Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajam G. N.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) dirbantis, vedęs, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 str. 2d., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. šmeižė asmenį neva šis padarė sunkų nusikaltimą. Nusikalstama veika padaryta šiomis aplinkybėmis. 2009-09-14, laikotarpiu nuo 9 val. iki 12 val., teisiamojo posėdžio, vykusio Vilniaus apygardos teisme, esančiame Gedimino pr. 40/1, Vilniuje, metu, V. M. viešai, tyčia paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją apie Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorą G. N., paniekinusią ir pažeminusią pastarąjį, nurodydamas, kad G. N. 2003-2005 metais, tirdamas baudžiamąją bylą Nr. 07-1-016-03 dėl galimo Vilniaus aps. VPK NTV ENTS pareigūnų piktnaudžiavimo, kyšininkavimo, įtariamojo apklausos metu pareikalavo iš V. M. 10 000 litų kyšio už ikiteisminio tyrimo nutraukimą. Taip pat V. M. nurodė, jog analogiško dydžio kyšių nukentėjusysis G. N. reikalavo iš kitų įtariamųjų už ikiteisminio tyrimo nutraukimą.

V. M. kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo neprisipažino ir parodė, kad nesutinka su kaltinimu, kad tyčia padarė nusikaltimą, nes šmeižtas reikalauja pasirengimo stadijos. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo Vilniaus apygardos teisme metu P. kaltinamajam uždavė klausimą – ar prokuroras iš jo reikalavo pinigų už bylos nutraukimą. Atsakydamas į užduotą klausimą, jis pasakė, kad iš tikrųjų buvo toks faktas, kad prokuroras G. N. reikalavo iš jo 10 000 Lt už tai, kad byla būtų nutraukta.

Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, kaltinamasis patikslino, jog jis pinigų nedavė, apie prokuroro reikalaujamą kyšį teisėsaugos institucijoms nepranešė, kadangi bijojo susidorojimo. Niekada nebūtų pats apie tai sakęs, tiesiog apie tai jo buvo paklausta, o prieš duodant parodymus jis buvo įspėtas dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, todėl ir atsakė tiesą. Kad iš kitų pareigūnų taip pat buvo reikalaujama pinigų žinojo, nes kiekviename darbe kolegos šnekasi. Duodamas parodymus teisme, kalbėjo tik apie save, apie kitus kolegas nešnekėjo. Tai, kad prokuroras reikalavo kyšio yra ne šmeižtas, o gryna tiesa. Tai pasakydamas viešai galvojo, kad teismas įvertins jo žodžius ir pradės procesą, t.y. tą informaciją nukreips į prokuratūrą. Pas prokurorą G. N. buvo apklausiamas vieną kartą. Kabinete su prokuroru buvo tik dviese, advokatės L. ar kitų asmenų, nebuvo. Pati apklausa vyko bendravimo forma, tada prokuroras pasakė, kad „jei duosi parodymus, jei pasakysi apie kitus, pats nebūsi nuteistas“, tačiau jis atsisakė duoti parodymus prieš kitus asmenis, todėl prokuroras pasakė, „jei nenori būti patrauktas atsakomybėn, duok 10 000 Lt“. Apklausos metu į kabinetą buvo kažkoks žmogus užėjęs. Tai kažkoks vyras, kuris sėdi šalia prokuroro. Kad prokuroras reikalavo pinigų, jis pasakė V. P., V. S., gal ir A. G., tėvams, draugams, žmonai. Kaltinime minimos 50 tūkst. litų sumos, nėra nurodęs. To jis nesakė. Pats prokuroras pradėjo pokalbį apie bylos nutraukimą. Tai, kad prokuroras reikalavo pinigų, suprato netiesiogiai, t.y. kad pinigus reikia perduot kažkaip per aplinkui, ar per žmogų. Pas prokurorą per ką jam perduoti pinigus, neklausė. Aplinkinių asmenų pinigų perdavimui, asmeniškai neieškojo, pinigų prokurorui neperdavė, tačiau žino, kad P. uošvis kažką davė.

