Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), išsituokęs, turintis profesinį išsilavinimą, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) šaltkalviu, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. E. O. pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, 2024 m. vasario 4 d., apie 23.30 val., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Volkswagen Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ 2024 m. vasario 4 d. 23.40 val. nustatytas 1,90 promilių neblaivumas, o 2024 m. vasario 5 d., 00.05 val. nustatytas 1,84 promilių neblaivumas).

Motyvuojamoji dalis

2. Įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

2.1. Kaltinamasis E. O. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad įvykis vyko 2024 m. vasario 4 d., buvo sekmadienis, vėlus laikas. Kiek anksčiau grįžo taksi iš draugo, pas kurį šventė, vartojo alkoholį. Pas draugą nuvažiavo apie 15 val., namo grįžo apie 20 val. Alkoholio namuose nebevartojo. Po kurio laiko suveikė lauko kamera ir pamatė, kad iš jo kiemo išvažiuoja dviratininkas. Pagalvojo, kad jis nori ką nors pavogti. Vijosi, bet nepavyko, tada sėdo į mašiną ir vijosi automobiliu. Nuvažiavo kokius 400 metrų ir prie benzino kolonėlės pasivijęs tą dviratininką užstatė mašiną. Atvažiavo policija ir liepė abiem pūsti. Jam nustatytas beveik 2 promilių girtumas. Su rezultatais sutiko, jų neginčijo. Įvykio metu vairavo savo automobilį. Norėtų jį išsipirkti, prašytų nekonfiskuoti, nes tai dukros dovana 50-mečio proga. Savo veiksmus vertina labai blogai, ateityje tokių įvykių tikrai nebepasikartos. Nebe tas amžius ir teisėms perlaikyti. Įvykio metu turėjo galiojantį pažymėjimą, bet kažkur jį pametė ir neberado. Teisę vairuoti turi nuo 1988 metų, praeityje buvo baustas už vairavimą esant neblaiviam, bet tai buvo labai seniai, teisių praradęs nebuvo. Prašo taikyti laidavimą ir laiduotoju paskirti J. L., kuris yra bendradarbis ir senas draugas. Bendrauja kiekvieną dieną, kartų leidžia laiką ir po darbo, savaitgaliais. Jis – sąžiningas, patikimas žmogus.

2.2. Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis E. O. nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, jis prisipažino esantis kaltas dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Be to, kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu sutiko, kad bylą nagrinėjant teisme būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas (b. l. 144). Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

2.3. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme BPK 291 straipsnio tvarka ištirtais kitais įrodymais:

2.3.1. liudytojos D. A. parodymais, kad sugyventinis E. O., su kuriuo kartu gyvena 14 metų, jai pasisakė, kad vairavo neblaivus automobilį. Dėl to sugyventinis E. O. labai pergyvena. E. O. niekada nesėsdavo už automobilio vairo būdamas neblaivus, ji sugyventiniui to daryti net neleistų (b. l. 29–30);

2.3.2. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad 2024 m. vasario 4 d. apie 23.30 val. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), E. O. vairavo motorinę transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Volkswagen Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas. 2024 m. vasario 4 d. 23.40 val. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0416, metrologinės patikros Nr. 1986046, E. O. buvo nustatytas 1,90 promilių girtumas. Buvo nustatyti neblaivumo požymiai ir užpildytas neblaivumo nustatymo aktas. 2024 m. vasario 5 d. 00.05 val. atliktas pakartotinis tikrinimas, kuriuo metu E. O. buvo nustatytas 1,84 promilių girtumas. E. O. nepageidavo būti pristatytas į VšĮ Panevėžio Respublikinę ligoninę, kad būtų atlikta medicininė jo apžiūra (b. l. 1–6);

2.3.3. tarnybiniu pranešimu dėl įvykio aplinkybių, kuriame nurodyta, kad 2024 m. vasario 4 d. apie 23.30 val. iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), gatvėje ties degaline (duomenys neskelbtini) automobilis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė dviratininką. Šiuo metu automobilio vairuotojas ir dviratininkas aiškinasi santykius, stumdosi. Kartu su Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio tyrėju R. Š. nuvykus nurodytu adresu buvo pastebėtas šalia važiuojamosios kelio dalies stovintis dviratis, kurį vairavo T. M. (nustatytas 0,74 promilių girtumas) ir automobilis „Volkswagen Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo E. O. (nustatytas 1,90 promilių girtumas). Nei vienas iš minėtų asmenų pretenzijų neturėjo. T. M. buvo surašytas protokolas dėl dviračio vairavimo, kai jam nustatytas 0,74 promilių neblaivumas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 428 straipsnio 7 dalį, o E. O. pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl automobilio vairavimo, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas (b. l. 25);

