- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-24
- Bylos Nr.
- 1A-11-366/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-53-1-00260-2014-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigitas Bagdonavičius (pirm.), Evaldas Vanagas, Valdas Meidus
- Nuteistasis
- D. M., D. L., K. B.
- Kategorijos
- 2.4.2Neįsiteisėjusio nuosprendžio ar nutarties apskundimas (BPK 311-319 str.)
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Sigito Bagdonavičiaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. L., K. B. ir D. M. apeliacinius skundus dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžio, kuriuo:
D. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 284 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto būti namuose, tęsti mokslą (BK 48 str. 1 d. 1 p., 6 d. 1 p., 3 p.);
K. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 3 (trejiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimi paskirta bausmė subendrinta su 2014-12-09 Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir nustatyta galutinė subendrinta laisvės atėmimo 2 (dvejiems) metams bausmė.
D. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 3 (trejiems) mėnesiams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto būti namuose, tęsti mokslą arba pradėti dirbti (BK 48 str. 1 d. 1 p., 6 d. 1 p., 3 p.)
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. L., K. B. ir D. M. nuteisti už tai, kad jie 2014 m. birželio 23 d. apie 1 val. 30 min., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami kartu, viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini),, ties posūkiu į sodų bendriją „(duomenys neskelbtini),“, atsistoję ant kelio važiuojamosios dalies, sustabdė G. B. vairuojamą automobilį AUDI A4 AVANT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantį M. S., o G. B. paprašius pasitraukti ir leisti pravažiuoti, D. L. pastarąją pastūmė ir, prišokęs prie iš automobilio išlipusio M. P., smogė jam vieną kartą į veidą, jam nuo smūgio pargriuvus ant žemės, D. M. ir K. B. spyrė ne mažiau kaip po kartą į veido sritį, padarydami jam muštinę žaizdą kaktos kairės pusės apatinėje dalyje ir kairės akies apatiniame voke, poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, dėl ko nežymiai buvo sutrikdyta jo sveikata, M. S. bandant apginti M. P., D. L., D. M. ir K. B. ne mažiau kaip po kartą spyrė jam į galvos sritį, padarydami jam muštinę žaizdą ir kraujosruvą apatinės lūpos vidinio paviršiaus gleivinėje, poodines kraujosruvas kairės akies viršutiniame voke ir kairės akies kaušelyje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, G. B. bandant nustumti juos nuo M. P. ir M. S., K. B. ir D. L. smogė jai po du kartus į galvą, sukeldami nukentėjusiai fizinį skausmą, nukentėjusiems bandant išvažiuoti iš įvykio vietos, bendrai veikdami tyčia išdaužė M. S. automobilio AUDI A4 AVANT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priekinį stiklą, kurio vertė 98,47 eurų, dešinės pusės galinį žibintą, kurio vertė 28,96 eurų, įlenkė galinį dešinės pusės sparną, kurio vertė 57,92 eurų, dešinės ir kairės pusės automobilio dureles, kurių vienų kaina 57,92 eurų, o bendra vertė 115,85 eurų, tokiais veiksmais, iš chuliganiškų paskatų sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sugadino svetimą M. S. priklausantį 301,20 eurų vertės turtą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu D. L. prašo panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. apkaltinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu ir šioje dalyje priimti išteisinamąjį nuosprendį, nes