Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Mickevičienės,

gynėjams advokatams Sauliui Juzukoniui, Vidutei Tiškuvienei, Daivai Dereškevičienei ir Kristinai Sandaraitei-Butvilienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro, nuteistojo S. O. gynėjo ir nuteistojo V. V. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. C. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalyje (perkvalifikavus iš BK 260 straipsnio 1 dalies), ir nuteistas laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir A. C. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

A. C. išteisintas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), kadangi neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant šiuos nusikaltimus.

S. O. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas:

pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

pagal BK 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų 6 mėnesiams;

pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (dėl karabino MASER, 38 šovinių ir parako) – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 mėnesiams;

pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 13 (trylikai) metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir S. O. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 13 (trylikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

S. O. išteisintas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį (dėl 50 vnt. šaudmenų), kadangi neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant šiuos nusikaltimus.

V. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 253 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), 24 straipsnio 6 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), ir nuteistas:

pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (dėl medžioklinio šautuvo, 38 šovinių ir 1 šovinio) – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (dėl karabino MAUSER ir 38 šovinių) – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų;

pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (dėl kanapių, metamfetamino, bromazepamo) – laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (dėl kanapių) – laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 13 (trylikai) metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, ši subendrinta bausmė apėmimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, ir V. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti A. V. ir G. Č., tačiau nuosprendis dėl jų apeliacine tvarka neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. nuteistas už tai, kad kartu su A. V. neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis, o būtent: A. V. 2000 m. pabaigoje, tiksliai nenustatytu laiku, neteisėtai, neturėdamas leidimo iš kito asmens įgijo šaunamąjį ginklą - dvivamzdį lygiavamzdį 16-o kalibro medžioklinį šautuvą „TOZ-BM“, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), priskiriamą „C“ šaunamųjų ginklų kategorijai, skirtą šaudyti 16 kalibro medžiokliniais šoviniais, ir 38 vnt. šaudmenų - 16-o kalibro medžioklinių šovinių, skirtų šaudyti iš 16 kalibro lygiavamzdžių medžioklinių šautuvų ir tinkamų šaudyti iš 16-o kalibro medžioklinio šautuvo „TOZ-BM“, minėtą šautuvą ir šaudmenis neteisėtai, neturint leidimo, laikė savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Alytaus r., iki 2011 m. sausio mėnesio pradžios, o 2011 m. sausio mėnesio pradžioje, tikslesnė data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, neteisėtai, neturėdamas leidimo, už 300 Lt šį šaunamąjį ginklą bei šaudmenis pardavė V. V., kuris minimą šautuvą ir šaudmenis neteisėtai, neturėdamas leidimo nupirko, automobiliu BMW 524 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), pargabeno į V. V. priklausantį sandėliuką, esantį Alytaus m., (duomenys neskelbtini), ir ten juos toliau neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė iki 2011 m. balandžio 13 d., 18.00 val., kuomet Alytaus apskrities VPK policijos pareigūnai kratos metu šaunamąjį ginklą ir šaudmenis rado ir paėmė. V. V. taip pat ikiteisminio tyrimo metu, nenustatytu laiku ir vietoje, iš nenustatyto asmens, neteisėtai, neturėdamas leidimo, įgijo vieną šaudmenį – pramoninės gamybos, 5,45 mm kalibro, 1974 m. pavyzdžio, šovinį, skirtą 1974 m. pavyzdžio Kalašnikovo konstrukcijos automatams AK-74, rankiniams kulkosvaidžiams PIIK-74 ir kitiems ginklams, priskiriamą „A“ šaudmenų kategorijai ir šį šaudmenį neteisėtai laikė savo bute, esančiame Alytaus m., (duomenys neskelbtini), iki 2011 m. vasario 4 d., 17.00 val., kuomet Alytaus apskrities VPK policijos pareigūnai kratos metu šį šaudmenį rado ir paėmė. Šiais veiksmais V. V. ir A. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

Šios nusikalstamos veikos (medžioklinio šautuvo ir 38 vnt. šovinių įgijimu, gabenimu) padarymu buvo kaltinamas ir A. C., tačiau nenustatyta, kad jis būtų veikęs bendrai su V. V. ir padaręs minimą nusikalstamą veiką.

S. O. nuteistas už tai, kad kartu su G. Č. neteisėtai disponavo (įgijo, laikė, platino) narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, o būtent: S. O. 2011 m. balandžio 11 d., savo bute, esančiame Alytaus m., (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą platinti, neteisėtai laikė 1,665 g miltelių, turinčių savo sudėtyje 0,194 g narkotinės medžiagos heroino, kurią tą pačią dieną, 11 val. 30 min., tame pačiame bute, neteisėtai už 240 Lt pardavė G. Č., o G. Č. 2011 m. balandžio 11 d., 11 val. 30 min., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Alytaus m., turėdamas tikslą platinti, neteisėtai iš S. O. įgijo du paketus su 1,665 g miltelių, turinčių savo sudėtyje 0,194 g narkotinės medžiagos heroino, šią narkotinę medžiagą neteisėtai laikė prie savęs, Alytaus mieste, iki 12 val., kuomet prie Š. (duomenys pakeisti) pagrindinės mokyklos, esančios Alytaus m., (duomenys neskelbtini), pamatęs policijos pareigūnus, narkotinę medžiagą išmetė ant žemės ir ją surado policijos pareigūnai. Šiais veiksmais S. O. ir G. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

A. C. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, būtent: 2011 m. vasario 4 d., iki 14 val. 30 min., jis neteisėtai, iš nenustatyto asmens įgijo penkis paketėlius su 1,548 g miltelių, turinčių savo sudėtyje 0,233 g narkotinės medžiagos heroino, turėdamas tikslą ją naudoti savo reikmėms, šią narkotinę medžiagą neteisėtai gabeno automobiliu BMW 524 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) iki 2011 m. vasario 4 d., 14 val. 30 min., Alytaus mieste, kuomet Alytaus m., (duomenys neskelbtini) g., pamatęs policijos pareigūnus keturis paketėlius su narkotine medžiaga išmetė, o vieną paketėlį su narkotine medžiaga Alytaus apskrities VPK policijos pareigūnai rado automobilio apžiūros metu ir paėmė. Šiais veiksmais A. C. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

A. C. taip pat buvo kaltinamas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, kad 2011 m. sausio mėnesio pradžioje, padedamas V. V., S. O. prašymu, iš S. O. namų, esančių Alytaus m., (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturint leidimo, pergabeno automobiliu BMW 524 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) šaunamąjį ginklą - pramoninės gamybos 7,92 kalibro 1924(30 modelio karabiną „MAUSER“, priskiriamą „C“ šaunamųjų ginklų kategorijai, 35 vnt. šaudmenų – pramoninės gamybos 7,92 mm kalibro šovinių „MAUSER“, skirtų šaudyti iš 7,92 mm kalibro daugelio modelių graižtvinių šaunamųjų ginklų, taip pat 3 vnt. šaudmenų – pramoninės gamybos 8 mm kalibro medžioklinių šovinių, skirtų šaudyti iš 8 mm kalibro daugelio modelių graižtvinių medžioklinių šaunamųjų ginklų ir tinkamų šaudyti iš 1924(30 modelio karabino „MAUSER“, į V. V. priklausantį sandėliuką, esantį Alytaus m., (duomenys neskelbtini), kuriame S. O. juos toliau neteisėtai, neturėdamas leidimo laikė iki 2011 m. balandžio 13 d., 18 val., kuomet Alytaus apskrities VPK policijos pareigūnai kratos metu šaunamąjį ginklą ir šaudmenis rado ir paėmė, tačiau nenustatyta, kad jis (A. C.) būtų veikęs bendrai su V. V. ar S. O. nurodymu ir tokiu būdu padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

S. O. ir V. V., pastarajam padedant, neteisėtai, turint tikslą platinti, laikė, gabeno labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, o būtent: S. O. ne vėliau kaip iki 2011 m. sausio 11 d., iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su V. V., šiam, kaip padėjėjui, sutikus saugoti platinimui skirtas narkotines ir psichotropines medžiagas patalpose, esančiose Alytaus m., (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą platinti, neteisėtai, ne vėliau kaip iki 2011 m. sausio 11 d., atgabeno pas V. V., adresu (duomenys neskelbtini), Alytaus m., 95,645 g. miltelių, turinčių savo sudėtyje 33,409 g narkotinės medžiagos heroino, ir 127,667 g miltelių, turinčių savo sudėtyje 44,014 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, šias narkotines ir psichotropines medžiagas perdavė V. V., kuris šias narkotines bei psichotropines medžiagas, skirtas platinti, pagal išankstinį susitarimą toliau laikė saugodamas gyvenamojo namo, esančio Alytaus m. (duomenys neskelbtini), palėpėje iki 2011 m. balandžio 13 d., 15 val., kuomet Alytaus apskrities VPK policijos pareigūnai kratos metu šias narkotines ir psichotropines medžiagas rado ir paėmė. Šiais veiksmais S. O. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, V. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje.