2.3.4. neblaivumo nustatymo aktu, kuriame nurodyta, kad E. O. eiti tiesia linija – pėda po pėdos ir stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) gali. Asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 40 minučių, alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0416, metrologinės patikros Nr. 1986046, atliktas blaivumo patikrinimas. 2024 m. vasario 4 d. 23.40 val. E. O. buvo nustatytas 1,90 promilių neblaivumas. Atlikus pakartotinį tikrinimą, 2024 m. vasario 5 d. 00.05 val. E. O. buvo nustatytas 1,84 promilių neblaivumas (b. l. 19, 20, 21);

2.3.5. daiktų apžiūros protokolu su priedu, iš kurių matyti, kad įvykio vieta yra Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) automobilis „Volkswagen Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovi važiuojamosios kelio dalies dešiniajame kelkraštyje (b. l. 11–12, 14–17);

2.3.6. VĮ ,,Regitra” duomenų bazės informacija, iš kurios matyti, kad automobilio „Volkswagen Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas – savininkas yra E. O. (b. l. 23);

2.3.7. VšĮ „Emprekis“ pažyma apie autotransporto kainas Lietuvoje, iš kurios matyti, kad automobilio „Volkswagen Touran“ pagal techninius duomenis atitinkančio automobilio, kurį vairavo E. O., duomenis, vidutinė kaina 2024 m. vasario mėnesį yra 3 286,40 Eur (be PVM) ir 4 160 Eur (su PVM) (b. l. 24).

2.4. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Kaltinamajam E. O. nustatytas girtumas (1,90 promilių ir 1,84 promilių) nepalieka abejonių, kad kaltinamasis suprato esantis neblaivus bei negalintis vairuoti transporto priemonės. Taigi jam inkriminuojamą veiką padarė veikdamas tyčia.

2.5. Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Be pačio kaltinamojo visiško prisipažinimo ir duotų parodymų, visi paminėti įrodymai įrodo, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, kuri pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

2.6. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. E. O. padarė vieną tyčinį, nesunkų, baigtą nusikaltimą, kuriuo sukėlė pavojų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ar turtui.

3.1. 2024 m. liepos 17 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu gautas J. L. prašymas atleisti kaltinamąjį E. O. nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą jo atsakomybei.

3.2. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas gali taikyti BK 40 straipsnį tik esant visų paminėtų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga – laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

3.3. Teisiamojo posėdžio metu J. L. parodė, kad palaiko teismui pateiktą prašymą dėl laidavimo. Kaltinamasis E. O. – jo bendradarbis, matosi kiekvieną dieną, bendrauja ir po darbo. Žino, kad E. vairavo išgėręs. Kas atsitiko, E. pasakė kitą dieną po įvykio. Sakė, kad norėjo sulaikyti dviratininką, kurį pamatė per kamerą išvažiuojantį iš kiemo. Į tai reagavo nemaloniai – E. ne mažas vaikas, turėjo suprasti, ką daro. Gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Jau dabar jis pasikeitė. Pats vairuoja nuo 1987 metų, kaip vairuotoją save vertina gerai. Administracinių registrų išraše nurodytas nuobaudas padarė sūnus, kuris gyvendamas (duomenys neskelbtini) naudojosi jo automobiliu. Mėnesinės pajamos sudaro 1000–1300 Eur.

3.4. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad J. L. neteistas, jo atžvilgiu nėra vykdoma ikiteisminių tyrimų. Penkerių metų laikotarpiu du kartus baustas už automobilio statymą tam neskirtoje vietoje ir vieną kartą už greičio viršijimą. Kaip nurodė J. L., pažeidimus padarė Vilniuje gyvenantis ir jo mašina naudojęsis sūnus. Kaip matyti iš Administracinių nusižengimų registro išrašo, iš tiesų visų trys nusižengimai padaryti Vilniuje. Be to, padaryti nusižengimai nelaikytini šiurkščiais. J. L. dirba, teigiamai charakterizuojamas darbovietėje. Nurodoma, kad jis pareigingas ir atsakingas darbuotojas, neturėjęs drausminių nuobaudų bei nusiskundimų. Per darbo laikotarpį nuo 2005 m. gruodžio 12 d. apibūdinamas kaip ramus žmogus, gerbiamas kolegų, atsakingai žiūrintis į darbą ir kruopščiai atliekantis pavestas užduotis. Išklausius paaiškinimus teismo posėdyje, įvertinus nurodytas aplinkybes, teismui nėra pagrindo abejoti J. L. galimybe būti laiduotoju ir daryti teigiamą įtaką kaltinamajam E. O..