Nukentėjusysis G. N. teismui paaiškino, kad su V. M. susipažino tirdamas bylą Nr. 07-1-016-03, dėl Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnų piktnaudžiavimo, kyšininkavimo. V. M. buvo įtariamas BK 225 str., 228 str. numatytų veikų padarymu. Taip pat šioje baudžiamojoje byloje buvo įtariamas P. ir kiti pareigūnai, kurių pavardžių nepamena. Prieš perimant vadovavimą ikiteisminiam tyrimui, tyrimą atliko kiti skyriaus prokurorai. Nukentėjusysis asmeniškai apklausė įtariamuosius. Prieš tai V. M. buvo apklaustas kelis kartus. Apklausai buvo iškviestas įtariamasis V. M. ir jo gynėja advokatė E. L.. Tame pačiame kabinete dirbo ir prokuroro padėjėjas R. B.. V. M. apklausa buvo ilga, įtariamajam buvo pateikta daug garso įrašų. E. L. dalyvavo apklausoje nuo pradžios iki pabaigos ir pasirašė protokolą. Jie su įtariamuoju atvyko kartu, kabinete apklausos metu buvo ir R. B.. Teisme V. M. pareiškė, kad nukentėjusysis tirdamas bylą pareikalavo iš jo 10 000 Lt, kad kyšio už ikiteisminio tyrimo nutraukimą buvo reikalaujama ir iš kitų asmenų. V. M. viešai kitų kolegų ir teismo akivaizdoje apšmeižė nukentėjusįjį, pakirto jo autoritetą, pasitikėjimą juo kaip prokuroru. 2010-10-19 parašytą civilinį ieškinį dėl 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo palaiko.

Liudytoja advokatė E. L. teismui paaiškino kad neprisimena kaltinamojo, yra kelis pareigūnus gynusi, bet kaltinamojo pavardės nepamena. Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytoja patikslino, kad prokuroras G. N. griežtai laikosi BK ir BPK reikalavimų. Prokuroras geriau lauks, bet nepradės apklausos be advokato. Nėra niekada girdėjusi iš G. N. užuominų jos ginamiems asmenims, kad ikiteisminis tyrimas gali būti nutrauktas už pinigus. Pamena atvejį, kad vienos apklausos metu kabinete buvo ir prokuroro padėjėjas, vėliau sužinojo, kad jo pavardė B.. Nepamena, ar dalyvavo teismo posėdžiuose, nagrinėjant šią bylą. Klientas nieko neužsiminė, kad prokuroras iš jo prašė kyšio. Apklausose pas prokurorą su V. M. buvo porą kartų.

Liudytojas A. R. teismui paaiškino, kad pažįsta kaltinamąjį, jis yra buvęs bendradarbis. Baudžiamojoje byloje liudytojui buvo pareikšti įtarimai, tačiau nepamena dėl ko. Tuo metu dirbo ekonominėje policijoje ir kaltinimas buvo kažkas panašaus į įgaliojimų viršijimą. Jį apklausinėjo tik STT, prokuratūrose nebuvo. Tiksliai nežino tos bylos baigties tik iš nuogirdų žino, jog lyg ir nutraukta buvo, o po to atnaujinta. Užuominų, kad byla bus nutraukta už pinigus, nebuvo. Negirdėjo ir kalbų, kad kolegoms siūlė nutraukti už pinigus. V. M. nesakė, kad iš jo prašė pinigų. Nagrinėjant bylą teisme, buvo, tačiau kad kažkas posėdžio metu, pasakė apie kyšį – negirdėjo. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas patikslino, kad visi įtariamieji buvo iš vienos tarnybos. Darbe nebuvo jokių kalbų dėl ikiteisminio tyrimo baigties. Apie G. N. irgi nebuvo jokių kalbų. Nežino, kas iš pareigūnų buvo apklausiamas pas G. N.. Rimtų kalbų, kad reikia derinti su prokuroru kažką, nebuvo, pajuokavimų būdavo visokių.