V. V. taip pat nuteistas už tai, kad savo asmeniniam poreikiui neteisėtai laikė narkotines medžiagas, neturėdamas tikslo jas platinti, o būtent: neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai, savo namuose, esančiuose Alytaus m., (duomenys neskelbtini), iki 2011 m. vasario 4 d., 17 val., laikė augalinės kilmės medžiagos, turinčios savo sudėtyje 1,205 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, augalinės kilmės medžiagos, turinčios savo sudėtyje 3,942 g narkotinės medžiagos kanapių dervos, 1,107 g miltelių, turinčių savo sudėtyje 0,164 g psichotropinės medžiagos metamfetamino ir 20 vnt. tablečių, turinčių savo sudėtyje 0,060 g psichotropinės medžiagos bromazepamo, kuomet Alytaus apskrities VPK policijos pareigūnai kratos metu šias narkotines ir psichotropines medžiagas rado ir paėmė. Šiais veiksmais V. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

V. V. taip pat nuteistas už tai, kad neteisėtai laikė narkotines medžiagas, neturėdamas tikslo jas platinti, o būtent: neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, savo asmeniniam poreikiui, neteisėtai savo namuose, esančiuose Alytaus m., (duomenys neskelbtini), nuo 2011 m. vasario 5 d. iki 2011 m. balandžio 11 d., 13 val. 40 min., laikė 3,62 g augalinės kilmės medžiagos, turinčios savo sudėtyje 3,62 g narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių, iki 2011 m. balandžio 11 d., maždaug 13 val. 40 min., kuomet Alytaus apskrities VPK policijos pareigūnai kratos metu narkotines medžiagas rado ir paėmė. Šiais veiksmais V. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

S. O. taip pat nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis, o V. V. neteisėtai tą patį šaunamąjį ginklą ir šaudmenis gabeno, taip pat S. O. neteisėtai disponavo sprogstamąja medžiaga, o būtent: S. O. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, iš nenustatyto asmens, neteisėtai, neturėdamas leidimo, iš nenustatyto asmens, neteisėtai, neturėdamas leidimo įgijo 1,2 g svaidomojo poveikio sprogstamosios medžiagos – pramoninės gamybos bedūmio parako, skirto šaudmenų užtaisymui, ir šią medžiagą neteisėtai laikė savo bute, esančiame Alytaus m., (duomenys neskelbtini), iki 2011-04-11, 12 val. 40 min., kuomet Alytaus apskrities VPK policijos pareigūnai kratos metu šią sprogstamąją medžiagą rado ir paėmė, bei taip pat įgijo šaunamąjį ginklą - pramoninės gamybos 7,92 kalibro 1924(30 modelio karabiną „MAUSER“, priskiriamą „C“ šaunamųjų ginklų kategorijai, 35 vnt. šaudmenų – pramoninės gamybos 7,92 mm kalibro šovinių „MAUSER“, skirtų šaudyti iš 7,92 mm kalibro daugelio modelių graižtvinių šaunamųjų ginklų, taip pat 3 vnt. šaudmenų – pramoninės gamybos 8 mm kalibro medžioklinių šovinių, skirtų šaudyti iš 8 mm kalibro daugelio modelių graižtvinių medžioklinių šaunamųjų ginklų ir tinkamų šaudyti iš 1924 (30 modelio karabino „MAUSER“, šį šaunamąjį ginklą ir šaudmenis neteisėtai, neturėdamas leidimo laikė savo namuose, esančiuose adresu Alytaus m., (duomenys neskelbtini), iki 2011 m. sausio mėnesio pradžios, po ko, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, padedamas V. V. šiam tuos pačius šaunamąjį ginklą ir šaudmenis neteisėtai, neturint leidimo, S. O. prašymu, pergabenus automobiliu BMW 524 (valst. nr. (duomenys neskelbtini)), į V. V. priklausantį sandėliuką, esantį Alytaus m., (duomenys neskelbtini), ten paslėpus lentynoje, juos toliau neteisėtai, neturėdamas leidimo laikė iki 2011 m. balandžio 13 d., 18 val., kuomet Alytaus apskrities VPK policijos pareigūnai kratos metu šaunamąjį ginklą ir šaudmenis rado ir paėmė. Šiais veiksmais S. O. ir V. V. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 253 straipsnio 1 dalyje.

S. O. taip pat nuteistas už tai, kad neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, disponavo narkotinėmis medžiagomis, o būtent: neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, savo asmeniniam poreikiui jis neteisėtai iki 2011 m. balandžio 11 d., 12 val. 40 min., savo namuose, esančiuose Alytaus m., (duomenys neskelbtini), laikė 3,04 gr miltelių, turinčių savo sudėtyje 3,04 g narkotinės medžiagos kanapių dervos, kuomet 2011 m. balandžio 11 d., 12 val. 40 min., Alytaus apskrities VPK policijos pareigūnai kratos metu šią narkotinę medžiagą rado ir paėmė. Šiais veiksmais S. O. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

S. O. buvo kaltinamas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį tuo, kad jis, turėdamas tikslą platinti, iki 2011-04-13 dienos, 18.00 val., Alytaus m., (duomenys neskelbtini), esančiame sandėliuke, priklausančiame V. V., neteisėtai laikė didelį kiekį – 15,017 g miltelių, turinčių savo sudėtyje 5,473 g narkotinės medžiagos heroino, 44,837 g miltelių, turinčių savo sudėtyje 14,268 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino g, 0,877 g miltelių, turinčių savo sudėtyje 0,564 g psichotropinės medžiagos amfetamino, augalinės kilmės medžiagos, turinčios savo sudėtyje 19,30 g narkotinės medžiagos kanapių (ir jų dalių), bei kaltinamas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį tuo kad jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, iš nenustatyto asmens, neteisėtai, neturėdamas leidimo, įgijo 50 vnt. šaudmenų – pramoninės gamybos 22 (5,6 mm) kalibro ilgųjų žiedinio įskėlimo šovinių, skirtų šaudyti iš 22 (5,6 mm) kalibro daugelio modelių graižtvinių šautuvų, karabinų, revolverių ir pistoletų, kuriuos neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė tam pačiam sandėliuke, esančiame Alytaus m., (duomenys neskelbtini), iki 2011-04-13, 18 val., kuomet Alytaus apskrities VPK policijos pareigūnai kratos metu šaudmenis rado ir narkotines medžiagas rado ir paėmė. Nesant įrodymų, patvirtinančių, kad S. O. dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas, jis pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį išteisintas.

Mano teismą netinkamai kvalifikavus jo nusikalstamus veiksmus pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, nepagrįstai pripažinus kaltu dėl vieno šaudmens neteisėto įgijimo ir laikymo, taip pat tinkamai neįvertinus visų bylos aplinkybių, jo asmenybę apibūdinančių duomenų ir paskyrus per griežtą, teisingumo principui prieštaraujančią bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nuteistojo S. O. gynėjo apeliacinis skundas atmetamas, o nuteistojo V. V. apeliacinis skundas paliekamas nenagrinėtu ir procesas šioje dalyje nutraukiamas.

Dėl A. C. išteisinimo iš kaltinimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos)

BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Šiame straipsnyje kriminalizuotos skirtingo pobūdžio alternatyvios veikos, susijusios su šaunamuoju ginklu, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis, t. y. tokių daiktų neteisėtas gaminimas, įgijimas, laikymas, nešiojimas, gabenimas ar realizavimas. Taigi, bent vienos BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos alternatyvios veikos padarymas užtraukia kaltininkui baudžiamąją atsakomybę.

V. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad A. K. supažindino V. V. ir A. C. su A. V.. Jie važiavo pas A. V. du kartus, t. y. pirmą kartą važiavo 2010 m., o antrą kartą – 2011 m. sausio mėn., kai buvo perkamas medžioklinis šautuvas. V. V. važiavo su A. C., nes pastarasis labiau išmanė apie šaunamuosius ginklus. Prieš perkant medžioklinį šautuvą iš A. V., šis daiktas buvo patikrintas, ar veikia. Taip pat buvo įsigyti kaltinime nurodyti šoviniai. Visi daiktai vėliau padėti į V. V. priklausantį sandėliuką (t. 10, b.l. 46-47). V. V., apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjos, patvirtino, kad būdamas A. V. gyvenamojoje vietoje, A. C. išbandė aptariamą šaunamąjį ginklą. Be to, nuteistasis parodė, kad jis pirmą kartą pas A. V. nuvažiavo su A. K. (t. 7, b.l. 133). V. V. davė iš esmės tokius pačius parodymus apklausų, atliktų tyrėjo, metu (t. 7, b.l. 125-128, b.l. 149-151). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, A. V. patvirtino, kad V. V. ir A. C. 2010 m. atvažiavo pas A. V. ir teiravosi jo dėl galimybės įsigyti medžioklinį šautuvą. Nuteistasis 2011 m. sausio mėn. pardavė šį ginklą V. V., atvykusiam su A. C.. A. V. ir A. C. išbandė medžioklinį šautuvą (t. 10, b.l. 46). A. V. davė iš esmės analogiškus parodymus apklausiamas tyrėjo ir ikiteisminio tyrimo teisėjos, tik nurodė, kad pirmą kartą į jo gyvenamąją vietą atvažiavo V. V. su A. K. (t. 6, b.l. 33-35, 39-40, 44-45). A. C. teisiamajame posėdyje nurodė, kad jis su V. V. sėdo į automobilį ir nuvažiavo į kaimą, kuriame gyveno A. V.. Abu nuteistieji važiuodami tarpusavyje nekalbėjo apie ginklus. A. C. pripažino, kad jis iššovė iš medžioklinio šautuvo. V. V. nusipirko šį šaunamąjį ginklą ir šaudmenis iš A. V., įsidėjo juos į automobilio bagažinę ir nuteistieji išvažiavo. Po to, V. V. nuėjo į namo rūsį, kur nunešė šaunamąjį ginklą ir šaudmenis (t. 10, b.l. 178-179). Tokie A. C. parodymai iš esmės atitinka jo parodymus, duotus tyrėjui ir ikiteisminio tyrimo teisėjai (t. 6, b.l. 139-141, 149, 159-162). Teisėjų kolegija nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti nuteistųjų V. V., A. V. ir A. C. parodymais, kurie viso baudžiamojo proceso metu yra iš esmės nuoseklūs, tarpusavyje atitinka ir papildo vieni kitus.

Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apygardos teismu, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog A. C. inkriminuotomis aplinkybėmis neteisėtai gabeno karabiną „MAUSER“ ir kaltinime išvardintus šaudmenis.

Dėl S. O. išteisinimo iš kaltinimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje peržiūrėjus dviejuose kompaktiniuose diskuose esančius įrašus, nustatyta, kad didelis skaičius asmenų trumpam užeidavo į namą, esantį (duomenys neskelbtini), Alytuje, ir po to išeidavo iš jo (t. 5, b.l. 67, 75).

Analizuojant aptartų įrodymų visumą, nustatyta, kad S. O. inkriminuotu laiku naudojosi V. V. sandėliuku, esančiu (duomenys neskelbtini), Alytuje. Nuteistasis V. V. betarpiškai matė, kad S. O. lankėsi minėtoje patalpoje. Tokius V. V. parodymus netiesiogiai patvirtino nuteistasis A. C. ir liudytoja V. V.. S. O. gyvenamojoje vietoje buvo rastas raktas, tinkantis atidaryti sandėliuko duris. Remiantis V. V. duotais nuosekliais parodymais, jis, prieš užeidamas į sandėliuką, pasiimdavo raktą iš S. O.. Taigi, nėra abejonių, kad S. O. kontroliavo patekimą į sandėliuką. Priešingu atveju laikyti šios patalpos durų raktą savo gyvenamojoje vietoje yra nelogiškas nuteistojo elgesys, tuo labiau kad jis gyveno ne bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Alytuje. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad kitas asmuo disponavo raktu, kuriuo būtų galima patekti į sandėliuką be S. O. žinios. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad aptariamame sandėliuke lankėsi V. V., A. C., liudytojas A. K. ir kiti tiksliai nenustatyti asmenys. Byloje nustatyta, kad tuo metu, kai sandėliuke, esančiame (duomenys neskelbtini), Alytuje, buvo rastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos bei šaudmenys, A. K. realiai nesinaudojo šia patalpa, nes jis buvo išvykęs į Angliją (t. 10, b.l. 176-177). V. V. ir A. C. nepripažino, kad sandėliuke rasti draudžiami daiktai priklauso jiems. Tai, kad V. V. lankėsi šioje patalpoje be S. O. ir laikė jam priklausantį šaunamąjį ginklą bei šaudmenis, savaime neleidžia teigti, kad S. O. neturėjo savo žinioje inkriminuotų narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei šaudmenų. V. V. baudžiamajame procese nenurodė, kad jis dažnai ateidavo į sandėliuką. Šiam nuteistajam, siekiant paimti draudžiamas medžiagas iš aptariamos patalpos, kiekvieną kartą reikėtų prašyti S. O. duoti raktą, o pastarajam, iš tiesų nežinančiam, kas yra laikoma sandėliuke, V. V. elgesys keltų įtarimų. Tačiau byloje nenustatyta tokių aplinkybių. Byloje taip pat nesurinkta pakankamai patikimų įrodymų, patvirtinančių kad A. C. lankėsi sandėliuke, esančiame (duomenys neskelbtini), Alytuje. Apygardos teismo teiginys, kad šioje patalpoje lankėsi kiti tiksliai nenustatyti asmenys, yra deklaratyvus. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad sandėliukas buvo rakinamas, taip apsunkinant galimybę pašaliniams asmenims pakliūti į šią patalpą, o teigti, kad pašaliniai asmenys turėjo interesą lankytis būtent sandėliuke, esančiame (duomenys neskelbtini), Alytuje, kurio raktu disponavo S. O., nėra teisinio pagrindo. Be to, S. O. baudžiamajame procese nenurodė, kad jis davė sandėliuko raktą dideliam skaičiui asmenų. Priešingai – nuteistasis teisiamajame posėdyje tvirtino, kad jis nedisponavo šiuo daiktu (t. 11, b.l. 18). Atkreiptinas dėmesys, kad S. O. ikiteisminiame tyrime ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo nuoseklus nurodydamas, dėl kokių priežasčių buvo rastas sandėliuko, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, raktas jo gyvenamojoje vietoje. Nuteistasis ikiteisminiame tyrime teigė, kad jis, paėmęs iš sandėliuko padangas, parsinešė raktą namo, nes A. K. buvo išvažiavęs iš Lietuvos ir šio daikto nebuvo kam atiduoti (t. 8, b.l. 66). S. O. teisiamajame posėdyje jau tvirtino, kad jis, pasiėmęs padangas iš sandėliuko, raktą atidavė V. V.. S. O. negalėjo paaiškinti, kaip sandėliuko raktas atsirado jo gyvenamojoje vietoje atliekant kratą (t. 11, b.l. 18). Akivaizdu, kad S. O. teisiamajame posėdyje iškėlė minėtą naują versiją išgirdęs V. V. parodymus, kad jis paėmė sandėliuko raktą iš S. O. siekiant pergabenti šaunamąjį ginklą ir šaudmenis (t. 10, b.l. 47). Tokie nuteistojo parodymai nelaikytini patikimais, kurias galima remtis nustatant šiai bylai reikšmingas aplinkybes.