nusikalstamos veikos nepadarė. Nepagrįstas išvadas apie jo kaltę teismas padarė netinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus. Teismas rėmėsi tik kaltinimus patvirtinančiais liudytojų A. Z. ir J. S. bei nukentėjusiųjų prieštaringais parodymais, kurie, nuteistojo manymu, turėjo būti vertinami kritiškai. Iki įvykio nei liudytoja J. S., nei nukentėjusieji juos sumušusių asmenų nepažinojo, todėl, siekiant nustatyti nusikalstamą veiką padariusius asmenis, buvo būtina nustatyti galimų įtariamųjų ratą ir parodyti juos nukentėjusiesiems bei liudytojams atpažinti. Asmenų atpažinimas privalėjo būti padarytas pagal BPK 191 str. numatytas taisykles, nes tik įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys gali būti pripažinti leistinais įrodymais (BPK 20 str. 1 d.). BPK 191 str. 2 d. nurodyta, kad prieš parodant objektą arba asmenį atpažinti, asmuo privalo pirmiau būti apklaustas apie aplinkybes, kuriomis matė ar kitaip įsidėmėjo atpažintiną asmenį (ar kitą objektą), taip pat apie žymes ir ypatybes, pagal kurias jis gali atpažinti. Šio imperatyvaus įstatymo reikalavimo ikiteisminį tyrimą atlikę tyrėjai nevykdė. Nukentėjusioji G. B. tuoj po įvykio paviršutiniškai apibūdino užpuolusius asmenis, nurodydama tokius požymius: vienas buvo baltais marškiniais, apie 170 cm ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, kitas - pilkos spalvos treningais apie 180 cm ūgio, trečiasis, kurį sulaikė policijos pareigūnai, buvo juodais marškiniais (t. 1, b.l. 21-22). Pažymėtina, kad įvykio vietoje policijos pareigūnai sulaikė L. B., taigi nukentėjusioji G. B. atpažino būtent tą asmenį. Kiti nukentėjusieji bei liudytoja J. S. apie požymius, pagal kuriuos galėtų atpažinti juos užpuolusius asmenis, nebuvo apklausti. Nuteistasis skunde atkreipia dėmesį į tai, kad teismo posėdyje atpažįstantieji asmenys pripažino, kad prieš atliekant procesinį veiksmą ir surašant atpažinimo protokolus, tyrėjai jiems rodė fotonuotraukas mobilaus ryšio telefono pagalba iš „Facebook" galerijos, todėl atpažinusieji galėjo būti įtakoti matytų fotonuotraukų ir sąžiningai suklysti. Be to liudytoja J. S. teismo posėdyje nurodė, kad tyrėjai darė jai įtaką atpažįstant E. M., tvirtindami žinantys, kad jis tikrai dalyvavo muštynėse. Visi nukentėjusieji ir liudytoja J. S. ikiteisminio tyrimo metu atpažino kaip užpuolikus daugybę asmenų, t.y. ne tik juos, nuteistuosius, bet ir kitus - L. B., E. M., M. D.. M. S. taip pat pripažino užpuolikų įvykio metu neįsidėmėjęs, juos įsidėmėjo tik G. B. parodžius fotonuotraukas „Facebook" paskyroje. Nusikalstama veika buvo padaryta nakties metu, neapšviestoje vietoje ir tai apsunkino galimybę nukentėjusiesiems bei liudytojai matyti ir įsidėmėti užpuolikų veido bruožus, kitus individualius požymius. Tačiau minėti asmenys tikrai galėjo matyti ir įsidėmėti juos užpuolusių asmenų rūbus, ūgį, kūno sudėjimą. Dėl to būtent tokius bendruosius požymius nukentėjusioji G. B. apklausoje ir nurodė. Siekiant ištaisyti tyrėjų darbo trūkumus, ikiteisminio tyrimo teisėja paklausė liudytoją J. S. apie jos matytų užpuolikų požymius. Šios liudytojos nurodyti požymiai sutampa su nukentėjusiosios G. B. požymiais. Iš jų abiejų parodymų seka, kad tik vienas asmuo buvo baltais marškinėliais. Jį, t.y. D. L., kaip asmenį, vienintelį vilkėjusį baltais marškiniais, atpažino iš fotonuotraukų „Facebook" paskyroje, o po to - tyrėjų parodytoje galerijoje telefone ir galop jau oficialiai iš fotonuotraukų. Tokio BPK reikalavimus pažeidžiančio atpažinimo metu gauti duomenys negali būti laikomi įrodymais.
