Kauno apygardos teismo nutartis

2011-06-22 · Civilinė byla Nr. 2S-1170-527/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-22
Bylos Nr.
2S-1170-527/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jolita Cirulienė (pirm.), Gintautas Koriaginas, Birutė Bobrel
Atsakovas
D. Ž.
Ieškovas
G. B.
Civilinė byla Nr. 2S-1170-527/2011;
pirmosios instancijos teismo teisėja Asta Vailionienė;procesinių sprendimų kategorijos: 110;121.14; 122.2.(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. birželio 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Birutės Bobrel ir Gintauto Koriagino, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės D. Ž. patikslintą atskirąjį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-240-743/2011 pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovei D. Ž. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme buvo gautas ieškovo ieškinys atsakovei dėl 16.900 Lt skolos priteisimo dokumentinio proceso tvarka pagal tarp šalių 2000-12-13 sudarytą sutartį (b. l. 5), kurios pagrindu ieškovas atsakovei paskolino 20.000 Lt, iš kurių iki ieškinio padavimo atsakovė ieškovui yra grąžinusi tik 3.100 Lt. Be to, ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės nekilnojamąjį bei kilnojamąjį turtą, o, tokio turto nesant, pinigines lėšas. Ieškovas nurodė, kad atsakovė jau beveik 10 metų vengia bendrauti, nesiėmė jokių veiksmų, rodančių jos siekį atsiskaityti geruoju. Tai, kad ieškinio suma yra pakankamai didelė, atsakovė neatsiskaito jau ilgą laiką, į raginimus sumokėti skolą nereaguoja, nebendrauja, sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad atsakovė, siekdama išvengti ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo, galimai sieks paslėpti ar perleisti jos turimą turtą. Kyla grėsmė, kad turtas, kurio disponavimo teisė nebus apribota, gali būti apsunkintas, paslėptas, perduotas ar kitaip perleistas, o teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba apskritai tapti nebeįmanomas. Šios aplinkybės, ieškovo nuomone, leidžia daryti prielaidą, jog atsakovė sieks išvengti skolos sumokėjimo, todėl laikinąsias apsaugos priemones ieškovas prašė taikyti atsakovei nepranešus.

Žemesnės instancijos teismas

Lazdijų rajono apylinkės teismas 2011-03-01 nutartimi (b. l. 8), tenkindamas ieškovo prašymą, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės nekilnojamojo turto, kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovei ir esančių pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, areštą 16.900 Lt sumai. Teismas, atsižvelgdamas į prašymo taikyti atsakovės atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones motyvus, sprendė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kadangi, patenkinus ieškovo reikalavimus, būtų suvaržytos atsakovės nuosavybės teisės į šiuo metu jai priklausantį turtą ar pinigines lėšas, todėl, siekdama išvengti jai nepalankių pasekmių, atsakovė gali parduoti, įkeisti, išnuomoti ar kitokiu būdu perleisti turtą kitiems asmenims, nuimti pinigus iš banko sąskaitų. Ieškovo pareikšto reikalavimo suma yra didelė, ir tai padidina teismo sprendimo neįvykdymo riziką, skola negrąžinama ilgą laiką (nuo 2001-03-01), todėl, siekiant apsaugoti ieškovo interesus, atsižvelgiant į reikalavimo pobūdį bei išdėstytas aplinkybes, teismas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino. Teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė nepranešęs atsakovei, esant realiai grėsmei, kad toks pranešimas gali sutrukdyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padaryti jį nebeįmanomą (CPK 148 str. 1 d.). Be to, skundžiama nutartimi teismas, išsprendęs ir ieškinio priėmimo klausimą, nutarė ieškinį priimti.

Šalies argumentai

Atsakovė patikslintu atskiruoju skundu (b. l. 27-30) prašo panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2011-03-01 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės; įpareigoti ieškovą į teismo depozitinę sąskaitą sumokėti 16.900 Lt galimų atsakovės nuostolių padengimui, esant pritaikytoms laikinosios apsaugos priemonėms; civilinę bylą persiųsti pagal teismingumą Prienų rajono apylinkės teismui.