Sprendžiant klausimą dėl S. O. kaltės neteisėtai disponavus sandėliuke, esančiame (duomenys neskelbtini), Alytuje, rastomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, būtina įvertinti tą aplinkybę, kad byloje yra įrodyta, jog S. O. bylai reikšmingu laiku neteisėtai laikė narkotinę medžiagą – 0,194 g heroino, kurią vėliau už atlygį pardavė G. Č.. S. O. apeliaciniame skunde neskundžia šios Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio dalies. Be to, jis nuteistas už neteisėtą disponavimą, turint tikslą platinti, heroinu ir metamfetaminu, kurie buvo rasti gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Alytuje. Narkotinės medžiagos – heroino pėdsakų rasta ir S. O. gyvenamojoje vietoje (t. 1, b.l. 154-155, 161-162). Be to, kaip minėta, V. V. parodė, kad jis įsigijo narkotinę medžiagą – kanapes (ir jų dalis), rastą jo gyvenamojoje vietoje, iš S. O. (t. 10, b.l. 48). Šios aplinkybės patvirtina, kad S. O. neteisėtai disponavo tokiomis pačiomis narkotinių ir psichotropinių medžiagų rūšimis, kurios taip pat buvo nustatytos sandėliuke, esančiame (duomenys neskelbtini), Alytuje (heroinas, kanapės (ir jų dalys), metamfetaminas). G. Č. ikiteisminio tyrimo teisėjai parodė, kad jis reguliariai pirko narkotikų iš S. O. (t. 6, b.l. 96-99). Jis nurodė iš esmės tokią pačią aplinkybę teisiamajame posėdyje (t. 11, b.l. 17). Šiame kontekste svarbūs nuteistojo A. C. ir V. V. ikiteisminio tyrimo teisėjai duoti parodymai. A. C. nurodė, kad A. K. išvažiavus į Angliją, S. O. perėmė prekybą narkotikais. Pastarasis pasiėmė likusius narkotikus iš A. K. ir pradėjo narkotikų prekybą (t. 6, b.l. 145). Tuo tarpu V. V. nurodė, kad S. O. buvo pagrindinis prekybos narkotikais organizatorius (t. 7, b.l. 133-134). Taigi, nėra abejonių, kad S. O. iki sulaikymo užsiėmė prekyba draudžiamomis medžiagomis.

Vertinant S. O. pareikšto kaltinimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį pagrįstumą, svarbiu įrodymu laikytini nuteistojo DNR pėdsakai, rasti sandėliuke, esančiame (duomenys neskelbtini), Alytuje, ant tirti pateiktų popierinių vamzdelių. Pažymėtina, kad šie popieriniai vamzdeliai buvo padėti plastikinėje vonelėje, kurioje taip pat buvo plastikiniai užspaudžiami maišeliai, folijos lankstinukas. Šie vonelėje rasti daiktai supakuoti į paketą Nr. 0022270 (t. 2, b.l. 16). Atlikus objektų cheminį tyrimą, buvo surašyta Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2011 m. gegužės 13 d. specialisto išvada Nr. 140-(2722)-IS1-2909, kurioje konstatuota, kad ant minėtame pakete buvusių popierinių tūtelių, tuščio plastikinio maišelio ir folijos skiautės paviršių rasta narkotinės medžiagos – heroino pėdsakų (t. 2, b.l. 62-63). Nors kratos protokole ir aptariamoje specialisto išvadoje tam tikri nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti daiktai yra nevienodai lingvistiškai apibūdinami, pavyzdžiui, popierinis vamzdelis (popierinė tūtelė) ar folijos lankstinukas (folijos skiautė), tačiau nėra abejonių, kad kratos metu sandėliuke, esančiame (duomenys neskelbtini), Alytuje, rasti ir vėliau specialiam tyrimui pateikti objektai yra tie patys. Šiais įrodymais nustatytas aplinkybes siejant kartu su anksčiau aptartomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad S. O. buvo žinoma, jog sandėliuke esančiame (duomenys neskelbtini), Alytuje, buvo neteisėtai laikomos narkotinės ir psichotropinės medžiagos.

Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijos (2011 m. vasario 1 d. įsakymo Nr. V-93 redakcija), S. O. neteisėtai laikyto heroino kiekis laikytinas dideliu. Nuteistojo neteisėtai sandėliuke, esančiame (duomenys neskelbtini), Alytuje, laikytų narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiai bei rūšių skaičius, jo neteisėtai disponuotos draudžiamos medžiagos pardavimas G. Č., taip pat aplinkybės, susijusios su draudžiamų medžiagų neteisėtu laikymu gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Alytuje, leidžia daryti išvadą, kad S. O. inkriminuotos narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo skirtos jas platinti.

Apygardos teismas atsietai vertino atskirus bylos įrodymus ir jų visumą, neatsižvelgė į visas bylos įrodymais nustatytas aplinkybes, taip padarydamas neteisingas išvadas. Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 19 d. išteisinamasis nuosprendis šioje dalyje naikinamas ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 2 punktas).

2011 m. balandžio 11 d. kratos protokole užfiksuota, kad aptariamo sandėliuko antroje lentynoje nuo apačios buvo rasta dėžutė su 50 vnt. šaudmenų – pramoninės gamybos .22 (5,6 mm) kalibro ilgųjų žiedinio įskėlimo šovinių (t. 2, b.l. 16). Toje pačioje lentynoje buvo rastos S. O. inkriminuotos narkotinės ir psichotropinės medžiagos (t. 2, b.l. 16-17, 39-40, 50-51). Kaip minėta, S. O. betarpiškai kontroliavo patekimą į sandėliuką, esantį (duomenys neskelbtini), Alytuje, jis neteisėtai laikė šioje patalpoje narkotines ir psichotropines medžiagas. V. V. baudžiamajame procese nenurodė, kad 50 vnt. šaudmenų priklauso jam. Priešingos išvados neleidžia daryti ta aplinkybė, kad šis nuteistasis sandėliuke neteisėtai laikė šaunamąjį ginklą ir kitus šaudmenis. Įvertinus šaudmenų ir draudžiamų medžiagų radimo vietą, S. O. lankymosi dažnumą name, esančiame (duomenys neskelbtini), Alytuje, jo disponavimą sandėliuko raktu, tai, kad šis nuteistasis neteisėtai laikė kitus šaudmenis toje pačioje patalpoje, taip pat atsižvelgiant į kitas aplinkybes, kurios nustatytos pripažinus S. O. kaltu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, pripažintina, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad nuteistasis neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė V. V. priklausančiame sandėliuke, esančiame (duomenys neskelbtini), Alytuje, 50 vnt. šaudmenų – pramoninės gamybos .22 (5,6 mm) kalibro ilgųjų žiedinio įskėlimo šovinių, skirtų šaudyti iš .22 (5,6 mm) kalibro daugelio modelių graižtvinių šautuvų, karabinų, revolverių ir pistoletų nuo ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytos dienos iki 2011 m. balandžio 13 d., 18 val., kuomet Alytaus apskrities VPK policijos pareigūnai kratos metu šaudmenis rado ir paėmė, taip padarydamas BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 19 d. išteisinamasis nuosprendis šioje dalyje naikinamas ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 2 punktas).

S. O. taip pat buvo inkriminuotas šių šaudmenų neteisėtas įgijimas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje iš nenustatyto asmens. Kiekviena iš BK 253 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių veikų atitinka iš esmės savarankišką nusikaltimo sudėtį. Todėl teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 253 straipsnio 1 dalyje nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų. Byloje nesurinkta jokių įrodymų, kuriais remiantis galima nustatyti esmines pramoninės gamybos .22 (5,6 mm) kalibro ilgųjų žiedinio įskėlimo šovinių neteisėto įgijimo aplinkybės – kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens S. O. įgijo šiuos šaudmenis. Be to, visos BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos turi savarankišką baudžiamosios atsakomybės pagrindimo kaltininkui reikšmę ir todėl kiekviena iš jų turi turėti savarankišką procesinį įrodinėjimą, o ne preziumuojamos („išvedamos“) iš kitų BK 253 straipsnio 1 dalyje nurodytų ir neginčijamai įrodytų vėlesnių veikų. Todėl iš S. O. pareikšto kaltinimo šalinama aplinkybė dėl aptariamų šaudmenų neteisėto įgijimo. Toks kaltinimo koregavimas neturi reikšmės S. O. padarytos nusikalstamos veikos teisiniam vertinimui.

