- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-06-09
- Bylos Nr.
- II-1041-764/2008
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Romanas Klišauskas (pran.), Antanas Ablingis
- Pareiškėjas
- T.Š.
- Kategorijos
- 80.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T.Š. prašymą atnaujinti procesą T.Š. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N756-1572/2009.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyriausiasis specialistas 2008 m. kovo 18 d. surašė T.Š. administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad T.Š., neturėdamas nustatyta tvarka suderinto projekto ir leidimo darbų vykdymui, atliko buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 straipsnį ir 23 straipsnio 1 dalį. T.Š. veika protokole buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 159 straipsnio 3 dalį.
Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyriausiasis specialistas 2008 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. (101)11.12-65 T.Š. už pažeidimą, numatytą 159 straipsnio 3 dalyje, skyrė 5 000 litų baudą.
II.
T.Š. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyriausiojo specialisto 2008 m. balandžio 1 d. nutarimą Nr. (101)11.12-65 ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. T.Š. skunde nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyriausiasis specialistas Kęstutis Kambaras 2008 m. kovo 18 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. (101)11.11-27, kuriame nurodė, jog T.Š. atliko jam nuosavybės teise priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją ir padidino buto plotą nuo 46,72 m² iki 58,52 m², t. y. prijungė apie 11 m² iš bendrojo naudojimo patalpos be atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. T.Š. nuomone, savavališkos statybos aktas buvo surašytas nepagrįstai, taip pat nepagrįstai buvo paskirta administracinė nuobauda. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.81 straipsnio 1 dalis nustato, kad namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma (CK 4.85 straipsnio 1 dalis). T.Š. nurodė, kad 2007 m. gruodžio 11 d. įvyko daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius (duomenys neskelbtini) -osios DNSB narių ir patalpų savininkų susirinkimas, kurio metu daugumos balsų buvo priimtas sprendimas nustatyti negyvenamosios patalpos – pusrūsio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimosi tvarką pagal prie susirinkimo protokolo pridėtą planą. Jis pagal patvirtintą plano projektą pastatė pertvarą pusrūsyje, taip atitverdamas mažesnę nei jam priskirta naudotis pusrūsio ploto dalį, t. y. ne 12,25 m², o 11,80 m². Jokių kitų statybos darbų, t. y. laikančiųjų konstrukcijų griovimo, statymo, tiek jam priklausančiame bute, tiek pusrūsyje neatliko. Jokios jam priklausančio buto rekonstrukcijos jis neatliko. Buvo atliktas tik paprastasis pusrūsio remontas. Vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 ir 21 dalimis bei 23 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, tokiam remontui statybos leidimas nėra privalomas.
III.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. birželio 9 d. nutartimi atmetė T.Š. skundą kaip nepagrįstą ir paliko Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyriausiojo specialisto 2008 m. balandžio 1 d. nutarimą Nr. (101)11.12-65 nepakeistą.
Teismas nutartyje nurodė, kad pagal ATPK 159 straipsnio 3 dalį, statinio, išskyrus nesudėtingą statinį, rekonstravimas ar kapitalinis remontas mieste ar saugomoje teritorijoje neturint Statybos įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo užtraukia baudą nuo 2 000 iki 10 000 litų. Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje numatyta, kad statinio rekonstravimas yra statybos rūšis, kai yra tikslas iš esmės pertvarkyti esamą statinį, sukurti jo naują kokybę: pastatyti naujus aukštus (antstatus) ar nugriauti dalį esamų (nedidinant statinio užimto žemės ploto matmenų, išskyrus šioje dalyje nurodytą priestato atvejį); pristatyti prie statinio (ar pastatyti tarp gretimų statinių) priestatą – pagalbinį statinį (pagal naudojimo paskirtį susijusį su statiniu, prie kurio jis pristatomas), kurio visų aukštų, taip pat rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų plotų suma nebūtų didesnė kaip 10 procentų už tokiu pat būdu apskaičiuotą statinio, prie kurio priestatas pristatomas, plotų sumą; iš esmės keisti statinio fasadų išvaizdą (keičiant apdailą - jos konstrukcijas, medžiagas, įrengiant naujus statinio elementus – balkonus, duris, langus, architektūros detales, keičiant šių statinio elementų matmenis, tipą išdėstymą ar juos pašalinant); keisti (pašalinti nereikalingas) bet kurias laikančiąsias konstrukcijas kito tipo konstrukcijomis; iš esmės keisti pastato patalpų planą pertvarkant laikančiąsias konstrukcijas; apšiltinti statinio išorines atitvaras (sienas, stogą); atlikti šio straipsnio 20 dalyje išvardytus statinio kapitalinio remonto darbus, jei šie darbai atliekami kartu su statinio rekonstravimu; pertvarkyti statinio bendrąsias inžinerines sistemas keičiant jų tipą pralaidumą; atlikti technologinių įrenginių ir technologinių inžinerinių sistemų, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų rekonstravimo darbus, nurodytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose; pritaikyti statinį naujai paskirčiai, kai normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nustatyti naujos statinio paskirties reikalavimai yra griežtesni negu buvusios ir kai šių reikalavimų negalima laikytis atliekant paprastąjį ar kapitalinį remontą. Pagal Statybos įstatymo 12 straipsnio nuostatas, statytojas privalo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą ir šio įstatymo nustatyta tvarka gauti statybos leidimą. Vadovaujantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, statybos leidimas statinio statybai privalomas, išskyrus nesudėtingų statinių statybą ir statinio paprastąjį remontą. Analogiškos nuostatos yra ir aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 2.1 ir 2.2 punktuose. T.Š. administracinio teisės pažeidimo protokolo grafoje „Pažeidėjo paaiškinimas“ paaiškino, jog pertvarą jis išmūrijo prie jam nuosavybės teise priklausančio buto taip, kad prie buto buvo prijungta 11,80 m² dydžio plotas, kuris, pagal Nekilnojamojo turto registro pažymėjimą, priklauso jam. Prieš statydamas pertvarą jis gavo bendrijos pritarimą (b. l. 10-12, 13, 29). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad butas, kurio savininkas T.Š., yra 3 (trijų) kambarių ir vieno iš kambarių plotas yra 11,80 m², tai yra šis plotas buvo prijungtas iš bendrojo naudojimo patalpų (b. l. 13, 14, 20-24). Vadovaudamasis nurodytomis teisės aktų nuostatomis ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas padarė išvadą, kad T.Š. atliko bendrojo naudojimo patalpų rekonstrukciją – dalį bendrojo naudojimo patalpų prijungė prie jam nuosavybės teise priklausančio buto. Pastatydamas sieną (pertvarą), jis sukūrė naujos kokybės pastato elementą, tuo padidindamas buto naudingą plotą 11,80 m². Tokiais veiksmais T.Š. pakeitė bendrojo naudojimo patalpų paskirtį – prijungta ploto dalis tapo gyvenamosiomis patalpomis. Pastačius pertvarą, statinys buvo pritaikytas naujai paskirčiai (gyvenamajai). Tokiai rekonstrukcijai yra reikalingas suderintas projektas ir statybos leidimas. Teismas padarė išvadą, kad T.Š. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už pažeidimo, numatyto ATPK 159 straipsnio 3 dalyje, padarymą. Teismas nutartyje taip pat pažymėjo, kad pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 2 punkto ir 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas, statytojas (užsakovas), norėdamas gauti statybos leidimą, savivaldybės administratoriui be kitų dokumentų turi pateikti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimą (jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip), kai rekonstruojami ar kapitališkai remontuojami daugiabučio namo bendro naudojimo objektai. Tačiau šioje byloje nesprendžiamas statinio projekto ir statybos leidimo išdavimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Be to, iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) -tosios DNSB korpuso (duomenys neskelbtini) 2007 m. gruodžio 11 d. susirinkime dalyvavusių korpuso (duomenys neskelbtini) bendrijos narių ir patalpų savininkų sąrašo nėra aišku, kiek iš viso yra butų daugiabutyje ir kiek susirinkime dalyvavo butų savininkų (b. l. 11-12). Palyginus minėtuose dokumentuose užfiksuotus duomenis su byloje esančiais Registrų centro pažymėjimuose užfiksuotais duomenimis (b. l. 15-19, 35-39), darytina išvada, jog byloje nėra patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės buvo atliktas įstatymų nustatyta tvarka. Teismas konstatavo, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.
IV.