Liudytojas A. K. teismui paaiškino, kad pažįsta kaltinamąjį, kuris dirba ekonominėje policijoje. Ten liudytojas buvo apklausiamas P.. Apygardos teisme buvo apklaustas liudytoju, apie tai, kaip P. prašė pinigų, kad „uždaryti“ bylą. Dėl to kreipėsi į policiją ir pateko pas G. N.. Girdėjo, kaip V. M. teismo posėdyje pasakė, kad G. N. reikalavo iš jo pinigų. Iš kitų šaltinių apie tai niekada negirdėjo. P. irgi posėdžio metu sakė, kad G. N. reikalavo kyšio ir iš jo. Dar jis pridėjo, kad jo uošvis atnešė ir prokurorui padavė tuos pinigus. V. M. pasakė, kad prokuroras prašė po 10000 Lt iš kiekvieno žmogaus. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas patikslino, kad iš V. M. pasakymo posėdžio metu suprato, kad „per giliai G. N. kasė po jais“, ir todėl jie norėjo jį „iš kelio pašalinti“. Po posėdžio girdėjo dar visokių kalbų apie G. N.. P. lyg sakė, kad jis ne tos orientacijos, kad į gėjų klubus vaikšto ir panašiai. Negali pasakyti, ar V. M. teismo posėdyje savo iniciatyva pasakė apie pinigų reikalavimą, ar atsakė į kaltinamojo klausimą.

Liudytojas A. D. teismui paaiškino, kad pažįsta V. M., kaip buvusį bendradarbį. Buvo baudžiamoji byla, kurioje liudytojui buvo pareikšti įtarimai dėl piktnaudžiavimo tarnyba, STT davė parodymus. Buvo kviečiamas į apygardos prokuratūrą, atrodo, kad pas prokurorą Jablonskį, bet ten nebuvo apklausa, buvo tiesiog pokalbis. G. N. nebuvo apklausiamas. Negirdėjo iš kolegų, kad prokuroras reikalauja pinigų už ikiteisminio tyrimo nutraukimą. Iš jo asmeniškai tikrai neprašė. Teismo posėdžiuose nedalyvavo. Nėra girdėjęs tokių kalbų. Kažkas kažkur pašnibždom gal kažką kalbėjo, kaip juokeliai buvo. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas patikslino, kad jo atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta Apygardos prokuratūroje ir tai jam nieko nekainavo.

Liudytojas A. L. teismui paaiškino, kad su V. M. dirbo VPK Ekonominių nusikaltimų skyriuje, liudytojas buvo skyriaus viršininkas. 2003 m. dėl pavaldinių buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Apie dešimt pavaldinių buvo įtariamieji. Ikiteisminį tyrimą atliko prokuroras G. N.. Pradžioje apklausinėjo STT, po to pats N.. Asmeniškai liudytojas buvo apklausiamas STT darbuotojo, ir prokuroro N.. Neprisimena, ar girdėjo iš bendradarbių, kad reikalaujama atlygio už bylos nutraukimą. V. M. jam nesakė, kad iš jo reikalaujami pinigai.

Liudytojas T. T. teismui paaiškino, kad su V. M. dirbo VPK Ekonominių nusikaltimų skyriuje. Liudytojui buvo pareikšti įtarimai kai jis jau dirbo Alytaus PK. Buvo apklausiamas STT, po to Vilniaus apygardos prokuratūroje. Kai išvyko į Alytų, su V. M. nebendravo. Iš liudytojo kyšio nebuvo reikalaujama. Negirdėjo kalbų, kad iš kitų buvo reikalaujamas kyšis.