Dėl S. O. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį

S. O. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis, padedamas V. V., neteisėtai gabeno ir laikė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, palėpėje labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų skundžiamame nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis.

Nuteistojo S. O. gynėjas, apeliaciniame skunde nesutikdamas su S. O. nuteisimu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, teigia, kad apygardos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas, kuris turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Priešingai nei teigia S. O. gynėjas apeliaciniame skunde, apygardos teismas įvertino byloje surinktus įrodymus dėl nuteistajam inkriminuoto nusikaltimo padarymo pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, o savo išvadas, išdėstytas apkaltinamajame nuosprendyje, pagrindė pakankamai išsamia įrodymų visumos analize bei išdėstė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, kad nuteistųjų gynėjams nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.

2011 m. balandžio 13 d. atlikus kratą gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), Alytus, buvo rasti ir paimti trys polietileniniai maišeliai su biriomis medžiagomis (t. 1, b.l. 139-140). Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2011 m. gegužės 10 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(2480)-IS1-2792 konstatuota, kad dviejuose maišeliuose esančių baltos spalvos miltelių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, kurio bendra masė yra 44,014 g, o trečiame maišelyje esančių gelsvos spalvos miltelių sudėtyje yra narkotinė medžiaga – heroinas, kurio masė yra 33,409 g (t. 1, b.l. 146-147).

V. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad S. O. paprašė jo pasaugoti narkotines medžiagas. V. V. sutiko padėti ir nurodė jo močiutės gyvenamąjį namą, kuriame buvo galima paslėpti narkotines medžiagas. Jie kartu nuvažiavo prie aptariamo gyvenamojo namo ir V. V. paslėpė draudžiamas medžiagas gyvenamojo namo palėpėje. Tuo metu S. O. laukė automobilyje. Pastarasis sakė, kad tokias medžiagas reikės laikyti iki pareikalavimo momento (t. 10, b.l. 47-48). V. V., apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjos, nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes. Be to, jis konkretizavo, kad „Maximos“ maišelyje buvo trys polietileniniai maišeliai, suvynioti viename celofane. Dviejuose maišiukuose buvo baltos spalvos miltelių (apie 70 g amfetamino), o trečiame – gelsvos spalvos miltelių (apie 80-90 g heroino) (t. 7, b.l. 132). V. V. laikėsi tokių parodymų 2011 m. balandžio 19 d. ir 2011 m. gegužės 12 d. apklausiamas tyrėjo (t. 7, b.l. 126-127, 138-141). Tik 2012 m. gegužės 9 d. apklausoje apeliantas pradėjo teigti, kad S. O. atvežtuose visuose polietileniniuose maišeliuose buvo baltos spalvos miltelių ir pastarasis nesakė, kad juose yra amfetamino (t. 7, b.l. 149-150). Taigi, V. V. viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai nurodė, kad S. O. ėmėsi iniciatyvos, jog būtų paslėptos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, kuriomis jis neteisėtai disponavo, t. y. S. O. paprašė V. V., kad šis surastų vietą, kurioje būtų galima saugiai laikyti narkotines ir psichotropines medžiagas, jie kartu nuvažiavo prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kur V. V. nuėjęs paslėpė draudžiamas medžiagas palėpėje. Teisėjų kolegija nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių V. V. būtų suinteresuotas duoti melagingus parodymus ar S. O. nepagrįstai apkalbėti, V. V. parodymai yra iš esmės nuoseklūs, todėl laikytini kaip patikimi. Pastebėtina, kad S. O. kaltinančių parodymų davimas nepašalina paties V. V. baudžiamosios atsakomybės, nes jo veiksmai taip pat yra uždrausti BK. Be to, baudžiamojo proceso įstatymas reglamentuoja, kokiais įrodymais negali būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis – vien tik nukentėjusiųjų ar liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais (BPK 301 straipsnio 2 dalis). Kita vertus, BPK nenumatytas draudimas nustatant bylai reikšmingas aplinkybes remtis kito kaltinamojo (bendrininko) parodymais.

S. O. gynėjas apeliaciniame skunde V. V. parodymų nepatikimumą argumentuoja tuo, kad šis nuteistasis davė parodymus apie aptariamą nusikalstamą veiką tik 2011 m. balandžio 19 d., nors prieš tai jis jau buvo apklaustas net pas ikiteisminio tyrimo teisėją. BPK 188 straipsnis nustato įtariamojo apklausos ikiteisminio tyrimo metu tvarką. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apklausos pradžioje įtariamojo paklausiama, ar jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu įtariamas. Po to pasiūloma duoti parodymus apie įtarimo esmę. Vėliau įtariamajam gali būti užduodami klausimai. Šioje byloje V. V. tik 2011 m. balandžio 19 d. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis (t. 7, b.l. 122-124). Šio pranešimo apie įtarimą pagrindu jis tą pačią dieną davė parodymus dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, taip pat dėl padėjimo S. O. neteisėtai disponuoti draudžiamomis medžiagomis (duomenys neskelbtini), Alytuje. Nors V. V. iki tol buvo ne kartą apklaustas ikiteisminiame tyrime, t. y. 2011 m. vasario 5 d. (t. 7, b.l. 102-105), 2011 m. balandžio 12 d. (t. 7, b.l. 111-113), taip pat 2011 m. balandžio 12 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjos (t. 7, b.l. 117-119), tačiau nė prieš vieną iš šių apklausų jam nebuvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius kokius nors galimai neteisėtus veiksmus gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Alytuje (t. 7, b.l. 101, 110). V. V. iki 2011 m. balandžio 19 d. apklausos davė parodymus apie įtarimų esmę dėl kitų inkriminuotų nusikalstamų veikų, todėl jo parodymų davimas ketvirtoje apklausoje ikiteisminiame tyrime dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų radimo gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Alytuje, aplinkybių neleidžia teigti, kad V. V. baudžiamajame procese buvo nenuoseklus ar jo parodymai vertintini kaip neatitinkantys tikrovės. Šis nuteistasis ikiteisminiame tyrime ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iš tikrųjų nurodė skirtingas aplinkybes dėl jo psichinio santykio su inkriminuota veika, t. y. suvokimo, kokios narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo celofaniniuose maišeliuose, kuriuos S. O. perdavė jam, ir koks jų svoris, tačiau, kaip minėta, V. V. esminė parodymų dalis, kad tokios medžiagos priklausė būtent S. O. ir pastarasis paprašė V. V. paslėpti jas, nekito. Šis nuteistasis taip pat nuosekliai išdėstė visą narkotinių ir psichotropinių medžiagų paslėpimo eigą. Todėl V. V. duoti tam tikra dalimi prieštaringi parodymai nėra pakankamas pagrindas apskritai nesivadovauti jo parodymais nustatant bylai reikšmingas aplinkybes ir juos atmesti kaip neobjektyvius.

S. O. gynėjas apeliaciniame skunde analizuoja V. V. apklausų metu duotus skirtingus parodymus dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų paslėpimo gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Alytuje, laiko. 2011 m. balandžio 19 d. apklausoje V. V. parodė, kad S. O. atvežė aptariamas medžiagas V. V. gal prieš tris mėnesius (t. 7, b.l. 126). S. O. nuteistas už tai, kad jis ne vėliau kaip iki 2011 m. sausio 11 d. atgabeno skundžiamame nuosprendyje nurodytą kiekį heroino ir metamfetamino prie minėto gyvenamojo namo ir perdavė draudžiamas medžiagas V. V. paslėpti. Taigi, 2011 m. balandžio 19 d. apklausoje V. V. nurodytas narkotinių ir psichotropinių medžiagų atgabenimo laikas iš esmės atitinka skundžiamame nuosprendyje nustatytą šią aplinkybę. Tokios išvados nepaneigia, kad šis nuteistasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjos, nurodė šiek tiek kitą nusikalstamos veikos padarymo laiką (2011 m. vasario mėn.) (t. 7, b.l. 132), o bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme – 2010 m. gruodžio mėn. (t. 10, b.l. 47). Visose apklausose V. V. nurodė tą patį metų laiką, o jo apklausa apygardos teisme įvyko praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui, t. y. šiek tiek daugiau nei dvejiems metams nuo byloje nagrinėjamo įvykio, todėl nuteistasis dėl objektyvios priežasties galėjo nurodyti kitą nusikalstamos veikos padarymo laiką. Kita vertus, toks V. V. parodymų netikslumas nėra esminis ir lemiantis nuteistojo parodymų nepatikimumą.

Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, V. V. pakeitė savo parodymus teigdamas, kad gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Alytuje, laikytos narkotinės ir psichotropinės medžiagos priklausė ne S. O., o jam. Pastarasis apeliacinės instancijos teismui nepateikė įtikinamų savo parodymų pakeitimo motyvų. V. V. iškėlė jokiais byloje surinktais įrodymais nepatvirtintą versiją, kad jis davė ankstesnius parodymus, nes nuteistajam buvo pažadėta, kad jis išvengs baudžiamosios atsakomybės, be to, V. V. manė, kad S. O. dirba policijai. V. V. nepaaiškino, dėl kokių priežasčių jis manė, kad S. O. bendradarbiauja su policijos pareigūnais. Iš byloje esančių laikino sulaikymo protokolų matyti, kad V. V. ir S. O. buvo laikinai sulaikyti tą pačią dieną (2011 m. balandžio 11 d.) (t. 7, b.l. 107, t. 8, b.l. 52). S. O. nuo laikino sulaikymo momento iki Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio paskelbimo buvo apribota laisvė. Nėra abejonių, kad V. V. buvo žinoma tokia aplinkybė, nuteistasis teisiamajame posėdyje taip pat davė S. O. kaltinančius parodymus. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo teiginys, kad jis manė, jog S. O. dirba policijai, yra atmetamas kaip nepagrįstas. Atkreiptinas dėmesys, kad V. V., ikiteisminiame tyrime 2011 m. balandžio 19 d. davusiam S. O. nepalankius parodymus (t. 7, b.l. 125-128), kardomoji priemonė – suėmimas nebetaikyta ne iš karto po šios apklausos, o tik kai pasibaigė griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminas (t. 7, b.l. 173). Tai paneigia V. V. tvirtinimą, kad tarp jo ir teisėsaugos pareigūnų buvo tam tikras susitarimas, tuo labiau kad jis nenurodė šios aplinkybės pirmosios instancijos teisme ar savo apeliaciniame skunde. Įvertinus V. V. parodymus, duotus ikiteisminiame tyrime ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kitus byloje surinktus įrodymus, pripažintina, kad V. V. pakeitė savo parodymus apeliacinės instancijos teisme sąmoningai, siekdamas padėti S. O. išvengti baudžiamosios atsakomybės pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Tokią išvadą leidžia daryti ir nelogiškas V. V. elgesys, kai jis padavė apeliacinį skundą, prašydamas sušvelninti savo teisinę padėtį, tačiau vėliau nemotyvuotai atšaukė jį visa apimtimi, net nebeprašydamas jam paskirti mažesnę laisvės atėmimo bausmę. V. V. pakeistais parodymais apeliacinės instancijos teisme vadovautis nėra teisinio pagrindo, nes jie neatitinka šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių.

Pasak S. O. gynėjo, V. V. parodymų, duotų ikiteisminiame tyrime ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nepagrindžia jokie kiti byloje surinkti įrodymai. Pabrėžtina, kad baudžiamasis proceso įstatymas nereglamentuoja, kiek byloje būtina surinkti įrodymų, kad asmenį būtų galima pripažinti kaltu padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką. Šiame kontekste pasakytina, kad teismų praktikoje aiškinama, jog įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti. Įvertinęs įrodymus, teismas daro išvadas dėl aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Išvados daromos tik tada, kai išvadai pagrįsti pakanka įrodymų. Sprendimą dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti lemia daug faktorių: įrodymų kiekis, rūšis, patikimumas ir pan. Teisingam teismo baigiamojo akto priėmimui svarbu ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-522/2014).

A. C., 2011 m. balandžio 13 d. apklausiamas tyrėjo, parodė, kad buvo atvejų, kai jis važiavo su S. O. ir V. V. paimti narkotinių medžiagų iš namo, kuriame gyvena V. V. močiutė (t. 6, b.l. 140). 2011 m. spalio 21 d. apklausos metu A. C. nurodė tyrėjui, kad S. O. namuose nelaikė narkotinių medžiagų, o parsiveždavo jų iš skirtingų vietų, taip pat iš V. V. močiutės gyvenamosios vietos (t. 6, b.l. 154). Šis nuteistasis taip pat analogiškai tvirtino 2012 m. gegužės 11 d. apklausoje (t. 6, b.l. 160). Be to, atliekant parodymų patikrinimą vietoje, A. C. nurodė gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Alytuje, iš kur S. O. parsiveždavo narkotinių medžiagų (t. 6, b.l. 164-169). Taigi, A. C. apklausų tyrėjui ir parodymų patikrinimo vietoje metu nuosekliai patvirtino, kad S. O. buvo žinoma apie draudžiamų medžiagų neteisėtą laikymą gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Alytuje. Procesinių veiksmų protokoluose užfiksuota, kad A. C. ar jo gynėja neturėjo pastabų dėl surašytų protokolų turinio (t. 6, b.l. 139-141, 152-155, 159-162, 164-169). Teismų praktikoje išaiškinta, kad teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis – šiais duomenimis galima tik patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus ir jie gali būti reikšmingi teismui tikrinant bei vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktą bei specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus ir daiktinius įrodymus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-450/2007, 2K-451/2007, 2K-92/2009, 2K-179/2010, 2K-451/2013). Nors A. C. parodymai, duoti tyrėjui, nelaikytini įrodymais BPK prasme, tačiau minėti nuteistojo parodymai atitinka V. V. parodymus, kad S. O. buvo žinoma, jog jam priklausančios narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo laikomos gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Alytuje. Tai, kad V. V. nenurodė, jog S. O. ėmė draudžiamas medžiagas iš šio pastato, o pastarasis sakė V. V. laikyti jas iki pareikalavimo, savaime neleidžia atmesti A. C. parodymų kaip neatitinkančių tikrovės. Tokios išvados nepaneigia byloje esančiose slapto sekimo pažymose užfiksuota informacija. Be to, A. C. parodymai, duoti tyrėjui, yra reikšmingi vertinant jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjai ir pirmosios instancijos teisme. A. C., apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjos, parodė, kad jis 2011 m. vasario mėn. kelis kartus važiavo su V. V. prie (duomenys neskelbtini) esančio V. V. močiutės namo. A. C. sėdėdavo automobilyje, o V. V. nueidavo į pastatą, atsinešdavo „žolės“ ir amfetamino. Šios draudžiamos medžiagos buvo vežamos į S. O. butą (t. 6, b.l. 147). A. C. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme taip pat nurodė, kad jis lankėsi su V. V. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), turint tikslą paimti narkotinių medžiagų (t. 11, b.l. 16). Aptarti A. C. parodymai prieštarauja jo parodymams, duotiems tyrėjui, nuteistasis teisiamajame posėdyje nenurodė įtikinamų jo parodymo pakeitimo priežasčių. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad A. C., apklausiamam tyrėjo ar dalyvaujančiam parodymų patikrinimo vietoje, buvo daromas psichologinis spaudimas, tuo labiau kad atliekant daugumą šių veiksmų, dalyvavo nuteistajam paskirta gynėja. Pastebėtina, kad A. C. tiesiogiai nematė, kokiomis aplinkybėmis narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo pradėtos laikyti V. V. močiutės gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, palėpėje. Taigi, aptarti A. C. parodymai nepaneigia V. V. nuoseklių parodymų, duotų ikiteisminiame tyrime ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kad S. O. paprašė V. V. paslėpti jam priklausančias draudžiamas medžiagas. Be to, A. C. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjai ir pirmosios instancijos teisme, kad jis važiavo kartu su V. V. prie minėto namo paimti narkotinių ir psichotropinių medžiagų, neatitinka V. V. parodymų. Atkreiptinas dėmesys, kad A. C. ikiteisminio tyrimo teisėjai tvirtino, kad iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, V. V. paimdavo kanapių (ir jų dalių), tačiau tokia aplinkybė nėra patvirtinta jokiais byloje surinktais įrodymais. Priešingai – V. V. baudžiamajame procese nenurodė, kad minėtame pastate buvo laikomos kanapės (ir jų dalys), o atlikus kratą, buvo rastos kitos rūšies narkotinė ir psichotropinė medžiaga – atitinkamai heroinas ir metamfetaminas. Atsižvelgiant į tai, A. C. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjai ir pirmosios instancijos teisme, nelaikytini kaip paneigiantys V. V. parodymus, kad draudžiamos medžiagos gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, palėpėje buvo laikomos su S. O. žinia. Be to, A. C. ikiteisminio tyrimo teisėjai teigė, kad paimtos draudžiamos medžiagos buvo vežamos į S. O. butą (t. 6, b.l. 147), o S. O. nepriklausančių tokių medžiagų gabenimas į šio gyvenamąją vietą yra nelogiškas. Taigi, S. O. gynėjo apeliaciniame skunde akcentuojami A. C. parodymai nepatvirtina, kad S. O. nepadarė jam inkriminuoto nusikaltimo.