Apeliantas teigia, kad jo ūgis yra 190 cm, taigi daug aukštesnis nei nukentėjusiosios G. B. ir liudytojos J. S. nurodomas baltais marškinėliais vilkėjusio asmens ūgis - apie 170 cm. Kadangi abi merginos bendravo su baltais marškiniais vilkėjusiu asmeniu (duomenys neskelbtini), betarpiškai arti, nurodydamos vilkėjusio baltais marškiniais ūgį pakankamai tiksliai - apie 170 cm., negalėjo suklysti, arba bent suklysti tiek daug. Tai rodo, kad užpuolikas baltais marškiniais buvo ne jis, t.y. D. L.. Be to nukentėjusioji G. B. ir liudytoja J. S. nurodė labai svarbią ir atpažinimui reikšmingą aplinkybę - tai, kad G. B. nagais įdrėskė baltais marškiniais vilkėjusio užpuoliko nugarą. Suprantama, kad įdrėskimo požymiai negalėjo greitai pranykti. Tuo tarpu jam nenustatytas joks kūno sužalojimas nugaroje. Liudytojas M. P., matęs jį tuoj po įvykio nuoga nugara, taip pat nematė jokių sužalojimų. Taigi byloje nėra kitų įrodymų, patvirtinančių duomenis, gautus atpažinimo metu, kuris atliktas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytą tvarką.
Skunde nurodoma, kad bylą nagrinėjant teisme, nebuvo siekiama išsamiai ir nešališkai ištirti visas aplinkybes, nes nebuvo apklaustas asmuo, kurį kaip dalyvavusį įvykyje, nurodė nuteistasis D. M. ir kurį, kaip užpuoliką, buvo atpažinę nukentėjusieji. Apeliantas teigia, kad jo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo teismas grindė liudytojos R. M. parodymais, pagal kuriuos ji įvykio dieną, bet visai kitu laiku matė jį (D. L.) kelyje, kuriame daugiau kaip po valandos buvo padaryta nusikalstama veika. Kaip liudytojos R. M. parodymai sietini su jam (D. L.) inkriminuota nusikalstama veika, teismo nuosprendyje nepasisakoma.
Skunde apeliantas pažymi ir tai, kad jam paskirta bausmė, kuri negali būti įvykdyta. Paskirtas įpareigojimas be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini),, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir tęsti mokslą (duomenys neskelbtini), mokykloje. Neįmanoma tuo pačiu gyventi (duomenys neskelbtini) ir mokytis (duomenys neskelbtini). Yra išlaikomas tėvų, todėl draudimu išvykti iš namų Kaune esančioje gyvenamojoje vietoje, užkertamas kelias grįžti pas tėvus. Toks draudimas nutrauktų socialinius ryšius ir tikrai prieštarautų bausmės paskirčiai bei teisingumo principui.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu K. B. prašo panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendį dalyje dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 284 str. l d., jį išteisinti ir bylą šioje dalyje nutraukti. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas pilnai ir visapusiškai neįvertino visų bylos aplinkybių, todėl nepagrįstai jį pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 284 str. 1 d. Teigia, kad jo parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs ir teisingi, tačiau teismas rėmėsi tik liudytojo A. Z. ir nukentėjusiųjų parodymais dėl jo (t. y. K. B.) dalyvavimo nusikalstamoje veikoje, kurie turėtų būti vertinami kritiškai, nes šie asmenys (išskyrus G. B. ir galimai J. S.) buvo neblaivūs.
Apeliantas kelia abejonės dėl jo atžvilgiu atliktų procesinių veiksmų atpažįstant jį kaip asmenį, dalyvavusį nusikalstamoje veikoje, teisėtumo. Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad nukentėjusieji pirmiausia nusikalstamą veiką padariusių asmenų ieškojo internete, po to buvo rodomos nuotraukos ir galiausia buvo atliktas asmenų parodymas atpažinti.
