O. gynėjo ir nuteistojo V. V. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. C. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalyje (perkvalifikavus iš BK 260 straipsnio 1 dalies), ir nuteistas laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir A. C. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

A. C. išteisintas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), kadangi neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant šiuos nusikaltimus.

S. O. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas:

pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

pagal BK 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų 6 mėnesiams;

pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (dėl karabino MASER, 38 šovinių ir parako) – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 mėnesiams;

pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 13 (trylikai) metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir S. O. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 13 (trylikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

S. O. išteisintas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį (dėl 50 vnt. šaudmenų), kadangi neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant šiuos nusikaltimus.

V. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 253 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), 24 straipsnio 6 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), ir nuteistas:

pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (dėl medžioklinio šautuvo, 38 šovinių ir 1 šovinio) – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (dėl karabino MAUSER ir 38 šovinių) – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų;

pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (dėl kanapių, metamfetamino, bromazepamo) – laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (dėl kanapių) – laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 13 (trylikai) metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, ši subendrinta bausmė apėmimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, ir V. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti A. V. ir G. Č., tačiau nuosprendis dėl jų apeliacine tvarka neskundžiamas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi pranešimą ir išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. nuteistas už tai, kad kartu su A. V. neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis, o būtent: A. V. 2000 m. pabaigoje, tiksliai nenustatytu laiku, neteisėtai, neturėdamas leidimo iš kito asmens įgijo šaunamąjį ginklą - dvivamzdį lygiavamzdį 16-o kalibro medžioklinį šautuvą „TOZ-BM“, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), priskiriamą „C“ šaunamųjų ginklų kategorijai, skirtą šaudyti 16 kalibro medžiokliniais šoviniais, ir 38 vnt. šaudmenų - 16-o kalibro medžioklinių šovinių, skirtų šaudyti iš 16 kalibro lygiavamzdžių medžioklinių šautuvų ir tinkamų šaudyti iš 16-o kalibro medžioklinio šautuvo „TOZ-BM“, minėtą šautuvą ir šaudmenis neteisėtai, neturint leidimo, laikė savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Alytaus r., iki 2011 m. sausio mėnesio pradžios, o 2011 m. sausio mėnesio pradžioje, tikslesnė data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, neteisėtai, neturėdamas leidimo, už 300 Lt šį šaunamąjį ginklą bei šaudmenis pardavė V. V., kuris minimą šautuvą ir šaudmenis neteisėtai, neturėdamas leidimo nupirko, automobiliu BMW 524 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), pargabeno į V. V. priklausantį sandėliuką, esantį Alytaus m., (duomenys neskelbtini), ir ten juos toliau neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė iki 2011 m. balandžio 13 d., 18.00 val., kuomet Alytaus apskrities VPK policijos pareigūnai kratos metu šaunamąjį ginklą ir šaudmenis rado ir paėmė. V. V. taip pat ikiteisminio tyrimo metu, nenustatytu laiku ir vietoje, iš nenustatyto asmens, neteisėtai, neturėdamas leidimo, įgijo vieną šaudmenį – pramoninės gamybos, 5,45 mm kalibro, 1974 m. pavyzdžio, šovinį, skirtą 1974 m. pavyzdžio Kalašnikovo konstrukcijos automatams AK-74, rankiniams kulkosvaidžiams PIIK-74 ir kitiems ginklams, priskiriamą „A“ šaudmenų kategorijai ir šį šaudmenį neteisėtai laikė savo bute, esančiame Alytaus m., (duomenys neskelbtini), iki 2011 m. vasario 4 d., 17.00 val., kuomet Alytaus apskrities VPK policijos pareigūnai kratos metu šį šaudmenį rado ir paėmė. Šiais veiksmais V. V. ir A. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

Šios nusikalstamos veikos (medžioklinio šautuvo ir 38 vnt. šovinių įgijimu, gabenimu) padarymu buvo kaltinamas ir A. C., tačiau nenustatyta, kad jis būtų veikęs bendrai su V. V. ir padaręs minimą nusikalstamą veiką.

S. O. nuteistas už tai, kad kartu su G. Č. neteisėtai disponavo (įgijo, laikė, platino) narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, o būtent: S. O. 2011 m. balandžio 11 d., savo bute, esančiame Alytaus m., (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą platinti, neteisėtai laikė 1,665 g miltelių, turinčių savo sudėtyje 0,194 g narkotinės medžiagos heroino, kurią tą pačią dieną, 11 val. 30 min., tame pačiame bute, neteisėtai už 240 Lt pardavė G. Č., o G. Č. 2011 m. balandžio 11 d., 11 val. 30 min., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Alytaus m., turėdamas tikslą platinti, neteisėtai iš S. O. įgijo du paketus su 1,665 g miltelių, turinčių savo sudėtyje 0,194 g narkotinės medžiagos heroino, šią narkotinę medžiagą neteisėtai laikė prie savęs, Alytaus mieste, iki 12 val., kuomet prie Š. (duomenys pakeisti) pagrindinės mokyklos, esančios Alytaus m., (duomenys neskelbtini), pamatęs policijos pareigūnus, narkotinę medžiagą išmetė ant žemės ir ją surado policijos pareigūnai. Šiais veiksmais S. O. ir G. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

A. C. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, būtent: 2011 m. vasario 4 d., iki 14 val. 30 min., jis neteisėtai, iš nenustatyto asmens įgijo penkis paketėlius su 1,548 g miltelių, turinčių savo sudėtyje 0,233 g narkotinės medžiagos heroino, turėdamas tikslą ją naudoti savo reikmėms, šią narkotinę medžiagą neteisėtai gabeno automobiliu BMW 524 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) iki 2011 m. vasario 4 d., 14 val. 30 min., Alytaus mieste, kuomet Alytaus m., (duomenys neskelbtini) g., pamatęs policijos pareigūnus keturis paketėlius su narkotine medžiaga išmetė, o vieną paketėlį su narkotine medžiaga Alytaus apskrities VPK policijos pareigūnai rado automobilio apžiūros metu ir paėmė. Šiais veiksmais A. C. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

A. C. taip pat buvo kaltinamas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, kad 2011 m. sausio mėnesio pradžioje, padedamas V. V., S. O. prašymu, iš S. O. namų, esančių Alytaus m., (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturint leidimo, pergabeno automobiliu BMW 524 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) šaunamąjį ginklą - pramoninės gamybos 7,92 kalibro 1924(30 modelio karabiną „MAUSER“, priskiriamą „C“ šaunamųjų ginklų kategorijai, 35 vnt. šaudmenų – pramoninės gamybos 7,92 mm kalibro šovinių „MAUSER“, skirtų šaudyti iš 7,92 mm kalibro daugelio modelių graižtvinių šaunamųjų ginklų, taip pat 3 vnt. šaudmenų – pramoninės gamybos 8 mm kalibro medžioklinių šovinių, skirtų šaudyti iš 8 mm kalibro daugelio modelių graižtvinių medžioklinių šaunamųjų ginklų ir tinkamų šaudyti iš 1924(30 modelio karabino „MAUSER“, į V. V. priklausantį sandėliuką, esantį Alytaus m., (duomenys neskelbtini), kuriame S. O. juos toliau neteisėtai, neturėdamas leidimo laikė iki 2011 m. balandžio 13 d., 18 val., kuomet Alytaus apskrities VPK policijos pareigūnai kratos metu šaunamąjį ginklą ir šaudmenis rado ir paėmė, tačiau nenustatyta, kad jis (A. C.) būtų veikęs bendrai su V. V. ar S. O. nurodymu ir tokiu būdu padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

S. O. ir V. V., pastarajam padedant, neteisėtai, turint tikslą platinti, laikė, gabeno labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, o būtent: S. O. ne vėliau kaip iki 2011 m. sausio 11 d., iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su V. V., šiam, kaip padėjėjui, sutikus saugoti platinimui skirtas narkotines ir psichotropines medžiagas patalpose, esančiose Alytaus m., (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą platinti, neteisėtai, ne vėliau kaip iki 2011 m. sausio 11 d., atgabeno pas V. V., adresu (duomenys neskelbtini), Alytaus m., 95,645 g. miltelių, turinčių savo sudėtyje 33,409 g narkotinės medžiagos heroino, ir 127,667 g miltelių, turinčių savo sudėtyje 44,014 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, šias narkotines ir psichotropines medžiagas perdavė V. V., kuris šias narkotines bei psichotropines medžiagas, skirtas platinti, pagal išankstinį susitarimą toliau laikė saugodamas gyvenamojo namo, esančio Alytaus m. (duomenys neskelbtini), palėpėje iki 2011 m. balandžio 13 d., 15 val., kuomet Alytaus apskrities VPK policijos pareigūnai kratos metu šias narkotines ir psichotropines medžiagas rado ir paėmė. Šiais veiksmais S. O. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, V. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje.

V. V. taip pat nuteistas už tai, kad savo asmeniniam poreikiui neteisėtai laikė narkotines medžiagas, neturėdamas tikslo jas platinti, o būtent: neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai, savo namuose, esančiuose Alytaus m., (duomenys neskelbtini), iki 2011 m. vasario 4 d., 17 val., laikė augalinės kilmės medžiagos, turinčios savo sudėtyje 1,205 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, augalinės kilmės medžiagos, turinčios savo sudėtyje 3,942 g narkotinės medžiagos kanapių dervos, 1,107 g miltelių, turinčių savo sudėtyje 0,164 g psichotropinės medžiagos metamfetamino ir 20 vnt. tablečių, turinčių savo sudėtyje 0,060 g psichotropinės medžiagos bromazepamo, kuomet Alytaus apskrities VPK policijos pareigūnai kratos metu šias narkotines ir psichotropines medžiagas rado ir paėmė. Šiais veiksmais V. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

V. V. taip pat nuteistas už tai, kad neteisėtai laikė narkotines medžiagas, neturėdamas tikslo jas platinti, o būtent: neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, savo asmeniniam poreikiui, neteisėtai savo namuose, esančiuose Alytaus m., (duomenys neskelbtini), nuo 2011 m. vasario 5 d. iki 2011 m. balandžio 11 d., 13 val. 40 min., laikė 3,62 g augalinės kilmės medžiagos, turinčios savo sudėtyje 3,62 g narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių, iki 2011 m. balandžio 11 d., maždaug 13 val. 40 min., kuomet Alytaus apskrities VPK policijos pareigūnai kratos metu narkotines medžiagas rado ir paėmė. Šiais veiksmais V. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

S. O. taip pat nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis, o V. V. neteisėtai tą patį šaunamąjį ginklą ir šaudmenis gabeno, taip pat S. O. neteisėtai disponavo sprogstamąja medžiaga, o būtent: S. O. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, iš nenustatyto asmens, neteisėtai, neturėdamas leidimo, iš nenustatyto asmens, neteisėtai, neturėdamas leidimo įgijo 1,2 g svaidomojo poveikio sprogstamosios medžiagos – pramoninės gamybos bedūmio parako, skirto šaudmenų užtaisymui, ir šią medžiagą neteisėtai laikė savo bute, esančiame Alytaus m., (duomenys neskelbtini), iki 2011-04-11, 12 val. 40 min., kuomet Alytaus apskrities VPK policijos pareigūnai kratos metu šią sprogstamąją medžiagą rado ir paėmė, bei taip pat įgijo šaunamąjį ginklą - pramoninės gamybos 7,92 kalibro 1924(30 modelio karabiną „MAUSER“, priskiriamą „C“ šaunamųjų ginklų kategorijai, 35 vnt. šaudmenų – pramoninės gamybos 7,92 mm kalibro šovinių „MAUSER“, skirtų šaudyti iš 7,92 mm kalibro daugelio modelių graižtvinių šaunamųjų ginklų, taip pat 3 vnt. šaudmenų – pramoninės gamybos 8 mm kalibro medžioklinių šovinių, skirtų šaudyti iš 8 mm kalibro daugelio modelių graižtvinių medžioklinių šaunamųjų ginklų ir tinkamų šaudyti iš 1924 (30 modelio karabino „MAUSER“, šį šaunamąjį ginklą ir šaudmenis neteisėtai, neturėdamas leidimo laikė savo namuose, esančiuose adresu Alytaus m., (duomenys neskelbtini), iki 2011 m. sausio mėnesio pradžios, po ko, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, padedamas V. V. šiam tuos pačius šaunamąjį ginklą ir šaudmenis neteisėtai, neturint leidimo, S. O. prašymu, pergabenus automobiliu BMW 524 (valst. nr. (duomenys neskelbtini)), į V. V. priklausantį sandėliuką, esantį Alytaus m., (duomenys neskelbtini), ten paslėpus lentynoje, juos toliau neteisėtai, neturėdamas leidimo laikė iki 2011 m. balandžio 13 d., 18 val., kuomet Alytaus apskrities VPK policijos pareigūnai kratos metu šaunamąjį ginklą ir šaudmenis rado ir paėmė. Šiais veiksmais S. O. ir V. V. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 253 straipsnio 1 dalyje.

S. O. taip pat nuteistas už tai, kad neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, disponavo narkotinėmis medžiagomis, o būtent: neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, savo asmeniniam poreikiui jis neteisėtai iki 2011 m. balandžio 11 d., 12 val. 40 min., savo namuose, esančiuose Alytaus m., (duomenys neskelbtini), laikė 3,04 gr miltelių, turinčių savo sudėtyje 3,04 g narkotinės medžiagos kanapių dervos, kuomet 2011 m. balandžio 11 d., 12 val. 40 min., Alytaus apskrities VPK policijos pareigūnai kratos metu šią narkotinę medžiagą rado ir paėmė. Šiais veiksmais S. O. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

S. O. buvo kaltinamas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį tuo, kad jis, turėdamas tikslą platinti, iki 2011-04-13 dienos, 18.00 val., Alytaus m., (duomenys neskelbtini), esančiame sandėliuke, priklausančiame V. V., neteisėtai laikė didelį kiekį – 15,017 g miltelių, turinčių savo sudėtyje 5,473 g narkotinės medžiagos heroino, 44,837 g miltelių, turinčių savo sudėtyje 14,268 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino g, 0,877 g miltelių, turinčių savo sudėtyje 0,564 g psichotropinės medžiagos amfetamino, augalinės kilmės medžiagos, turinčios savo sudėtyje 19,30 g narkotinės medžiagos kanapių (ir jų dalių), bei kaltinamas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį tuo kad jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, iš nenustatyto asmens, neteisėtai, neturėdamas leidimo, įgijo 50 vnt. šaudmenų – pramoninės gamybos 22 (5,6 mm) kalibro ilgųjų žiedinio įskėlimo šovinių, skirtų šaudyti iš 22 (5,6 mm) kalibro daugelio modelių graižtvinių šautuvų, karabinų, revolverių ir pistoletų, kuriuos neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė tam pačiam sandėliuke, esančiame Alytaus m., (duomenys neskelbtini), iki 2011-04-13, 18 val., kuomet Alytaus apskrities VPK policijos pareigūnai kratos metu šaudmenis rado ir narkotines medžiagas rado ir paėmė. Nesant įrodymų, patvirtinančių, kad S. O. dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas, jis pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį išteisintas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokuroras prašo: 1) panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio dalį dėl A. C. išteisinimo ir pripažinti jį kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (dėl šaunamojo ginklo MAUSER ir šaudmenų) bei nuteisti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 mėnesiams. Taip pat pripažinti A. C. kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (dėl šaunamojo ginklo „TOZ BM“ ir šaudmenų) bei nuteisti laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu subendrinti su neskundžiama nuosprendžio dalimi pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir A. C. paskirti subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 26 d. nuosprendžiu paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausme ir A. C. paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

2) panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio dalį dėl S. O. išteisinimo ir pripažinti jį kaltu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (dėl disponavimo dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų, turint tikslą jas platinti) bei nuteisti laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams 6 mėnesiams. Taip pat pripažinti S. O. kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (dėl disponavimo 50 vnt., 5,6 mm kalibro šaudmenimis) bei nuteisti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, pagal BK 253 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su neskundžiama nuosprendžio dalimi paskirta 2 (dvejų) metų 8 mėnesių subendrinta bausme pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, ir S. O. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, pagal BK 260 straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su neskundžiama nuosprendžio dalimi pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį paskirta 13 metų subendrinta bausme ir S. O. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 13 (trylikai) metų 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, šias subendrintas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir S. O. paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 13 (trylikai) metų 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. 3) Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Dėl A. C. išteisinimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (dėl 2011 m. sausio mėn. įvykdytos nusikalstamos veikos - neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu „TOZ-BM“, Nr. (duomenys neskelbtini) ir šaudmenimis). Nesutikdamas su teismo sprendimu išteisinti A. C. dėl šio nusikaltimo ir aptaręs atitinkamus teismo motyvus, nurodo teismą neįvertinus ir skundžiamame nuosprendyje neaptarus tam tikrų aplinkybių, kurias A. C. nurodė teisiamajame posėdyje. Nors pastarasis teigė, kad 2011 m. sausio mėn. pradžioje vykdamas su V. V. nežinojo tikrojo važiavimo tikslo, tačiau atvykęs ir sužinojęs, jog šis ketina įsigyti šaunamąjį ginklą, ne tik, kad nestovėjo nuošalyje, kaip teigiama teismo nuosprendyje, bet ir atliko aktyvius veiksmus, kurių pagalba V. V. padėjo apsispręsti dėl šaunamojo ginklo įgijimo. Apklausiamas teisme A. C. nurodė, kad pirkimo dieną jis išbandė medžioklinį šaunamąjį ginklą - 16 kalibro šautuvą, iššaudamas iš jo. Paminėjo, kad nuo armijos laikų turėjo patirties su šaunamaisiais ginklais, žinojo jog šaunamųjų ginklų laikymui, įgijimui reikalingas specialus leidimas, kurio nei jis, nei V. V. neturėjo. Teismas, vertindamas A. C. veiksmus konstatavo, kad jis buvo pasyvus sandorio stebėtojas, nors tuo tarpu pats A. C. nurodo atlikęs aktyvius veiksmus - įsitikino perkamo šaunamojo ginklo funkcionalumu, t. y. kad jis tinkamas naudojimui, juo galima atlikti šūvį. Prokuroro vertinimu, tokie veiksmai jokiu būdu negali būti laikomi kaip pasyvūs, priešingai – jie yra aktyvūs, jų pagrindu buvo sudarytas šaunamojo ginklo sandoris. Atkreipia dėmesį į tai, kad V. V. ketino pirkti naudojimui tinkamą šaunamąjį ginklą ir, tuo atveju, jei A. C. išmėginus šautuvą jis būtų neveikęs, tikėtina, kad sandoris nebūtų įvykęs. Be to, teismas neįvertino ir teisme duotų V. V. parodymų apie ginklo išbandymo aplinkybes, kuriose dalyvavo A. C.. Taip pat, atsižvelgiant į teismo nurodytus motyvus, liko nevertinti ir tolimesni A. C. veiksmai – vykimas kartu V. V. automobiliu transportuojant šautuvą į vėlesnę jo saugojimo vietą. Šiuo atveju, turėdamas pilna teisę atsisakyti ir nedalyvauti daromoje neteisėtoje veikoje, žinodamas, kad yra neteisėtai transportuojamas šaunamasis ginklas, kurio funkcionalumu įsitikino pats asmeniškai, taip pat žinodamas, kad ginklas yra vežamas į tolimesnę saugojimo vietą ((duomenys neskelbtini) namo sandėliuką), A. C. vis tiek vyko kartu su V. V. (žinodamas, kad neteisėtai įgytas ginklas bus slepiamas). Tokiu būdu A. C. neatsisakė tęsiamos nusikalstamos veikos ir toliau joje aktyviai dalyvavo iki pat to momento, kai ginklas buvo atvežtas ir paslėptas sandėliuke. Apelianto teigimu, tokiu būdu teismas nuosprendyje klaidingai konstatavo, kad šioje nusikalstamoje veikoje A. C. buvo pasyvus įvykių stebėtojas, nors šis ne tik aktyviais veiksmais (ginklo išbandymu), bet ir kitais konkliudentiniais veiksmais - turėdamas galimybę pasišalinti ir to nepadarydamas, pritardamas V. V. nuvežti ir paslėpti ginklą sandėliuke, gabeno šaunamąjį ginklą kartu su V. V.. Ta aplinkybė, kad A. V. apklausiamas nurodė, kad V. V. apie ginklą teiravosi atvykęs su A. C., tik patvirtina, kad pastarasis vyko kartu kaip asmuo, nusimanantis apie šaunamuosius ginklus, turėdamas tarnybos armijoje metu įgytos patirties ir atliko konsultanto-vertintojo vaidmenį, nustatant, ar ginklas yra tinkamas šaudyti. Dėl nurodytų aplinkybių tokie A. C. veiksmai buvo pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 253 straipsnio 1 dalį.

Dėl A. C. išteisinimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (dėl 2011 m. sausio mėn. nusikalstamos veikos - neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu „MAUSER“ ir šaudmenimis). Ginčydamas teismo sprendimą, kuriuo dėl nurodyto nusikaltimo A. C. buvo išteisintas, prokuroras pažymi, jog nuosprendyje liko neįvertinti A. C. parodymai, kad dar iki dienos, kai jis su V. V. atvyko iš S. O. paimti šaunamojo ginklo, būnant pas S. O. namuose, šis prašė, kad V. V. pasiimtų pas jį likusį šaunamąjį ginklą. Pamini ir tai, kad A. C. kartu su V. V. 2011 m. sausio mėn. pas S. O. vyko ne šiaip kokiu reikalu, bet būtent pervežti paimto ginklo. Šias aplinkybes A. C. nurodė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme. Skirtumas parodymuose atsirado tik nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje, kuomet A. C. nurodė S. O. prašius, jog V. V. pasiimtų ginklą, kai tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs, jog ginklą paėmė ir vežė S. O. nurodymu. Taigi teismas S. O. veiksmus, kuomet pas jį namuose buvo likęs ginklas, vertino kaip atitinkančius BK 253 straipsnio 1 dalį, tačiau analogiški A. C. veiksmai (atvykimas kartu su V. V. prie S. O. namų, turint tikslą gabenti ginklą, laukimą automobilyje kol V. V. atneš ginklą, jo transportavimas (gabenimas) vykstant kartu) nuosprendyje dėl nesuprantamų priežasčių įvertinti tik kaip pasyvaus stebėtojo veiksmai. Analizuojant aplinkybes, kokiu tikslu atvyko A. C. su V. V., tai, kad A. C. laukė grįžtančio V. V., kartu vyko iki (duomenys neskelbtini) namo sandėliuko vienu automobiliu, laukė kol bus paslėptas šaunamasis ginklas, prokuroro įsitikinimu, rodo ne tik pritarimą daromai nusikalstamai veikai bei subjektyvų suvokimą, kad atliekamas nusikaltimas, bet ir aktyvūs veiksmai (vykimas pas S. O. ir vykimas prie (duomenys neskelbtini) namo sandėliuko) turi būti įvertinti kaip bendrininkavimas V. V. neteisėtai disponuojant šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis, padedant jam juos gabenti.

Skunde atkreipia dėmesį į tai, kad abiejų šaunamųjų ginklų įgijimo atveju A. C. atliko analogiškus veiksmus, abu kartus vyko kartu, žinodamas, jog gabenami šaunamieji ginklai ir šaudmenys, todėl nėra pagrindo tikėti jo pakitusiais parodymais, kad jam neva buvo nežinomas vykimo tikslas. Pabrėžia, jog ikiteisminio tyrimo metu A. C. parodė, kad šautuvas „MAUSER“ buvo vežamas S. O. paliepimu. Šiuos parodymus teisme bei ikiteisminiame tyrime patvirtino ir V. V.. Tuo tarpu teisme A. C. pakeitus šią parodymų dalį, teismas tinkamai tokių parodymų nevertino ir neaptarė, juo labiau, kad nuosprendyje konstatuojama, kad V. V. ginklą vežė S. O. prašymu, ką dar ikiteisminio tyrimo metu nurodė tiek V. V., tiek A. C.. Tai, kad A. C. dažnai ir betarpiškai bendravo tiek su V. V., tiek su S. O., patvirtina tą aplinkybę, kad vykimo tikslai nuo jo slepiami nebuvo, jis vyko bendru sutikimu, žinojo jog neturint leidimo kartu yra gabenami šaunamieji ginklai ir savo paties sutikimu dalyvavo ne tik išmėginat perkamą šaunamąjį ginklą, bet ir gabenant abu šaunamuosius ginklus iš šaudmenis į jų saugojimo vietą. Tokių savo veiksmų neneigia ir pats A. C., prisipažindamas dėl abiejų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 253 straipsnio 1 dalyje.

Anot apelianto, akivaizdu, jog A. C. parodymai pakito po to, kai jam buvo pakeista kardomoji priemonė. S. O. naudingi parodymai atsirado tik teisminio nagrinėjimo metu, tuo pačiu iškeliant versiją apie tai, kad ikiteisminiame tyrime tyrėjai darė spaudimą, nors jokių konkrečių duomenų dėl to nepateikta. Tokiu būdu prokuroras kritiškai vertina A. C. motyvus, kuriais pastarasis grindė parodymų pakeitimo teisme priežastis.

Tolesnėje apeliacinio skundo dalyje dėstomi argumentai, kuriais nesutinkama su teismo sprendimu išteisinti S. O. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį. Aptaręs teismo motyvus, kuriais grindžiamas S. O. išteisinimas, apeliantas atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, kad teismas, pripažindamas S. O. kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje (disponavimas šaunamuoju ginklu „MAUSER“ ir šaudmenimis), konstatavo, kad būtent pas S. O. buvo ne tik rasti raktai nuo (duomenys neskelbtini) namo sandėliuko, kuriame kratos metu aptiktos narkotinės medžiagos ir 50 vnt. 5,6 mm kalibro šovinių, tačiau pripažino ir tai, kad būtent S. O. kontroliavo patekimą į minimą sandėliuką. Tiek V. V., tiek A. C. parodymais nustatyta, kad raktą nuo sandėliuko gaudavo iš S. O. ir jam vėliau grąžindavo, taip pat kad be pastarojo žinios nė vienas iš šių asmenų į sandėliuką patekti neturėjo galimybės. Nors pats S. O. neigia lankęsis šiame sandėliuke daugiau nė vieną kartą, tačiau rasti objektai su jo DNR pėdsakais paneigia tokius jo parodymus. Pažymi, kad slapto sekimo protokole ir suvestinėse fiksuotas būtent S. O. lankymasis Alytuje, prie (duomenys neskelbtini) namo. Be to, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme V. V. iš esmės patvirtino savo visus parodymus, nuosekliai nurodydamas, kad tiek narkotinės medžiagos (rastos (duomenys neskelbtini) namo palėpėje, Alytuje), tiek raktas nuo Alytuje, (duomenys neskelbtini), esančio sandėliuko buvo gauti iš S. O., ten buvo lankomasi tik pastarojo sutikimu ir po apsilankymo raktas buvo grąžinamas S. O.. Šios aplinkybės rodo, kad V. V. buvo pasitikima ir jam leidžiama, prieš tai atsiklausus, patekti į minimą sandėliuką. Akivaizdu ir tai, kad tiek (duomenys neskelbtini) namo sandėliuke, tiek (duomenys neskelbtini) namo palėpėje be kitų medžiagų buvo rastos tos pačios narkotinės ir psichotropinės medžiagos – heroinas ir metamfetaminas. Teismo nuosprendžiu konstatuota, kad būtent iš S. O. 2011-04-11 G. Č. įgijo heroiną, o (duomenys neskelbtini), Alytuje esančio namo palėpėje rastą heroiną ir metamfetaminą atgabeno būtent S. O. (saugojimui priėmė V. V.). Minėtų duomenų analizė leidžia daryti išvadą, jog būtent S. O., o ne kiti asmenys be jo atsiklausimo, disponavo raktu nuo minimo sandėliuko. Be kita ko, 2011-10-03 specialisto išvadoje konstatuota, kad su vienu iš trijų S. O. bute 2011-04-14 kratos metu rastų raktų galima atrakinti pakabinamą spyną, paimtą nuo sandėliuko, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje. Tai, jog realizuojant pirminę informaciją apie asmenų, užsiimančių narkotinių medžiagų platinimu, minimi raktai buvo rasti pas S. O., o ne pas ką nors kitą iš nuteistųjų, tik patvirtina, jog realus asmuo, disponuojantis prieiga prie Alytuje, (duomenys neskelbtini) esančio sandėliuko, buvo tik S. O.. Prokuroro nuomone, tai leidžia teigti, kad teismas, išteisindamas S. O. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį (dėl 50 vnt. šovinių), padarė bylos faktinių aplinkybių neatitinkančias išvadas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistojo S. O. gynėjas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio dalį, kuria jo ginamasis nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, o kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nurodo, jog skundžiama nuosprendžio dalis yra naikintina, kadangi pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė byloje esančias faktines aplinkybes, netinkamai įvertino byloje esančius surinktus duomenis, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį dėl S. O..

Pirmiausia skunde aptariamos atitinkamos BK, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalies, Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 5 dalies, 241 straipsnio 2 dalies, 242 straipsnio, 20 straipsnių nuostatos. Nurodoma, jog teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, iš esmės pažeidė BPK 6 ir 7 straipsnių reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad teisingumas turi būti vykdomas vadovaujantis principu, kad įstatymui ir teismui visi asmenys turi būti lygūs ir draudžiama teikti kokias nors privilegijas dėl kokių nors aplinkybių, bylos nagrinėjimas turi vykti rungimosi principu, kaltinimo ir gynybos šalys turi turėti lygias teises teikti įrodymus, teikti prašymus, ginti savo argumentus, pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jos teisingam išsprendimui. Šių principų nesilaikymas liudija apie teismo šališkumą (BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Nuosprendžio neteisėtumą gynėjas įžvelgia tame, jog jis priimtas ir surašytas nesilaikant baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų, jame padarytos išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo, kaltinamojo kaltumo nepagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais byloje esančiais įrodymais, be to, nenurodyti motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nuosprendyje nepagrįstai S. O. veiksmus kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes bei padarė nepagrįstas išvadas. Apeliaciniame skunde tai sprendžiama iš V. V. parodymų.

Gynėjas visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad V. V. dėl šios inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino ne pilnai, o tik iš dalies. Teismo posėdžio protokolo 6-ame lape yra užfiksuoti tokie jo parodymai: „Iš dalies pripažįstu šį kaltinimą dėl maišelio padėjimo, nežinojau kiekio“. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu surašytame 2011-04-19 apklausos protokole užfiksuota „< ... > šie narkotikai buvo sudėti į „Maximos“ maišelį. Maišelyje buvo trys į polietileno maišelius sudėti baltos spalvos milteliai, iš kurių viename buvo, kaip įtariau, heroinas, o dviejuose amfetaminas“. 2011-04-21 apklausos metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją yra dar konkrečiau nurodyti narkotikų kiekiai ir rūšys. S. O. uždavus klausimą, kodėl skiriasi jo parodymai, V. V. pateikė naują versiją, jog apie narkotikų rūšis ir kiekius sužinojo iš policijos pareigūnų. Teismui pagarsinus parodymus (t. 7, b. l. 131-135), pastarasis nieko paaiškinti negalėjo ir pasiliko prie pirminių parodymų.

Taigi nurodytos aplinkybės rodo, kad V. V. parodymai nėra nuoseklūs. Pažymi, kad, analizuojant pastarojo parodymus, svarbu atkreipti dėmesį, jog apie šią nusikalstamą veiką V. V. davė parodymus tik ketvirtoje apklausoje, t. y. 2011-04-19, nors prieš tai jau buvo apklaustas net pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Toliau skunde yra gretinami V. V. parodymai, kuriuos jis davė 2011-04-19 ikiteisminio tyrimo metu, 2011-04-21 – pas ikiteisminio tyrimo teisėją bei 2012-01-23 teismo posėdyje.