Apeliaciniu skundu T.Š. prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Apeliantas savo prašymą grindė iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis ir tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti jo skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodė, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog jis atliko rekonstrukciją jam priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini), t. y. nėra įrodymų, patvirtinančių, kad buto patalpoje jis nugriovė sieną (pertvarą), taip prijungdamas prie buto apie 11 m² bendrojo naudojimo patalpos. Apelianto nuomone, teismas netinkamai įvertino buto kadastrinių matavimų bylos išrašą (planą), iš kurio matyti, kad buto patalpoje jis neatliko jokių statybos darbų. Statybos darbus jis atliko tik pusrūsio patalpoje, pastatydamas joje pertvarą. Šios patalpos jis neprijungė prie savo buto ir nepakeitė jos paskirties. Apelianto teigimu, jis atliko tik paprastąjį pusrūsio patalpos remontą. Vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 ir 21 dalimis bei 23 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, tokiam remontui statybos leidimas nėra privalomas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į T.Š. apeliacinį skundą Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas prašė palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartį nepakeistą. Departamento nuomone, teismo priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. spalio 30 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N756-1572/2009 T.Š. apeliacinį skundą atmetė kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartį paliko galioti nepakeistą.
Teismas konstatavo, jog ATPK 159 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad statinio, išskyrus nesudėtingą statinį, rekonstravimas ar kapitalinis remontas mieste ar saugomoje teritorijoje neturint Statybos įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo – užtraukia baudą nuo 2 000 iki 10 000 litų. Administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 159 straipsnio 3 dalį surašytas T.Š. 2008 m. kovo 18 d. savavališkos statybos akto Nr. (101)11.11-27 pagrindu. Šiame savavališkos statybos akte nurodyta, kad T.Š. atliko buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją ir padidino buto plotą nuo 46,72 m² iki 58,52 m², t. y. prijungė apie 11 m² iš bendrojo naudojimo patalpos (pusrūsio). T.Š. teigimu, jis 11 m² iš bendrojo naudojimo patalpų (pusrūsio) prie buto neprijungė, o tiesiog pastatė pertvarą pusrūsio patalpose turėdamas tam pusrūsio bendrasavininkių sutikimą. Tačiau, kaip matyti iš teismui pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendras plotas pagal kadastro duomenis, nustatytus 2006 m. gruodžio 7 d., buvo 46,72 m². T.Š. šį butą įsigijo nuosavybėn 2007 m. vasario 7 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylos dokumentų kopijų matyti, kad bendras buto plotas pagal kadastro duomenis, nustatytus 2008 m. vasario 15 d., yra 58,52 m², t. y. bendras buto plotas padidėjo daugiau kaip 11 m². Iš šių dokumentų taip pat matyti, kad 11,8 m² patalpos, dėl kurių padidėjo bendras buto plotas, įvardijamos kaip kambarys ir yra gyvenamosios paskirties (b. l. 24). Todėl apelianto teiginys, kad jis neprijungė 11 m² iš bendrojo naudojimo patalpų (pusrūsio) prie buto, o tik pastatė pertvarą pusrūsio patalpose, yra visiškai nepagrįstas.