Bylą nagrinėjant teisme, prašė iškviesti ir apklausti liudytoją L. B., kurį nukentėjusieji, praėjus keliolikai minučių po įvyko, atpažino kaip asmenį dalyvavusį nusikalstamoje veikoje. L. B. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas, tačiau jis dėl neaiškių priežasčių net nebuvo įtrauktas į sąrašą asmenų, kviestinų į teismo posėdį. Teismas taip pat jo neiškvietė į posėdį, nors pripažino, kad L. B. apklausa bylą nagrinėjant teisme yra būtina. Todėl apeliantas prašo apeliacinės instancijos teismo atnaujinti įrodymų tyrimą byloje ir liudytoju apklausti L. B.. Priklausomai nuo apklausos rezultatų gali iškilti būtinybė apklausti kitus liudytojus, atlikti kitus būtinus procesinius veiksmus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu D. M. prašo pakeisti Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžio dalį, kuria jam paskirta bausmė, ir priimti naują nuosprendį, paskiriant kitos rūšies bausmę - baudą. Nurodo, kad savo kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje 1 dalyje, pripažino iš dalies. Pripažįsta, kad sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį, tačiau tvirtina, kad automobilio Audi A4 Avant valst. nr. (duomenys neskelbtini) negadino ir jokių detalių nesudaužė. Tai patvirtino ir nukentėjusieji bei liudytojai, nurodę jį kaip asmenį mažiausiai atlikusį chuliganiškų veiksmų, daugiau buvusį nuošalyje. Nuteistasis D. M. skunde pažymi, kad jis ėmėsi iniciatyvos atlyginti nukentėjusiems padarytą žalą. Žalą pilnai atlygino nukentėjusiajai G. B. ir iš dalies atlygino M. S..
Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatytos šios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų. Teismas skundžiamu nuosprendžiu paskyrė laisvės apribojimą 1 ( vieneriems) metams 3 (trejiems) mėnesiams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto būti namuose, tęsti mokslą arba pradėti dirti (BK 48 str. 1 d. l p., 6 d. 1 p., 3 p.), taip pat solidariai atlyginti žalą. Planuoja studijuoti Kauno technologijos universitete ir įgyti inžinieriaus - statybininko profesiją, tačiau tam reikalingos lėšos. Rasti darbą neturint profesijos ir patirties Lietuvos darbo rinkoje galimybės nėra, tačiau jis turi galimybę padirbėti užsienyje. Tai galėtų įgyvendinti, jei būtų pakeista laisvės apribojimo bausmė į baudą. Prašo atsižvelgti į tai, kad yra neteistas, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo moksleivis, jauno amžiaus, iš dalies atlygino padarytą žalą. Dirbdamas užsienyje pilnai atlygintų ir baudą, jei ši būtų paskirta, padengtų kitas bylinėjimosi išlaidas.
Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė skundus tenkinti, prokurorė prašė skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmetami.
Apeliantai D. L. ir K. B. neigia bet kokią savo kaltę. Tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo bylą, vertino tik prieštaringus nukentėjusiųjų parodymus. Abu apeliantai akcentuoja netinkamai atliktą atpažinimo veiksmą ir nurodo, kad tokiu atpažinimu negalima remtis. D. L. ir K. B. apeliaciniuose skunduose išdėstyti bei teisme išsakyti argumentai vertinami kaip pasirinktas gynybos būdas siekiant išvengti atsakomybės.
Nuteistasis D. M. savo kaltę pripažįsta, tačiau prašo švelninti jam paskirtą bausmę. Nežiūrint to, kad jis pripažįsta savo kaltę, tačiau jo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės bei pasisakymai teisme vertinami kritiškai, kaip siekis padėti draugams išvengti atsakomybės.
Liudytojas A. Z. viso ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme nuosekliai tvirtino, kad susitikti su atvažiavusiais draugais jis išėjo kartu su D. L., K. B. ir D. M.. Tą patį jis patvirtino ir apeliacinės instancijos teisme. Netikėti šiais parodymais nėra jokio pagrindo, kadangi juos patvirtina nukentėjusiųjų M. P., M. S., G. B. ir liudytojos J. S. parodymai. Visi jie patvirtina, kad jiems nuvažiavus į sutartą vietą, ant kelio be A. Z. išėjo dar trys vaikinai. Nėra jokių priežasčių, dėl kurių tiek nukentėjusieji, tiek liudytojai A. Z. ir J. S. turėtų meluoti dėl į susitikimą atėjusių asmenų skaičiaus. Sugretinus ir išanalizavus nukentėjusiųjų bei liudytojos J. S. parodymus ką kiekvienas iš jų veikė susitikimo metu, su kuo bendravo galima daryti išvadą, jog iš tikrųjų be A. Z. buvo dar trys asmenys.