Teigia, jog V. V. parodymų apie tai, kad S. O. paprašė jo pasaugoti krepšį su narkotinėmis medžiagomis, jų atvykimą į (duomenys neskelbtini), Alytuje bei narkotinių medžiagų perdavimą V. V. saugoti, nepatvirtina jokie kiti įrodymai, t. y. tokių aplinkybių nenurodė kiti nuteistieji, to nepatvirtina nei daiktiniai, nei kiti rašytiniai įrodymai. Yra tik kratos metu surasti narkotikai ir nenuoseklūs V. V. parodymai.

Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismas, grįsdamas kaltę, rėmėsi slapto sekimo protokole užfiksuotais duomenimis, nors slaptas sekimas dėl S. O. buvo atliekamas 2011 metų kovo — balandžio mėnesiais, t. y. gerokai vėliau negu kaltinime nurodyta data, be to, slapto sekimo pažymose (ne protokoluose, kaip nurodo teismas) (t. 5, b. l. 49-55, 61-78) nėra užfiksuota, jog S. O. lankėsi (duomenys neskelbtini), Alytuje. Pabrėžia, kad S. O. automobiliu „VW Passat“, kuris buvo slaptai sekamas, naudojosi ne tik jo ginamasis, bet ir V. V., ką apklausiamas patvirtino tiek pats V. V., tiek A. C. ir kt. Be to, S. O. lankėsi kapinėse, kuriose palaidotas jo tėvas, o kapinės yra netoli (duomenys neskelbtini) namo Nr. 5. Šią aplinkybę patvirtina mirties liudijimas, G. Č. parodymai. Vienintelius parodymus, kuriuose yra užfiksuotos bylai reikšmingos aplinkybės, 2011-04-22 ikiteisminio tyrimo teisėjui davė A. C. (juose nurodė kartu su V. V. vykęs į pastarojo močiutės namą ir kad V. V. atnešdavo „žolės“, amfetamino ir tt.). Apklaustas teisme A. C. paneigė su S. O. vykęs į (duomenys neskelbtini), Alytuje ir dar kartą patvirtino važiavęs tik su V. V.. Be to, pats V. V. savo parodymuose tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, jog S. O. narkotikų neprašė, sutarė, jog laikys iki pareikalavimo. Nenurodė nė vienos aplinkybės, liudijančios, kad S. O. lankėsi (duomenys neskelbtini), Alytuje. Pažymi, kad A. C. parodymus, jog S. O. imdavo narkotikus (duomenys neskelbtini), Alytuje, kuriuos jis patvirtino parodymų patikrinimo vietoje (t. 6, b. l. 164-169), paneigia jo paties, taip pat V. V. parodymai, slapto sekimo pažymos. A. C. patvirtino, jog važinėjo tik su V. V., o apie S. O. nieko nenurodė. Vėlesni ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti A. C. parodymai dėl šios nusikalstamos veikos nepakito ir išliko nuoseklūs.

Išdėstyti argumentai patvirtina, kad jo ginamasis S. O. nepagrįstai nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Be to, teismas, skirdamas bausmes S. O., netinkamai jas subendrino ir paskyrė per griežtą 13 metų laisvės atėmimo bausmę.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. V. prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendį ir: 1) jo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 24 straipsnio 6 dalies, 260 straipsnio 3 dalies į BK 24 straipsnio 6 dalį, 260 straipsnio 1 dalį; 2) vadovaujantis BK 37 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (dėl vieno šovinio); 3) sumažinti paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Mano teismą netinkamai kvalifikavus jo nusikalstamus veiksmus pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, nepagrįstai pripažinus kaltu dėl vieno šaudmens neteisėto įgijimo ir laikymo, taip pat tinkamai neįvertinus visų bylos aplinkybių, jo asmenybę apibūdinančių duomenų ir paskyrus per griežtą, teisingumo principui prieštaraujančią bausmę.

Ginčydamas jo veiksmų kvalifikaciją pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, nurodo, jog sutikdamas pasaugoti S. O. narkotines ir psichotropines medžiagas, nežinojo, nei kokios konkrečiai medžiagos ten yra, nei koks jų kiekis. V. V. buvo įsitikinęs, kad tai yra tik heroinas, kurį pardavinėjo S. O.. Apie tai, kad krepšyje bus ir metamfetamino tablečių, jis nieko nežinojo, kadangi paimdamas krepšį jame buvusių medžiagų neapžiūrinėjo ir su S. O. apie tai nekalbėjo. Tai, kad krepšyje yra labai didelis narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekis, jis sužinojo tik po to, kai policijos pareigūnai kratos metu išimtas medžiagas apžiūrėjo ir surašė apžiūros protokolą. Tikina, jog tuo atveju, jei būtų žinojęs krepšyje esant labai didelį narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį, nebūtų sutikęs jo priimti pasaugoti. Dėl nurodytų aplinkybių prašo jo veiksmus kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 260 straipsnio 1 dalį.

Toliau nurodo, jog 2011-02-04 jo bute atliktos kratos metu rastą ir paimtą šovinį, kuris pagal 2011-06-09 specialisto išvadą yra pramoninės gamybos, 5,45 mm kalibro, skirtas 1974 m. pavyzdžio Kalašnikovo konstrukcijos automatams ir kitiems ginklams, priskiriamas „A“ šaudmenų kategorijai, jis rado 2010 m. rudenį netoli Alytuje, (duomenys neskelbtini) esančių kareivinių. Šovinį pasiėmė įdomumo dėlei, padėjo į sekcijos stalčių ir pamiršo. Mano, jog dėl šios nusikalstamos veikos turi būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, pritaikius BK 37 straipsnio nuostatas. Aptaria Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 29 „Dėl teismų praktikos veikas pripažįstant mažareikšmėmis“ nuostatas, kuriomis remdamasis daro išvadą, kad nors jo veiksmai formaliai ir atitinka BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, tačiau dėl jo laikyto šovinio nekilo pavojus nei visuomenės, nei asmenų saugumui, todėl negalima šios veikos laikyti kaip pavojingos visuomenei. Jis šovinio niekur nenaudojo, tuo metu net neturėjo šautuvo, sekcijos stalčiuje įmestas ir pamirštas šovinys nekėlė jokio pavojaus. Jis neturėjo tyčios įgyti šovinį ir jį laikyti kažkokiam tikslui.

Paskutinė apeliacinio skundo dalis skirta bausmės klausimams aptarti. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę, neatsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, t. y. kad dėl S. O. narkotinių ir psichotropinių medžiagų priėmimo saugoti jis buvo tik padėjėjas, o veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, priskiriamos nesunkiems nusikaltimams, BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika – apysunkis nusikaltimas. Pabrėžia nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pripažinęs kaltę ir nuoširdžiai gailėjęsis, nebandė išsisukinėti ir kitiems versti atsakomybę, padėjo išaiškinti kitų nusikalstamas veikas, ką teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Iš bylos duomenų matyti, kad, sutikdamas priimti ir saugoti S. O. narkotines ir psichotropines medžiagas, tą darė tik iš draugiškumo, pats neturėjo jokio tikslo šias medžiagas platinti pašaliniams asmenims ir iš to negavo jokios naudos, kas rodo, kad jo padaryto nusikaltimo pavojingumas yra mažesnis nei rūšinis BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo pavojingumas. Būtina atsižvelgti į jo asmenybę bei kitus duomenis – dirbo, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, išlaikė du mažamečius vaikus (6 metų ir 2 metų), kurių motina nesugeba tinkamai jais pasirūpinti. Administracine tvarka daugiausia baustas dėl kelių eismo taisyklių pažeidimų, teistas dėl nusikalstamos veikos, išskirtos iš šios baudžiamosios bylos.

Aptaręs BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nurodo, kad jam pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Anot apelianto, bausmės tikslai gali būti pasiekti bei teisingumas įgyvendintas taikant BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskiriant jam švelnesnę bausmę nei ta, kuri numatyta BK 260 straipsnio 3 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, prokurorė prašė Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo S. O. gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistieji S. O. ir A. C. bei jų gynėjai prašė Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinį skundą atmesti, o nuteistasis S. O. ir jo gynėjas prašė savo apeliacinį skundą tenkinti.

Nuteistasis V. V. atšaukė savo apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nuteistojo S. O. gynėjo apeliacinis skundas atmetamas, o nuteistojo V. V. apeliacinis skundas paliekamas nenagrinėtu ir procesas šioje dalyje nutraukiamas.

Teisėjų kolegija, atlikusi byloje įrodymų tyrimą, nustatė:

A. C. 2011 m. sausio mėnesio pradžioje, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su V. V., iš Alytaus r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., neteisėtai, neturėdamas leidimo, automobiliu „BMW 524“, v/n (duomenys neskelbtini), kartu su V. V., pergabeno šaunamąjį ginklą – dvivamzdį lygiavamzdį 16-o kalibro medžioklinį šautuvą „TOZ-BM“, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), priskiriamą „C“ šaunamųjų ginklų kategorijai, skirtą šaudyti 16 kalibro medžiokliniais šoviniais, ir 38 vnt. šaudmenų – 16-o kalibro medžioklinių šovinių, skirtų šaudyti iš 16 kalibro lygiavamzdžių medžioklinių šautuvų ir tinkamų šaudyti iš 16-o kalibro medžioklinio šautuvo „TOZ-BM“, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), į V. V. priklausantį sandėliuką, esantį Alytaus m., (duomenys neskelbtini), kur V. V. juos toliau neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė iki 2011 m. balandžio 13 d., 18 val., kuomet Alytaus apskrities VPK policijos pareigūnai kratos metu šaunamąjį ginklą ir šaudmenis rado ir paėmė.

A. C. taip pat 2011 m. sausio mėnesio pradžioje, padedamas V. V., S. O. prašymu iš S. O. namų, esančių Alytaus m., (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturint leidimo, pergabeno automobiliu „BMW 524“, v/n (duomenys neskelbtini), šaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos 7,92 kalibro 1924/30 modelio karabiną „MAUSER“, priskiriamą „C“ šaunamųjų ginklų kategorijai, 35 vnt. šaudmenų – pramoninės gamybos 7,92 mm kalibro šovinių „MAUSER“, skirtų šaudyti iš 7,92 mm kalibro daugelio modelių graižtvinių šaunamųjų ginklų, taip pat 3 vnt. šaudmenų – pramoninės gamybos 8 mm kalibro medžioklinių šovinių, skirtų šaudyti iš 8 mm kalibro daugelio modelių graižtvinių medžioklinių šaunamųjų ginklų ir tinkamų šaudyti iš 1924/30 modelio karabino „MAUSER“, į V. V. priklausantį sandėliuką, esantį Alytaus m., (duomenys neskelbtini), kur S. O. juos toliau neteisėtai, neturėdamas leidimo laikė iki 2011 m. balandžio 13 d., 18 val., kuomet Alytaus apskrities VPK policijos pareigūnai kratos metu šaunamąjį ginklą ir šaudmenis rado ir paėmė.

S. O., turėdamas tikslą platinti, nuo ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytos dienos iki 2011 m. balandžio 13 d., 18 val., (duomenys neskelbtini), Alytuje, esančiame sandėliuke, priklausančiame V. V., neteisėtai laikė didelį kiekį – 15,017 g miltelių, turinčių savo sudėtyje 5,473 g narkotinės medžiagos heroino, 44,837 g miltelių, turinčių savo sudėtyje 14,268 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, 0,877 g miltelių, turinčių savo sudėtyje 0,564 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, augalinės kilmės medžiagos, turinčios savo sudėtyje 19,30 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), kuomet 2011 m. balandžio 13 d., 18 val., Alytaus apskrities VPK policijos pareigūnai kratos metu šias narkotines ir psichotropines medžiagas rado bei paėmė.

S. O. taip pat neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė V. V. priklausančiame sandėliuke, esančiame (duomenys neskelbtini), Alytuje, 50 vnt. šaudmenų – pramoninės gamybos .22 (5,6 mm) kalibro ilgųjų žiedinio įskėlimo šovinių, skirtų šaudyti iš .22 (5,6 mm) kalibro daugelio modelių graižtvinių šautuvų, karabinų, revolverių ir pistoletų nuo ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytos dienos iki 2011 m. balandžio 13 d., 18 val., kuomet Alytaus apskrities VPK policijos pareigūnai kratos metu šaudmenis rado ir paėmė.

Dėl A. C. išteisinimo iš kaltinimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos)

BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Šiame straipsnyje kriminalizuotos skirtingo pobūdžio alternatyvios veikos, susijusios su šaunamuoju ginklu, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis, t. y. tokių daiktų neteisėtas gaminimas, įgijimas, laikymas, nešiojimas, gabenimas ar realizavimas. Taigi, bent vienos BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos alternatyvios veikos padarymas užtraukia kaltininkui baudžiamąją atsakomybę.

Žemesnės instancijos teismas

Analizuojant A. C. inkriminuotus kaltinimus, matyti, kad jis abiem atvejais buvo kaltinamas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį šaunamojo ginklo ir šaudmenų pergabenimu kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Aptariamo straipsnio prasme gabenant šaunamąjį ginklą ar šaudmenis, pakeičiama šių nusikalstamos veikos dalykų buvimo, laikymo vieta. Tokie daiktai gali būti gabenami juos transportuojant, nešant su savimi ir kt. Apygardos teismas, išteisindamas A. C. iš kaltinimų pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, konstatavo, kad jis neturėjo tyčios padaryti inkriminuotas nusikalstamas veikas, nesitarė su kitais nuteistaisiais, taip pat nepadarė jokių aktyvių veiksmų, susijusių su šaunamųjų ginklų ir šaudmenų laikymu ar gabenimu. Teisėjų kolegija, įvertinusi visus byloje surinktus įrodymus, nesutinka su skundžiamame nuosprendyje išdėstytomis minėtomis išvadomis, nes jos yra deklaratyvios, padarytos visapusiškai neįvertinus byloje surinktų įrodymų ir jais nustatytų aplinkybių.

Visų pirma pasisakytina dėl A. C. pareikšto kaltinimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį jam, bendrininkaujant su V. V., neteisėtai pergabenus medžioklinį šautuvą „TOZ-BM“ ir šiam ginklui šaudyti tinkamus šaudmenis.

BK 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamos veikos sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad, pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, kuriai padaryti sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų (kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas) ir subjektyviųjų (tyčia ir susitarimas padaryti nusikalstamą veiką) požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Susitarimas padaryti nusikalstamą veiką gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas ir gali būti išreikštas bet kokia forma – tiek žodžiu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), be to, nusikaltimo darymo metu bendrininkai turi galimybę koreguoti susitarimo ribas. Konstatuojant susitarimo buvimą, nebūtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius ir t. t. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-114/2012, 2K-295/2012, 2K-254/2013).

2011 m. balandžio 13 d. kratos protokole ir 2011 m. spalio 4 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(2704)-IS1-5667 užfiksuota, kad V. V. naudotame sandėliuke, esančiame name, adresu (duomenys neskelbtini), Alytus, rastas medžioklinis šautuvas „TOZ-BM“ ir jam šaudyti tinkami 38 šoviniai (t. 2, b.l. 15-18, 96-102).

V. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad A. K. supažindino V. V. ir A. C. su A. V.. Jie važiavo pas A. V. du kartus, t. y. pirmą kartą važiavo 2010 m., o antrą kartą – 2011 m. sausio mėn., kai buvo perkamas medžioklinis šautuvas. V. V. važiavo su A. C., nes pastarasis labiau išmanė apie šaunamuosius ginklus. Prieš perkant medžioklinį šautuvą iš A. V., šis daiktas buvo patikrintas, ar veikia. Taip pat buvo įsigyti kaltinime nurodyti šoviniai. Visi daiktai vėliau padėti į V. V. priklausantį sandėliuką (t. 10, b.l. 46-47). V. V., apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjos, patvirtino, kad būdamas A. V. gyvenamojoje vietoje, A. C. išbandė aptariamą šaunamąjį ginklą. Be to, nuteistasis parodė, kad jis pirmą kartą pas A. V. nuvažiavo su A. K. (t. 7, b.l. 133). V. V. davė iš esmės tokius pačius parodymus apklausų, atliktų tyrėjo, metu (t. 7, b.l. 125-128, b.l. 149-151). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, A. V. patvirtino, kad V. V. ir A. C. 2010 m. atvažiavo pas A. V. ir teiravosi jo dėl galimybės įsigyti medžioklinį šautuvą. Nuteistasis 2011 m. sausio mėn. pardavė šį ginklą V. V., atvykusiam su A. C.. A. V. ir A. C. išbandė medžioklinį šautuvą (t. 10, b.l. 46). A. V. davė iš esmės analogiškus parodymus apklausiamas tyrėjo ir ikiteisminio tyrimo teisėjos, tik nurodė, kad pirmą kartą į jo gyvenamąją vietą atvažiavo V. V. su A. K. (t. 6, b.l. 33-35, 39-40, 44-45). A. C. teisiamajame posėdyje nurodė, kad jis su V. V. sėdo į automobilį ir nuvažiavo į kaimą, kuriame gyveno A. V.. Abu nuteistieji važiuodami tarpusavyje nekalbėjo apie ginklus. A. C. pripažino, kad jis iššovė iš medžioklinio šautuvo. V. V. nusipirko šį šaunamąjį ginklą ir šaudmenis iš A. V., įsidėjo juos į automobilio bagažinę ir nuteistieji išvažiavo. Po to, V. V. nuėjo į namo rūsį, kur nunešė šaunamąjį ginklą ir šaudmenis (t. 10, b.l. 178-179). Tokie A. C. parodymai iš esmės atitinka jo parodymus, duotus tyrėjui ir ikiteisminio tyrimo teisėjai (t. 6, b.l. 139-141, 149, 159-162). Teisėjų kolegija nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti nuteistųjų V. V., A. V. ir A. C. parodymais, kurie viso baudžiamojo proceso metu yra iš esmės nuoseklūs, tarpusavyje atitinka ir papildo vieni kitus.

Byloje neginčytinai įrodyta, kad V. V. su A. C. 2011 m. sausio mėn. pradžioje atvažiavo pas A. V.. Tokios kelionės tikslas buvo V. V. siekis įsigyti šaunamąjį ginklą, dėl kurio šis, 2010 m. atvažiavęs su A. K., susitarė su A. V.. Nors tiek V. V., tiek A. V. teisiamajame posėdyje tvirtino, kad V. V. pirmą kartą atvažiavo į A. V. gyvenamąją vietą su A. C., tačiau ši aplinkybė nepasitvirtino. Kita vertus, vien toks netikslumas nesudaro pakankamo pagrindo apskritai nesivadovauti V. V. ir A. V. parodymais nustatant šiai bylai reikšmingas aplinkybes ir pripažinti juos kaip nepatikimus. V. V. atvažiavimas būtent su A. C. pas A. V. kaltinime nurodytu laiku nebuvo atsitiktinis, nes V. V. ir A. C. parodė, kad pastarasis išmanė apie šaunamuosius ginklus. Atsižvelgiant į tai, neįtikėtina, kad A. C., važiuodamas su V. V., nežinojo kelionės iš Alytaus miesto į A. V. gyvenamąją vietą, esančią Alytaus rajone, tikslo – įsigyti šaunamąjį ginklą, tuo labiau kad šios kelionės atstumas nėra itin mažas, o abejotina, kad A. C. be jokios priežasties būtų važiavęs su V. V.. Be to, pats A. C., apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjos, nurodė, kad jis važiavo su V. V. pas A. V. pirkti šaunamąjį ginklą, t. y. jis žinojo kelionės tikslą (t. 6, b.l. 149). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, A. C. versijos pakeitimas vertinamas kaip bandymas sušvelninti savo kaltę dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Byloje nustatyta, kad A. V. gyvenamojoje vietoje A. C. išbandė medžioklinį šautuvą „TOZ-BM“, iššaudamas iš šio ginklo. Tai paneigia skundžiamo nuosprendžio teiginį, kad šis nuteistasis buvo tik pasyvus V. V. ir A. V. sudaryto neteisėto sandorio dalyvis. Priešingai – A. C., savo aktyviais veiksmais nustatęs, kad medžioklinis šautuvas „TOZ-BM“ tinkamas naudoti pagal paskirtį, padėjo V. V. apsispręsti, kad verta įsigyti šaunamąjį ginklą iš A. V.. A. C. suprato, kad V. V. neteisėtai įsigijo šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, tačiau jis vis tiek važiavo tuo pačiu automobiliu „BMW 524“, kuriuo buvo neteisėtai gabenami minėti daiktai. Byloje nėra surinkta įrodymų, patvirtinančių, kad A. C., suprasdamas apie daromą nusikalstamą veiką, išreiškė prieštaravimą dėl V. V. veiksmų, atsisakė važiuoti su juo. Tokiu būdu A. C. savo konkliudentiniais veiksmais, t. y. važiuodamas automobiliu „BMW 524“, kuriame neteisėtai gabentas medžioklinis šautuvas „TOZ-BM“ ir jam šaudyti tinkami šaudmenys, sutiko su V. V. ketinimu padaryti nusikalstamą veiką. Pripažįstant, kad A. C. neteisėtai gabeno aptariamus daiktus BK 253 straipsnio prasme, byloje nėra būtina nustatyti, kad pats nuteistasis vairavo automobilį „BMW 524“. Akivaizdu, kad abu nuteistieji suvokė, jog jie, važiuodami transporto priemone, kartu daro nusikalstamą veiką, ir norėjo taip veikti. A. C. veiksmų teisiniam vertinimui neturi reikšmės ta aplinkybė, kad šaunamąjį ginklą ir šaudmenis neteisėtai įsigijo ne jis, o V. V., kuris turėjo tikslą pergabenti šiuos daiktus iš A. V. gyvenamosios vietos į sandėliuką, esantį Alytaus mieste. BK 253 straipsnis nesieja baudžiamosios atsakomybės atsiradimo išskirtinai su šiame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalyko neteisėtu pavertimu kaltininko nuosavybe. Taigi, A. C. veiksmai atitinka BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamos veikos sudėtį nepaisant to, kuris iš nuteistųjų neteisėtai įgijo medžioklinį šautuvą „TOZ-BM“ ir jam šaudyti tinkamus šaudmenis. Be to, A. C. nebuvo pareikštas kaltinimas kartu su V. V. neteisėtai įgijus minėtus daiktus. Tarp nuteistųjų nebuvo susitarimo kitokiu būdu bendrai disponuoti šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis (pavyzdžiui, bendrai neteisėtai laikyti šiuos daiktus sandėliuke, esančiame Alytuje, jais naudotis ir kt.), tačiau pažymėtina, kad BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, t. y. nusikalstama veika yra baigta padarius bent vieną iš šiame straipsnyje įtvirtintų alternatyvių veikų. Kaltininkas gali turėti tyčią padaryti skirtingas BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytas alternatyvias veikas, kita vertus, ši aplinkybė savaime nereiškia, kad tarp bendrininkų negali atsirasti susitarimas daryti ir vieną aptariamame baudžiamojo įstatymo straipsnyje aprašytą veiką, kaip šioje byloje nustatyta – V. V. ir A. C. susitarimą neteisėtai pergabenti medžioklinį šautuvą „TOZ-BM“ ir jam šaudyti tinkamus šaudmenis. Apygardos teismas nepateikė daugiau jokių argumentų, kuriais remiantis, būtų galima teigti, kad byloje nesurinkta įrodymų, patvirtinančių, jog A. C. veiksmai atitinka BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamos veikos sudėtį.

Žemesnės instancijos teismas

Taigi, byloje įrodyta, kad A. C. 2011 m. sausio mėnesio pradžioje, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su V. V., iš Alytaus r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., neteisėtai, neturėdamas leidimo, automobiliu „BMW 524“, v/n (duomenys neskelbtini), kartu su V. V., pergabeno šaunamąjį ginklą – dvivamzdį lygiavamzdį 16-o kalibro medžioklinį šautuvą „TOZ-BM“, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), priskiriamą „C“ šaunamųjų ginklų kategorijai, skirtą šaudyti 16 kalibro medžiokliniais šoviniais, ir 38 vnt. šaudmenų – 16-o kalibro medžioklinių šovinių, skirtų šaudyti iš 16 kalibro lygiavamzdžių medžioklinių šautuvų ir tinkamų šaudyti iš 16-o kalibro medžioklinio šautuvo „TOZ-BM“, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), į V. V. priklausantį sandėliuką, esantį Alytaus m., (duomenys neskelbtini), kur V. V. juos toliau neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė iki 2011 m. balandžio 13 d., 18 val., kuomet Alytaus apskrities VPK policijos pareigūnai kratos metu šaunamąjį ginklą ir šaudmenis rado ir paėmė.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, pripažintina, kad A. C. nepagrįstai išteisintas iš kaltinimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį dėl medžioklinio šautuvo „TOZ-BM“ ir jam šaudyti tinkamų šaudmenų neteisėto gabenimo, todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje naikinamas ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 2 punktas).

Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apygardos teismu, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog A. C. inkriminuotomis aplinkybėmis neteisėtai gabeno karabiną „MAUSER“ ir kaltinime išvardintus šaudmenis.

Žemesnės instancijos teismas

2011 m. balandžio 13 d. kratos protokole ir 2011 m. spalio 4 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(2704)-IS1-5667 užfiksuota, kad V. V. naudotame sandėliuke, esančiame name, adresu (duomenys neskelbtini), Alytus, rastas karabinas „MAUSER“ ir tinkami naudoti šaudmenys (t. 2, b.l. 15-18, 96-102).

V. V. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad 2011 m. sausio mėn. pradžioje S. O. savo namuose parodė V. V. ir A. C. šaunamąjį ginklą „MAUSER“, kuris buvo įvyniotas į baltą medžiagą, ir paprašė jų išvežti šį ginklą į sandėliuką. V. V. apžiūrėjo karabiną „MAUSER“ ir atskirai padėtus šovinius. S. O. davė V. V. sandėliuko raktą ir šis vėliau padėjo gautus daiktus į sandėliuką (t. 10, b.l. 48). V. V., apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjos, nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes. Be to, nuteistasis patvirtino, kad jis vežė šaunamąjį ginklą ir šovinius su A. C. (t. 7, b.l. 133-134). V. V. davė iš esmės tokius pačius parodymus apklausų, atliktų tyrėjo, metu (t. 7, b.l. 125-128, b.l. 149-151). Minėtus nuteistojo parodymus iš dalies patvirtino S. O., bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pripažinęs, kad jis prašė V. V., kad šis pasiimtų karabiną „MAUSER“ ir šovinius. S. O. nenurodė, kad A. C. nebuvo tuo metu, kai S. O. išreiškė V. V. tokį prašymą, taip pat kai pastarasis paėmė šaunamąjį ginklą ir šovinius (t. 11, b.l. 19). A. C. teisiamajame posėdyje parodė, kad A. C. ir V. V. būnant S. O. bute, šis pasakė pasiimti šaunamąjį ginklą. Vėliau, kitą dieną, V. V. su A. C. atvažiavo pas S. O., V. V. išnešė paklodę, kurioje buvo suvynioti daiktai. A. C. tik paskui suprato, kad ten buvo šaunamasis ginklas. Jie nuvažiavo iki A. K. namo, V. V. nunešė karabiną „MAUSER“ į rūsį, o A. C. liko automobilyje (t. 10, b.l. 179). Papildomai apklausiamas teisiamajame posėdyje A. C. tvirtino, kad jis stovėjo laiptinėje, kai V. V. išsinešė iš S. O. buto šaunamąjį ginklą, suvyniotą į paklodę (t. 11, b.l. 16). A. C., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjai, paaiškino, kad jis su V. V. iš S. O. namų į sandėliuką pervežė karabiną „MAUSER“. V. V. nunešė ginklą į minėtą vietą, o A. C. liko lauke, kad galėtų perspėti, jei koks asmuo ateis (t. 6, b.l. 149). 2011 m. spalio 21 d. ir 2012 m. gegužės 11 d. apklausų metu nuteistasis detaliai papasakojo aptariamojo šaunamojo ginklo ir šaudmenų gabenimo aplinkybes. A. C. suprato, kad jis su V. V. neteisėtai gabena šaunamąjį ginklą. A. C. buvo S. O. bute ir matė, kaip V. V. paėmė karabiną „MAUSER“, kuris buvo laikomas balkone, ir šovinius. Prieš išvažiuojant, S. O. padavė V. V. sandėliuko raktą. Jie nuvežė paimtus daiktus į sandėliuką, esantį (duomenys neskelbtini), Alytuje (t. 6, b.l. 154, 161). A. C. patvirtino tokius savo duotus parodymus atliekant parodymų patikrinimo vietoje veiksmą (t. 6, b.l. 164-169).

Remiantis viso baudžiamojo proceso metu duotais nuosekliais V. V. parodymais, nustatyta, kad A. C. buvo S. O. namuose tuo metu, kai šis prašė išvežti karabiną „MAUSER“ ir šovinius į sandėliuką, esantį (duomenys neskelbtini), Alytuje. V. V. teisiamajame posėdyje pripažino, kad toks S. O. prašymas buvo išreikštas jam ir A. C.. Pastarasis nuteistasis bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad tik kitą dieną buvo atvažiuota pas S. O. paimti šaunamąjį ginklą ir šaudmenis. Atkreiptinas dėmesys, kad A. C. davė prieštaringus parodymus dėl aplinkybės, ar jis matė, kaip iš S. O. buto buvo paimtas karabinas „MAUSER“ ir šoviniai, ikiteisminiame tyrime patvirtinęs šią aplinkybę, o teisiamajame posėdyje jau pradėjęs neigti tokį faktą. Šiame kontekste pasakytina, kad A. C., grįžęs iš įkalinimo įstaigos, pakankamai intensyviai bendravo su V. V. ir S. O.. Nėra abejonių, kad pastarieji nuteistieji pasitikėjo A. C., todėl darytina išvada, kad S. O. neslėpė nuo A. C., kad S. O. bute neteisėtai laikomas šaunamasis ginklas ir šaudmenys. Esant nuteistųjų tarpusavio pasitikėjimo santykiams, A. C. žinojo atvykimo į S. O. butą tikslą, o jo teisiamajame posėdyje pateiktas aiškinimas, kad kai V. V. paėmė karabiną „MAUSER“ ir šovinius iš S. O. buto, A. C. laukė namo laiptinėje, yra nelogiškas. Tai, kad S. O. prašė abiejų nuteistųjų išgabenti šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, patvirtina ne tik V. V. atvykimas su A. C. į S. O. butą, bet ir tolesnis A. C. elgesys. Pastarasis, suprasdamas apie ketinimą daryti nusikalstamą veiką, neišreiškė prieštaravimo, neatsisakė važiuoti su V. V. automobiliu „BMW 524“, neteisėtai gabenant karabiną „MAUSER“ ir šovinius iš S. O. buto. Tokiu būdu A. C. savo konkliudentiniais veiksmais sutiko su V. V. ketinimu padaryti tokią nusikalstamą veiką. Atkreiptinas dėmesys, kad A. C., apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjos, pripažino, kad nuteistasis nėjo su V. V. į sandėliuką, esantį (duomenys neskelbtini), Alytuje, nunešti šaunamąjį ginklą ir šaudmenis tikslingai, t. y. turėdamas tikslą stebėti aplinką, kad V. V. nesutrukdytų to padaryti pašaliniai asmenys (t. 6, b.l. 149). Teismų praktikoje išaiškinta, kad kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui, gali turėti įrodomosios reikšmės kaip ir tokių asmenų parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, kuriais teismas gali grįsti savo išvadas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-372/2005, 2K-431/2006, 2K-592/2010, 2K-502/2013). Taigi, A. C. netiesiogiai pripažino, kad važiavimas su V. V. automobiliu „BMW 524“, kuriame buvo neteisėtai gabenamas karabinas „MAUSER“ ir šoviniai, nebuvo atsitiktinis, o abu nuteistieji kartu turėjo bendrą tyčią padaryti tokio pobūdžio nusikalstamą veiką. Priešingu atveju A. C. elgesys, kai jis stebėjo aplinką tuo metu, kai V. V. nunešė į sandėliuką šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, yra nesuprantamas. Be to, V. V. teisiamajame posėdyje nurodė, kad neteisėtai pergabenus minėtus daiktus, jis su A. C. užėjo atgal į S. O. butą ir kalbėjo su juo (t. 10, b.l. 49). Įvertinus visas aplinkybes, akivaizdu, kad A. C. suvokė, jog jis, su V. V. neteisėtai gabendamas transporto priemone karabiną „MAUSER“ ir šovinius, daro nusikalstamą veiką ir norėjo taip veikti. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, A. C., pateikdamas versiją, kad nagrinėjamas įvykis yra susijęs tik su S. O. ir V. V., siekia sumažinti savo kaltę dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Apygardos teismas teigia, kad šis nuteistasis neturėjo jokių susitarimų su S. O. ir V. V., tačiau visų pirma pasakytina, kad pripažįstant asmenį kaltu už tai, kad jis bendrininkaudamas padarė nusikalstamą veiką, nėra būtina nustatyti, jog bendrininkai itin išsamiai buvo aptarę nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Be to, anksčiau atskleistas A. C. elgesys įrodo, kad jis sutiko su kitais nuteistaisiais daryti nusikalstamą veiką – neteisėtai gabenti karabiną „MAUSER“ ir šovinius. Kaip minėta, pripažįstant, kad A. C. neteisėtai gabeno šiuos daiktus BK 253 straipsnio prasme, byloje nėra būtina nustatyti, kad pats nuteistasis vairavo automobilį „BMW 524“. Šiuo atveju A. C., būdamas toje pačioje transporto priemonėje, vairuojamoje jo bendrininko V. V., kurioje neteisėtai gabentas šaunamasis ginklas ir šaudmenys, ir suvokdamas šias aplinkybes, padarė vieną iš BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių veikų, kuri nuteistajam buvo inkriminuota. Be to, jam nebuvo pareikštas kaltinimas neteisėtai laikius karabiną „MAUSER“ ir šovinius, todėl ši aplinkybė nepaneigia anksčiau padarytų išvadų dėl A. C. kaltės pagal BK 253 straipsnio 1 dalį. Skundžiamame nuosprendyje deklaratyviai daroma išvada, kad A. C. buvo tik pasyvus nusikalstamos veikos stebėtojas, kuri neatitinka anksčiau aptartų byloje nustatytų aplinkybių.

