Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-02-18 · Civilinė byla Nr. 2A-126-464/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-02-18
Bylos Nr.
2A-126-464/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Andžej Maciejevski, Dalia Kačinskienė (pran.), Romualda Janovičienė
Ieškovas
D. V., D.
Atsakovas
S. N. V., S. N.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.19.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-126-464/2010Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1; 121.19.2..
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. vasario 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės,kolegijos teisėjų Romualdos Janovičienės ir Andžejaus Maciejevskio,sekretoriaujant M. Armalienei,dalyvaujant ieškovei D. V.,atsakovo atstovui adv. G. Špokui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės D. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. sausio 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės D. V. ieškinį atsakovui S. N. V. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo turtu.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

ieškovė D. V. 2004-11-29 kreipėsi į Vilniaus m.2-ąjį apylinkės teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi (t.1,b.l.1-2, 26-27, 63-64; t.2, b.l.34-35, 40-41, 97-99) prašė priteisti nepilnamečiams vaikams – D. V., gim. 1989-02-15, ir M. V., gim., 1993-02-19, kaip išlaikymo įsiskolinimą atsakovui S. N. V. nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) . Nurodė, jog atsakovas eilę metų nemoka vaikams išlaikymo, dėl to susidarė įsiskolinimas: kiekvienam vaikui iki ieškinio padavimo dienos (2004-11-29) po 200 Lt per mėnesį – 7 200 Lt, iš viso 14 400 Lt, nuo ieškinio padavimo iki patikslinto ieškinio pateikimo (2005-07-12) – kiekvienam vaikui po 200 Lt per mėnesį – 1 600 Lt, iš viso 3 200 Lt, nuo patikslinto ieškinio padavimo (2005-07-12) iki 2006-01-18 teismo nutarties priteisti laikiną išlaikymą – kiekvienam vaikui po 300 Lt per mėnesį – 1 800 Lt, iš viso 3 600 Lt, nuo 2006-01-18 teismo nutarties iki dukters pilnametystės – dukteriai po 400 Lt per mėnesį – 5 200 Lt, nuo 2006-01-18 teismo nutarties iki patikslinto ieškinio pateikimo (2008-04-07) – sūnui po 500 Lt per mėnesį – 10 800 Lt, nuo patikslinto ieškinio pateikimo (2008-04-07) iki teismo posėdžio (2008-10-16) – sūnui po 550 Lt per mėnesį – 3 300 Lt, nuo teismo posėdžio (2008-10-16) iki sūnaus pilnametystės (2011-02-19) po 550 Lt per mėnesį – 15 400 Lt, bendra įsiskolinimo abiems vaikams suma – 55 900 Lt.

Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas 2009-01-07 sprendimu ieškovės D. V. ieškinį patenkino iš dalies: 1) dukteriai D. V., gim. 1989-02-15, ir sūnui M. V., gim. 1993-02-19, kaip atsakovo S. N. V. išlaikymą ir jo įsiskolinimą priteisė buto, esančio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis atitinkamai 15 800 Lt ir 35 400 Lt sumai, o likusią buto dalį – 55 757 Lt sumai, paliko atsakovui S. N. V. asmeninės nuosavybės teise; 2) iš atsakovo S. N. V. priteisė – 100 Lt žyminio mokesčio ieškovei D. V. ir 1 536 Lt žyminio mokesčio į valstybės pajamas (t.2, b.l. 127-129). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas savo vaikams išlaikymo neteikė ir priteisė jiems išlaikymą ir įsiskolinimą turtu: dukteriai – buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį 15 800 Lt sumai, kurią sudaro: 7 200 Lt išlaikymo įsiskolinimas iki ieškinio padavimo dienos, 1 600 Lt ieškiniu prašomas priteisti išlaikymas, 1 800 Lt išlaikymas iki laikino išlaikymo priteisimo ir 5 200 Lt – iki dukters pilnametystės; sūnui – buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį 35 400 Lt sumai, kurią sudaro: 7 200 Lt išlaikymo įsiskolinimas iki ieškinio padavimo dienos, 1 600 Lt ieškiniu prašomas priteisti išlaikymas, 1 800 Lt išlaikymas iki laikino išlaikymo priteisimo, po 400 Lt nuo laikino išlaikymo priteisimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos – 14 400 Lt, nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki sūnaus pilnametystės – 10 400 Lt. Likusią minėto buto dalį, 55 757 Lt sumai, remiantis VĮ Registrų centro nurodyta atsakovui priklausančio buto vidutinės rinkos verte (106 957 Lt) sprendimo priėmimo metu, paliko atsakovui asmeninės nuosavybės teise. Teismas pažymėjo, jog išlaikymas nepilnamečiui vaikui skaičiuojamas po 400 Lt, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius, atsakovo turtinę padėtį bei vadovaujantis nusistovėjusia teismų praktika, kad būtų patenkinti minimalūs vaiko poreikiai (t.2, b.l. 127-129).

Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas 2009-03-16 priėmė papildomu sprendimu priteisė ieškovei D. V. iš atsakovo S. N. V. 720 Lt teisinės pagalbos išlaidų (t.2, b.l. 145).

Šalies argumentai

Ieškovė D. V. apeliaciniu skundu (t. 2, b.l. 146-148) prašo panaikinti Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2009-01-01 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Tvirtina, kad buto vertei apskaičiuoti šiuo atveju negali būti taikomos CK 3.119 str. nuostatos, nes ginant vaikų teisėtus interesus (CK 3.3. str.) įstatymo analogija negali būti taikoma, juo labiau, kad teismas išlaikymą vaikams priteisė po keturių metų, išaugus nekilnojamojo turto vertei. Tvirtina, jog atsakovo paieška buvo skelbiama be pagrindo, kadangi byloje yra šaukimų šaknelės, iš kurių matyti, kad atsakovas atsisakydavo priimti šaukimus. Dėl to sustabdžius civilinę bylą, kuri galėjo būti išnagrinėta 2005 m., kai vidutinė buto rinkos kaina buvo apie 40 000 Lt, buvo pažeisti vaikų interesai. Į bylą buvo pateikti įrodymai, patvirtinantys sūnaus išlaikymo poreikius, kurie su išlaikymo dukteriai įsiskolinimu atitiko buto vertę. Taip pat pažymi, jog skaičiuodamas nepilnamečiui vaikui išlaikymą po 400 Lt per mėnesį, teismas neatsižvelgė į prioritetinius vaiko interesus. Vaikams priteistas butas yra vieno kambario (nedalus objektas), todėl jie negalės naudotis savo buto dalimi, gyvendami kartu su smurtaujančiu tėvu. Atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas turi eilę kreditorių, kurie reikalaus vykdymą nukreipti į jo turtą, tuo gali būti pažeisti vaikų interesai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms tinkamai taikė ir aiškino materialines teisės normas, ar nepažeidė esminių procesinės teisės normomis įtvirtintų principų (CPK 329 str. 2 d. ir 3 d.).

Procesinius teisės normų pažeidimus, sudarančius prielaidas sprendimui panaikinti, įstatymų leidėjas skirsto į tuos, kurie lėmė neteisingą bylos išsprendimą (CPK 329 str. 1 d.), ir tuos, kuriems esant neturi reikšmės faktas, ar dėl jų galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nes kyla abejonių dėl paties pirmosios instancijos teismo proceso teisėtumo (CPK 329 str. 2 d. ir 3 d.). Pirmuoju atveju neigiamus pažeidimų teisinius padarinius dažnai gali ištaisyti ir apeliacinės instancijos teismas, nes šie pažeidimai patys savaime nesąlygoja tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvimo. Antruoju atveju padarytieji pažeidimai sudaro besąlyginį pagrindą panaikinti sprendimą, grąžinant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Tokiais pažeidimais pripažįstami esminių proceso nuostatų, nustatančių teismo veiklos ribas (teismo sudėtį, kompetenciją, pareigas, pagrindinius bylų nagrinėjimo civiliniame procese principus, užtikrinančius procesines asmenų teises ir t.t.), pažeidimai. Tai reiškia, kad tokiais pažeidimais yra sukeliami neigiami teisiniai padariniai – tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvimas, dėl ko kyla būtinybė šį procesą pakartoti.