Liudytoja A. G. teismui paaiškino, kad V. M. yra buvęs bendradarbis. 2004 m. jai buvo pareikšti įtarimai dėl piktnaudžiavimo tarnyba. Liudytoją apklausinėjo STT pareigūnas B. ir prokuroras J.. Prokuroras N. jos neapklausinėjo. Byla buvo nutraukta, nes buvo nepagrįstai iškelta. Iš liudytojos niekas nieko nereikalavo. Kalbas, kad buvo reikalaujama pinigų ir tokius gandus yra girdėjusi, bet pokalbiuose nėra dalyvavusi. Tai buvo didelė byla, daug epizodų, daug įtariamųjų. Nei iš ko reikalavo, nei kas konkrečiai reikalavo, negirdėjo. V. M. jai asmeniškai nieko nesakė. Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytoja patikslino, kad ikiteisminio tyrimo metu sakė, jog nėra girdėjusi jokių dviprasmiškų teiginių, iš kurių būtų galima suprasti, kad reikalaujamas kyšis. Girdėjo tik gandus apie tai, kad kažkas kažko turbūt nori už bylos nutraukimą.

Liudytojas E. V. teismui paaiškino, kad su V. M. dirbo Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje. Liudytojas buvo pirmojo poskyrio viršininkas, M. buvo jam pavaldus. V. M. gali charakterizuoti teigiamai. Visą skyrių irgi teigiamai. Liudytojas nebuvo tarp įtariamųjų. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas nuo telefoninių pokalbių. Įtariamųjų buvo daug. Po to tyrimas buvo nutrauktas visų pareigūnų atžvilgiu. Jokių kalbų, kad reikalaujama pinigų, negirdėjo, niekas nesiskundė. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas patikslino, kad jokių gandų nepamena, daug metų praėjo. Nebuvo ateita ir pasakyta, kad kažkas iš ko nors reikalauja kyšio.

Liudytojas A. P. teismui paaiškino, kad V. M. yra jo buvęs bendradarbis, kartu dirbo Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje. Liudytojas taip pat buvo tarp įtariamųjų. Jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Ikiteisminio tyrimo metu apklausinėjo STT darbuotojas, kurio pavardės nepamena. Po kiek laiko Apygardos prokuroras apklausinėjo. Iš liudytojo niekas nereikalavo atlygio už tyrimo nutraukimą. Jokių užuominų nebuvo, buvo normali apklausa. V. M. nekalbėjo, kad iš jo reikalaujama pinigų. Jokių kalbų apie tai negirdėjo.

Liudytojas R. B. teismui paaiškino, kad iš matymo kaltinamojo nepažįsta, tačiau M. pavardė girdėta iš bylos, kuri susijusi su Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnų nusikalstama veika. Nuo 2003 m. dirbo Vilniaus apygardos prokuratūroje iš pradžių referentu, po to padėjėju. Nuo 2004 m. vidurio buvo perkeltas į prokuroro G. N. kabinetą, kur kartu dirbo iki 2008 m. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas paaiškino, kad prokuroras G. N. apklausų metu buvo labai sąžiningas, skrupulingas iki smulkmenų. Jei tai būdavo liudytojo apklausa – ji vykdavo be advokato, jei įtariamojo apklausa – visada su advokatu. Viskas vykdavo pagal procesą. Konkrečiai M. apklausos nepamena, nes daug apklausų buvo. Niekada jokių kalbų, jokių užuominų apie kyšio prašymą iš prokuroro G. N. negirdėjo. Gal advokatai būdavo kažkiek nepatenkinti tuo skrupulingu prokuroro darbu – viskas būdavo preciziškai ir detaliai, ir klausimai užduodami, ir telefoniniai pokalbiai perklausomi.