Teismas taip pat nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalį statinio rekonstravimas – tai statybos rūšis, kai yra tikslas iš esmės pertvarkyti esamą statinį, sukurti jo naują kokybę: pastatyti naujus aukštus (antstatus) ar nugriauti dalį esamų (nedidinant statinio užimto žemės ploto matmenų, išskyrus šioje dalyje nurodytą priestato atvejį); pristatyti prie statinio (ar pastatyti tarp gretimų statinių) priestatą – pagalbinį statinį (pagal naudojimo paskirtį susijusį su statiniu, prie kurio jis pristatomas), kurio visų aukštų, taip pat rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų plotų suma nebūtų didesnė kaip 10 procentų už tokiu pat būdu apskaičiuotą statinio, prie kurio priestatas pristatomas, plotų sumą; iš esmės keisti statinio fasadų išvaizdą (keičiant apdailą – jos konstrukcijas, medžiagas, įrengiant naujus statinio elementus – balkonus, duris, langus, architektūros detales, keičiant šių statinio elementų matmenis, tipą, išdėstymą ar juos pašalinant); keisti (pašalinti nereikalingas) bet kurias laikančiąsias konstrukcijas kito tipo konstrukcijomis; iš esmės keisti pastato patalpų planą pertvarkant laikančiąsias konstrukcijas; apšiltinti statinio išorines atitvaras (sienas, stogą); atlikti šio straipsnio 20 dalyje išvardytus statinio kapitalinio remonto darbus, jei šie darbai atliekami kartu su statinio rekonstravimu; pertvarkyti statinio bendrąsias inžinerines sistemas keičiant jų tipą, pralaidumą; atlikti technologinių įrenginių ir technologinių inžinerinių sistemų, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų rekonstravimo darbus, nurodytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose; pritaikyti statinį naujai paskirčiai, kai normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nustatyti naujos statinio paskirties reikalavimai yra griežtesni negu buvusios ir kai šių reikalavimų negalima laikytis atliekant paprastąjį ar kapitalinį remontą. Teismo vertinimu, pusrūsio patalpų dalies, kurią T.Š. prijungė prie jam priklausančio buto, paskirtis buvo pakeista – ši pusrūsio patalpų dalis tapo gyvenamosios paskirties. Tuo tarpu Nekilnojamojo turto registre pusrūsio patalpų paskirtis nurodyta kitokia. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad šių patalpų dalis buvo pritaikyta naujai paskirčiai – gyvenamajai, kuriai normatyviniai statybos techniniai dokumentai ir normatyviniai saugos dokumentai kelia griežtesnius reikalavimus. Todėl T.Š. nagrinėjamu atveju atlikti darbai vertintini kaip statinio rekonstravimas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, statybos leidimas yra privalomas atliekant statybos darbus, išskyrus nesudėtingų statinių statybą ir statinio paprastąjį remontą. Nagrinėjamu atveju T.Š. atlikti darbai neatitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje pateikto statinio paprastojo remonto apibrėžimo. Nei T.Š. priklausantis butas, nei bendro naudojimo pusrūsio patalpos, kurių dalį T.Š. prijungė prie savo buto, nepriskirtini nesudėtingiems statiniams (Statybos įstatymo 2 straipsnio 6 dalis, Statybos techninis reglamentas STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“). Todėl T.Š., prieš atlikdamas anksčiau nurodytus rekonstravimo darbus, privalėjo gauti statybos leidimą. Kadangi tokio leidimo T.Š. neturėjo, jo veika visiškai pagrįstai buvo kvalifikuota pagal ATPK 159 straipsnio 3 dalį. Pažymėtina, kad už ATPK 159 straipsnio 3 dalyje numatyta pažeidimą, T.Š. skirta mažesnė bauda, nei sankcijoje numatytos baudos minimumo ir maksimumo vidurkis. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių T.Š. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, tokia nuobauda negali būti laikoma per griežta. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai paliko Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyriausiojo specialisto 2008 m. balandžio 1 d. nutarimą Nr. (101)11.12-65 nepakeistą.
V.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo T.Š. 2009 m. sausio 27 d. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N756-1572/2009.
Prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodė, jog byloje priimto procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas motyvavo tuo, kad iš teismui pateikto Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylos dokumentų kopijų matyti, jog bendras buto plotas pagal kadastro duomenis, nustatytus 2008 m. vasario 15 d. yra 58,52 m², t. y. bendras buto plotas padidėjo daugiau kaip 11 m². Iš šių dokumentų taip pat matyti, kad 11,8 m² patalpos, dėl kurių padidėjo bendras plotas, įvardijamos kaip kambarys ir yra gyvenamosios paskirties. Atsižvelgdamas į šią aplinkybę teismas atmetė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginius, kad jis neprijungė 11 m² iš bendrojo naudojimo patalpų (pusrūsio) prie buto, o tik pastatė pertvarą pusrūsio patalpose. Kadangi statybos leidimo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neturėjo, jo veika buvo kvalifikuota pagal ATPK 159 straipsnio 3 dalį. Tačiau, kaip teigiama prašyme dėl proceso atnaujinimo, Nekilnojamojo turto kadastriniu matavimų bylos dokumentuose nurodyti buto kadastriniai matavimai buvo atlikti ne tikslu pakeisti buto ir patalpos-pusrūsio patalpos paskirtis ir juos sujungti, bet parengti patalpos - pusrūsio patalpos atidalijimo projektą. Prašyme dėl proceso atnaujinimo pažymima, jog pusrūsio patalpa iki šiol nėra prijungta prie administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui T.Š. priklausančio buto ir šios patalpos paskirtis nėra pakeista. Todėl Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas netinkamai vadovavosi Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylos dokumentais bei padarė nepagrįstą išvadą, jog T.Š. prijungė daugiau nei 11 m² iš bendrojo naudojimo patalpų (pusrūsio) prie buto bei pakeitė patalpos paskirtį. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens manymu, apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N756-1572/2009 prieštarauja byloje esantiems įrodymams bei naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Be to, kaip nurodoma prašyme, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. spalio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-489-726/2009 buvo nustatyta, jog minėta pusrūsio patalpa atidalinama pagal atidalijimo projektą, parengtą vadovaujantis VĮ „Registrų centras“ 2008 m. vasario 15 d. atliktais kadastriniais matavimais. Ši aplinkybė turėjo įtakos teisingam administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėjimui ir paaiškėjo šios bylos nagrinėjimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
VI.
Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 straipsnio 1 dalis). Pagrindus, kuriais remiantis gali būti atnaujintas bylos procesas, numato ABTĮ 153 straipsnio 2 dalis.
Prašyme dėl proceso atnaujinimo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo T.Š. nurodo, jog apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N756-1572/2009 prieštarauja byloje esantiems įrodymams bei naujai paaiškėjusioms aplinkybėms, t. y. iš esmės remiasi ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatomis, pagal kurias procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu. Teisėjų kolegija pažymi, jog, vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatomis, vien tik galimai netinkamas faktinių aplinkybių ar fakto klausimų vertinimas, jei nėra nustatyta naujai paaiškėjusių aplinkybių, negali būti pripažintas savarankišku proceso atnaujinimo pagrindu. Todėl prašyme dėl proceso atnaujinimo išdėstyti argumentai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas netinkamai vadovavosi Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylos dokumentais, t. y. netinkamai įvertino byloje esančius kadastrinių matavimų bylos duomenis, spręsdamas klausimą dėl atliktų statybos darbų priskyrimo statinio rekonstravimui, negali būti pripažinti argumentais, pagrindžiančiais minėto proceso atnaujinimo pagrindo egzistavimą.
Kita vertus, ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme, proceso atnaujinimo pagrindu laikomas tik esminių bylos aplinkybių paaiškėjimas tuo atveju, kai šios aplinkybės bylos šalims ne tik kad nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu, bet ir dėl tam tikrų objektyvių priežasčių tuo metu apskritai negalėjo būti žinomos. Iš prašymo dėl proceso atnaujinimo turinio matyti, kad jame T.Š. taip pat remiasi Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. spalio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-489-726/2009, kuriame buvo pasisakyta dėl pusrūsio patalpos teisinio statuso. Teisėjų kolegija pažymi, jog ši aplinkybė negali būti pripažinta aplinkybe, kuri bylos šalims nebuvo ir negalėjo būti žinoma administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis T.Š. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N756-1572/2009 buvo priimta 2009 m. spalio 30 d. Todėl iki administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme bylos šalys turėjo visas procesines galimybes pateikti teismui įrodymus, paaiškinimus ar prašymus dėl galimos Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-489-726/2009 ir joje priimtų procesinių sprendimų teisinės reikšmės sprendžiant T.Š. administracinės atsakomybės klausimą. Taip pat akcentuotina, jog iš dokumentų, pridėtų prie prašymo dėl proceso atnaujinimo, matyti, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. spalio 26 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-489-726/2009 yra neįsiteisėjęs (šią aplinkybę patvirtina ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenys). Tuo tarpu, remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalimi, prejudicinę reikšmę turi tik tie faktai, kurie nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu administracinėje ar civilinėje byloje (tokie faktai iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys). Todėl nagrinėjamu atveju nėra jokio objektyvaus teisinio pagrindo konstatuoti, jog neįsiteisėjusiame Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. spalio 26 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-489-726/2009 nurodyti faktai gali būti pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatų taikymo prasme.
Dėl išdėstytų priežasčių T.Š. prašymas atnaujinti procesą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N756-1572/2009 laikytinas nepagrįstu ir yra atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T.Š. prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N756-1572/2009 atmesti.
Atsisakyti atnaujinti procesą T.Š. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N756-1572/2009.