Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Jolantos Malijauskienės, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas A. Š. kreipėsi su skundu (b. l. 1–2) ir patikslintu skundu (b. l. 39–42) į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN) 2019 m. gegužės 29 d. nutarimą Nr. 28-379 „Dėl nuteistojo nubaudimo“; 2) panaikinti Vilniaus PN 2019 m. birželio 14 d. nutarimą Nr. 28-418/1 „Dėl nuteistojo nubaudimo“; 3) panaikinti Kalėjimų departamento 2019 m. liepos 23 d. sprendimą Nr. 2S-3065.

Nurodo, kad nesutinka su Vilniaus PN direktoriaus nutarimais paskirtomis nuobaudomis, kadangi Vilniaus PN direktorius, skirdamas šias nuobaudas, neatsižvelgė į pažeidimo padarymo aplinkybes, jo paaiškinimą.

Pareiškėjo teigimu, Vilniaus PN administracija turi išankstinį nusistatymą prieš jį, kadangi kitiems nuteistiesiems už grėsmingesnius pažeidimus taikomos švelnesnės nuobaudos.

Paaiškina, kad 2019 m. gegužės 29 d. pažeidimą padarė išprovokuotas. Nurodo, kad buvo izoliuotas be savo asmeninių daiktų, todėl vakarienės metu neturėjo indų, o dalinantis maistą nuteistasis jo atžvilgiu reiškė nepasitenkinimą, aiškino, kad nelauks, kol pareiškėjas atsineš savo indus. Šie žodžiai pareiškėją suerzino, todėl jis pradėjo šaukti. Dėl sunkiai valdomų emocijų kreipėsi į psichologą.

Pažymi, kad neneigia, jog jam buvo pateiktas maistas, tačiau buvo patiektas ant grindų, siekiant jį pažeminti prieš kitus nuteistuosius.

Atsakovo Vilniaus PN nuomone, skundas nepagrįstas. Atsiliepime (b. l. 81–84) nurodo, kad 2019 m. gegužės 28 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 63-94 Vilniaus PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininkas informavo Vilniaus PN direktorių, kad įvykus konfliktinei situacijai tarp 3-io būrio nuteistųjų (tarp A. Š. ir kito nuteistojo), tikslinga A. Š. laikinai izoliuoti ir spręsti klausimą dėl minėto nuteistojo perkėlimo į kitą nuteistųjų būrį.

Vilniaus PN 1-ojo Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto 2019 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. 39-124(1) „Dėl nuteistojo laikino izoliavimo, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus“, pareiškėjas vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 144 straipsniu, buvo laikinai izoliuotas, kol nebuvo pataisos įstaigos direktoriaus. Laikinoji izoliacija truko nuo 2019 m. gegužės 28 d. 16.45 val. iki 2019 m. gegužės 29 d. 16.30 val.

Vilniaus PN 1-ojo Saugumo valdymo skyriaus specialistas 2019 m. gegužės 28 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 43-484 informavo Vilniaus PN direktorių, kad 2019 m. gegužės 28 d. 17.36 val. dalinant vakarienę nuteistiesiems, prieita prie kamerų tipo patalpos Nr. 11, kurioje tuo metu buvo laikinai izoliuotas 3-io būrio nuteistasis A. Š.. Laikinai jį izoliuojant, pastarasis, nebuvo pasiėmęs savo asmeninių daiktų, tame tarpe ir indų (nors jam buvo pasiūlyta tai padaryti), nuteistajam vakarienė buvo patiekta administracijos išduotose plastikiniuose induose, tačiau jis vakarienės atsisakė, motyvuodamas tuo, kad valgys tik iš savo asmeninių indų. Nuteistasis A. Š. pradėjo šaukti ant vakarienę dalinančio 1-ojo būrio nuteistojo, vartodamas necenzūrinius žodžius ir žargoną (necenzūriniai žodžiai nurodyti tarnybiniame pranešime), bei grasino jį pažeminti prieš kitus nuteistuosius, rėkdamas „nupilsiu tave, nuvarysiu pas gaidžius“. Į pareigūno reikalavimą nusiraminti nuteistasis A. Š. nereagavo ir toliau šaukė bei grasino. Tokiu savo elgesiu pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 12 straipsnio 1 ir 2 dalies ir 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 2 dalies 8 punkto nuostatas bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – PĮ VTT), 73.4 punkto reikalavimus.

Pareiškėjas A. Š. 2019 m. gegužės 28 d. pateikė paaiškinimą (reg. Nr. 50-717(1)), kuriame nurodė, kad neturėjo savo asmeninių indų, o valgyti iš valdiškų jis nesiruošė.