Liudytojas advokatas S. Ž. teismui paaiškino, kad kaltinamasis jam nematytas. Šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausiamas kaip liudytojas. Buvo klausiama, ar ginamasis sakė, kad G. N. reikalauja kyšio. Liudytojas yra nurodęs, kad jam toks faktas nežinomas. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas patikslino, kad prisimena, jog prokuroro ir jo ginamojo santykiai buvo įtempti, apklausų metu jautėsi įtampa. Jei ginamasis V. P. būtų užsiminęs apie kyšio reikalavimą – būtų tai įsiminęs, bet tokių kalbų negirdėjo.

Liudytojas S. Ž. teismui parodė, kad pažįsta V. M., su kuriuo juos siejo darbo santykiai kai kartu dirbo Vyriausiajame policijos komisariate Kriminalinių nusikaltimų tyrimo skyriuje. Liudytojas tuo metu buvo komisaras-inspektorius, 5-ojo poskyrio viršininkas. V. M. dirbo ne jų poskyryje. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas patikslino, kad neturi ką pasakyti daugiau, nei davė savo raštiškuose parodymuose. Niekas nieko iš jo nieko nereikalavo, niekas nieko neėmė, niekam nieko nedavė, nes nematė reikalo. Liudytojas taip pat buvo įtariamųjų sąrašuose. Teko girdėti įvairių kalbų, kad visa teisėsauga ima kyšius, tačiau jeigu sakyti kažką, reikia turėti įrodymus, kadangi bus taip pat, kaip su M.. Liudytojas nurodė žinąs kuo kaltinamas M., bet jis šitoje situacijoje yra tikrai nekaltas. Jis buvo įsitikinęs, kad tai buvo tiesa. Be to, ir situacija buvo tokia nervinė, jis buvo psichologinėje įtampoje. Liudytojo manymu, M.buvo įsitikinęs, jog visa tai tiesa, nes jis buvo girdėjęs kalbų visokiausių. Kalbos būna visokios, bet konkrečiai apie N. nebuvo jokių pareiškimų, jokių kalbų. Tikrai negirdėjo kalbų, kad N.kažkas būtų davęs pinigus.

Liudytojas V. P., teismui jį įspėjus dėl atsakomybės pagal BPK 163 str. ir BK 235 str. balsu perskaitė priesaikos tekstą, tačiau po priesaikos tekstu pasirašyti atsisakė, nurodydamas, kad bijo liudyti. Atsakydamas į teismo klausimus apie tai, kodėl bijo duoti parodymus liudytojas paaiškino, kad bijo liudyti todėl, kad dabar yra ikiteisminis tyrimas, kuriame minimas čia neva nukentėjęs, palaiko jam kaltinimą byloje. Bijo pasakyti ir tiek, kiek pasakė ikiteisminiame tyrime. Nenori būti nei Kedžio, nei Ūso vietoje, nes turi du mažamečius vaikus. Liudytojas nesutiko įvardinti kas ir dėl ko jam grąsina, atsisakė nurodyti ar iš jo taip pat buvo reikalaujama kyšio, tik nurodė apie tai girdėjęs iš V. M. daug kartų. Aplinkybių, kaip M. perdavė prokurorui pinigus ir ar perdavė, nežino.