Apeliantė atskirajame skunde be argumentų, kad ieškinys yra nepagrįstas (nes pagal tarp šalių 2000-03-01 sudarytą paskolos sutartį ji iš ieškovo pasiskolintus 20.000 Lt jam atidavė - per 5 kartus iki 2008-12-31 sumokėjo 1.800 Lt, o 2009-01-15, pasiskolinusi 18.200 Lt, grąžino visą skolą), nurodo, kad teismas nagrinėjamu atveju (būdamas neįsitikinęs ieškinio pagrįstumu) privalėjo taikyti CPK 147 str. 1 d., t. y. pareikalauti, kad iš ieškovas atsakovės nuostoliams, galimiems dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimui įneštų į teismo depozitinę sąskaitą 16.900 Lt. Areštas buvo pritaikytas atsakovės nekilnojamajam turtui – žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam prestižinėje vietoje, Lazdijų r., (duomenys neskelbtini) km., (duomenys neskelbtini) upės apsaugos zonoje, kurį 2011-02-24 atsakovė ketino parduoti. Sutartinė sklypo kaina – 17.000 Lt. Atsakovei jau yra padaryta 5.000 Lt žala, nes už sklypą gautus rankpinigius ji turėjo grąžinti dvigubai, neteko pelningo sandorio. Be to, atsakovės motina neteko gero kaimyno, nes žemės sklypas ribojasi su atsakovės motinos žemės sklypu. Apeliantė sandorį įrodinėja Prienų I-ojo notarų biuro gauta ir patvirtinta nekilnojamojo turto pažyma (b. l. 36). Be to, teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones nepranešus atsakovei (CPK 148 str. 1 d.), užkirto jai kelią pasinaudoti gynyba, išsakyti savo nuomonę dėl ieškinio pagrįstumo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Iš teismo nutarties aprašomosios dalies visiškai neaišku, ar šis atvejis priskiriamas prie išimtinių atvejų (CPK 148 str. 1 d. numatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui tik išimtinais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą neįmanomą). Susidaro tokia nuomonė, kad bet kas ir bet kokiu pagrindu gali kreiptis į teismą dėl nebūtų skolų, o teismas garantuotai apsaugos ieškovo teises ir teisėtus interesus – areštuos atsakovo turtą, suvaržys visas jo teises, o tik po to spręs klausimą, ar tai reikėjo taikyti.

Taip pat ieškovė nurodo, kad ieškinys teismingas ne Lazdijų rajono apylinkės teismui, o Prienų rajono apylinkės teismui pagal atsakovės gyvenamąją (deklaruotą) vietą Prienų r., (duomenys neskelbtini) sen., todėl prašo bylą perduoti pagal teismingumą (CPK 29 str.). Ieškovo nurodytas atsakovės adresas Lazdijų r., (duomenys neskelbtini) sen., N. (duomenys neskelbtini) km. yra atsakovės senelių.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepimu į patikslintą atskirąjį skundą (b. l. 50-51) prašo palikti nepakeistą Lazdijų rajono apylinkės teismo 2011-03-01 nutartį dėl arešto taikymo atsakovės turtui; netenkinti atsakovės prašymo įpareigoti ieškovą į teismo depozitinę sąskaitą sumokėti 16.900 Lt galimų atsakovės nuostolių padengimui jau pritaikius atsakovės turtui laikinąsias apsaugos priemones; neperduoti civilinės bylos Nr. 2-240-743/2011 Prienų rajono apylinkės teismui ir palikti šią civilinę bylą nagrinėti iš esmės Lazdijų rajono apylinkės teisme.

Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą be to, kad atsakovės teiginiai apie paskolos suteikimo aplinkybes ir atsiskaitymą yra neteisingi (atsakovė jam vis dar yra skolinga 16.900 Lt, nes per 10 m. atsakovė į ieškovo sąskaitą yra pervedusi 3.100 Lt (b. l. 54-61), o ne – 1.800 Lt, kaip teigiama atskirajame skunde), nurodo, kad atsakovė jau 10 metų vengia bendrauti, nesiėmė jokių veiksmų, rodančių jos siekį atsiskaityti geruoju, likusi nesumokėta skolos dalis yra pakankamai didelė. Atsakovė neatsiskaito jau ilgą laiką ir nereaguoja į raginimus sumokėti skolą, nebendrauja, kas sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad atsakovė, siekdama išvengti ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo, galimai sieks paslėpti ar perleisti jos turimą turtą. Dėl šių priežasčių ieškinyje teismo buvo prašoma, vadovaujantis CPK 148 str. 1 dalimi, pritaikyti atsakovės turtui laikinąsias apsaugos priemones nepranešant apie tai atsakovei. Atsakovės pateikti dokumentai dėl neįvykusio jos turimo žemės sklypo pardavimo sandorio tik paliudija, kad neuždėjus arešto šiam sklypui jis būtų buvęs parduotas, ir teigiamo ieškovui teismo sprendimo įvykdymas būtų pasidaręs praktiškai neįmanomas. Atsakovės tvirtinimas, kad jai padaryta 5.000 Lt žala dėl nutrūkusio žemės sklypo pardavimo sandorio, patvirtina prielaidą, kad tik pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovės turtui galima išvengti to turto perleidimo kitiems asmenims. Nurodoma žalos suma kelis kartus mažesnė už ieškinio sumą, todėl atsakovės prašymas įpareigoti ieškovą į teismo depozitinę sąskaitą sumokėti 16.900 Lt galimų atsakovės nuostolių padengimui jau pritaikius atsakovės turtui laikinąsias apsaugos priemones apribotų ieškovo disponavimo šiomis lėšomis teisę, būtų pažeistas šalių interesų bei lygiateisiškumo principas (CPK 17str.).