Vilniaus PN Drausmės komisijos posėdyje 2019 m. gegužės 29 d. buvo apsvarstytas pareiškėjo 2019 m. gegužės 28 d. padarytas bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimas. Drausmės komisija, įvertinusi pareiškėjo elgesį bei aplinkybę, kad jis svarstymo metu turėjo net 50 galiojančių nuobaudų, nusprendė siūlyti pataisos įstaigos direktoriui skirti A. Š. nuobaudą – perkėlimą į drausmės grupę 4 (keturiems) mėnesiams (Vilniaus PN Drausmės komisijos 2019 m. gegužės 29 d. protokolas Nr. 41-75).

Vilniaus PN Drausmės komisija 2019 m. gegužės 29 d. surašė Teikimą dėl nuteistojo nubaudimo Nr. 40-49. Vilniaus PN direktorius, atsižvelgdamas į Vilniaus PN SVS pareigūno tarnybinį pranešimą, į nuteistojo A. Š. rašytinį paaiškinimą, į Vilniaus PN Drausmės komisijos Teikimą dėl nuteistojo nubaudimo ir vadovaudamasis LR BVK 142 ir 143 straipsniais, 2019 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 28-379 nuteistajam A. Š. paskyrė nuobaudą – perkėlimą į drausmės grupę 4 (keturiems) mėnesiams.

Atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. gegužės 28 d. tarp 3-io būrio nuteistųjų t. y. pareiškėjo ir kito nuteistojo kilo konfliktas (dėl kurios A. Š. 2019 m. gegužės 28 d. buvo nuspręsta laikinai izoliuoti, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus), Vilniaus PN Kriminalinės žvalgybos skyriui buvo pavesta atlikti tarnybinį tyrimą dėl šių aplinkybių.

Vilniaus PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnė, atlikusi tarnybinį tyrimą, dėl drausmės grupės nuteistojo A. Š. elgesio 2019 m. birželio 5 d. surašė Tarnybinio tyrimo išvadą Nr. 33-97. Atlikus tarnybinį tyrimą nustatyta, kad 2019 m. gegužės 28 d. apie 10 val. Vilniaus PN I-o gyvenamojo korpuso antrame aukšte esančioje 209 bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje tarp nuteistųjų S. Bagdono ir A. Š. kilo konfliktas, kurio metu pareiškėjas trenkė kumščiu į veidą nuteistajam A. Bagdonui. A. Š., naudodamas fizinį smurtą prieš nuteistąjį S. Bagdoną, pažeidė LR BVK 110 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Tarnybinio tyrimo išvadoje Vilniaus PN direktoriui siūloma nuteistąjį A. Š. už padarytą pažeidimą nubausti.

Vilniaus PN direktorius, atsižvelgdamas į Vilniaus PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus tarnybinio tyrimo išvadą, į nuteistojo A. Š. rašytinį paaiškinimą ir vadovaudamasis LR BVK 142 ir 143 straispniais, 2019 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 28-418(1) pareiškėjui paskyrė nuobaudą – perkėlimą 10 (dešimčiai) parų į kamerų tipo patalpas.

Pareiškėjas dėl Vilniaus PN direktoriaus nutarimais paskirtų nuobaudų su skundais kreipėsi į Kalėjimų departamentą, kuris išnagrinėjęs skundus, 2019 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. 2S-3065 „Dėl A. Š. skundų išnagrinėjimo“ juos atmetė, nurodydamas, kad Vilniaus PN direktoriaus nutarimai yra teisėti, pagrįsti ir teisingi, jų naikinti nėra pagrindo.

Vilniaus PN nuomone, pareiškėjo skundas yra visiškai abstraktaus pobūdžio, jis nenurodė kalinimo įstaigos direktoriaus nutarimų neteisėtumo ar nepagrįstumo pagrindų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus PN direktoriaus nutarimų, kuriais pareiškėjui buvo paskirtos nuobaudos, bei Kalėjimų departamento sprendimo, kuriuo Vilniaus PN nutarimai palikti nepakeisti, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2019 m. gegužės 28 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 63-94 Vilniaus PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininkas informavo Vilniaus PN direktorių, kad įvykus konfliktinei situacijai tarp 3-io būrio nuteistųjų (tarp A. Š. ir kito nuteistojo), tikslinga pareiškėją laikinai izoliuoti ir spręsti klausimą dėl jo perkėlimo į kitą nuteistųjų būrį.

Vilniaus PN 1-ojo Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto 2019 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. 39-124(1) „Dėl nuteistojo laikino izoliavimo, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus“, pareiškėjas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 144 straipsniu, buvo laikinai izoliuotas, kol nebuvo pataisos įstaigos direktoriaus. Laikinoji izoliacija truko nuo 2019 m. gegužės 28 d. 16.45 val. iki 2019 m. gegužės 29 d. 16.30 val.