2011 m. kovo 21 d. pažymoje dėl slapto sekimo Nr. 52-IL-726 užfiksuota, kad S. O. naudojamas automobilis „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini), 2011 m. kovo 17 d., nuo 18.05 val. iki 18.07 val. ir nuo 18.16 val. iki 20.07 val., buvo atvažiavęs prie (duomenys neskelbtini), Alytuje (t. 5, b.l. 63). Byloje nustatyta, kad ši vieta yra netoli V. V. močiutės gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje. S. O. gynėjas apeliaciniame skunde iš pradžių teigia, kad minėta transporto priemone naudojosi ne tik S. O., bet ir V. V., tačiau po to jau tvirtina, jog ginamasis lankėsi netoli (duomenys neskelbtini), Alytuje, nes šalia yra kapinės, kuriose palaidotas jo tėvas (apeliacinio skundo 3 lapas, t. 12, b.l. 30). Taigi, S. O. gynėjas apeliaciniame skunde pateikia vienas kitam prieštaraujančius teiginius dėl to, ar slapto sekimo metu 2011 m. kovo 17 d. nuteistasis atvažiavo prie (duomenys neskelbtini), Alytuje, ar ne. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, Alytaus miesto savivaldybės administracijos pateikti duomenys ir atspausdinta žemėlapio dalis iš tikrųjų patvirtina, kad nuo (duomenys neskelbtini), Alytuje, pakankamai nedideliu atstumu yra viešosios kapinės, išsidėsčiusios (duomenys neskelbtini), Alytuje. Kita vertus, atspausdintos nuotraukos įrodo, kad šalia šių kapinių lankytojams yra įrengtos kelios automobilių stovėjimo aikštelės. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių S. O. negalėjo pasistatyti automobilio „VW Passat“ šalia kapinių. Be to, kaip minėta, S. O. automobilis stovėjo šalia (duomenys neskelbtini), Alytuje, 2011 m. kovo 17 d., nuo 18.05 val. iki 18.07 val. ir nuo 18.16 val. iki 20.07 val. Įvertinus tuo metu buvusį tamsų paros metą, abejotina, kad nuteistasis atvažiavo kelioms valandoms aplankyti savo tėvo kapą. Byloje nenustatyta jokių kitų objektyvių priežasčių, kurioms esant jis turėjo pastatyti automobilį „VW Passat“ šalia (duomenys neskelbtini), Alytuje. Šiame kontekste pažymėtina, kad nėra duomenų, jog V. V. nuolat naudojosi S. O. automobiliu „VW Passat“ ir jo važiavimo šia transporto priemone maršrutai buvo užfiksuoti 2011 m. kovo 17 d. slapto sekimo metu. Iš 2011 m. kovo 21 d. pažymos dėl slapto sekimo Nr. 52-IL-726 turinio matyti, kad S. O. 2011 m. kovo 17 d. taip pat buvo stebimas tiesiogiai, fiksuojant jo bendravimą su kitais asmenimis, o šioje pažymoje nenurodyta, kad automobilis „VW Passat“ buvo perduotas V. V. naudotis (t. 5, b.l. 63). S. O. narkotinių ir psichotropinių medžiagų neteisėtas laikymas inkriminuotas laikotarpiu nuo ne vėliau kaip iki 2011 m. sausio 11 d. - 2011 m. balandžio 13 d., 15 val. Aptariamas slaptas sekimas buvo atliktas būtent šiuo laikotarpiu, todėl neviešo pobūdžio procesinės prievartos priemonės taikymo metu gauti duomenys yra reikšmingi šiai bylai. Konstatuotina, kad būtent S. O. atvyko prie (duomenys neskelbtini), Alytuje, ir šis atvykimas buvo neatsitiktinis, nes šalia esančiame gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini), Alytuje, buvo neteisėtai laikomos narkotinės ir psichotropinės medžiagos. Tokiai išvadai daryti reikšminga ta aplinkybė, kad po apsilankymo (duomenys neskelbtini), Alytuje, S. O. naudojamas automobilis tą pačią dieną, 20.14 val., nuvyko prie (duomenys neskelbtini), Alytuje (t. 5, b.l. 63), o kaip anksčiau nustatyta, namo rūsyje, esančiame (duomenys neskelbtini), Alytuje, taip pat buvo neteisėtai laikomos narkotinės ir psichotropinės medžiagos. A. C. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjai ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kad jis kartu su V. V. atvažiuodavo prie (duomenys neskelbtini), Alytuje, dėl aptartų priežasčių atmesti kaip nepagrįsti. Be to, A. C. ikiteisminio tyrimo teisėjai nurodė, kad jis važiavo prie minėto pastato 2011 m. vasario mėn. (t. 6, b.l. 147), tuo tarpu S. O. naudojamo automobilio „VW Passat“ slaptas sekimas buvo atliekamas kitu laiku, t. y. nuo 2011 m. kovo 2 d. iki nuteistojo sulaikymo dienos (t. 5, b.l. 48). Šios aplinkybės taip pat neleidžia teigti, kad A. C. su V. V. 2011 m. kovo 17 d. slaptai sekamu automobiliu „VW Passat“ atvažiavo prie (duomenys neskelbtini), Alytuje.

Remiantis tuo, kas nustatyta, pripažintina, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog S. O. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje. Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde cituojamos atitinkamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos, BK ir BPK nuostatos nebuvo pažeistos. Naikinti šią skundžiamo nuosprendžio dalį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį nėra teisinio pagrindo.

S. O. apeliaciniame skunde taip pat deklaratyviai teigia, kad apygardos teismas netinkamai subendrino S. O. paskirtas bausmes ir paskyrė jam per griežtą galutinę subendrintą 13 metų laisvės atėmimo bausmę. Su tokiu nemotyvuotu teiginiu negalima sutikti. Skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje yra nurodyta, kokiais remiantis BK straipsniais, buvo bendrinamos S. O. paskirtos atskiros laisvės atėmimo bausmės. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, prie griežčiausios 11 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pridėta dalis 3 metų laisvės atėmimo bausmės, paskirtos pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kad prie griežčiausios bausmės pridėta švelnesnės bausmės dalis yra aiškiai per didelė. Kitos S. O. paskirtos laisvės atėmimo bausmės buvo apimtos griežčiausia laisvės atėmimo bausme ir galutiniam subendrintos bausmės dydžiui neturi įtakos. Taigi, apygardos teismas, bendrindamas S. O. bausmes, nepažeidė baudžiamojo įstatymo nuostatų.