Taigi, byloje įrodyta, kad A. C. 2011 m. sausio mėnesio pradžioje, padedamas V. V., S. O. prašymu iš S. O. namų, esančių Alytaus m., (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturint leidimo, pergabeno automobiliu „BMW 524“, v/n (duomenys neskelbtini), šaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos 7,92 kalibro 1924/30 modelio karabiną „MAUSER“, priskiriamą „C“ šaunamųjų ginklų kategorijai, 35 vnt. šaudmenų – pramoninės gamybos 7,92 mm kalibro šovinių „MAUSER“, skirtų šaudyti iš 7,92 mm kalibro daugelio modelių graižtvinių šaunamųjų ginklų, taip pat 3 vnt. šaudmenų – pramoninės gamybos 8 mm kalibro medžioklinių šovinių, skirtų šaudyti iš 8 mm kalibro daugelio modelių graižtvinių medžioklinių šaunamųjų ginklų ir tinkamų šaudyti iš 1924/30 modelio karabino „MAUSER“, į V. V. priklausantį sandėliuką, esantį Alytaus m., (duomenys neskelbtini), kur S. O. juos toliau neteisėtai, neturėdamas leidimo laikė iki 2011 m. balandžio 13 d., 18 val., kuomet Alytaus apskrities VPK policijos pareigūnai kratos metu šaunamąjį ginklą ir šaudmenis rado ir paėmė.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, pripažintina, kad A. C. nepagrįstai išteisintas iš kaltinimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį dėl karabino „MAUSER“ ir šovinių neteisėto gabenimo, todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje naikinamas ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 2 punktas).

Dėl S. O. išteisinimo iš kaltinimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį

Bylos medžiagoje esantys įrodymai neabejotinai įrodo, kad didelis kiekis narkotinių ir psichotropinių medžiagų, taip pat 50 vnt. šaudmenų – pramoninės gamybos .22 (5,6 mm) kalibro ilgųjų žiedinio įskėlimo šovinių buvo laikomi V. V. sandėliuke, esančiame (duomenys neskelbtini), Alytuje (t. 2, b.l. 15-18, 39-40, 50-51, 96-102). Apygardos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog S. O. dalyvavo padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija nesutinka su šia skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada.

V. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis žinojo apie sandėliuką iš S. O. ir savininkės V. V.. V. V. keletą kartų lankėsi sandėliuke be S. O., iš pastarojo gaudavo šios patalpos raktą. Jis nebuvo paėmęs sandėliuko raktą iš kito asmens. Be to, buvo atvejų, kad V. V. lankėsi su S. O. sandėliuke. Šis nuteistasis nurodė, kad narkomanai žinojo, jog S. O. parduodavo narkotikus. V. V. porą kartų matė tokią aplinkybę (t. 10, b.l. 47-50). V. V., apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjos, nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes. Be to, jis paaiškino, kad matė, jog sandėliuke, esančiame (duomenys neskelbtini), Alytuje, ant lentynos guli narkotinė medžiaga – „žolė“. S. O. buvo pagrindinis prekybos narkotikais organizatorius (t. 7, b.l. 133-134). Apklausiamas tyrėjo, V. V. be jau minėtų parodymų nurodė, kad narkotinės ir psichotropinės medžiagos, rastos aptariamame sandėliuke, priklauso S. O., turėjusiam raktą nuo šios patalpos (t. 7, b.l. 125-128).

2011 m. balandžio 11 d. V. V. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Alytuje, buvo atlikta krata, kurios metu rastas polietileninis maišelis su žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga (t. 1, b.l. 105-106). Atlikus objektų cheminį tyrimą, nustatyta, kad rasta medžiaga yra kanapės (ir jų dalys) (Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2011 m. gegužės 3 d. specialisto išvada Nr. 140-(2382)-IS1-2600, t. 1, b.l. 111-112). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, V. V. patvirtino, kad jis įgijo kratos metu rastas kanapes (ir jų dalis) iš S. O. šio namuose (t. 10, b.l. 48). Nuteistasis taip pat davė analogiškus parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 7, b.l. 125-128).

A. C., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjai, nurodė, kad viena iš narkotikų slėptuvių buvo sandėliuke, kuriuo naudojosi A. K., S. O. ir V. V.. Kai A. K. išvyko į užsienį, prekybą narkotikais perėmė S. O. (t. 6, b.l. 144-145, 147). Nuteistasis apklausose tyrėjui parodė, kad jis kartu su S. O. ir V. V. dažnai važiuodavo paimti narkotikų arba juos nuveždavo į namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsį. A. C. laukdavo automobilyje, o kiti nuteistieji eidavo į rūsį (t. 6, b.l. 139-141, 152-155).

Liudytoja V. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad ji naudojosi sandėliuku Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), Alytuje, po to davė šios patalpos raktus A. K.. Prieš atliekant kratą, liudytoja nerado sandėliuko rakto. V. V. matė, kaip S. O. ėjo su A. K. į rūsį, tačiau nežinojo, kokiu tikslu (t. 10, b.l. 177-178).

2011 m. balandžio 11 d. S. O. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Alytuje, buvo atlikta krata, kurios metu rasta mažų polietileninių paketėlių su birios medžiagos liekanomis (t. 1, b.l. 154-155). Atlikus objektų cheminį tyrimą, nustatyta, kad ant dviejų maišelių vidinių paviršių esantys rusvos spalvos likučiai yra narkotinės medžiagos – heroino pėdsakai (Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2012 m. kovo 19 d. specialisto išvada Nr. 250-(2392)-IS1-1812, t. 1, b.l. 161-162).

2011 m. balandžio 14 d. kratos protokole užfiksuota, kad S. O. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Alytuje, buvo rasti ir paimti trys spynų raktai (t. 1, b.l. 188). 2011 m. spalio 3 d. specialisto išvadoje Nr. 52-16-IS1-259 konstatuota, kad vienu iš trijų S. O. bute 2011 m. balandžio 14 d. kratos metu rastų raktų galima atrakinti pakabinamą spyną, paimtą nuo sandėliuko, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, durų (t. 1, b.l. 192-194).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2011 m. gruodžio 7 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(2723)-IS1-7260 užfiksuota, kad ant tirti pateiktų popierinių vamzdelių, pažymėtų Nr. 2-6, paimtų 2011 m. balandžio 13 d. minėtame sandėliuke, rasta sumaišytų dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių galima identifikuoti abu asmenis (t. 2, b.l. 55-56). Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2013-09-30 rašte Nr. 140-S2-1374 nurodyta, kad vieno iš dviejų vyrų biologinių pėdsakų, rastų ant aptariamų popierinių vamzdelių, genotipas DNR registre sutapo su S. O. genotipu (t. 11, b.l. 57).

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2011 m. kovo 2 d. nutartimi buvo sankcionuotas prokurorės prašymas leisti atlikti S. O. slaptą sekimą (t. 5, b.l. 48). Taikant šią neviešo pobūdžio procesinę prievartos priemonę, nustatyta, kad S. O. naudojamas automobilis „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini), buvo atvažiavęs prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, šiomis dienomis:

2011 m. kovo 8 d., nuo 19.06 val. iki 19.56 val.; 2011 m. kovo 12 d., nuo 12.14 val. iki 12.37 val., nuo 14.54 val. iki 14.55 val., nuo 15.04 val. iki 15.40 val., nuo 15.52 val. iki 15.54 val. (2011 m. kovo 14 d. pažyma dėl slapto sekimo Nr. 52-IL-428, t. 5, b.l. 50-53);

2011 m. kovo 14 d., nuo 10.34 val. iki 10.37 val.; 2011 m. kovo 15 d., tarp 14.18 val. ir 14.57 val.; 2011 m. kovo 16 d., nuo 15.21 val. iki 15.27 val., nuo 17.57 val. iki 18.46 val., nuo 19.11 val. iki 19.22 val.; 2011 m. kovo 17 d., nuo 16.30 val. iki 16.34 val., nuo 17.21 val. iki 18 val., nuo 20.14 val. iki 21.29 val.; 2011 m. kovo 18 d., nuo 14.18 val. iki 14.36 val., nuo 16.57 val. iki 17.45 val., nuo 18.16 val. iki 18.26 val.; 2011 m. kovo 20 d., nuo 14.42 val. iki 18.01 val. (2011 m. kovo 21 d. pažyma dėl slapto sekimo Nr. 52-IL-726, t. 5, b.l. 61-65);

2011 m. kovo 21 d., nuo 12.52 val. iki 14.16 val., nuo 15.22 val. iki 15.54 val., nuo 16.18 val. iki 16.22 val.; 2011 m. kovo 22 d., nuo 8.49 val. iki 9 val., nuo 13.33 val. iki 14.52 val.; 2011 m. kovo 23 d., nuo 11.37 val. iki 12.05 val., nuo 16.13 val. iki 20.36 val.; nuo 2011 m. kovo 24 d., nuo 11.27 val. iki 11.35 val., nuo 11.54 val. iki 13.29 val., nuo 13.44 val. iki 16.59 val., nuo 17.18 val. iki 17.22 val.; 2011 m. kovo 25 d., nuo 12.13 val. iki 13.10 val., nuo 13.33 val. iki 13.37 val., nuo 13.41 val. iki 13.43 val., nuo 21.31 val. iki 21.51 val.; 2011 m. kovo 27 d., nuo 11.22 val. iki 14.54 val., nuo 15.18 val. iki 15.35 val., nuo 19.41 val. iki 20.29 val.; 2011 m. kovo 28 d., nuo 14.08 val. iki 15 val. (2011 m. kovo 29 d. pažyma dėl slapto sekimo Nr. 52-IL-727, t. 5, b.l. 68-71);

2011 m. kovo 29 d., nuo 14.08 val. iki 19.15 val.; 2011 m. kovo 30 d., nuo 15.36 val. iki 16.42 val., nuo 16.54 val. iki 20.38 val.; 2011 m. kovo 31 d., nuo 15.16 val. iki 20.12 val. (2011 m. balandžio 4 d. pažyma dėl slapto sekimo Nr. 52-IL-729, t. 5, b.l. 72-73);

2011 m. balandžio 5 d., nuo 8.10 val. iki 8.24 val., nuo 10.11 val. iki 10.15 val., nuo 20.11 val. iki 21.29 val.; 2011 m. balandžio 6 d., nuo 11.26 val. iki 11.46 val., nuo 20.31 val. iki 21.40 val.; 2011 m. balandžio 7 d., nuo 11.33 val. iki 11.58 val.; 2011 m. balandžio 8 d., nuo 11.56 val. iki 12.22 val., nuo 17.51 val. iki 17.53 val. (2011 m. balandžio 12 d. pažyma dėl slapto sekimo Nr. 52-IL-919, t. 5, b.l. 76-78).

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje peržiūrėjus dviejuose kompaktiniuose diskuose esančius įrašus, nustatyta, kad didelis skaičius asmenų trumpam užeidavo į namą, esantį (duomenys neskelbtini), Alytuje, ir po to išeidavo iš jo (t. 5, b.l. 67, 75).