Vienas tokių įstatyminių pagrindų, kuriems esant sprendimas absoliučiai negalioja, kuomet pirmosios instancijos teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti bylos nagrinėjime asmenų teisių arba pareigų (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Nagrinėjamu atveju ieškovė, pareikšdama reikalavimą priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą turtu ir vėliau ne kartą jį patikslinusi, paskutinį sykį - 2008-10-16 (t.2, b.l.97), į bylos nagrinėjamą trečiaisiais asmenimis neįtraukė vaikų M. V. ir D. V., nors tokios kategorijos bylų nagrinėjime nepilnamečiai dalyvauja nuo 14 metų amžiaus (CPK 38 str. 2 d.), ir tą ne kartą savo nutartyse yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Dar daugiau, D. V. paskutiniojo ieškinio patikslinimo metu ir sprendimo byloje priėmimo metu jau buvo įgijusi visišką civilinį procesinį veiksnumą (CPK 38 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas neištaisė šio procesinio trūkumo, savo iniciatyva (CPK 47 str. 1 d.) neįtraukė 14 metų amžiaus sulaukusių vaikų dalyvauti byloje trečiaisiais asmenimis, taip pat CPK 45 str. tvarka neišsprendęs netinkamos šalies (ieškovo) pakeitimo tinkama šalimi klausimo, skundžiamu sprendimu priteisė pilnametei D. V. 15 800 Lt vertę atitinkančią ginčo buto dalį. Šią sprendimo dalį aukštesnės instancijos teismui užginčijo taip pat ne pati D. V., o jos motina D. V..

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad nepilnamečių asmenų atstovai pagal įstatymą yra jų tėvai, įtėviai, rūpintojai ar globėjai (CPK 38 str.), tačiau pasiekę pilnametystės fiziniai asmenys įgyja visišką procesinį veiksnumą ir savarankiškai gali įgyvendinti savo teises teisme ar pavesti atstovui vesti bylą (CPK 38 str. 1 d.). Jeigu pilnamečio asmens veiksnumas neapribotas, tėvai ar kiti asmenys gali būti jo atstovais teisme tik pavedimo teisinių santykių pagrindu ir tik tuo atveju, kai jie atitinka įstatyminius reikalavimus atstovams pagal pavedimą (CPK 56 str.). Tai reiškia, kad pilnamečiu tapęs asmuo savarankiškai įgyvendina savo teisę dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo teismine tvarka iš tėvų, nevykdžiusių įstatyminės nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigos; ši taisyklė galioja ir tuo atveju, kai asmuo sulaukia pilnametystės bylai vykstant. Be to, ji taikytina taip pat ir teisei apskųsti teismo sprendimą apeliacine ar kasacine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-29 nutartis c.b. Nr. 3K-3-285/2009).