Vilniaus PN 1-ojo Saugumo valdymo skyriaus specialistas 2019 m. gegužės 28 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 43-484 informavo Vilniaus PN direktorių, kad 2019 m. gegužės 28 d. 17.36 val. dalinant vakarienę nuteistiesiems, priėjo prie kamerų tipo patalpos Nr. 11, kurioje tuo metu buvo laikinai izoliuotas 3-io būrio nuteistasis A. Š.. Laikinai izoliuojant šį nuteistąjį, jis nebuvo pasiėmęs savo asmeninių daiktų, tame tarpe ir indų (nors jam buvo pasiūlyta tai padaryti), vakarienę patiekė administracijos išduotuose plastikiniuose induose, tačiau jis vakarienės atsisakė. Motyvavo tuo, kad valgys tik iš savo asmeninių indų. Pareiškėjas vakarienę dalinančio 1-ojo būrio nuteistojo A. Milevskio atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius ir žargoną (necenzūriniai žodžiai nurodyti tarnybiniame pranešime), grasino jį pažeminti prieš kitus nuteistuosius, rėkė „nupilsiu tave, nuvarysiu pas gaidžius“. Į pareigūno reikalavimą nusiraminti nereagavo, toliau šaukė bei grasino. Tokiu savo elgesiu pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 12 straipsnio 1 ir 2 dalies ir 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 2 dalies 8 punkto nuostatas bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – PĮ VTT), 73.4 punkto reikalavimus.

Pareiškėjas 2019 m. gegužės 28 d. pateikė paaiškinimą (reg. Nr. 50-717(1)), kuriame nurodė, kad neturėjo savo asmeninių indų, o valgyti iš valdiškų nesiruošė.

Vilniaus PN Drausmės komisijos posėdžio 2019 m. gegužės 29 d. metu buvo apsvarstytas pareiškėjo 2019 m. gegužės 28 d. padarytas bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimas. Drausmės komisija, įvertinusi pareiškėjo elgesį bei aplinkybę, kad svarstymo metu turėjo net 50 galiojančių nuobaudų, nusprendė siūlyti pataisos įstaigos direktoriui skirti A. Š. nuobaudą – perkėlimą į drausmės grupę 4 (keturiems) mėnesiams.

Vilniaus PN Drausmės komisija 2019 m. gegužės 29 d. surašė Teikimą dėl nuteistojo nubaudimo Nr. 40-49. Vilniaus PN direktorius, atsižvelgdamas į Vilniaus PN SVS pareigūno tarnybinį pranešimą, į pareiškėjo rašytinį paaiškinimą, į Vilniaus PN Drausmės komisijos Teikimą dėl nuteistojo nubaudimo ir vadovaudamasis LR BVK 142 ir 143 straipsniais, 2019 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 28-379 pareiškėjui paskyrė nuobaudą – perkėlimą į drausmės grupę 4 (keturiems) mėnesiams.

Atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. gegužės 28 d. tarp 3-io būrio nuteistųjų A. Š. ir kito nuteistojo kilo konfliktas, Vilniaus PN Kriminalinės žvalgybos skyriui buvo pavesta atlikti tarnybinį tyrimą dėl šių aplinkybių.

Vilniaus PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnė, atlikusi tarnybinį tyrimą, 2019 m. birželio 5 d. surašė Tarnybinio tyrimo išvadą elgesio Nr. 33-97 dėl drausmės grupės nuteistojo A. Š.. Atlikus tarnybinį tyrimą buvo nustatyta, kad 2019 m. gegužės 28 d. apie 10 val. Vilniaus PN I-o gyvenamojo korpuso antrame aukšte esančioje 209 bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje tarp nuteistųjų S. Bagdono ir A. Š. kilo konfliktas, kurio metu pareiškėjas trenkė kumščiu į veidą nuteistajam A. Bagdonui. Pareiškėjas, naudodamas fizinį smurtą prieš nuteistąjį S. Bagdoną, pažeidė LR BVK 110 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Tarnybinio tyrimo išvadoje Vilniaus PN direktoriui siūlyta pareiškėją už padarytą pažeidimą nubausti.

Vilniaus PN direktorius, atsižvelgdamas į Vilniaus PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus tarnybinio tyrimo išvadą, į pareiškėjo rašytinį paaiškinimą, vadovaudamasis LR BVK 142 ir 143 straipsniais, 2019 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 28-418(1) pareiškėjui paskyrė nuobaudą – perkėlimą 10 (dešimčiai) parų į kamerų tipo patalpas.

Pareiškėjas dėl jam paskirtų nuobaudų su skundais kreipėsi į Kalėjimų departamentą, kuris, išnagrinėjęs skundus, 2019 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. 2S-3065 „Dėl A. Š. skundų išnagrinėjimo“ pareiškėjo skundus atmetė, nurodydamas, kad Vilniaus PN direktoriaus nutarimai yra teisėti, pagrįsti ir teisingi, jų naikinti nėra pagrindo.