Analizuojant aptartų įrodymų visumą, nustatyta, kad S. O. inkriminuotu laiku naudojosi V. V. sandėliuku, esančiu (duomenys neskelbtini), Alytuje. Nuteistasis V. V. betarpiškai matė, kad S. O. lankėsi minėtoje patalpoje. Tokius V. V. parodymus netiesiogiai patvirtino nuteistasis A. C. ir liudytoja V. V.. S. O. gyvenamojoje vietoje buvo rastas raktas, tinkantis atidaryti sandėliuko duris. Remiantis V. V. duotais nuosekliais parodymais, jis, prieš užeidamas į sandėliuką, pasiimdavo raktą iš S. O.. Taigi, nėra abejonių, kad S. O. kontroliavo patekimą į sandėliuką. Priešingu atveju laikyti šios patalpos durų raktą savo gyvenamojoje vietoje yra nelogiškas nuteistojo elgesys, tuo labiau kad jis gyveno ne bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Alytuje. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad kitas asmuo disponavo raktu, kuriuo būtų galima patekti į sandėliuką be S. O. žinios. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad aptariamame sandėliuke lankėsi V. V., A. C., liudytojas A. K. ir kiti tiksliai nenustatyti asmenys. Byloje nustatyta, kad tuo metu, kai sandėliuke, esančiame (duomenys neskelbtini), Alytuje, buvo rastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos bei šaudmenys, A. K. realiai nesinaudojo šia patalpa, nes jis buvo išvykęs į Angliją (t. 10, b.l. 176-177). V. V. ir A. C. nepripažino, kad sandėliuke rasti draudžiami daiktai priklauso jiems. Tai, kad V. V. lankėsi šioje patalpoje be S. O. ir laikė jam priklausantį šaunamąjį ginklą bei šaudmenis, savaime neleidžia teigti, kad S. O. neturėjo savo žinioje inkriminuotų narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei šaudmenų. V. V. baudžiamajame procese nenurodė, kad jis dažnai ateidavo į sandėliuką. Šiam nuteistajam, siekiant paimti draudžiamas medžiagas iš aptariamos patalpos, kiekvieną kartą reikėtų prašyti S. O. duoti raktą, o pastarajam, iš tiesų nežinančiam, kas yra laikoma sandėliuke, V. V. elgesys keltų įtarimų. Tačiau byloje nenustatyta tokių aplinkybių. Byloje taip pat nesurinkta pakankamai patikimų įrodymų, patvirtinančių kad A. C. lankėsi sandėliuke, esančiame (duomenys neskelbtini), Alytuje. Apygardos teismo teiginys, kad šioje patalpoje lankėsi kiti tiksliai nenustatyti asmenys, yra deklaratyvus. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad sandėliukas buvo rakinamas, taip apsunkinant galimybę pašaliniams asmenims pakliūti į šią patalpą, o teigti, kad pašaliniai asmenys turėjo interesą lankytis būtent sandėliuke, esančiame (duomenys neskelbtini), Alytuje, kurio raktu disponavo S. O., nėra teisinio pagrindo. Be to, S. O. baudžiamajame procese nenurodė, kad jis davė sandėliuko raktą dideliam skaičiui asmenų. Priešingai – nuteistasis teisiamajame posėdyje tvirtino, kad jis nedisponavo šiuo daiktu (t. 11, b.l. 18). Atkreiptinas dėmesys, kad S. O. ikiteisminiame tyrime ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo nuoseklus nurodydamas, dėl kokių priežasčių buvo rastas sandėliuko, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, raktas jo gyvenamojoje vietoje. Nuteistasis ikiteisminiame tyrime teigė, kad jis, paėmęs iš sandėliuko padangas, parsinešė raktą namo, nes A. K. buvo išvažiavęs iš Lietuvos ir šio daikto nebuvo kam atiduoti (t. 8, b.l. 66). S. O. teisiamajame posėdyje jau tvirtino, kad jis, pasiėmęs padangas iš sandėliuko, raktą atidavė V. V.. S. O. negalėjo paaiškinti, kaip sandėliuko raktas atsirado jo gyvenamojoje vietoje atliekant kratą (t. 11, b.l. 18). Akivaizdu, kad S. O. teisiamajame posėdyje iškėlė minėtą naują versiją išgirdęs V. V. parodymus, kad jis paėmė sandėliuko raktą iš S. O. siekiant pergabenti šaunamąjį ginklą ir šaudmenis (t. 10, b.l. 47). Tokie nuteistojo parodymai nelaikytini patikimais, kurias galima remtis nustatant šiai bylai reikšmingas aplinkybes.

Sprendžiant klausimą dėl S. O. kaltės neteisėtai disponavus sandėliuke, esančiame (duomenys neskelbtini), Alytuje, rastomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, būtina įvertinti tą aplinkybę, kad byloje yra įrodyta, jog S. O. bylai reikšmingu laiku neteisėtai laikė narkotinę medžiagą – 0,194 g heroino, kurią vėliau už atlygį pardavė G. Č.. S. O. apeliaciniame skunde neskundžia šios Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio dalies. Be to, jis nuteistas už neteisėtą disponavimą, turint tikslą platinti, heroinu ir metamfetaminu, kurie buvo rasti gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Alytuje. Narkotinės medžiagos – heroino pėdsakų rasta ir S. O. gyvenamojoje vietoje (t. 1, b.l. 154-155, 161-162). Be to, kaip minėta, V. V. parodė, kad jis įsigijo narkotinę medžiagą – kanapes (ir jų dalis), rastą jo gyvenamojoje vietoje, iš S. O. (t. 10, b.l. 48). Šios aplinkybės patvirtina, kad S. O. neteisėtai disponavo tokiomis pačiomis narkotinių ir psichotropinių medžiagų rūšimis, kurios taip pat buvo nustatytos sandėliuke, esančiame (duomenys neskelbtini), Alytuje (heroinas, kanapės (ir jų dalys), metamfetaminas). G. Č. ikiteisminio tyrimo teisėjai parodė, kad jis reguliariai pirko narkotikų iš S. O. (t. 6, b.l. 96-99). Jis nurodė iš esmės tokią pačią aplinkybę teisiamajame posėdyje (t. 11, b.l. 17). Šiame kontekste svarbūs nuteistojo A. C. ir V. V. ikiteisminio tyrimo teisėjai duoti parodymai. A. C. nurodė, kad A. K. išvažiavus į Angliją, S. O. perėmė prekybą narkotikais. Pastarasis pasiėmė likusius narkotikus iš A. K. ir pradėjo narkotikų prekybą (t. 6, b.l. 145). Tuo tarpu V. V. nurodė, kad S. O. buvo pagrindinis prekybos narkotikais organizatorius (t. 7, b.l. 133-134). Taigi, nėra abejonių, kad S. O. iki sulaikymo užsiėmė prekyba draudžiamomis medžiagomis.

Vertinant S. O. pareikšto kaltinimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį pagrįstumą, svarbiu įrodymu laikytini nuteistojo DNR pėdsakai, rasti sandėliuke, esančiame (duomenys neskelbtini), Alytuje, ant tirti pateiktų popierinių vamzdelių. Pažymėtina, kad šie popieriniai vamzdeliai buvo padėti plastikinėje vonelėje, kurioje taip pat buvo plastikiniai užspaudžiami maišeliai, folijos lankstinukas. Šie vonelėje rasti daiktai supakuoti į paketą Nr. 0022270 (t. 2, b.l. 16). Atlikus objektų cheminį tyrimą, buvo surašyta Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2011 m. gegužės 13 d. specialisto išvada Nr. 140-(2722)-IS1-2909, kurioje konstatuota, kad ant minėtame pakete buvusių popierinių tūtelių, tuščio plastikinio maišelio ir folijos skiautės paviršių rasta narkotinės medžiagos – heroino pėdsakų (t. 2, b.l. 62-63). Nors kratos protokole ir aptariamoje specialisto išvadoje tam tikri nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti daiktai yra nevienodai lingvistiškai apibūdinami, pavyzdžiui, popierinis vamzdelis (popierinė tūtelė) ar folijos lankstinukas (folijos skiautė), tačiau nėra abejonių, kad kratos metu sandėliuke, esančiame (duomenys neskelbtini), Alytuje, rasti ir vėliau specialiam tyrimui pateikti objektai yra tie patys. Šiais įrodymais nustatytas aplinkybes siejant kartu su anksčiau aptartomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad S. O. buvo žinoma, jog sandėliuke esančiame (duomenys neskelbtini), Alytuje, buvo neteisėtai laikomos narkotinės ir psichotropinės medžiagos.

Byloje dėl S. O. buvo taikoma neviešo pobūdžio procesinė prievartos priemonė – slaptas sekimas, kuri ikiteisminio tyrimo teisėjos 2011 m. kovo 2 d. nutartimi leista nuo 2011 m. kovo 2 d. iki 2011 m. gegužės 2 d. (t. 5, b.l. 48). Pažymų dėl slapto sekimo turinio analizė rodo, kad S. O. naudojamas automobilis „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini), nuo slapto sekimo pradžios iki nuteistojo sulaikymo dažnai atvažiuodavo prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje. Kadangi S. O. disponavo sandėliuko, kuriame buvo neteisėtai laikomos psichotropinės ir narkotinės medžiagos, raktu, todėl nuteistojo intensyvus lankymasis šio namo teritorijoje yra objektyviai paaiškinimas. Byloje nenustatyta jokių kitų aplinkybių, dėl kurių S. O. turėjo dažnai lankytis name, esančiame (duomenys neskelbtini), Alytuje. Nuteistasis teisiamajame posėdyje ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme teigė, kad jis atvažiuodavo pasisvečiuoti pas minėtame name gyvenančius V. V. ir jos vyrą. Pastebėtina, kad atliekant neviešo pobūdžio procesinę prievartos priemonę, nustatyta, jog S. O. automobilis kai kuriomis dienomis atvažiuodavo ne po vieną kartą, pavyzdžiui, 2011 m. kovo 12 d., 2011 m. kovo 16-18 d. ir kt. (t. 5, b.l. 52, 62-64). Be to, ne kartą prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, buvo atvažiuojama trumpam laiko tarpui, pavyzdžiui, 2011 m. kovo 14 d., nuo 10.34 val. iki 10.37 val. (apie 3 minutes), 2011 m. kovo 16 d., nuo 15.21 val. iki 15.27 val. (apie 6 minutes), 2011 m. balandžio 5 d., nuo 10.11 val. iki 10.15 val. (apie 4 minutes) (t. 5, b.l. 61-62, 76). Liudytoja V. V. teisiamajame posėdyje nenurodė, kad S. O. buvo itin artimas liudytojos ir jos vyro draugas (t. 10, b.l. 177-178). Visos minėtos aplinkybės neleidžia daryti išvadą, kad S. O. atvažiuodavo prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, turėdamas tikslą tik aplankyti V. V. ir jos vyrą. Be to, akivaizdu, kad S. O., aplankančiam šiuos asmenis, nebuvo sudaryta sąlygų, kurios sukliudytų užeiti į sandėliuką, kurio raktu jis disponavo. S. O. baudžiamajame procese iškėlė dar vieną versiją, kad jo automobiliu naudojosi V. V.. Nagrinėjamu atveju neįtikėtina, kad V. V. visomis slapto sekimo nustatytomis dienomis ar didelį dienų skaičių ne po kartą atvažiuodavo S. O. naudojamu automobiliu prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, tuo labiau kad V. V. pripažino, kad jis bylai reikšmingu laiku turėjo savo transporto priemonę, nors, pasak V. V., ji gesdavo. Be to, byloje nenustatyta priežasčių, dėl kurių šis nuteistasis turėjo intensyviai lankytis aptariamoje vietoje. Prie bylos pridėtuose vaizdo įrašuose užfiksuota, kad didelis skaičius asmenų trumpam užeidavo į namą, esantį (duomenys neskelbtini), Alytuje, ir po to išeidavo iš jo. Šiuose vaizdo įrašuose užfiksuotas ir S. O. (t. 5, b.l. 67, 75). Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu peržiūrint vaizdo įrašus, nuteistasis pripažino tokią aplinkybę. Įvertinus vaizdo įrašuose užfiksuotą informaciją kartu su anksčiau aptartomis aplinkybėmis, pripažintina, kad S. O. lankėsi namo, esančiame (duomenys neskelbtini), Alytuje, teritorijoje neatsitiktinai, nes joje buvo draudžiamų medžiagų slaptavietė, ir tokia aplinkybė nuteistajam buvo žinoma.

Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijos (2011 m. vasario 1 d. įsakymo Nr. V-93 redakcija), S. O. neteisėtai laikyto heroino kiekis laikytinas dideliu. Nuteistojo neteisėtai sandėliuke, esančiame (duomenys neskelbtini), Alytuje, laikytų narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiai bei rūšių skaičius, jo neteisėtai disponuotos draudžiamos medžiagos pardavimas G. Č., taip pat aplinkybės, susijusios su draudžiamų medžiagų neteisėtu laikymu gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Alytuje, leidžia daryti išvadą, kad S. O. inkriminuotos narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo skirtos jas platinti.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad S. O., turėdamas tikslą platinti, nuo ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytos dienos iki 2011 m. balandžio 13 d., 18 val., (duomenys neskelbtini), Alytuje, esančiame sandėliuke, priklausančiame V. V., neteisėtai laikė didelį kiekį – 15,017 g miltelių, turinčių savo sudėtyje 5,473 g narkotinės medžiagos heroino, 44,837 g miltelių, turinčių savo sudėtyje 14,268 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, 0,877 g miltelių, turinčių savo sudėtyje 0,564 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, augalinės kilmės medžiagos, turinčios savo sudėtyje 19,30 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), kuomet 2011 m. balandžio 13 d., 18 val., Alytaus apskrities VPK policijos pareigūnai kratos metu šias narkotines ir psichotropines medžiagas rado bei paėmė.

S. O. nusikalstami veiksmai atitinka BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

Apygardos teismas atsietai vertino atskirus bylos įrodymus ir jų visumą, neatsižvelgė į visas bylos įrodymais nustatytas aplinkybes, taip padarydamas neteisingas išvadas. Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 19 d. išteisinamasis nuosprendis šioje dalyje naikinamas ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 2 punktas).

2011 m. balandžio 11 d. kratos protokole užfiksuota, kad aptariamo sandėliuko antroje lentynoje nuo apačios buvo rasta dėžutė su 50 vnt. šaudmenų – pramoninės gamybos .22 (5,6 mm) kalibro ilgųjų žiedinio įskėlimo šovinių (t. 2, b.l. 16). Toje pačioje lentynoje buvo rastos S. O. inkriminuotos narkotinės ir psichotropinės medžiagos (t. 2, b.l. 16-17, 39-40, 50-51). Kaip minėta, S. O. betarpiškai kontroliavo patekimą į sandėliuką, esantį (duomenys neskelbtini), Alytuje, jis neteisėtai laikė šioje patalpoje narkotines ir psichotropines medžiagas. V. V. baudžiamajame procese nenurodė, kad 50 vnt. šaudmenų priklauso jam. Priešingos išvados neleidžia daryti ta aplinkybė, kad šis nuteistasis sandėliuke neteisėtai laikė šaunamąjį ginklą ir kitus šaudmenis. Įvertinus šaudmenų ir draudžiamų medžiagų radimo vietą, S. O. lankymosi dažnumą name, esančiame (duomenys neskelbtini), Alytuje, jo disponavimą sandėliuko raktu, tai, kad šis nuteistasis neteisėtai laikė kitus šaudmenis toje pačioje patalpoje, taip pat atsižvelgiant į kitas aplinkybes, kurios nustatytos pripažinus S. O. kaltu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, pripažintina, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad nuteistasis neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė V. V. priklausančiame sandėliuke, esančiame (duomenys neskelbtini), Alytuje, 50 vnt. šaudmenų – pramoninės gamybos .22 (5,6 mm) kalibro ilgųjų žiedinio įskėlimo šovinių, skirtų šaudyti iš .22 (5,6 mm) kalibro daugelio modelių graižtvinių šautuvų, karabinų, revolverių ir pistoletų nuo ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytos dienos iki 2011 m. balandžio 13 d., 18 val., kuomet Alytaus apskrities VPK policijos pareigūnai kratos metu šaudmenis rado ir paėmė, taip padarydamas BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 19 d. išteisinamasis nuosprendis šioje dalyje naikinamas ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 2 punktas).

S. O. taip pat buvo inkriminuotas šių šaudmenų neteisėtas įgijimas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje iš nenustatyto asmens. Kiekviena iš BK 253 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių veikų atitinka iš esmės savarankišką nusikaltimo sudėtį. Todėl teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 253 straipsnio 1 dalyje nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų. Byloje nesurinkta jokių įrodymų, kuriais remiantis galima nustatyti esmines pramoninės gamybos .22 (5,6 mm) kalibro ilgųjų žiedinio įskėlimo šovinių neteisėto įgijimo aplinkybės – kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens S. O. įgijo šiuos šaudmenis. Be to, visos BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos turi savarankišką baudžiamosios atsakomybės pagrindimo kaltininkui reikšmę ir todėl kiekviena iš jų turi turėti savarankišką procesinį įrodinėjimą, o ne preziumuojamos („išvedamos“) iš kitų BK 253 straipsnio 1 dalyje nurodytų ir neginčijamai įrodytų vėlesnių veikų. Todėl iš S. O. pareikšto kaltinimo šalinama aplinkybė dėl aptariamų šaudmenų neteisėto įgijimo. Toks kaltinimo koregavimas neturi reikšmės S. O. padarytos nusikalstamos veikos teisiniam vertinimui.

Dėl S. O. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį

S. O. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis, padedamas V. V., neteisėtai gabeno ir laikė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, palėpėje labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų skundžiamame nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis.

Nuteistojo S. O. gynėjas, apeliaciniame skunde nesutikdamas su S. O. nuteisimu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, teigia, kad apygardos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas, kuris turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Priešingai nei teigia S. O. gynėjas apeliaciniame skunde, apygardos teismas įvertino byloje surinktus įrodymus dėl nuteistajam inkriminuoto nusikaltimo padarymo pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, o savo išvadas, išdėstytas apkaltinamajame nuosprendyje, pagrindė pakankamai išsamia įrodymų visumos analize bei išdėstė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, kad nuteistųjų gynėjams nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.