Liudytojas V. S. teismui paaiškino, kad pažįsta V. M.. Eilę metų dirbo kartu Vilniaus apsk. VPK Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje. ENTS su teisėsauga turėjo nemalonumų kažkur 2003 metais, tame tarpe ir liudytojas. Buvęs pareigūnas, kuris jau nebedirbo, paskambino ir pasakė, kad paskui jį sekioja mašina. Jis buvo nusipirkęs mašiną, todėl manė, kad galbūt vagys sekioja. Jis paprašė, kad būtų patikrinta kam priklauso ta mašina. Liudytojas patikrino. Tuo metu buvo paklausomi darbo telefonai ir liudytojui dėl piktnaudžiavimo tarnyba buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas. Baudžiamoji byla nebuvo iškelta, bet daugeliui pareigūnų buvo iškeltos baudžiamosios bylos. Liudytojo atžvilgiu baudžiamoji byla buvo nutraukta, buvo atliekamas vidinis tyrimas ir paskirta pastaba. Tuo metu buvo apklausiamas STT, vėliau prokuratūroje dėl kažkokių įrašų su Ž.. Prokuroras N. iš liudytojo nereikalavo pinigų už bylos nutraukimą. Kad būtų reikalavęs iš kitų pareigūnų, nežino, bet darbe tarpusavyje apie tai kalbėjo. Kas konkrečiai kalbėjo, negali pasakyti, bet kalbas apie tai, kad buvo reikalauta pinigų, kad įtariamieji turėtų „susimesti“ ir tada byla jų atžvilgiu būtų nutraukta, girdėjo. Liudytojas asmeniškai pinigų prokurorui nenešė, tačiau girdėjo kalbas, nešė pinigus M., P. ir L.. Nežino ar pinigus padavė, bet jie sakė –kad nešė pinigus. Šias kalbas konkrečiai girdėjo iš P. ir M.. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas nurodė, kad buvo įvardijamos 10.000 Lt sumos, bet atseit reikalavo 50 tūkstančių litų, o jie po 10 tūkstančių litų nešė. Liudytojas atsimena, kad P. sakė, kad jo dabar jau miręs uošvis nešė pinigus. Kadangi uošvis turėjo pinigų, sakė, „kad tavęs čia netrukdytų“.

BK 154 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Jeigu asmuo šmeižė kitą žmogų neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spausdinyje, – baudžiamoji atsakomybė kyla pagal BK 154 straipsnio 2 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Šmeižimo objektas yra kito žmogaus garbė ir orumas. Nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymis yra tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų, paskleidimas. Tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija – tai tikrovės neatitinkančios, žeminančios asmens garbę ir orumą žinios. Žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis – reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žiniai taikomas tiesos kriterijus netaikomas nuomonei, tačiau ji taip pat turi remtis tikrais faktais, jos autorius turi užtikrinti, kad nuomonė būtų reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai neiškreipiant faktų ir duomenų. Šmeižtas – tokia tikrovės neatitinkanti informacija, kuri gali paniekinti ar pažeminti asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Aiškinantis paminėtas aplinkybes, atsižvelgiama į objektyvius kriterijus, įvertinant visuomenėje susiklosčiusių vertybių sistemą, visuotinai priimtas elgesio taisykles, tiek teisės, tiek moralės atžvilgiu. Nustatant veikos subjektyviąją pusę, būtina įrodyti, kad asmuo, paskleidęs tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, tai padarė tyčia, kurios turinys turi atitikti BK 15 str. nurodytus požymius.

Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis V. M. 2009-09-14, teisiamojo posėdžio, vykusio Vilniaus apygardos teisme metu, viešai, tyčia paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją apie Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorą G. N., paniekinusią ir pažeminusią pastarąjį, nurodydamas, kad G. N. 2003-2005 metais tirdamas baudžiamąją bylą Nr. 07-1-016-03 dėl galimo Vilniaus aps. VPK NTV ENTS pareigūnų piktnaudžiavimo, kyšininkavimo, apklausos metu pareikalavo iš įtariamojo V. M. kyšio už ikiteisminio tyrimo nutraukimą. Taip pat V. M. nurodė, jog analogiško dydžio kyšių nukentėjusysis G. N. reikalavo iš kitų įtariamųjų už ikiteisminio tyrimo nutraukimą. Teismo vertinimu, tokiu būdu kaltinamasis apie nukentėjusįjį paskleidė ne savo nuomonę, o tikrovės neatitinančią konstatuojamojo pobūdžio informaciją, nukentėjusiajam priskirdamas konkrečius veiksmus bei pateikdamas juos kaip objektyviai egzistuojančius faktus ir duomenis, t.y. kaltino nukentėjusįjį padarius sunkų nusikaltimą.