Dėl nuteistiesiems A. C. ir S. O. skirtinų bausmių

Pripažinus A. C. kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), o S. O. pripažinus kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį, sprendžiamas jiems skirtinų bausmių klausimas.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalimi, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Be skundžiamu nuosprendžiu įrodytos nusikalstamos veikos A. C. padarė dvi baigtas nusikalstamas veikas, numatytas BK 253 straipsnio 1 dalyje, kurios priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Nuteistasis veikė tiesiogine tyčia. Parenkant A. C. bausmės rūšį ir jos dydį už kiekvieną padarytą nusikaltimą atsižvelgtina į draudžiamų daiktų, kuriuos jis neteisėtai gabeno, rūšį ir jų kiekį. Nuteistasis padarė nusikalstamus veiksmus kartu su V. V., o karabinas „MAUSER“ ir šaudmenys buvo neteisėtai gabenami S. O. prašymu. A. C. abiem atvejais veikė kaip vykdytojas. Nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. A. C. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo teistas septynis kartus (t. 7, b.l. 13-17), teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Jis nusikalto praėjus nedideliam laiko tarpui po paleidimo iš pataisos įstaigos atlikus laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį. Po nusikalstamų veikų padarymo šioje byloje dėl A. C. buvo priimti dar trys nuosprendžiai (t. 11, b.l. 101-102). Nuteistasis anksčiau ne kartą buvo trauktas administracinėn atsakomybėn (t. 7, b.l. 90-92), jis, būdamas laisvėje, retai turėjo pastovią darbo vietą (t. 7, b.l. 94).

Be skundžiamu nuosprendžiu įrodytų nusikalstamų veikų S. O. padarė dvi baigtas nusikalstamas veikas, numatytas BK 253 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 2 dalyje, kurios priskiriamos atitinkamai apysunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 4-5 dalys). Nuteistasis veikė tiesiogine tyčia. Parenkant S. O. bausmės rūšį ir jos dydį už kiekvieną padarytą nusikaltimą atsižvelgtina į draudžiamų daiktų, kuriuos jis neteisėtai laikė, rūšį ir jų kiekį, taip pat jo vaidmenį darant BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Nenustatyta S. O. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jis anksčiau du kartus trauktas baudžiamojon atsakomybėn, iš kurių kartą – dėl neteisėto disponavimo narkotine medžiaga, neturint tikslo jos platinti (BK 259 straipsnio 2 dalis) (t. 8, b.l. 151-153, 154-155). S. O. taip pat devynis kartus trauktas administracinėn atsakomybėn, nusikalstamų veikų padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų (t. 8, b.l. 159-163), nedirbo (t. 8, b.l. 180-182).

Minėtos aplinkybės neigiamai apibūdina nuteistuosius, rodo jų pakankamai didelį pavojingumą visuomenei, kadangi jie ignoruoja visuomenėje nustatytas taisykles ir yra socialiai pavojingi. Todėl darytina išvada, kad A. C. ir S. O. padarė nusikaltimus ne atsitiktinai dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo pačių antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamų poelgių, t. y. jų neteisėti veiksmai buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jų ankstesnio elgesio padarinys. Todėl A. C. ir S. O. už kiekvieną padarytą nusikaltimą skiriama laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis yra mažesnis už baudžiamojo įstatymo straipsnių sankcijose numatytą vidurkį. Nuteistiesiems paskirtos bausmės bendrinamos su skundžiamu nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir nustatomos naujos galutinės subendrintos bausmės.

Byloje nustatyta, kad A. C. buvo laikinai sulaikytas nuo 2011 m. vasario 4 d. iki 2011 m. vasario 5 d. (vieną dieną), taip pat ši procesinė prievartos priemonė bei kardomoji priemonė – suėmimas nuteistajam buvo taikoma nuo 2011 m. balandžio 13 d. iki 2011 m. gegužės 4 d. (t. 6, b.l. 126-127, 128, 192-193, 199-200). Šis laikas skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai nebuvo įskaitytas į A. C. paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką, todėl padaryta klaida ištaisoma. Be to, apygardos teismas į V. V. paskirtą galutinę subendrintą bausmę neįskaitė jo laikino sulaikymo laiką nuo 2011 m. vasario 4 d. iki 2011 m. vasario 5 d. (vieną dieną) (t. 7, b.l. 98-99). Ši Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio dalis nėra skundžiama apeliacine tvarka, tačiau siekiant nuteistajam nepagrįstai neapriboti laisvės pataisos įstaigoje, minėtas laikino sulaikymo laikas įskaitomas į V. V. paskirtą galutinę subendrintą bausmę.

Dėl V. V. apeliacinio skundo

Šioje byloje V. V. padavė apeliacinį skundą prašydamas pakeisti Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendį, sušvelninant jo teisinę padėtį, tačiau bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nuteistasis informavo, kad jis atšaukia savo apeliacinį skundą. BPK 316 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad prašymai dėl skundų atšaukimo gali būti paduoti iki teismo pranešimo posėdžių salėje apie nuosprendžio ar nutarties paskelbimo laiką ir vietą. Kadangi V. V. atšaukė apeliacinį skundą iki baudžiamojo proceso įstatyme numatyto momento, todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad vertinti skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą remiantis V. V. apeliaciniu skundu nėra teisinio pagrindo. V. V. apeliacinis skundas paliekamas nenagrinėtu ir procesas šioje dalyje nutraukiamas (BPK 316 straipsnio 5 dalis).

Dėl Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų atlyginti išlaidas

Lietuvos apeliaciniame teisme gautas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015 m. kovo 30 d. prašymas Nr. (4.22.) TPA-1062/996 ir 2015 m. balandžio 17 d. prašymas Nr. (4.22.) TPA-1202 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, kuriuose informuojama, kad šios tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatės K. Sandaraitė-Butvilienė ir D. Dereškevičienė teikia antrinę teisinę pagalbą V. V. ir A. C. šioje byloje, dėl ko spręstinas klausimas dėl advokačių užmokesčio priteisimo iš nuteistųjų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai byloje gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymai netenkinami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-7-173/2014, 2K-322/2014). BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Taigi, įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo (išteisintojo) valios. Atsižvelgiant į tai, tenkinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymus priteisti iš nuteistųjų V. V. ir A. C. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos turėtas išlaidas nėra teisinio pagrindo. Tokios išvados nepaneigia ta aplinkybė, kad nuteistasis V. V. atšaukė savo apeliacinį skundą šioje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 316 straipsnio 5 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 3 ir 4 punktais, 329 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio dalis, kuriomis A. C. išteisintas iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto disponavimo medžiokliniu šautuvu „TOZ-BM“ ir šaudmenimis) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto disponavimo karabinu „MAUSER“ ir šaudmenimis), neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas, bei priimti naują apkaltinamą nuosprendį:

A. C. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto disponavimo medžiokliniu šautuvu „TOZ-BM“ ir šaudmenimis) bei jį nuteisti 1 metų laisvės atėmimo bausme;

A. C. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto disponavimo karabinu „MAUSER“ ir šaudmenimis) bei jį nuteisti 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio dalį dėl A. C. atlikto bausmių bendrinimo ir išspręsti šį klausimą tokiu būdu:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, A. C. bausmes, paskirtas šiuo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį, subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirta Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, ir su Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 26 d. nuosprendžiu paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausme, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių, bei A. C. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams ir 7 (septyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į A. C. paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaityti šioje byloje taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2011 m. vasario 4 d. iki 2011 m. vasario 5 d. (viena diena), laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo laiką nuo 2011 m. balandžio 13 d. iki 2011 m. gegužės 4 d., taip pat bausmės dalį, atliktą pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 26 d. nuosprendį.

Taip pat panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio dalis, kuriomis S. O. išteisintas iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto disponavimo 50 vnt. šaudmenų) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas, bei priimti naują apkaltinamą nuosprendį:

S. O. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto disponavimo 50 vnt. šaudmenų) bei jį nuteisti 1 metų laisvės atėmimo bausme;

S. O. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalį bei jį nuteisti 8 metų ir 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio dalį dėl S. O. atlikto bausmių bendrinimo ir išspręsti šį klausimą tokiu būdu:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, S. O. bausmę, paskirtą šiuo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto disponavimo 50 vnt. šaudmenų), subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu paskirta 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį bei 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį ir S. O. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmę, paskirtą šiuo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalį, subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausme pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį bei 11 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalį ir S. O. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 13 metų ir 5 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 2 punktu, paskirtą subendrintą 13 metų ir 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti apėmimo būdu su paskirta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausme ir S. O. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 13 (trylikai) metų ir 5 (penkiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

V. V. į Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmę įskaityti jo laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2011 m. vasario 4 d. iki 2011 m. vasario 5 d. (vieną dieną).

Kitą Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistojo S. O. gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo V. V. apeliacinį skundą palikti nenagrinėtą ir procesą šioje dalyje nutraukti.