Ieškovas taip pat nesutinka ir su atsakovės prašymu civilinę bylą perduoti Prienų rajono apylinkės teismui. Ieškinio pateikimo metu paskutinė ieškovui žinoma atsakovės deklaruota gyvenamoji vieta buvo Lazdijų rajone (kas yra nurodyta 2000-12-13 paskolos sutartyje) ir tik po Lazdijų rajono apylinkės teismo 2011-03-01 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gavimo atsakovė 2011-03-07 deklaravo savo gyvenamąją vietą Prienų r., ką patvirtina atsakovės pateikta gyvenamosios vietos deklaravimo pažyma (b. l. 22). Kur atsakovė realiai gyveno ieškinio pateikimo metu, ieškovui nebuvo žinoma, jokių telefono numerių, kuriais būtų galima susisiekti, atsakovė ieškovui nebuvo davusi. Be to, kaip paaiškėjo, atsakovės turimas žemės sklypas yra būtent Lazdijų rajone. Todėl, remiantis CPK 30 str. 1 d., ieškovas turėjo teisę pasirinkti ir pateikti savo ieškinį Lazdijų rajono apylinkės teismui. Kaip ieškovas vėliau sužinojo, atsakovės deklaruota gyvenamoji vieta Lazdijų rajone buvo ir ieškinio pateikimo metu, ką liudija 2011-04-14 Gyventojų registro tarnybos pažyma Nr. (29)4V0-487 (b. l. 53).

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta.

Kaip spręstina iš byloje esančių duomenų, atsakovės patikslintame atskirajame skunde pateikti prašymai dėl nuostolių užtikrinimo bei bylos perdavimo pagal teismingumą yra išspręsti Lazdijų r. apylinkės teismo nutartimi 2011-03-25 (b. l. 37), kuri atskirai nuo šioje byloje skundžiamos nutarties yra apskųsta Kauno apygardos teismui c. b. Nr. 2S-1304-510/2011. Iš rezoliucijos ant patikslinto atskirojo skundo matyti, jog patikslintas atskirasis skundas persiųstas tik dėl skundžiamos nutarties dalies, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atsižvelgiant į tai, kolegija pasisako tik dėl skundžiamos nutarties dalies, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovės atžvilgiu, pagrįstumo ir teisėtumo.

Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-12-31 nutartis c. b. Nr. 2-949/2008). Draudimas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, spręsti dėl pareikšto materialiojo reikalavimo pagrįstumo, neapima teismo pareigos atlikti preliminarų (lot. prima facie) ieškinio reikalavimų ir pateiktų įrodymų vertinimą, kurio tikslas – nustatyti, ar egzistuoja ieškinio patenkinimo tikimybė. Kai pirmosios instancijos teismo nutartyje preliminarus ieškinio reikalavimų vertinimas atskirai neaptariamas, toks vertinimas, atsižvelgiant į atskirojo skundo faktinį ir teisinį pagrindą, gali būti pateikiamas pareikštų atskirųjų skundų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-11-25 nutartis c. b. Nr. 2-2174/2010).

Kadangi pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje preliminariai neįvertino ieškinio reikalavimų ir pateiktų įrodymų, kurio tikslas – nustatyti, ar egzistuoja ieškinio patenkinimo tikimybė, o atskirajame skunde keliamas ieškinio nepagrįstumo klausimas, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, atlieka preliminarų (lot. prima facie) ieškinio reikalavimų ir pateiktų įrodymų vertinimą.

Kaip matyti iš bylos, ieškovas skolą grindžia 2000-12-13 paskolos sutartimi bei kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktais „Swedbank“, AB sąskaitos išrašais, kurie, jo teigimu, pagrindžia ieškovo teiginius, jog atsakovė iš 20.000 Lt, kuriuos pasiskolino minėtos sutarties pagrindu, per 10 m. laikotarpį yra atidavusi tik 3.100 Lt (b. l. 54-61). Atsakovė, tuo tarpu, atskirajame skunde nurodydama argumentus dėl ieškovo materialinio teisinio reikalavimo nepagrįstumo, teigdama, jog skolą atidavė, jokių tai patvirtinančių rašytinių įrodymų kartu su atskiruoju skundu nepateikia.

Nors pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės turto ir/ar piniginių lėšų arešto, apsiribojo teismų praktikoje suformuotų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą sudarančių kriterijų vertinimu (ieškinio suma, atsakovo veiksmai ir t. t.), neatlikdamas ieškiniu pareikšto reikalavimo dėl skolos priteisimo ir jį pagrindžiančių ieškovo pateiktų įrodymų preliminaraus įvertinimo, kolegija, atlikusi šį įvertinimą, neturi jokio pagrindo atskirojo skundo motyvais naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės atžvilgiu.