Jei tikėti nuteistųjų parodymais, tai nei D. M., nei D. L., būdami sode, alkoholinių gėrimų nevartojo, o K. B. namo išvyko apie 21:30 val. Tai reikštų, kad tą dieną alkoholį gėrė tik A. Z. ir L. B.. Tačiau minėtus nuteistųjų parodymus paneigia liudytojų parodymai. Apeliacinės instancijos teisme apklausta I. K. nurodė, jog švenčiant Jonines, renginyje dalyvavę vaikinai vartojo alkoholį. Visi, kurie pasiliko nakčiai, buvo daugiau ar mažiau apsvaigę. Liudytojas M. P. nurodo, kad įvykio naktį buvo nuvykęs prie sodo namelio, kuriame šventė jaunimas. Namelio viduje girdėjo vaikinų balsus ir vieną iš jų, o būtent D. L. atpažino, kadangi teko bendrauti anksčiau. Kad tai buvo būtent D. L. pasitvirtino, kai jis su D. M. išėjo iš namelio. M. P. nurodo, kad betarpiškai bendravo su šiais vaikinais ir matė, jog abu jie yra akivaizdžiai neblaivūs. Netikėti I. K. ir M. P. parodymais nėra jokio pagrindo, kadangi nėra nustatyta jokių priežasčių kodėl jie turėtų apkalbėti nuteistuosius. Tai reiškia, jog D. M. ir D. L. parodymai yra melagingi.
Be to liudytojas M. P. nurodo, jog priėjęs prie sodo namelio, girdėjo kaip viduje kalbantys jaunuoliai gyrėsi, jog gerai kažką sumušė bei apdaužė „Audinę“. Dėl anksčiau nurodytų priežasčių netikėti šiai parodymais taip pat nėra pagrindo. Sugretinus šiuos parodymus su anksčiau aptartais parodymais darytina išvada, jog D. M. ir D. L. neabejotinai dalyvavo konflikte ant kelio (duomenys neskelbtini),.
Apeliantas D. L. apeliaciniame skunde kelia klausimą kaip ir kokiu būdu liudytojos R. M. parodymai, kad matė jį (D. L.) ant kelio (duomenys neskelbtini) maždaug valandą laiko iki nagrinėjamo įvykio patvirtina jo kaltę. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad liudytojos R. M. parodymai tiesiogiai nepatvirtina D. L. kaltės, tačiau tie parodymai paneigia kitas nuteistųjų keliamas versijas. Nuteistasis D. M. bei kiti nuteistieji siekia įrodyti, kad konflikte, kurio metu nukentėjo M. P., M. S. ir G. B., dalyvavo D. M. ir L. B., tačiau įvertinus visumą įrodymų tokia versija atmetama. Visų pirmą tiek D. M., tiek L. B. nurodo, jog kelyje (duomenys neskelbtini) buvo tik jie dviese. Tai prieštarauja tiek visų nukentėjusiųjų, liudytojų A. Z. ir J. S. parodymams bei elementariai logikai. Kaip jau minėta, nukentėjusieji į įvykio vietą atvyko susitikti su A. Z. ir buvo su juo susitikę. Nuteistasis D. L. teisingai pastebi savo apeliaciniame skunde, kad liudytoja R. M. matė jį ant kelio (duomenys neskelbtini) daugiau nei prieš valandą iki nagrinėjamų įvykių. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantas savo skunde netvirtina, jog tą vakarą nebuvo minėtame kelyje ir kad R. M. negalėjo jo matyti. Liudytoja I. K., apklausta apeliacinės instancijos teisme, nurodė, jog su L. B. susipyko apie 23 – 24 val. ir tuomet jis išėjo pėsčias į (duomenys neskelbtini). Taip pat ji nurodo, kad paprašė D. M. parvesti L. B. atgal. Liudytoja R. M. taip pat nurodo, kad važiuodama pro kolektyvinius sodus, apie 24 val. matė du jaunuolius, iš