Byloje, įvertinus ištirtų įrodymų visumą, nustatyta, kad V. M. žeminančio pobūdžio tikrovės neatitinkančią informaciją apie nukentėjusįjį paskleidė tyčia, neturėdamas jokių realių, faktais patvirtintų duomenų apie žinių tikrumą ir tai darė suvokdamas, kad paskleistos žinios pažemins G. N. kaip asmenį ir kaip prokurorą. Suprasdamas, kad paskleista informacija gali pakirsti pasitikėjimą juo, neigiamai paveikti tolimesnę jo veiklą, ir sąmoningai to siekė. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į kaltinamojo parodymus apie tai, kad apklausos metu, pasakydamas apie prokuroro neva reikalaujamą kyšį, tikėjosi, jog teismas į tai reaguos ir perduos medžiagą prokuratūrai. Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojais apklaustų buvusių ENTT pareigūnų A. K., A. R., A. L. ir kt., įtariamųjų apklausose dalyvavusių advokatų E. L., S. Ž. parodymais, apie tai, kad jiems nėra žinomi faktai, kad iš įtariamųjų buvo reikalaujama duoti kyšius. Priešingai, vertindamas kaltinamojo parodymus, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad jie yra prieštaringi ir nenuoseklūs. Kaltinamasis, kategoriškai tvirtindamas, kad iš jo prokuroras reikalavo kyšio, teismui nenurodė faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių. Skirtingai, negu apklausoje dalyvavusi jo gynėja, kaltinamasis pasakoja apie prokuroro elgesį apklausos metu bei apie asmenis, kurie tuo metu buvo prokuroro kabinete. Atsisakiusio duoti priesaiką teismui liudytojo V. P. parodymų teismas nevertina, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Kaltinamojo argumentas, kad jo veiksmuose nėra nustatyta visų būtinų šmeižimo nusikaltimo sudėties požymių, nes apie tai, kad iš jo prokuroras reikalavo kyšio jis pasakė ne savo valia, nepagrįstas. Šis kaltinamojo argumentas motyvuojamas tuo, kad jis, kalbėdamas apie prokuroro G. N. reikalavimą duoti kyšį, tik atsakė į kaltinamojo P. klausimus ir tik perpasakojo iš kitų asmenų gautą informaciją, kurios tikrumu nesuabejojo. Jis žodžiu paskleidė ne savo samprotavimus ir kito asmens nuomonę, o pasakė objektyvią tiesą, nes buvo davęs priesaiką teismui. Suvokimas apie informacijos neatitikimą tikrovei yra būtinas šmeižimo, kaip tyčinio nusikaltimo, sudėties elementas, o jis informaciją apie padarytą nusikaltimą perdavė neturėdamas tikslo pažeminti ar paniekinti prokurorą G. N. o siekdamas, kad būtų išaiškinta tiesa. Įvertinus tai, kad kaltinamasis pats buvo policijos pareigūnu, išmano Baudžiamąją teisę ir procesą, tuo pačiu ir įstatymų leidėjo numatytą atsakomybę už nepranešimą apie daromą sunkų nusikaltimą, tai, kad pagal savo darbo pobūdį kaltinamasis pats atlikdavo ikiteisminio tyrimo veiksmus, teismo neįtikina jo teiginiai, jog apie prokuroro reikalavimą duoti kyšį jis niekam nepranešė todėl, kad bijojo prarasti darbą. Vertindamas subjektyviąją nusikaltimo pusę, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad kaltinamasis V. M. ne tik kad nesustabdė paskleisto šmeižto, o atvirkščiai – jis ir toliau skleidžia šmeižtą, teismo posėdžių metu atkakliai tvirtindamas, kad tirdamas baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamasis buvo įtariamas nusikalstamų veikų padarymu, prokuroras G. N. iš jo reikalavo kyšio už ikiteisminio tyrimo nutraukimą. Be to, kaltinamasis teisme, duodamas papildomus parodymus po liudytojų apklausos, toliau tvirtino, kad kyšių buvo reikalaujama ne tik iš jo, bet ir iš kitų pareigūnų, nors liudytojais apklausti buvę įtariamieji, tokius kaltinamojo teiginius paneigė.