Atsakovė atskirajame skunde ieškovo nurodytų argumentų, kad jau apie 10 m. ji vengia grąžinti likusią skolą ir kad nesiėmė jokių veiksmų skolai grąžinti, kurių pagrindu teismas sprendė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, jokiais pagrįstais argumentais nepaneigė. Atsakovė, nepagrįsdama jokiai įrodymais, teigia, jog skolą ieškovui yra atidavusi dviem etapais: iki 2008-13-31 ieškovui yra sumokėjusi penkiais mokėjimo pavedimais 1.800 Lt (nors iš ieškovo kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktų ieškovo sąskaitos išrašų matyti, jog atsakovė jam per aštuonis kartus yra atidavusi 3.100 Lt), o likusius 18.200 Lt atidavusi 2009-01-15 skolintais pinigais. Nors atsakovė nurodo, kad grąžinimas buvo fiksuotas ant ieškovo ir jos notarinių paskolos sutarčių egzempliorių, pasirašant liudytojui, skolinusiam jai pinigus, tačiau nei prie atskirojo skundo, nei su prieštaravimais dėl preliminaraus teismo sprendimo nėra pateikta jokių paskolos sutarčių su prierašais apie pinigų grąžinimą, net nenurodyta pinigus jai skolinusio liudytojo duomenys, nesuformuluotas prašymas dėl jo apklausimo kaip liudytojo. Priešingai tam, ant ieškovo pateikto su ieškiniu paskolos sutarties egzemplioriaus nėra jokio prierašo apie pinigų grąžinimą, o sutarties tekstas patvirtina, jog sutartis buvo sudaryta tik dviem egzemplioriais, kurių vienas paliktas notaro biure, o kitas atiduotas kreditoriui. Šios aplinkybės, kolegijos nuomone, leidžia daryti išvadą, jog ieškinio patenkinimo tikimybė egzistuoja.

Be to, įvertinus tai, jog atsakovė jokių įrodymų, patvirtinančių jos gerą materialinę padėtį, kartu su atskiruoju skundu nepateikė, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, taip pat sąlygojusia laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, kad ieškiniu reikalaujam suma atsakovei yra pakankamai didelė.

Atsakovė ginčija skundžiamą nutartį taip pat tuo aspektu, jog ji buvo priimta jai nepranešus, nes klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių išsprendimas, nepranešus atsakovui, yra ne taisyklė, o taisyklės išimtis. Kolegija pritaria apeliantei, jog taisyklė yra ta, kad šis klausimas turi būti sprendžiamas pranešus atsakovui. Kaip yra pabrėžęs Lietuvos apeliacinis teismas, išimties taikymas negali tapti taisykle (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-802/2010). Vis dėlto kartais būtent dėl pranešimo apie ketinimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones teismo sprendimo įvykdymui gali kilti grėsmė. Susiklosčius aplinkybėms, kai laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos netikėtai (pavyzdžiui, yra duomenų, kad atsakovas ruošiasi perleisti ginčo turtą: sudaryta preliminarioji sutartis, yra skelbimas dėl ginčo turto perleidimo, kt.), pirmenybė teikiama ieškovo interesams, siekiant apsisaugoti nuo galimų nesąžiningų atsakovo veiksmų. Kaip patvirtina atsakovės atskirajame skunde nurodytos aplinkybės dėl ketinimo parduoti dabar jau areštuotą turtą, akivaizdu, jog ieškovo nurodomos aplinkybės, kad atsakovė gali perleisti savo turtą, buvo pagrįstos.

Laikinąsias apsaugos priemones pritaikius atsakovui nepranešus, jam yra suteikiama teisė būti išklausytam vėliau, t. y. kreipiantis į teismą su skundu dėl priimtos nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu teisėtumo ir pagrįstumo (kuo apeliantė ir pasinaudojo) arba vėliau prašant panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, atsakovui yra sudaroma galimybė prašyti teismą taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą (CPK 147 str.) (kuo atsakovė ir pasinaudojo), įmokėti į teismo sąskaitą reikalaujamą priteisti sumą, pateikti laidavimą ar įkeisti turtą (CPK 146 str. 2 dalis), prašyti taikyti kitokią, negu nurodyta prašyme, laikinąją apsaugos priemonę (CPK 146 str. 1 d.) arba pateikti argumentus, paneigiančius laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2006-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-105/2006).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartį naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 334-339 str.,

nutaria

atsakovės patikslintą atskirąjį skundą atmesti. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 1 d. nutarties dalį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovės atžvilgiu, palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Jolita CirulienėTeisėjai Birutė BobrelGintautas Koriaginas