Kilusiam ginčui aktualus teisinis reguliavimas, nustatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK) ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse (toliau – Taisyklės).

BVK 10 straipsnyje nustatyta, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Bendrosios nuteistųjų teisės nustatytos BVK 11 straipsnyje, kuriame įtvirtinta nuteistųjų teisė teisės aktų tvarka Bendrosios nuteistųjų pareigos nustatytos BVK 12 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių (1 dalis). Specialios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos išvardintos BVK 110 straipsnyje. Pagal šį straipsnį, laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (1 dalies 1 punktas); laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama reikalauti bet kokios paslaugos iš kito nuteistojo ar suimtojo ar teikti jas, naudoti fizinį ar psichinį smurtą prieš kitus asmenis (2 dalies 8 punktas). Taisyklių 73.4 punkte įtvirtinta, kad nuteistiesiems draudžiama vartoti necenzūrinius žodžius, žargoną, pravardes.

Išvardintas teisinis reguliavimas reiškia, kad nuteistiesiems draudžiama nepagarbiai elgtis su kitais asmenimis, naudoti fizinį ar psichinį smurtą prieš kitus asmenis. Šiame kontekste pažymėtina, kad nuteistiesiems nustatytų pareigų ir draudimų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis (žr. LVAT 2015-12-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1736-858/2015).

Nuobaudų nuteistiesiems skyrimas nustatytas BVK 142 straipsnyje. BVK 143 straipsnyje įtvirtinta, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. LVAT praktikoje pripažįstama, kad pagal BVK 142 straipsnį, laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam nustatytų pareigų (režimo reikalavimų) ar draudimų nevykdymas yra pagrindas skirti šioje teisės normoje nustatytas nuobaudas (žr. LVAT 2015-12-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1736-858/2015).

Teismo vertinimu, pareiškėjo žodžiu išreikštos nuostatos pažeminti kitą asmenį, rėkiant „nupilsiu tave, nuvarysiu pas gaidžius“ yra vienareikšmiškai grasinančio pobūdžio veiksmai, atitinkantys BVK 110 straipsnio 2 dalies 8 punkte pateiktą psichologinio smurto sąvoką, nepriklausomai nuo to, ar išsakyti grasinimai realūs ir bus įvykdyti ateityje. Pareiškėjo pasakyti teiginiai nesuderinami ir Taisyklių 73.4 punkte įtvirtintu draudimu vartoti necenzūrinius žodžius, žargoną, pravardes. Skunde nurodytos aplinkybės, kad pareiškėją taip elgtis išprovokavo pareigūnai, vertintini kaip jo gynybinė pozicija. Pažymėtina, kad minėtame straipsnyje numatytas draudimas naudoti ir fizinį smurtą prieš kitus asmenis.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi administracinėje byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad byloje yra pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti visapusiškai pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas padarė itin piktybišką pažeidimą – pavartojo fizinį smurtą prieš kitą asmenį, todėl jam paskirta nuobauda – perkėlimas 10 (dešimčiai) parų į kamerų tipo patalpas – atitinka padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį (BVK 143 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Teismas prieina prie išvados, kad pareiškėjas iš ankstesnių nuobaudų nepasimoko. Tai patvirtina sistemingi ir pakartotini bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimai. Atkreiptinas dėmesys, kad skiriamos nuobaudos turi nubausti, sukelti pareiškėjui atitinkamas neigiamas pasekmes ir tai yra natūralus pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami, iš anksto įstatyme įtvirtinant atitinkamus reikalavimus.

Įvertinus skundo argumentus, byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinus ginčui taikytiną teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad Vilniaus PN tinkamai kvalifikavo pareiškėjo veiksmus, įvertino tarnybiniuose pranešimuose nurodytus duomenis, suteikė pareiškėjui teisę pasiaiškinti dėl padarytų pažeidimų. Vilniaus PN paskirtos nuobaudos yra proporcingos padarytų pažeidimų sunkumui. Todėl teismas nenustatė pagrindo konstatuoti, kad Vilniaus PN direktorius, skirdamas nuobaudas pareiškėjui, pažeidė teisės aktų reikalavimus.

Tuo pačiu nėra pagrindo naikinti Kalėjimų departamento sprendimo, kuriuo konstatuota, kad nuobaudos pareiškėjui buvo paskirtos pagrįstai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė 2020 m. gegužės 8 d. pažymą „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ Nr. (12.33)PT-1800, kurioje nurodyta, kad advokato užmokestis už pareiškėjui suteiktą teisinę pagalbą yra 123,50 Eur, kuriuos prašo priteisti Valstybės naudai.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis taikydamas šio įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą.

Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas priimamas ne pareiškėjo naudai, todėl jo patirtos išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nepriteisiamos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo A. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kaledorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.