3.5. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo poelgio. Be to, kaltinamasis E. O. neteistas, penkerių metų laikotarpiu administracine tvarka baustas tris kartus, paskirtas baudas kaltinamasis yra sumokėjęs, šiuo metu nuobaudos negalioja. Byloje yra duomenų, kad kaltinamasis Panevėžio miesto apylinkės teismo 2003 m. kovo 3 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl vairavimo neblaiviam, tačiau Panevėžio miesto apylinkės teismo 2003 m. gegužės 15 d. baudžiamoji byla nutraukta, veikai netekus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Be to, nuo minėto įvykio praėjo daugiau nei 20 metų. Teismo vertinimu, nors kaltinamasis negali būti charakterizuojamas kaip pavyzdingas vairuotojas, minėtos administracinės nuobaudos nerodo kaltinamojo sistemingo neigiamo požiūrio į vairavimo tvarką, nuo 2022 m. lapkričio 7 d. pažeidimų nefiksuota (b. l. 106–107). Nurodytos aplinkybės apie kaltinamojo asmenybę suteikia pagrindą manyti, kad E. O. padarys tinkamas išvadas, ateityje elgsis atsakingai, laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nebedarys. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje galima kaltinamąjį E. O. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, perduodant jį pagal laidavimą laiduotojo J. L. atsakomybei be užstato ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nutraukti (BK 40 straipsnio 1 dalis).

3.6. BK 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laidavimo terminas nustatomas nuo 1 iki 3 metų. Atsižvelgdamas į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, o taip pat siekdamas sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, paveikti jį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, teismas laidavimo terminą nustato 1 metams 6 mėnesiams.

4.1. BK 68 straipsnyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 67 straipsnio 1 dalį, baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje įvykio aplinkybes, kaltininko kaltę, jo padarytus konkrečius KET pažeidimus.

4.2. Kaltinamasis E. O. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Kaltinamojo padarytas pažeidimas laikytinas pavojingu ir šiurkščiu, neabejotinai keliančiu pavojų tiek eismo saugumui, tiek žmonių sveikatai, gyvybei ir turtui. Šios aplinkybės charakterizuoja E. O. kaip galintį pažeisti numatytus reikalavimus vairuojant transporto priemones. Taigi teismas mano, kad atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones, šios poveikio priemonės terminą nustatant švelnesnį už jos vidurkį, t. y. 2 metams.

4.3. Nutarimu kaltinamajam buvo taikyta kardomoji priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas (b. l. 136–138), todėl baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas nuo faktinio kaltinamojo teisės vairuoti transporto priemones suvaržymo momento, t. y. nuo 2024 m. vasario 6 d.

5.1. Atleidęs asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas gali spręsti klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonių, taip pat ir turto konfiskavimo, taikymo.

5.2. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar rezultatas.

5.3. Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-50-788/2018).

5.4. Nagrinėjamu atveju automobilis „Volkswagen Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį neblaivus vairavo E. O., pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Kaltinamasis teismo posėdžio metu prašė nekonfiskuoti transporto priemonės, nurodė, kad ji jam vertinga kaip dukros 50-mečio dovana. Taip pat prašė suteikti galimybę automobilį išsipirkti.

5.5. Kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamojo vairuota transporto priemonė priklauso jam pačiam (b. l. 23). Pažymėtina, kad nustačius, jog turtas yra konfiskuotino pobūdžio, pirmiausia turi būti įvertinta, ar šis turtas gali būti konfiskuotas BK 72 straipsnio 1–4 dalyse numatytais pagrindais ir tik nesant tokių pagrindų, gali būti svarstoma galimybė išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas). Teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios šiuo konkrečiu atveju rodytų, jog transporto priemonės konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Taip pat pažymėtina, kad baudžiamasis įstatymas nenumato galimybės dalimis išsimokėti automobilio kainą ar netaikyti turto konfiskavimo dėl sentimentalios transporto priemonės vertės.

5.6. Esant nurodytoms aplinkybėms, nustačius BK 72 straipsnio 3 dalyje numatytą pagrindą ir galimybei konfiskuoti automobilį (nes automobilis nėra paslėptas, sunaikintas ir pan.), o taip pat siekiant užtikrinti, kad kaltinamasis E. O. ateityje neturėtų galimybės nekliudomai naudotis minėtu automobiliu bei daryti naujus teisės pažeidimus, kaltinamajam taikoma BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas.

6.1. Kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamajam E. O. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 132–134, 136–138). Paskirtos kardomosios priemonės paliekamos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikinamos.

6.2. Nuosprendžiui įsiteisėjus, automobilio „Volkswagen Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (saugomas prie bylos) perduotinas konfiskavimą vykdančiai ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai (Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatui).

6.3. Byloje nėra pareikštas civilinis ieškinys, nesusidarė proceso išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303–305 straipsniu, 307–308 straipsniu, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

E. O., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo J. L. atsakomybei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, paskirti E. O. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dviem) metams, baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2024 m. vasario 6 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, E. O. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės „Volkswagen Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą, perduodant jį valstybės nuosavybėn.

E. O. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

- automobilį „Volkswagen Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jo užvedimo raktelius ir registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti konfiskavimą vykdančiai ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai (Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatui).

Išaiškinti E. O., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje gali būti panaikintas ir gali būti sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui J. L., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.