2011 m. balandžio 13 d. atlikus kratą gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), Alytus, buvo rasti ir paimti trys polietileniniai maišeliai su biriomis medžiagomis (t. 1, b.l. 139-140). Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2011 m. gegužės 10 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(2480)-IS1-2792 konstatuota, kad dviejuose maišeliuose esančių baltos spalvos miltelių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, kurio bendra masė yra 44,014 g, o trečiame maišelyje esančių gelsvos spalvos miltelių sudėtyje yra narkotinė medžiaga – heroinas, kurio masė yra 33,409 g (t. 1, b.l. 146-147).

V. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad S. O. paprašė jo pasaugoti narkotines medžiagas. V. V. sutiko padėti ir nurodė jo močiutės gyvenamąjį namą, kuriame buvo galima paslėpti narkotines medžiagas. Jie kartu nuvažiavo prie aptariamo gyvenamojo namo ir V. V. paslėpė draudžiamas medžiagas gyvenamojo namo palėpėje. Tuo metu S. O. laukė automobilyje. Pastarasis sakė, kad tokias medžiagas reikės laikyti iki pareikalavimo momento (t. 10, b.l. 47-48). V. V., apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjos, nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes. Be to, jis konkretizavo, kad „Maximos“ maišelyje buvo trys polietileniniai maišeliai, suvynioti viename celofane. Dviejuose maišiukuose buvo baltos spalvos miltelių (apie 70 g amfetamino), o trečiame – gelsvos spalvos miltelių (apie 80-90 g heroino) (t. 7, b.l. 132). V. V. laikėsi tokių parodymų 2011 m. balandžio 19 d. ir 2011 m. gegužės 12 d. apklausiamas tyrėjo (t. 7, b.l. 126-127, 138-141). Tik 2012 m. gegužės 9 d. apklausoje apeliantas pradėjo teigti, kad S. O. atvežtuose visuose polietileniniuose maišeliuose buvo baltos spalvos miltelių ir pastarasis nesakė, kad juose yra amfetamino (t. 7, b.l. 149-150). Taigi, V. V. viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai nurodė, kad S. O. ėmėsi iniciatyvos, jog būtų paslėptos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, kuriomis jis neteisėtai disponavo, t. y. S. O. paprašė V. V., kad šis surastų vietą, kurioje būtų galima saugiai laikyti narkotines ir psichotropines medžiagas, jie kartu nuvažiavo prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kur V. V. nuėjęs paslėpė draudžiamas medžiagas palėpėje. Teisėjų kolegija nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių V. V. būtų suinteresuotas duoti melagingus parodymus ar S. O. nepagrįstai apkalbėti, V. V. parodymai yra iš esmės nuoseklūs, todėl laikytini kaip patikimi. Pastebėtina, kad S. O. kaltinančių parodymų davimas nepašalina paties V. V. baudžiamosios atsakomybės, nes jo veiksmai taip pat yra uždrausti BK. Be to, baudžiamojo proceso įstatymas reglamentuoja, kokiais įrodymais negali būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis – vien tik nukentėjusiųjų ar liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais (BPK 301 straipsnio 2 dalis). Kita vertus, BPK nenumatytas draudimas nustatant bylai reikšmingas aplinkybes remtis kito kaltinamojo (bendrininko) parodymais.

S. O. gynėjas apeliaciniame skunde V. V. parodymų nepatikimumą argumentuoja tuo, kad šis nuteistasis davė parodymus apie aptariamą nusikalstamą veiką tik 2011 m. balandžio 19 d., nors prieš tai jis jau buvo apklaustas net pas ikiteisminio tyrimo teisėją. BPK 188 straipsnis nustato įtariamojo apklausos ikiteisminio tyrimo metu tvarką. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apklausos pradžioje įtariamojo paklausiama, ar jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu įtariamas. Po to pasiūloma duoti parodymus apie įtarimo esmę. Vėliau įtariamajam gali būti užduodami klausimai. Šioje byloje V. V. tik 2011 m. balandžio 19 d. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis (t. 7, b.l. 122-124). Šio pranešimo apie įtarimą pagrindu jis tą pačią dieną davė parodymus dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, taip pat dėl padėjimo S. O. neteisėtai disponuoti draudžiamomis medžiagomis (duomenys neskelbtini), Alytuje. Nors V. V. iki tol buvo ne kartą apklaustas ikiteisminiame tyrime, t. y. 2011 m. vasario 5 d. (t. 7, b.l. 102-105), 2011 m. balandžio 12 d. (t. 7, b.l. 111-113), taip pat 2011 m. balandžio 12 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjos (t. 7, b.l. 117-119), tačiau nė prieš vieną iš šių apklausų jam nebuvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius kokius nors galimai neteisėtus veiksmus gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Alytuje (t. 7, b.l. 101, 110). V. V. iki 2011 m. balandžio 19 d. apklausos davė parodymus apie įtarimų esmę dėl kitų inkriminuotų nusikalstamų veikų, todėl jo parodymų davimas ketvirtoje apklausoje ikiteisminiame tyrime dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų radimo gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Alytuje, aplinkybių neleidžia teigti, kad V. V. baudžiamajame procese buvo nenuoseklus ar jo parodymai vertintini kaip neatitinkantys tikrovės. Šis nuteistasis ikiteisminiame tyrime ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iš tikrųjų nurodė skirtingas aplinkybes dėl jo psichinio santykio su inkriminuota veika, t. y. suvokimo, kokios narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo celofaniniuose maišeliuose, kuriuos S. O. perdavė jam, ir koks jų svoris, tačiau, kaip minėta, V. V. esminė parodymų dalis, kad tokios medžiagos priklausė būtent S. O. ir pastarasis paprašė V. V. paslėpti jas, nekito. Šis nuteistasis taip pat nuosekliai išdėstė visą narkotinių ir psichotropinių medžiagų paslėpimo eigą. Todėl V. V. duoti tam tikra dalimi prieštaringi parodymai nėra pakankamas pagrindas apskritai nesivadovauti jo parodymais nustatant bylai reikšmingas aplinkybes ir juos atmesti kaip neobjektyvius.

S. O. gynėjas apeliaciniame skunde analizuoja V. V. apklausų metu duotus skirtingus parodymus dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų paslėpimo gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Alytuje, laiko. 2011 m. balandžio 19 d. apklausoje V. V. parodė, kad S. O. atvežė aptariamas medžiagas V. V. gal prieš tris mėnesius (t. 7, b.l. 126). S. O. nuteistas už tai, kad jis ne vėliau kaip iki 2011 m. sausio 11 d. atgabeno skundžiamame nuosprendyje nurodytą kiekį heroino ir metamfetamino prie minėto gyvenamojo namo ir perdavė draudžiamas medžiagas V. V. paslėpti. Taigi, 2011 m. balandžio 19 d. apklausoje V. V. nurodytas narkotinių ir psichotropinių medžiagų atgabenimo laikas iš esmės atitinka skundžiamame nuosprendyje nustatytą šią aplinkybę. Tokios išvados nepaneigia, kad šis nuteistasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjos, nurodė šiek tiek kitą nusikalstamos veikos padarymo laiką (2011 m. vasario mėn.) (t. 7, b.l. 132), o bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme – 2010 m. gruodžio mėn. (t. 10, b.l. 47). Visose apklausose V. V. nurodė tą patį metų laiką, o jo apklausa apygardos teisme įvyko praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui, t. y. šiek tiek daugiau nei dvejiems metams nuo byloje nagrinėjamo įvykio, todėl nuteistasis dėl objektyvios priežasties galėjo nurodyti kitą nusikalstamos veikos padarymo laiką. Kita vertus, toks V. V. parodymų netikslumas nėra esminis ir lemiantis nuteistojo parodymų nepatikimumą.

Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, V. V. pakeitė savo parodymus teigdamas, kad gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Alytuje, laikytos narkotinės ir psichotropinės medžiagos priklausė ne S. O., o jam. Pastarasis apeliacinės instancijos teismui nepateikė įtikinamų savo parodymų pakeitimo motyvų. V. V. iškėlė jokiais byloje surinktais įrodymais nepatvirtintą versiją, kad jis davė ankstesnius parodymus, nes nuteistajam buvo pažadėta, kad jis išvengs baudžiamosios atsakomybės, be to, V. V. manė, kad S. O. dirba policijai. V. V. nepaaiškino, dėl kokių priežasčių jis manė, kad S. O. bendradarbiauja su policijos pareigūnais. Iš byloje esančių laikino sulaikymo protokolų matyti, kad V. V. ir S. O. buvo laikinai sulaikyti tą pačią dieną (2011 m. balandžio 11 d.) (t. 7, b.l. 107, t. 8, b.l. 52). S. O. nuo laikino sulaikymo momento iki Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio paskelbimo buvo apribota laisvė. Nėra abejonių, kad V. V. buvo žinoma tokia aplinkybė, nuteistasis teisiamajame posėdyje taip pat davė S. O. kaltinančius parodymus. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo teiginys, kad jis manė, jog S. O. dirba policijai, yra atmetamas kaip nepagrįstas. Atkreiptinas dėmesys, kad V. V., ikiteisminiame tyrime 2011 m. balandžio 19 d. davusiam S. O. nepalankius parodymus (t. 7, b.l. 125-128), kardomoji priemonė – suėmimas nebetaikyta ne iš karto po šios apklausos, o tik kai pasibaigė griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminas (t. 7, b.l. 173). Tai paneigia V. V. tvirtinimą, kad tarp jo ir teisėsaugos pareigūnų buvo tam tikras susitarimas, tuo labiau kad jis nenurodė šios aplinkybės pirmosios instancijos teisme ar savo apeliaciniame skunde. Įvertinus V. V. parodymus, duotus ikiteisminiame tyrime ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kitus byloje surinktus įrodymus, pripažintina, kad V. V. pakeitė savo parodymus apeliacinės instancijos teisme sąmoningai, siekdamas padėti S. O. išvengti baudžiamosios atsakomybės pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Tokią išvadą leidžia daryti ir nelogiškas V. V. elgesys, kai jis padavė apeliacinį skundą, prašydamas sušvelninti savo teisinę padėtį, tačiau vėliau nemotyvuotai atšaukė jį visa apimtimi, net nebeprašydamas jam paskirti mažesnę laisvės atėmimo bausmę. V. V. pakeistais parodymais apeliacinės instancijos teisme vadovautis nėra teisinio pagrindo, nes jie neatitinka šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių.

Pasak S. O. gynėjo, V. V. parodymų, duotų ikiteisminiame tyrime ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nepagrindžia jokie kiti byloje surinkti įrodymai. Pabrėžtina, kad baudžiamasis proceso įstatymas nereglamentuoja, kiek byloje būtina surinkti įrodymų, kad asmenį būtų galima pripažinti kaltu padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką. Šiame kontekste pasakytina, kad teismų praktikoje aiškinama, jog įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti. Įvertinęs įrodymus, teismas daro išvadas dėl aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Išvados daromos tik tada, kai išvadai pagrįsti pakanka įrodymų. Sprendimą dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti lemia daug faktorių: įrodymų kiekis, rūšis, patikimumas ir pan. Teisingam teismo baigiamojo akto priėmimui svarbu ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-522/2014).

A. C., 2011 m. balandžio 13 d. apklausiamas tyrėjo, parodė, kad buvo atvejų, kai jis važiavo su S. O. ir V. V. paimti narkotinių medžiagų iš namo, kuriame gyvena V. V. močiutė (t. 6, b.l. 140). 2011 m. spalio 21 d. apklausos metu A. C. nurodė tyrėjui, kad S. O. namuose nelaikė narkotinių medžiagų, o parsiveždavo jų iš skirtingų vietų, taip pat iš V. V. močiutės gyvenamosios vietos (t. 6, b.l. 154). Šis nuteistasis taip pat analogiškai tvirtino 2012 m. gegužės 11 d. apklausoje (t. 6, b.l. 160). Be to, atliekant parodymų patikrinimą vietoje, A. C. nurodė gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Alytuje, iš kur S. O. parsiveždavo narkotinių medžiagų (t. 6, b.l. 164-169). Taigi, A. C. apklausų tyrėjui ir parodymų patikrinimo vietoje metu nuosekliai patvirtino, kad S. O. buvo žinoma apie draudžiamų medžiagų neteisėtą laikymą gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Alytuje. Procesinių veiksmų protokoluose užfiksuota, kad A. C. ar jo gynėja neturėjo pastabų dėl surašytų protokolų turinio (t. 6, b.l. 139-141, 152-155, 159-162, 164-169). Teismų praktikoje išaiškinta, kad teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis – šiais duomenimis galima tik patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus ir jie gali būti reikšmingi teismui tikrinant bei vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktą bei specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus ir daiktinius įrodymus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-450/2007, 2K-451/2007, 2K-92/2009, 2K-179/2010, 2K-451/2013). Nors A. C. parodymai, duoti tyrėjui, nelaikytini įrodymais BPK prasme, tačiau minėti nuteistojo parodymai atitinka V. V. parodymus, kad S. O. buvo žinoma, jog jam priklausančios narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo laikomos gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Alytuje. Tai, kad V. V. nenurodė, jog S. O. ėmė draudžiamas medžiagas iš šio pastato, o pastarasis sakė V. V. laikyti jas iki pareikalavimo, savaime neleidžia atmesti A. C. parodymų kaip neatitinkančių tikrovės. Tokios išvados nepaneigia byloje esančiose slapto sekimo pažymose užfiksuota informacija. Be to, A. C. parodymai, duoti tyrėjui, yra reikšmingi vertinant jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjai ir pirmosios instancijos teisme. A. C., apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjos, parodė, kad jis 2011 m. vasario mėn. kelis kartus važiavo su V. V. prie (duomenys neskelbtini) esančio V. V. močiutės namo. A. C. sėdėdavo automobilyje, o V. V. nueidavo į pastatą, atsinešdavo „žolės“ ir amfetamino. Šios draudžiamos medžiagos buvo vežamos į S. O. butą (t. 6, b.l. 147). A. C. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme taip pat nurodė, kad jis lankėsi su V. V. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), turint tikslą paimti narkotinių medžiagų (t. 11, b.l. 16). Aptarti A. C. parodymai prieštarauja jo parodymams, duotiems tyrėjui, nuteistasis teisiamajame posėdyje nenurodė įtikinamų jo parodymo pakeitimo priežasčių. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad A. C., apklausiamam tyrėjo ar dalyvaujančiam parodymų patikrinimo vietoje, buvo daromas psichologinis spaudimas, tuo labiau kad atliekant daugumą šių veiksmų, dalyvavo nuteistajam paskirta gynėja. Pastebėtina, kad A. C. tiesiogiai nematė, kokiomis aplinkybėmis narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo pradėtos laikyti V. V. močiutės gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, palėpėje. Taigi, aptarti A. C. parodymai nepaneigia V. V. nuoseklių parodymų, duotų ikiteisminiame tyrime ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kad S. O. paprašė V. V. paslėpti jam priklausančias draudžiamas medžiagas. Be to, A. C. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjai ir pirmosios instancijos teisme, kad jis važiavo kartu su V. V. prie minėto namo paimti narkotinių ir psichotropinių medžiagų, neatitinka V. V. parodymų. Atkreiptinas dėmesys, kad A. C. ikiteisminio tyrimo teisėjai tvirtino, kad iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, V. V. paimdavo kanapių (ir jų dalių), tačiau tokia aplinkybė nėra patvirtinta jokiais byloje surinktais įrodymais. Priešingai – V. V. baudžiamajame procese nenurodė, kad minėtame pastate buvo laikomos kanapės (ir jų dalys), o atlikus kratą, buvo rastos kitos rūšies narkotinė ir psichotropinė medžiaga – atitinkamai heroinas ir metamfetaminas. Atsižvelgiant į tai, A. C. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjai ir pirmosios instancijos teisme, nelaikytini kaip paneigiantys V. V. parodymus, kad draudžiamos medžiagos gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, palėpėje buvo laikomos su S. O. žinia. Be to, A. C. ikiteisminio tyrimo teisėjai teigė, kad paimtos draudžiamos medžiagos buvo vežamos į S. O. butą (t. 6, b.l. 147), o S. O. nepriklausančių tokių medžiagų gabenimas į šio gyvenamąją vietą yra nelogiškas. Taigi, S. O. gynėjo apeliaciniame skunde akcentuojami A. C. parodymai nepatvirtina, kad S. O. nepadarė jam inkriminuoto nusikaltimo.