Skiriant bausmę už padarytą nusikalstamą veiką ir parenkant bausmės rūšį būtinas maksimalus teisingumo principo įgyvendinimas kartu neiškreipiant bausmės paskirties. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 str. 2 d. padarymą yra numatytos įvairios bausmių rūšys. Įstatymų leidėjas, nustatydamas skirtinų bausmių rūšis tuo pačiu nurodė, kad šmeižimo išraiškos gali būti labai įvairios. Individualizuojant bausmę, skiriamą kaltinamajam V. M., atkreiptinas dėmesys į tai, kad tikrovės neatitinkanti informacija buvo paskleista teismo posėdžio metu, kad nusikalstamos veikos padarymu buvo apkaltintas prokuroras vykstančiame teismo procese palaikantis valstybinį kaltinimą ir tai pastarajam sukėlė neigiamas pasekmes.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę. V. M. padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11str.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis anksčiau neteistas, psichiatrinėse ligoninėse nesigydė, į narkologinę įskaitą neįrašyta, administracine tvarka nebaustas (b.t. 1, b. l.41-45, 159,161,163-166). Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą kad V. M. skiriamos bausmės tikslai bus pasiekti skiriant kaltinamajam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę - baudą, jos dydį vadovaujantis BK 61 str. numatytomis bausmių skyrimo taisyklėmis, parenkant nuo BK 47 str. 2, 3 d. d. numatyto šios bausmės vidurkio.

Nukentėjusiojo G. N. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Nukentėjusysis patirtą neturtinę žalą įvertino 50000 Lt ir nurodė, kad dėl šmeižimo, t.y. kaltinamajam viešai paskleidus informaciją apie jo neva padarytą sunkų nusikaltimą, teismo posėdžio metu buvo pažemintas, jautėsi paniekintas. Dėl paskleisto šmeižto gali būti pakirstas pasitikėjimas ne tik juo kaip prokuroru, bet ir Prokuratūra, kaip institucija.

CK 6.25 str. 2d. nustatyta, kad pagrindiniai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra pasekmės ir neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į tai, kad nors padarytas nesunkus nusikaltimas, tačiau padarytas nusikaltimas sukėlė neigiamas pasekmes nukentėjusiajam, kuris buvo viešai pažemintas, apkaltinus jį padarius sunkų nusikaltimą. Aiškinimais, kad iš įtariamųjų bylą tyręs prokuroras reikalavo kyšio, niekinama ir prokuratūros sistema. Teismas, įvertinęs nustatytas faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, bei atsižvelgęs į kaltinamojo turtinę padėtį ir jo turimus finansinius įsipareigojimus, laiko, kad 15000 Lt suma yra pakankama nukentėjusiojo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis aukščiau išdėstytu bei LR BPK 115, 297, 298, 301, 302, 307 str. str., teismas,

nusprendžia:

V. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 154 str. 2 d., ir nubausti jį 80 MGL , t.y.10 400 Lt (dešimt tūkstančių keturi šimtai litų) bauda.

Išaiškinti V. M., kad teismo nuosprendžiu paskirta bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per 6 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bauda mokama banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“. Įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą būtina pristatyti į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą, 415 kab. Asmeniui nesumokėjus jam paskirtos baudos aukščiau nurodytais terminais, bauda gali būti išieškoma priverstinai.

Nukentėjusiojo civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimui iš V. M., priteisti G. N. 15000 Lt (penkiolika tūkstančių litų).

Nuosprendžiui įsiteisėjus kaltinamajam V. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.