Esant tokiam procesiniam teisiniam reglamentavimui ir kasacinio teismo formuojamai praktikai, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas betarpiškumo principą (CPK 14 str.3 d.), nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių bei pareigų. Tai yra besąlyginis pagrindas panaikinti teismo sprendimą (CPK 329 str. 2 d. 2 p.) ir perduoti bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Nustačius absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, teisėjų kolegija dėl kitų apeliacinio skundo argumentų išsamiau nebepasisako ir jų nevertina. Tačiau šiuo atveju yra ir kitų procesinių teisės normų pažeidimų, kurie galėjo įtakoti neteisingą bylos išsprendimą (CPK 329 str. 1 d.), t.y. teismo sprendimas buvo priimtas gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini) (t.2, b.l. 40, 44,50, 53,71) nepranešus atsakovui arba jo atstovui apie bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimą ir paskirto naujo teismo posėdžio datą bei laiką, ir nei vienam jų posėdyje nedalyvaujant (t.2, b.l. 112, 122-123), apsiribojant teismo šaukimo išsiuntimu pačios ieškovės gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) (t.2, b.l. 52, 55, 57). Ši aplinkybė svarbi tuo požiūriu, kad numatytą teismo sprendimo paskelbimo dieną – 2009-10-30 sprendimas dėl teisėjo ligos nebuvo paskelbtas, o šio procesinio veiksmo atlikimas atidėtas nenurodant paskelbimo datos (t.2, b.l. 110). Skelbiant teismo procesinį sprendimą (šiuo atveju nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės) 2008-11-11 8.30 val., protokole nepažymėta apie šalių dalyvavimą šio veiksmo atlikimo metu (b.l. 111), o ir pačioje nutartyje nenurodyta paskirto posėdžio data bei laikas. Būsimo posėdžio datą bei laiką galima nustatyti tik iš jo pažymėjimo teismo šaukimuose, kurie, kaip minėta, atsakovui ar jo atstovui nebuvo įteikti. (t.2, b.l. 119-123). Todėl nors atsakovo panašiais argumentais grindžiamas apeliacinis skundas ir nebuvo priimtas, jam praleidus terminą skundui paduoti ir teismui atsisakius jį atnaujinti (t.2, b.l. 137-138, 139, 159-160, 163), kolegija tokių aplinkybių negali neįvertinti ir neaptarti. Tinkamas teisės normų, reglamentuojančių byloje dalyvaujančių asmenų informavimo apie procesinių veiksmų atlikimą, įgyvendinimas jau yra viešas interesas (CPK 320 str. 2 d.), leidžiantis užtikrinti pamatinių CPK principų – rungimosi, šalies teisės dalyvauti teismo posėdyje, kuriame sprendžiamas su juo susijęs klausimas, šalių procesinio lygiateisiškumo (CPK 6, 12, 13,15, 17 straipsniai), laikymąsi.

Be to, sprendimo motyvuojamojoje dalyje nesama argumentų, kodėl parenkama būtent tokia išlaikymo forma (turtu) ir kodėl ji geriausiai atitinka vaikų interesus, šiems tapus neįvardintų nekilnojamojo daikto dalių bendraturčiais kartu su atsakovu (CPK 270 str. 4 d.), sprendime net nenurodyta kokia idealioji turto (buto) dalis priteisiama kiekvienam iš vaikų kaip išlaikymas, kas iš esmės daro negalimu daiktinių teisių įregistravimą viešame registre (sprendimo realizavimą), neišspręstas teismo nutartimis (t.1, b.l. 12, 100-101) taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo klausimas (CPK 150 str.). Išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteisiamas CK 3.196 str. 1 d. 2 ir 3 punktuose nustatytomis formomis, t. y. konkrečia pinigų suma arba priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Kartu būtina įvertinti tai, kad teismas kaip laikiną apsaugos priemonę buvo priteisęs išlaikymą vaikams periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis. Jų realus mokėjimas bei nustatytas dydis turi reikšmės ir apskaičiuojant periodinių išmokų skolą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK3.192 str. 2 d. įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 str. taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3 str., 1.5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-29 nutartis c.b. Nr. 3K-3-21/2007). Tokių faktinių aplinkybių visumos pirmosios instancijos teismas iš esmės nenustatinėjo.

Apeliantė žyminio mokesčio už apeliacinį skundą nemokėjo, jo grąžinimo pagal CPK 87 str. 1 d. 7 p. nuostatą klausimas nekyla.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 4 p., kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. sausio 7 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkė Dalia KačinskienėTeisėjai Romualda JanovičienėAndžej Maciejevski