2011 m. kovo 21 d. pažymoje dėl slapto sekimo Nr. 52-IL-726 užfiksuota, kad S. O. naudojamas automobilis „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini), 2011 m. kovo 17 d., nuo 18.05 val. iki 18.07 val. ir nuo 18.16 val. iki 20.07 val., buvo atvažiavęs prie (duomenys neskelbtini), Alytuje (t. 5, b.l. 63). Byloje nustatyta, kad ši vieta yra netoli V. V. močiutės gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje. S. O. gynėjas apeliaciniame skunde iš pradžių teigia, kad minėta transporto priemone naudojosi ne tik S. O., bet ir V. V., tačiau po to jau tvirtina, jog ginamasis lankėsi netoli (duomenys neskelbtini), Alytuje, nes šalia yra kapinės, kuriose palaidotas jo tėvas (apeliacinio skundo 3 lapas, t. 12, b.l. 30). Taigi, S. O. gynėjas apeliaciniame skunde pateikia vienas kitam prieštaraujančius teiginius dėl to, ar slapto sekimo metu 2011 m. kovo 17 d. nuteistasis atvažiavo prie (duomenys neskelbtini), Alytuje, ar ne. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, Alytaus miesto savivaldybės administracijos pateikti duomenys ir atspausdinta žemėlapio dalis iš tikrųjų patvirtina, kad nuo (duomenys neskelbtini), Alytuje, pakankamai nedideliu atstumu yra viešosios kapinės, išsidėsčiusios (duomenys neskelbtini), Alytuje. Kita vertus, atspausdintos nuotraukos įrodo, kad šalia šių kapinių lankytojams yra įrengtos kelios automobilių stovėjimo aikštelės. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių S. O. negalėjo pasistatyti automobilio „VW Passat“ šalia kapinių. Be to, kaip minėta, S. O. automobilis stovėjo šalia (duomenys neskelbtini), Alytuje, 2011 m. kovo 17 d., nuo 18.05 val. iki 18.07 val. ir nuo 18.16 val. iki 20.07 val. Įvertinus tuo metu buvusį tamsų paros metą, abejotina, kad nuteistasis atvažiavo kelioms valandoms aplankyti savo tėvo kapą. Byloje nenustatyta jokių kitų objektyvių priežasčių, kurioms esant jis turėjo pastatyti automobilį „VW Passat“ šalia (duomenys neskelbtini), Alytuje. Šiame kontekste pažymėtina, kad nėra duomenų, jog V. V. nuolat naudojosi S. O. automobiliu „VW Passat“ ir jo važiavimo šia transporto priemone maršrutai buvo užfiksuoti 2011 m. kovo 17 d. slapto sekimo metu. Iš 2011 m. kovo 21 d. pažymos dėl slapto sekimo Nr. 52-IL-726 turinio matyti, kad S. O. 2011 m. kovo 17 d. taip pat buvo stebimas tiesiogiai, fiksuojant jo bendravimą su kitais asmenimis, o šioje pažymoje nenurodyta, kad automobilis „VW Passat“ buvo perduotas V. V. naudotis (t. 5, b.l. 63). S. O. narkotinių ir psichotropinių medžiagų neteisėtas laikymas inkriminuotas laikotarpiu nuo ne vėliau kaip iki 2011 m. sausio 11 d. - 2011 m. balandžio 13 d., 15 val. Aptariamas slaptas sekimas buvo atliktas būtent šiuo laikotarpiu, todėl neviešo pobūdžio procesinės prievartos priemonės taikymo metu gauti duomenys yra reikšmingi šiai bylai. Konstatuotina, kad būtent S. O. atvyko prie (duomenys neskelbtini), Alytuje, ir šis atvykimas buvo neatsitiktinis, nes šalia esančiame gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini), Alytuje, buvo neteisėtai laikomos narkotinės ir psichotropinės medžiagos. Tokiai išvadai daryti reikšminga ta aplinkybė, kad po apsilankymo (duomenys neskelbtini), Alytuje, S. O. naudojamas automobilis tą pačią dieną, 20.14 val., nuvyko prie (duomenys neskelbtini), Alytuje (t. 5, b.l. 63), o kaip anksčiau nustatyta, namo rūsyje, esančiame (duomenys neskelbtini), Alytuje, taip pat buvo neteisėtai laikomos narkotinės ir psichotropinės medžiagos. A. C. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjai ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kad jis kartu su V. V. atvažiuodavo prie (duomenys neskelbtini), Alytuje, dėl aptartų priežasčių atmesti kaip nepagrįsti. Be to, A. C. ikiteisminio tyrimo teisėjai nurodė, kad jis važiavo prie minėto pastato 2011 m. vasario mėn. (t. 6, b.l. 147), tuo tarpu S. O. naudojamo automobilio „VW Passat“ slaptas sekimas buvo atliekamas kitu laiku, t. y. nuo 2011 m. kovo 2 d. iki nuteistojo sulaikymo dienos (t. 5, b.l. 48). Šios aplinkybės taip pat neleidžia teigti, kad A. C. su V. V. 2011 m. kovo 17 d. slaptai sekamu automobiliu „VW Passat“ atvažiavo prie (duomenys neskelbtini), Alytuje.

Remiantis tuo, kas nustatyta, pripažintina, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog S. O. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje. Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde cituojamos atitinkamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos, BK ir BPK nuostatos nebuvo pažeistos. Naikinti šią skundžiamo nuosprendžio dalį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį nėra teisinio pagrindo.

S. O. apeliaciniame skunde taip pat deklaratyviai teigia, kad apygardos teismas netinkamai subendrino S. O. paskirtas bausmes ir paskyrė jam per griežtą galutinę subendrintą 13 metų laisvės atėmimo bausmę. Su tokiu nemotyvuotu teiginiu negalima sutikti. Skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje yra nurodyta, kokiais remiantis BK straipsniais, buvo bendrinamos S. O. paskirtos atskiros laisvės atėmimo bausmės. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, prie griežčiausios 11 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pridėta dalis 3 metų laisvės atėmimo bausmės, paskirtos pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kad prie griežčiausios bausmės pridėta švelnesnės bausmės dalis yra aiškiai per didelė. Kitos S. O. paskirtos laisvės atėmimo bausmės buvo apimtos griežčiausia laisvės atėmimo bausme ir galutiniam subendrintos bausmės dydžiui neturi įtakos. Taigi, apygardos teismas, bendrindamas S. O. bausmes, nepažeidė baudžiamojo įstatymo nuostatų.

Dėl nuteistiesiems A. C. ir S. O. skirtinų bausmių

Pripažinus A. C. kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), o S. O. pripažinus kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį, sprendžiamas jiems skirtinų bausmių klausimas.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalimi, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Be skundžiamu nuosprendžiu įrodytos nusikalstamos veikos A. C. padarė dvi baigtas nusikalstamas veikas, numatytas BK 253 straipsnio 1 dalyje, kurios priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Nuteistasis veikė tiesiogine tyčia. Parenkant A. C. bausmės rūšį ir jos dydį už kiekvieną padarytą nusikaltimą atsižvelgtina į draudžiamų daiktų, kuriuos jis neteisėtai gabeno, rūšį ir jų kiekį. Nuteistasis padarė nusikalstamus veiksmus kartu su V. V., o karabinas „MAUSER“ ir šaudmenys buvo neteisėtai gabenami S. O. prašymu. A. C. abiem atvejais veikė kaip vykdytojas. Nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. A. C. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo teistas septynis kartus (t. 7, b.l. 13-17), teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Jis nusikalto praėjus nedideliam laiko tarpui po paleidimo iš pataisos įstaigos atlikus laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį. Po nusikalstamų veikų padarymo šioje byloje dėl A. C. buvo priimti dar trys nuosprendžiai (t. 11, b.l. 101-102). Nuteistasis anksčiau ne kartą buvo trauktas administracinėn atsakomybėn (t. 7, b.l. 90-92), jis, būdamas laisvėje, retai turėjo pastovią darbo vietą (t. 7, b.l. 94).

Be skundžiamu nuosprendžiu įrodytų nusikalstamų veikų S. O. padarė dvi baigtas nusikalstamas veikas, numatytas BK 253 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 2 dalyje, kurios priskiriamos atitinkamai apysunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 4-5 dalys). Nuteistasis veikė tiesiogine tyčia. Parenkant S. O. bausmės rūšį ir jos dydį už kiekvieną padarytą nusikaltimą atsižvelgtina į draudžiamų daiktų, kuriuos jis neteisėtai laikė, rūšį ir jų kiekį, taip pat jo vaidmenį darant BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Nenustatyta S. O. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jis anksčiau du kartus trauktas baudžiamojon atsakomybėn, iš kurių kartą – dėl neteisėto disponavimo narkotine medžiaga, neturint tikslo jos platinti (BK 259 straipsnio 2 dalis) (t. 8, b.l. 151-153, 154-155). S. O. taip pat devynis kartus trauktas administracinėn atsakomybėn, nusikalstamų veikų padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų (t. 8, b.l. 159-163), nedirbo (t. 8, b.l. 180-182).

Minėtos aplinkybės neigiamai apibūdina nuteistuosius, rodo jų pakankamai didelį pavojingumą visuomenei, kadangi jie ignoruoja visuomenėje nustatytas taisykles ir yra socialiai pavojingi. Todėl darytina išvada, kad A. C. ir S. O. padarė nusikaltimus ne atsitiktinai dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo pačių antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamų poelgių, t. y. jų neteisėti veiksmai buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jų ankstesnio elgesio padarinys. Todėl A. C. ir S. O. už kiekvieną padarytą nusikaltimą skiriama laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis yra mažesnis už baudžiamojo įstatymo straipsnių sankcijose numatytą vidurkį. Nuteistiesiems paskirtos bausmės bendrinamos su skundžiamu nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir nustatomos naujos galutinės subendrintos bausmės.

Byloje nustatyta, kad A. C. buvo laikinai sulaikytas nuo 2011 m. vasario 4 d. iki 2011 m. vasario 5 d. (vieną dieną), taip pat ši procesinė prievartos priemonė bei kardomoji priemonė – suėmimas nuteistajam buvo taikoma nuo 2011 m. balandžio 13 d. iki 2011 m. gegužės 4 d. (t. 6, b.l. 126-127, 128, 192-193, 199-200). Šis laikas skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai nebuvo įskaitytas į A. C. paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką, todėl padaryta klaida ištaisoma. Be to, apygardos teismas į V. V. paskirtą galutinę subendrintą bausmę neįskaitė jo laikino sulaikymo laiką nuo 2011 m. vasario 4 d. iki 2011 m. vasario 5 d. (vieną dieną) (t. 7, b.l. 98-99). Ši Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio dalis nėra skundžiama apeliacine tvarka, tačiau siekiant nuteistajam nepagrįstai neapriboti laisvės pataisos įstaigoje, minėtas laikino sulaikymo laikas įskaitomas į V. V. paskirtą galutinę subendrintą bausmę.

Dėl V. V. apeliacinio skundo

Šioje byloje V. V. padavė apeliacinį skundą prašydamas pakeisti Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendį, sušvelninant jo teisinę padėtį, tačiau bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nuteistasis informavo, kad jis atšaukia savo apeliacinį skundą. BPK 316 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad prašymai dėl skundų atšaukimo gali būti paduoti iki teismo pranešimo posėdžių salėje apie nuosprendžio ar nutarties paskelbimo laiką ir vietą. Kadangi V. V. atšaukė apeliacinį skundą iki baudžiamojo proceso įstatyme numatyto momento, todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad vertinti skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą remiantis V. V. apeliaciniu skundu nėra teisinio pagrindo. V. V. apeliacinis skundas paliekamas nenagrinėtu ir procesas šioje dalyje nutraukiamas (BPK 316 straipsnio 5 dalis).

Dėl Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų atlyginti išlaidas

Lietuvos apeliaciniame teisme gautas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015 m. kovo 30 d. prašymas Nr. (4.22.) TPA-1062/996 ir 2015 m. balandžio 17 d. prašymas Nr. (4.22.) TPA-1202 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, kuriuose informuojama, kad šios tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatės K. Sandaraitė-Butvilienė ir D. Dereškevičienė teikia antrinę teisinę pagalbą V. V. ir A. C. šioje byloje, dėl ko spręstinas klausimas dėl advokačių užmokesčio priteisimo iš nuteistųjų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai byloje gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymai netenkinami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-7-173/2014, 2K-322/2014). BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Taigi, įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo (išteisintojo) valios. Atsižvelgiant į tai, tenkinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymus priteisti iš nuteistųjų V. V. ir A. C. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos turėtas išlaidas nėra teisinio pagrindo. Tokios išvados nepaneigia ta aplinkybė, kad nuteistasis V. V. atšaukė savo apeliacinį skundą šioje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 316 straipsnio 5 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 3 ir 4 punktais, 329 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio dalis, kuriomis A. C. išteisintas iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto disponavimo medžiokliniu šautuvu „TOZ-BM“ ir šaudmenimis) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto disponavimo karabinu „MAUSER“ ir šaudmenimis), neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas, bei priimti naują apkaltinamą nuosprendį:

A. C. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto disponavimo medžiokliniu šautuvu „TOZ-BM“ ir šaudmenimis) bei jį nuteisti 1 metų laisvės atėmimo bausme;

A. C. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto disponavimo karabinu „MAUSER“ ir šaudmenimis) bei jį nuteisti 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio dalį dėl A. C. atlikto bausmių bendrinimo ir išspręsti šį klausimą tokiu būdu:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, A. C. bausmes, paskirtas šiuo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį, subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirta Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, ir su Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 26 d. nuosprendžiu paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausme, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių, bei A. C. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams ir 7 (septyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į A. C. paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaityti šioje byloje taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2011 m. vasario 4 d. iki 2011 m. vasario 5 d. (viena diena), laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo laiką nuo 2011 m. balandžio 13 d. iki 2011 m. gegužės 4 d., taip pat bausmės dalį, atliktą pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 26 d. nuosprendį.

Taip pat panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio dalis, kuriomis S. O. išteisintas iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto disponavimo 50 vnt. šaudmenų) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas, bei priimti naują apkaltinamą nuosprendį:

S. O. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto disponavimo 50 vnt. šaudmenų) bei jį nuteisti 1 metų laisvės atėmimo bausme;

S. O. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalį bei jį nuteisti 8 metų ir 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio dalį dėl S. O. atlikto bausmių bendrinimo ir išspręsti šį klausimą tokiu būdu:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, S. O. bausmę, paskirtą šiuo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto disponavimo 50 vnt. šaudmenų), subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu paskirta 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį bei 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį ir S. O. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmę, paskirtą šiuo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalį, subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausme pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį bei 11 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalį ir S. O. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 13 metų ir 5 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 2 punktu, paskirtą subendrintą 13 metų ir 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti apėmimo būdu su paskirta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausme ir S. O. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 13 (trylikai) metų ir 5 (penkiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

V. V. į Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmę įskaityti jo laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2011 m. vasario 4 d. iki 2011 m. vasario 5 d. (vieną dieną).

Kitą Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistojo S. O. gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo V. V. apeliacinį skundą palikti nenagrinėtą ir procesą šioje dalyje nutraukti.

Kolegijos pirmininkė Rūta MickevičienėTeisėjai Regina GaudutienėKęstutis Jucys