kurių vieną pažino kaip D. L.. Akivaizdu, kad L. B. ir dar vienas asmuo buvo kelyje (duomenys neskelbtini) 1 – 1,5 valandos iki šioje byloje nagrinėjamų įvykių ir su jais nėra niekaip susiję. Iš liudytojos R. M. parodymų matyti, jog jos matyti jaunuoliai vienas stovėjo, o kitas buvo parklupęs. Jie akivaizdžiai buvo nusiteikę agresyviai, kadangi vienas iš jų spyrė į jos automobilį. Tai leidžia manyti, jog L. B. su draugu buvo įsivėlę į kažkokį konfliktą su nenustatytais asmenimis, tačiau tai neturi nieko bendro su šioje byloje pripažintais nukentėjusiais. D. M. tvirtina, kad būtent jis buvo kartu su L. B.. Tai patvirtina ir L. B.. Tačiau L. B. parodymus vertinti kaip objektyvius negalima. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo metu atliktos L. B. apklausos, jis tą naktį buvo toks girtas, jog apklausiamas neprisiminė nei ką, nei su kuo darė. Parodymai, kad kartu su juo buvo būtent D. M. buvo duoti tik apeliacinės instancijos teisme. Liudytoja I. K. nurodė, kad parvesti L. B. prašė būtent D. M., tačiau tai taip pat nereiškia, jog kelyje buvo D. M.. I. K. teigimu D. M. L. B. neparvedė. Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu (T. 1, b.l. 142), ji nurodė dar konkrečiau, kad D. M. greitai grįžo neradęs L. B.. Tačiau iš vėlesnių įvykių matyti, kad L. B. vis tik sugrįžo į kolektyvinį sodą. Todėl galima manyti, jog D. B. išsivijo ir parsivedė D. L.. Tai patvirtina ir R. M. parodymai, jog atpažino jį. Kita vertus šios bylos nagrinėjimui neturi esminės reikšmės ar su L. B. buvo D. L., ar D. M., kadangi tai tiesiogiai nesusiję su šioje byloje nagrinėjamu įvykiu. Šios aplinkybės reikšmingos tik tiek, kad parodo kaltinamųjų nenuoširdumą, jų siekį klaidinti teismą.
Pagal pačių nuteistųjų parodymus, kolektyviniame sode buvo pasilikę nakvoti D. L., D. M., L. B. ir A. Z.. Liudytojas A. Z. nurodo, kad sode nakvojo ir K. B.. Kaip jau yra pasisakyta aukščiau, teismui nekyla abejonių, jog konflikte su nukentėjusiais M. P., M. S., G. B. ir liudytoja J. S. be A. Z. dalyvavo dar trys asmenys ir du iš jų buvo būtent D. L. ir D. M.. Iš anksčiau aptartų įrodymų taip pat akivaizdu, jog L. B. kelyje (duomenys neskelbtini) buvo maždaug prieš 1 – 1,5 val. iki nagrinėjamų įvykių. Jokių duomenų, kad jis dar kartą būtų ėjęs į minėtą kelią, nėra. To nenurodė ir nuteistieji D. L. bei D. M.. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme (t. 3, b.l. 146) nuteistasis D. M. aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad po to kai L. B. grįžo į sodą, jis iš karto nuėjo miegoti ir atsikėlė tik tuomet, kai atvyko policijos pareigūnas. Šiuos parodymus netiesiogiai patvirtina liudytojas M. P. (t. 3, b.l. 143 – 144). Jis nurodo, kad nuvykus prie sodo namelio, jame buvę jaunuoliai jo neįsileido. Liudytojo teigimu L. B. pasirodė maždaug po 20 min. nuo to momento kai jis priėjo prie namelio ir jį prikėlė D. L.. Visuma aptartų įrodymų neduoda pagrindo abejoti A. Z. parodymais, kad ketvirtas konflikte dalyvavęs asmuo buvo būtent K. B..
Iš bylos medžiagos matyti, jog K. B. yra anksčiau teistas ir bausmės vykdymas atidėtas. Jam skirtas įpareigojimas nuo 22 val. iki 06 val. būti namuose. Teismas daro išvadą, jog asmenys, kurie tvirtina, jog K. B. išvyko namo iš sodo apie 21 val. 30 min., tiesiog siekia jam padėti išvengti atsakomybės tiek už padarytą nusikalstamą veiką, tiek už tai, kad nevykdė įpareigojimo.
Apeliaciniuose skunduose daug dėmesio skiriama klausimui ar nuteistųjų atpažinimo procedūras galima laikyti įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad procesinius veiksmus, kuomet nukentėjusieji atpažino nuteistuosius kaip užpuolikus negalima vienareikšmiškai vertinti kaip objektyvius įrodymus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusieji ne kartą klydo nurodydami, jog atpažįsta vieną ar kitą asmenį kaip užpuoliką. Toks nukentėjusiųjų M. P., M. S., G. B. ir liudytojos J. S. nenuoseklumas suprantamas, kadangi nuteistųjų jie anksčiau nepažinojo, matė tik nakties metu ir trumpą laiką, be to dalis nukentėjusiųjų patys buvo neblaivūs. Tačiau kartu tai rodo, jog jie dalyvaudami atpažinimo procedūrose nuoširdžiai klydo ir neturėjo jokio tikslo ar susitarimo apkaltinti būtent nuteistuosius. Tačiau aukščiau aptartų įrodymų pilnai pakanka kategoriškai išvadai, jog nusikalstamą veiką padarė būtent visi trys nuteistieji, netgi jų atpažinimo nelaikant įrodymu.
Nuteistasis D. L. savo apeliacinio skundo motyvuojamoje dalyje kelia ir alternatyvų klausimą, teigia jog jam paskirta prieštaringa bausmė ir jos neįmanoma įvykdyti, kadangi iš vienos pusės įpareigotas nekeisti gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) mieste ir būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., o iš kitos pusės įpareigotas tęsti mokslus (duomenys neskelbtini). Dėl šių motyvų skundo rezoliucinėje dalyje jokių reikalavimų nekeliama. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog paskirti įpareigojimai nėra neįgyvendinami. Pakeisti gyvenamąją vietą su Probacijos tarnybos leidimu negali kilti jokių sunkumų. Dėl laikino išvykimo (grįžimo savaitgaliais pas tėvus į (duomenys neskelbtini)) taip pat turi teisę spręsti laisvės apribojimo bausmės vykdymą kontroliuojanti probacijos tarnyba.
Kadangi apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį nėra pagrindo, apeliaciniai skundai atmetami.
Nuteistajam K. B. skundžiamu nuosprendžiu buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas ir nurodyta, kad bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, kardomoji priemonė K. B. buvo pakeista į švelnesnę. Tuo pagrindu nekeičiant skundžiamo nuosprendžio esmės, tikslinama jo rezoliucinė dalis, nurodant, kad bausmės pradžia skaičiuojama nuo K. B. sulaikymo dienos ir į bausmės laiką įskaitomas laikas išbūtas suėmime.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistųjų D. L., K. B. ir D. M. apeliacinius skundus atmesti.
Patikslinti 2015 m. rugpjūčio mėn. 24 d. Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžio rezoliucinę dalį dėl nuteistojo K. B. sekančiai:
K. B. paskirtos bausmės pradžią skaičiuoti nuo jo sulaikymo dienos. Į paskirtos bausmės atlikimo laiką įskaityti laiką, išbūtą suėmime nuo 2015 m. rugpjūčio 24 d. iki 2015 m. gruodžio 2 d. įskaitytinai.